LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 16 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 6 d. gautu suinteresuoto asmens notarės B. Š. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pripažinta teisėta ir pagrįsta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo K. S. skundas ir panaikintas notarės B. Š. 2018 m. kovo 1 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, notarė įpareigota išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jo mirusios motinos grynuosius pinigus. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CPK 135 straipsnio 2 dalies, CPK 265 straipsnio 1 dalies ir CPK 444 straipsnio nuostatas. Bylą nagrinėjant iš naujo ir pareiškėjui remiantis notarei iki 2018 m. kovo 1 d. nutarimo neteiktais įrodymais bei toliau reikalaujant panaikinti priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, teismai turėjo atsižvelgti į bylą nagrinėjusio kasacinio teismo argumentus, kad notarė pagrįstai suabejojo pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; kadangi pateikti teismui nauji įrodymai neturi ryšio su priimtu nutarimu, tai pareiškėjo reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis CPK l35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o teismo nutartis, kuria panaikintas nutarimas – kaip pažeidžianti CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasaciniame skunde pažymima, kad pagal galiojantį reguliavimą notaras, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nebūtina naikinti nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta šį notarinį veiksmą atlikti. Be to, bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėjas įrodinėjo palikėjos nuosavybės teisę į rastus pinigus, bet ne nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimas tapo nereikšmingas, teisme nagrinėtinas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą), procese dėl tokios bylos dalyko suinteresuotu asmeniu dalyvaujant VMI.
Kasaciniame skunde keliamas CPK 37 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas, teigiama, kad, nagrinėjant bylą pagal teismui, bet ne notarei, pateiktus rašytinius įrodymus, notarė negali turėti teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, priešingas vertinimas neatitiktų Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies; nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, netinkamai interpretavo notarės atskirojo skundo argumentus, kiek jie susiję su įrodymų pakankamumu išvadai dėl pinigų priklausymo palikėjai padaryti, nepasisakė dėl taikytinų įstatymo nuostatų (Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio 4 dalies), pažymima byloje priimtų teismų procesinių sprendimų reikšmė Lietuvos Notariatui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė