Baudžiamoji byla Nr. 1-2207-919/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67360-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
KAUNO apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 17 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,
sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,
dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,
kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,
nukentėjusiajai O. A. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. J. 2017-12-26 apie 02.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, ranka pastūmė O. A. L., kuri griuvo nuo antrojo namo aukšto laiptų, ir tuo jai padarė nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinėje alkūnėje, dešiniojo stipinkaulio lūžį, kraujosruvą kairio peties srityje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir dėl dešiniojo stipinkaulio lūžio O. A. L. buvo padalytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-12-25 svečiai atvažiavo apie 9-10 val., buvo gerokai išgėrę. Pradžioje viskas buvo gerai. Vyko šokiai R. L. pradėjo įžeidinėti savo žmoną, paskui jie pradėjo stumdytis. Savo draugei pasakė, kad ji juos apramintų, nes pradėjo muštis. Jis išėjo, o kai grįžo pamatė, kad draugė guli aukštielninka, pradėjo jai daryti dirbtinį kvėpavimą, iškvietė GMP. Ji po dirbtinio kvėpavimo atsigavo. Jai buvo pakaušyje kiaušinio dydžio guzas. Atvykus GMP, daktarė apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia vežti į ligoninę. L. buvo išėjusi į lauką, bandė draugę tempti iš GMP automobilio, tačiau daktarė pasakė, kad iškvies policiją, o jis liepė medikams važiuoti. Paskui draugė paskambino jau iš klinikų. Lisauskai pas jį namuose dar buvo apie 1,5 val. Jie sėdėjo prie stalo ir „baliavojo“. L. vėl puolė vyrą, kad tai per jį tai įvyko. L. prie stalo sėdėjo, o ji prie kėdės sėdėjo. Jis patraukė ją, ji su staltiese nukrito ant grindų. Pasiūlė iškviesti taksi, tada L. puolė ant jo, įsikabino jam į baltinius, juos suplėšė. Viskas vyko prie stalo, tuomet jis paėmė ją už rankos ir išvedė. Jis pirmas lipo laiptais, o ji iš paskos. Ją pasodino pirmame aukšte, liepė jai apsirengti ir išsikviesti „taksą“. Nukentėjusiosios nuo laiptų nestūmė. Tai matė L., kuriam liepė apsirengti striukę ir pačiam išsikviesti taksi. L. apsirengė ir išėjo. Jie kokias 5 min. rėkavo, barėsi kieme. Pro langą matė, kad ji buvo atsisėdusi ant žemės, ten kur su vyru barėsi, paskui jie išėjo. Po to jis susiskambino su draugu, jis ateidamas matė, kad L. girta gulėjo stotelėje, ant važiuojamosios dalies, o jos vyras dar teiravosi ar važiuoja čia taksi. Draugas atėjęs tai papasakojo, kas vyko namuose, draugas nematė. Nukentėjusioji apkaltino jį todėl, kad jos vyras sužalojo jo (R. J.) draugę.
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų.
Nukentėjusioji O. A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017-12-25, apie 21.00 val. į svečius pas draugę L. P., kuri gyvena kartu su sugyventiniu R. J., ji su vyru atvažiavo išgėrę, pradžioje bendravo draugiškai. R. buvo pergėręs ir jau po pusvalandžio buvo nepatenkintas jų buvimu. R. jau po pusvalandžio buvo nepatenkintas. Ji pasiūlė vyrui važiuoti namo, atmosfera buvo ne kokia. Po to nukrito draugė, L. jos nestūmė, ji išsigando, tačiau nieko baisaus nebuvo, kad ją reikėjo vežti į ligoninę. Po to, R. labai suįžūlėjo. Pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, liepė jis išvažiuoti, ji nuėjo į kambariuką pasiimti striukės. Išeidama pasakė R. „tu gyvulys esi, netikėjau, kad tu toks“. Jis griebė jai už rankos, pasakė kažkokius žodžius, pastūmė ir ji nusirito. Buvo su „kablais“, išgėrusi, matomai tiek ir reikėjo. Ar nučiuožė, ar vertėsi, dabar pasakyti negali, nepamena, to niekas nematė. Vyras išgirdęs triukšmą, priėjo, tačiau R. neaiškino nieko ir liepė ir jam „čiuožti greičiau, nes ir jį nuleis“. Namo grįžo su taksi. Skaudėjo ranką ir skausmas stiprėjo, todėl sūnus iškvietė GMP ir ją nuvežė į traumatologinį skyrių. Kai grįžo iš ligoninės, t. y. po valandos tą pačią naktį, R. paskambino. Jis tada pradėjo sakyti, kad visus „padės į vietą“. Paskambinus pasiaiškinti sūnui, pasakė „atvažiuot pas jį ir jis jį pakabins ant šakos ir pakankins porą valandų“. Į policiją kreipėsi apie 13.30 val., nes buvo labai sukrėsta. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Ji patyrė psichologinę traumą, be vaistų 3 mėn. negalėjo užmigti. Bijojo lipti laiptais, darbe nuolat turėjo prašyti lengvesnio darbo, nes savo darbo dirbti negalėjo dėl to, kad jis fizinio pobūdžio, bijojo būti atleista iš darbo. Tokių aplinkybių, kad sutuoktinis traukė, o ji nukrito su staltiese ant žemės, nebuvo. Taip pat nebuvo tokio momento, kad ji dėl neblaivumo galėjo kažkur nukristi ir gulėti ant žemės.
Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su R. sugyventiniai. Įvykio dieną atvyko svečiai. Buvo šiek tiek alkoholio. Draugai pradėjo vienas su kitu pyktis, prasidėjo susistumdymas. Bandė juos išskirti. Ją netyčia stumtelėjo, ko pasekoje ji nukrito ir buvo išvežta į ligoninę. O. A. L. labai kabinėjosi prie medikų. O kai grįžo namo, tai rado namuose viską išvartyta. Namuose 6 ryto buvo R. ir jo draugas. Jie sėdėjo ir laukė jos, neišgėrinėjo. Jie sakė, kad stumdėsi, jis nesakė, kad kažką padarė. Po 2 savaičių paskambinus O., tai ji nieko neatsiminė, kad ji (P.) buvo nukritusi.
Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vyko į svečius, ten „pabaliavojo“ ir sukonfliktavo. Su sutuoktine nekonfliktavo. Ji kvietė jį važiuoti namo. Dar kažkiek pabuvo. Kada L. P. nugriuvo nematė. Nuo to viskas prasidėjo. Žmona su R. susiginčijo, kur L. P. vežama. Jis pradėjo juos abu varyti namo. Ji nuėjo rengtis, po to, išgirdo riksmą ir garsą. Atėjus, R. liepė dingti, nes jį „nuleis nuo laiptų“, tačiau jo nestūmė. Sutuoktinę rado apačioje, ji dejavo dėl rankos iš skausmo, nebuvo gulinti. Ant laiptų stovėjo R. vienas. Sutuoktinė klausė R., kodėl jis ją nustūmė. Jiedu išėjo, ėjo ieškoti taksi, nors buvo neblaivūs, tačiau einant į taksi, sutuoktinė nekrito.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3902/2017(02) nurodyta, kad O. A. L. nustatyta nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje alkūnėje, dešinio stipinkaulio lūžis, kraujosruva kairio peties srityje, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu nubrozdinimas, kraujosruvos laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinio stipinkaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 12-13).
2018-05-10 apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųstas garso įrašas, kuriame 2018-12-26 13.31 val. (R. L.) skambina į BPC ir prašo iškviesti policijos pareigūnus, nes žmonos (O. A. L.) draugės (L. P.) sugyventinis (R. J.) stūmė ją nuo namo antro aukšto laiptų ir sulaužė ranką (b. l. 62-63).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta namo Vijūnų g. 13, Kaune, vidus ir išorė. ( b. l. 50-57).
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis R. J. savo kaltę ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė ir teigė, kad jis jokių veiksmų, kurie sąlygotų O. A. L. sužalojimą, neatliko, jos nuo laiptų nenustūmė. Aiškino, kad konfliktavo Lisauskai tarpusavyje, L. krisdama nuo kėdės nutraukė nuo stalo staltiesę, kas jį supykdė ir jis liepė jiems išeiti. O. A. L. nuvedė laiptais žemyn. Ji galėjo susižaloti kitur, nes ją kiti asmenys matė girtą gulinčią stotelėje. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji ir jos vyras meluoja. Šiuos kaltinamojo parodymus ir jo poziciją kaltinimo atžvilgiu teismas vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visuma: nukentėjusiosios O. A. L., liudytojo R. L. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad ji su vyru buvo svečiuose, buvo neblaivūs, draugės sugyventinis buvo taip pat buvo neblaivus. Jis ją jau išeinančią, pastūmė nuo laiptų, dėl ko ji laiptais krito žemyn ir susižalojo ranką. Jo elgesys ją papiktino, ji klausė, kodėl ją nustūmė. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad šios situacijos daugiau niekas nematė, tačiau bildesį, triukšmą ir šiuos jos žodžius „kam tu mane nustūmei“ girdėjo prie įvykio vietos (laiptų) priėjęs O. A. L. sutuoktinis, kuris, apklausiamas liudytoju, šias aplinkybes patvirtino. Netikėti nukentėjusiosios O. A. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusios parodymai nuoseklūs, o liudytojo R. L. parodymai, nors ir nėra apibūdinantys visą įvykio vaizdą (momentą), tačiau jo parodymai patvirtina esminę aplinkybę, kad nukentėjusioji nuo laiptų nukrito pastumta, juolab, kad ir liudytojui R. J. pasakė, kad jį „nuleis nuo laiptų“. Taip pat pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. L. buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o kaltinamasis šios pareigos nėra saistomas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir jais vadovaujasi.
