Civilinė byla Nr. e2-777-266/2021
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00063- 2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.10.1.;2.6.29.3;3.2.3.1;3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 12 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,
sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance atstovui,
nedalyvaujant atsakovui J. Š. ir jo atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė AB NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. Š. 7000 Eur negrąžinto kredito; 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021-01-26 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16); 1121,47 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-17, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26); 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7000 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 196 Eur žyminį mokestį; 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020-08-13 tarp ieškovės ir atsakovo J. Š. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 7000 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą (7000 Eur) ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (5487,06 Eur), kurią sudaro: 4362,20 Eur palūkanų ir 1124,86 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-17. 2020-08-28 tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kuria nuo 2020 m. rugsėjo pakeista mokėjimo data ir perskaičiuotos palūkanos. Nustatyta, kad vartojimo kredito grąžinimo terminas – 2025-08-16, visa mokama palūkanų suma – 4358,25 Eur. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sudarytą mokėjimo grafiką, ieškovė 2021-01-26 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 7000 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16), kurių pagrįstai galėjo tikėtis gauti vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju; 1121,47 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-17, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26); 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Atsakovas J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 6850 Eur negrąžintos kredito dalies ir ne daugiau nei 5 proc. palūkanų.
Atsakovas J. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atliko keletą mokėjimų 150 Eur sumai, tačiau prisipažįsta, kad įsipareigojimus vykdė netinkamai. Mano, kad iš jo turėtų būti priteista 6850 Eur negrąžinto kredito. Su reikalavimu priteisti 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) nesutinka, nes mano, jog jos yra neproporcingai didelio dydžio. Nesutinka su reikalavimu priteisti 21 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, nes šis reikalavimas yra nepagrįstas ir iš esmės siejamas su spėjamomis aplinkybėmis, t. y. atsakovas kreditą turėjo teisę grąžinti ir anksčiau, todėl tai nereiškia, kad būtent tiek ieškovas ir būtų gavęs pajamų iš atsakovo. Be to, ieškovas nutraukė sutartį, todėl taikyti jos nuostatas ir aptartus dydžius būtų neprotinga. Nagrinėjamu atveju galėtų ir turėtų būti priteisiamos 5 proc. procesinės palūkanos, tačiau ne 21 proc. dydžio palūkanos, kurios yra neproporcingai didelės ir pažeidžiančios atsakovo, kaip vartotojo interesus. Analogišku pagrindu atmestinas reikalavimas ir dėl 21 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Ieškovė AB NEO Finance pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti atsakovo prašymą dėl 6850 Eur negrąžintos kredito sumos ir ne daugiau nei 5 proc. palūkanų priteisimo; tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi.
Ieškovė paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo nuomonė dėl 6850 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo yra visiškai neargumentuota bei nepagrįsta, kadangi atsakovo atliktos įmokos už 150 Eur buvo paskirstytos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo išreikšta nuomonė dėl neproporcingai didelio dydžio palūkanų yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovas savo reiškiamos nuomonės nepagrindžia jokiais teisės aktais ar teismų praktika bei nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius. Atsakovo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti, kadangi atsakovui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta visa palūkanų suma, kurią atsakovas turės sumokėti per sutartyje sulygtą laikotarpį, ši suma buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą, todėl atsakovo teiginiai ieškovui yra visiški nesuprantami ir absoliučiai nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys sutarė, t. y. 21 proc., neviršijo tuo metu galiojusio LR Vartojimo kredito įstatymo nustatytų reikalavimų. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo bei imperatyvioms įstatymų normoms.
Ieškovės AB NEO Finance atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovo J. Š. atstovas advokatas Algirdas Misevičius prašė bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėtina žodinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl 7000 Eur negrąžinto kredito dalies priteisimo
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovės, tarpusavio skolinimo platformos operatorės, AB NEO Finance ir atsakovo J. Š. prievoliniai santykiai atsirado 2020-08-13 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K044422424 ir 2020-08-28 sudaryto priedo prie vartojimo kredito sutarties pagrindu (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šalims sudarius vartojimo kredito sutartį ieškovė suteikė atsakovui 7000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 7000 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 4358,25 Eur palūkanų, kurios perskaičiuotos pagal 2020-08-28 sudarytą priedą prie Vartojimo kredito sutarties, ir 1124,86 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-16 (dokumentas zip. priedų sąraše).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis). Atsakovas Vartojimo kredito sutarties 4.2 punkte nustatyta tvarka susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis Vartojimo kredito sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas ją nuotoliniu būdu. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai - suteikė atsakovui 7000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas, negrąžindamas ieškovei kredito nurodytu grafiku, pažeidė prievolę. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir ją pripažino atsiliepime į ieškinį.
Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles, t. y. nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nereagavo į ieškovės siųstą raginimą (dokumentas zip. priedų sąraše) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, Vartojimo kredito sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2021-01-26 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį (dokumentas zip. priedų sąraše) ir paskaičiavo 7000 Eur negrąžinto vartojimo kredito, kurį prašo priteisti teismine tvarka iš atsakovo.
Atsakovas reikalavimą dėl 7000 Eur negrąžinto kredito pripažino iš dalies. Nurodė, kad yra sumokėjęs 150 Eur įmokų, todėl pripažįsta reikalavimą 6850 Eur sumai bei pateikė paskoluklubas.lt grafiką, iš kurio matyti, kad yra apmokėta 150,25 Eur suma (dokumentas zip. priedų sąraše). Ieškovė neginčijo, jog atsakovas yra sumokėjęs šią sumą, tik nurodė, kad mokėjimai buvo įskaityti ne pagrindinės skolos grąžinimui, t. y. vartojimo kreditui dengti, o paskirstyta vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties 5.8 punktu. Atsakovas, matydamas įmokų paskirstymo tvarką po jo atliktos įmokos, prieštaravimų nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties 4.2. punkto, 5.8 punkto nuostatomis, atmestini atsakovo argumentai dėl 6850 Eur negrąžinto kredito dalies priteisimo, kaip nepagrįsti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 7000 Eur negrąžinto kredito.
Dėl 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) priteisimo, ir 2,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-09-17) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26).
Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) yra neproporcingai didelio dydžio. Teigė, kad ieškovės reikalavimas nuo 7000 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant iš esmės už tris mėnesius, priteisti 600 Eur palūkanų yra neproporcingai didelės, kadangi metinė tokių palūkanų norma būtų beveik 30 proc. Atsakovas šios aplinkybės negrindė jokiais skaičiavimais. Taip pat negrindė savo pozicijos ir dėl per didelių palūkanų skaičiavimo, nei teisės aktais, nei teismų praktika, tik deklaratyviai išreiškė savo nuomonę.
Iš 2020-08-13 Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir iš Informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas, 3 dalies nustatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma – 21 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 28,88 proc., kuri neviršijo Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo numatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis aktualiausia teismų praktika, atsakovo argumentai dėl neproporcingai didelių palūkanų atmestini, kaip nepagrįsti. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 600,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) ir 2,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-09-17) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26).
Dėl reikalavimo priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16).
CK 6.221 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 straipsnis, CK 6.222 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma –21 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. 2020-08-28 tarp šalių pasirašytu priedu prie vartojimo kredito sutarties, šalys susitarė, kad viso suteikto kredito grąžinimo terminas – 2025-08-16, visa mokama palūkanų suma – 4358,25 Eur. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal grafiką mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo suteikto vartojimo kredito ir sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Vartojimo kredito sutartį planuotos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos (už laikotarpį, kai Vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 21 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16). Toks ieškovės mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos mokėjimo (pelno) palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 21 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-12-739/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-239-755/2021).
Atsakovas šį reikalavimą prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes iš esmės jis siejamas su spėjamomis aplinkybėmis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (kaip negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) faktą.
