Administracinė byla Nr. AS-512-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00280-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 53.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. G., M. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. G., M. G., A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai E. G., M. G. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas užsienietės E. G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pilna apimtimi; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas užsienietės E. G. tėvo A. G. 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti E. G. leidimą, nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas.

Teisme 2024 m. gegužės 2 d. gautas atsakovo Migracijos departamento atsiliepimas, kuriame atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. DOK-24527 nurodė, kad susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais (paso duomenys apie valstybės sienos kirtimus), Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 panaikino Sprendimą, todėl prašė spręsti dėl bylos nutraukimo. Atsakovo pateiktas sprendimas patvirtino, kad 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 skundžiamas Sprendimas pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgęs į pateiktus duomenis, teismas 2024 m. gegužės 21 d. papildomus dokumentus išsiuntė pareiškėjų atstovui ir pasiūlė spręsti dėl skundo reikalavimų.

Pareiškėjai teismui 2024 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako pirminiu skundu pareikštų reikalavimų – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas užsienietės E. G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas užsienietės E. G. tėvo A. G. 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti E. G. leidimą, nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas, – prašė toliau bylą nagrinėti pagal patikslintą skundą ir priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovui išaiškintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nutraukimo pasekmės. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog patikslintas skundas būtų priimtas nagrinėti, prašė jį atsisakyti priimti, o bylą nutraukti.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi: pareiškėjų prašymą atmetė; pareiškėjų 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą atsisakė priimti; administracinę bylą nutraukė.

Teismas, spręsdamas dėl patikslinto skundo priėmimo, apžvelgė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir akcentavo, kad atsakovas atsiliepimą į pareiškėjų skundą šioje byloje pateikė 2024 m. gegužės 2 d., pareiškėjui atsiliepimo nuorašas kartu su teismo šaukimu elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjo atstovas patvirtino dokumentų gavimo faktą.

Atsižvelgęs į ABTĮ 74 straipsnio 8 dalį, teismas atsakovo atsiliepimo pareiškėjui įteikimo diena laikė 2024 m. gegužės 10 d., bei įvertino tai, kad pareiškėjų patikslintas skundas pateiktas praleidus keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo atsakovo atsiliepimo į skundą pateikimo termino pabaigos, o atsakovas prieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo.

Teismas įvertino ir tai, kad tik 2024 m. gegužės 17 d. atsakovas pateikė duomenis apie 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Sprendimas. Šie dokumentai pareiškėjo atstovui išsiųsti 2024 m. gegužės 21 d., todėl remiantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, laikytini įteiktais 2024 m. gegužės 22 d..

Teismas atsižvelgė į tai, kad 2024 m. birželio 5 d. pasibaigė ir keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjai sužinojo apie išnykusį ginčą ir atsirado pagrindas spręsti dėl skundo reikalavimų.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ABTĮ nustatyta pareiškėjo teisė tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką, tačiau nenustatyta galimybė pakeisti ir skundo pagrindą, ir skundo dalyką (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Pareiškėjams pakeitus skundo pagrindą, t. y. nurodžius naujas aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, o taip pat dalyką, t. y. pareiškėjų reikalavimą, pareikštą teismui, kuriuo jie prašo priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą, yra keliamas klausimas dėl naujos administracinės bylos iškėlimo, tačiau tokia teisė pareiškėjams pagal ABTĮ nuostatas nenumatyta, tad 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą teismas atsisakė priimti (ABTĮ 50 str. 2–3 d.). Teismas pažymėjo, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo naujoje administracinėje byloje, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas dėl administracinės bylos nutraukimo nurodė, kad įrodymai patvirtino, jog atsakovui 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 skundžiamą Sprendimą pripažinus netekusiu galios, ginčo dalykas byloje išnyko, pareiškėjai atsisakė 2024 m. balandžio 8 d. skunde Nr. I-3035/24 pareikštų reikalavimų, tad spręstinas bylos nutraukimo klausimas.

Teismas nutraukia bylą jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendė, kad pareiškėjai pasiekė materialinį teisinį rezultatą byloje, kurio siekė, duomenų, kad tokia pareiškėjų pozicija prieštarautų imperatyviosioms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra, taip pat teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjų patikslintą skundą atsisakyta priimti, administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų 2024 m. birželio 5 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą pagal ABTĮ 33 straipsnį.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog

1.        Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad buvo išnagrinėta administracinė byla, kadangi byla nebuvo nagrinėjama, todėl pareiškėjams buvo suvaržyta teisė pateikti naujus prašymus ir rašytinius įrodymus, kadangi pareiškėjams nebuvo žinoma, kad teismas atsisakys priimti patikslintą skundą neskundžiama nutartimi. Teismo procesas nevyko, tačiau teismas tik nutarė išspręsti pareiškėjų prašymą dėl patikslinto skundo priėmimo. Teismo nutartis užkirto pareiškėjams teisę teisme pasisakyti dėl skundo esmės, pasakyti baigiamąją kalbą ir pateikti dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjams negalėjo žinoti, kad vos pradėtas teismo procesas bus teismo nutartimi nutrauktas.