Be šių įrodymų dėl nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, R. J. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, Nr. G3902/2017(02), kuria nustatyta, kad O. A. L. nustatyta nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje alkūnėje, dešinio stipinkaulio lūžis, kraujosruva kairio peties srityje, kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryti nurodytomis apie įvykį aplinkybėmis.
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašas patvirtina jog 2018-12-26 13.31 val. R. L. skambino į BPC ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes žmonos (O. A. L.) draugės (L. P.) sugyventinis (R. J.) stūmė ją nuo namo antro aukšto laiptų ir sulaužė ranką.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad privačiame name (duomenys neskelbtini), yra mediniai laiptai iš antrojo aukšto, kurie baigiasi ties lauko durimis, jokių turėklų pasilaikymui iš šonų nėra.
Šių išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiąją O. A. L. nuo laiptų nustūmė R. J. dėl menkavertės priežasties, t. y. norėdamas, kad nukentėjusioji su savo vyru greičiau išeitų, kadangi jam kilo nepasitenkinimas svečių buvimu. Nukentėjusiosios sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o sveikatos sutrikdymas buvo įtakotas kaltinamojo veiksmų, tai yra tarp jo veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati ir kitoje vietoje, o tokia kaltinamojo versija yra grindžiama tik paties kaltinamojo parodymais, kurie yra atmetami, kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji ir liudytojas R. L. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji laiptais nukrito būtent nuo kaltinamojo pastūmimo.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. J. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti ištirtais įrodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi, įvertinus įrodymų visumą, nustatyta, jog dėl kaltinamojo R. J. tyčinių veiksmų – O. A. L. pastūmimo, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas dėl administracinių nusižengimų, nuobaudos negaliojančios, nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 96), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 90, 91), atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, už įvykdytą veiką jam turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 151,54 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, gydant nukentėjusiąją, atlyginimo (b. l. 44). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajai O. A. L. 2017-12-26, 2018-01-08, 2018-02-01 buvo suteiktos skubios pagalbos, radiologo, ortopedo traumatologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugos, kurios mokamos, vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymu bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 1315,84 Eur ieškinį dėl nedarbingumo išmokų (b. l. 19-37). Savo ieškinį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad A. O. L. dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga nuo 2018-01-03 iki 2018-04-06, už šį laikotarpį Kauno skyrius O.A. L. priskaičiavo 1315,84 Eur ligos išmoką.
R. J. šioje byloje kaltinamas nusikalstamais veiksmais tyčia sužalojęs O. A. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, be to laikino nedarbingumo metu jam buvo išmokėta ligos pašalpa. Todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) ir valstybinio socialinio draudimo fondui biudžetui (SODRA). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir socialinis draudimas dėl ligos bei jų apmokėjimas iš PSDF ir SODROS biudžetų lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajam kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo ir ligos pašalpos išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti. Ieškinio dydžius patvirtina byloje esantys prie ieškinių pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, laikytina, kad ieškiniai įrodyti, todėl tenkintini visiškai.
Nukentėjusioji O. A. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinės žalos, 46,49 Eur turtinės žalos bei 300 Eur už advokato paslaugas, surašant proc. dokumentą bei konsultuojant. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes dėl sužalojimų patyrė šoką skausmą, visa tai sukėlė didelius nepatogumus, kurie iki šios dienos galutinai neišnyko, nes lūžusioje vietoje – dešiniosios rankos rieše tebejaučia skausmą, jis blogai funkcionuoja, dėl ko dažnai buityje vis dar reikalinga ir kitų asmenų pagalba (b. l. 140-142).
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, neigiamas emocijas, ilgą laiką buvo nedarbinga, vėliau buvo taikomas mažesnis darbo užmokesčio koeficientas, buvo atliekamos medicininės procedūros, iki šios dienos jaučia skausmą. Vertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.), laikytina, kad prašoma priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios bylos aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 1 000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Prašoma priteisti turtinė žala 46,49 Eur, pagrįsta byloje esančiais duomenimis (vaistinių čekiais) ir abejonių teismui nekelia (b. l. 144).
Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, 103 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo nukentėjusios naudai priteistinos 300 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti (b. l. 143), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinė plokštelė su R. L. telefoninio skambučio BPC įrašu, paliktina saugoti prie bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, R. J. įpareigoti per 1 metų laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios O. A. L. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. J. nukentėjusiajai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 46,49 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 49 ct) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš R. J. 151,54 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 54 ct) nukentėjusiosios O. A. L. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, įmonės kodas 191351679).
Priteisti iš R. J. 1315,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų 84 ct) nukentėjusiosios O. A. L. ligos pašalpos išlaidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, įmonės kodas 188677437).
R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė su R. L. telefoninio skambučio BPC įrašu, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Aurelijus Rauckis