Iš atsakovo pateikto paskoluklubas.lt grafiko nustatyta, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs 150,25 Eur įmokų (dokumentas zip. priedų sąraše). Ieškovė nurodė, kad ši suma buvo įskaityta vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties 5.8 punkto nustatyta tvarka, tačiau teismui nepateikė detalaus šios sumos paskirstymo, kad vienareikšmiškai būtų aišku, kokia suma buvo įskaityta palūkanoms už vėlavimą; tarpininkavimo mokesčiui; kompensacinėms palūkanoms; seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms; palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; vartojimo kreditui dengti ir pan. Ieškovė 2021-04-20 pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus pateikė transakcijų apžvalgą (dokumentas zip. priedų sąraše), tačiau teismas iš tokio pateikto dokumento negalėjo konkrečiai nustatyti, kam dengti ir kokio dydžio suma buvo įskaityti 150,25 Eur. Vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas grąžins 1124,86 Eur tarpininkavimo mokesčio, o ieškinyje ieškovė prašo priteisti 1121,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl laikytina, kad 3,39 Eur tarpininkavimo mokesčio atsakovas yra sumokėjęs iš 150,25 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kokia eile ir kokio dydžio įmokos buvo įskaitytinos pagal Vartojimo kredito sutartį, teismas, vadovaudamasis CK 6.54 straipsniu, sprendžia, kad likusi 146,86 Eur suma buvo padengtos mokėjimo (pelno) palūkanos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamo vartojimo kredito sutarties įvykdymo atveju pagrįstai galėjo tikėtis gauti 4358,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant ne procentine išraiška, o fiksuota pinigų suma negautas pajamas (nuostolius), t. y. 3611,31 Eur (4358,25 Eur (Priede prie Vartojimo kredito sutarties sulygta palūkanų suma) – 600,08 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų suma iki sutarties nutraukimo dienos) – 146,86 Eur (atsakovo sumokėta įmoka)) kurių pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Priedas prie Vartojimo kredito sutarties).
Dėl 1121,47 Eur tarpininkavimo mokesčio
Iš Vartojimo kredito sutarties 1.29 punkto nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
Iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad šalys susitarė dėl 1124,86 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, kuri yra nurodyta ir individualiame su atsakovu aptartame paskolos gražinimo grafike (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito sumą yra įskaitytas ir 1124,86 Eut tarpininkavimo mokestis, kuris nėra susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1121,47 Eur (1124,86 Eur – 3,39 Eur (sumokėto tarpininkavimo mokesčio)) tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos
Ieškovė nurodė, kad šis jos reikalavimas yra pagrįstas teismų praktika ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Atsakovas nurodė, kad 21 proc. palūkanų dydis yra neproporcingai didelis ir pažeidžiantis, jo kaip vartotojo, interesus.
Sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pažymėtina, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 730,93 Eur (7000 Eur + 1121,47 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 21 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 730,93 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas atmestinas.
Dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12335,26 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021-02-01) dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 8723,95 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.
Reikalavimas dėl 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16) nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Skaičiuojant 21 proc. nuo 7000 Eur negrąžinto kredito sumos per metus susidarytų 1470 Eur palūkanų suma. Už laikotarpį nuo 2021-01-26 iki 2025-08-16 – susidarytų 6695,01 Eur palūkanų suma. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad ieškinio suma yra 15418,96 Eur (8723,95 Eur + 6695,01 Eur).
Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 80 proc. (15418,96 Eur ieškinio suma; 12335,26 Eur patenkintų reikalavimų suma).
Ieškovė nurodė, kad yra sumokėjusi 196 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 316,80 Eur (396 Eur * 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovą byloje atstovavo advokatas Algirdas Misevičius, tačiau į bylą nėra pateikta, kiek išlaidų patyrė atsakovas J. Š. (CPK 178 straipsnis), todėl klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 3,88 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, įmonės kodas 303225546, iš atsakovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) negrąžinto kredito, 600,08 Eur (šešis šimtus eurų 08 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26), 3611,31 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų 31 ct) negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 7000 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-16), 1121,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 47 ct) tarpininkavimo mokesčio, 2,40 Eur (du eurai 40 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-09-17) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12335,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 316,80 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Zita Gavėnienė