2.        Pareiškėjams buvo užkirsta galimybė pateikti dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismo nutartis buvo priimta neužbaigus bylos proceso, tačiau teismo nutartimi bylos procesas buvo nepagrįstai užbaigtas.

3.        Kadangi teismo nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą nebuvo įsiteisėjusi, todėl teismui nebuvo teisėto pagrindo nutraukti visą administracinę bylą. Teismui galbūt buvo pagrindas spręsti klausimą dėl pareiškėjų atsisakymo nuo pradinių reikalavimų, tačiau procesas dėl patikslinto skundo priėmimo negalėjo būti nutrauktas. Pats administracinės bylos nutraukimas iš esmės prieštaravo teismo nutarčiai, kadangi šios nutarties dalis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą nebuvo įsiteisėjusi pagal ABTĮ 33 straipsnį, todėl visos bylos nutraukimas užkirto pareiškėjams teisę į patikslinto ieškinio teikimą teismui.

4.        Teismas netinkamai taikė ABTĮ 50 straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjų patikslintas skundas nebuvo dėl pradinio skundo pagrindo ir / ar dalyko pakeitimo, nes patikslintas skundas buvo su nauju reikalavimu, kurio priėmimas turėjo būti sprendžiamas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Teismas nutartyje nurodė, kad ja neužkertama pareiškėjams galimybė kitame administraciniame procese pateikti naują skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokia teismo išvada leidžia manyti, kad teismas nutartimi netinkamai įvertino pareiškėjų patikslinto skundo turinį, todėl pareiškėjų patikslinto skundo priėmimas turėjo būti išspręstas ne pagal ABTĮ 50 straipsnį, tačiau pagal ABTĮ 33 straipsnį. Dėl šios priežasties, t. y. teismui netinkamai pritaikius ABTĮ 50 straipsnį nepagrįstai buvo nutraukta administracinė byla, kadangi nepagrįstai teismas nurodė, kad administracinės bylos dalis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą yra neskundžiama pagal ABTĮ 50 straipsnį. Teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjų patikslintą skundą yra skundžiama pagal ABTĮ 33 straipsnį.

5.        Pareiškėjai teismo buvo suklaidinti, kadangi tikėjosi patikslinto skundo priėmimo, bet ne bylos nutraukimo. Kadangi teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnį, pareiškėjai atšaukia savo atsisakymą nuo pradinio skundo reikalavimų ir prašo teismo tinkamai išspręsti naujo pareiškėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą bei administracinę bylą pilna apimtimi išnagrinėti iš naujo.

6.        Teismas netinkamai ir formaliai taikė procesinius terminus. Teismas nustatė, kad patikslintas skundas pateiktas praleidus 14 dienų terminą, tačiau patikslintas skundas buvo pateiktas galimai 8 min. po teismo nustatyto 14 dienų termino. Dėl šios priežasties teismo nutarties dalis dėl patikslinto skundo priėmimo yra labai formali ir neproporcinga, kadangi teismas dėl 8 min. praleisto 14 dienų termino pareiškėjams pasiūlė kreiptis į tą patį teismą su nauju pareiškimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.        Teismas nutartyje netinkamai taikė ABTĮ 103 straipsnio reglamentavimą, kadangi neturėjo pakankamo teisinio pagrindo nutraukti visą administracinę bylą, kurios procese netinkamai buvo išspręstas naujo pareiškėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas pagal ABTĮ 33 straipsnį. Pareiškėjų patikslinto skundo pavadinimas nesudarė pagrindo teismo išvadai, kad tai yra patikslintas pareiškėjų skundas pagal ABTĮ 50 straipsnį, kadangi pareiškėjų procesinio dokumento turinys aiškiai buvo išdėstytas dėl naujo skundo reikalavimo pateikimo teismui. Dėl netinkamo ABTĮ 50 straipsnio taikymo teismo nutartyje yra klaidingai nurodyta, kad teismo nutarties dalis dėl patikslinto skundo priėmimo apeliacine tvarka neskundžiama.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad: 

1.       Pareiškėjų atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jiems teisės teikti prašymus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjai turėjo teisę ir galimybę, kurią realizavo, teikti prašymus (įskaitant bylinėjimosi išlaidų prašymą) posėdžio metu 2024 m. birželio 6 d. bei iki jo. Nenustatyta, kad pareiškėjams buvo kliūčių iki teismo nutarties teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ar įrodymus.

2.       Pareiškėjai patikslintą skundą pateikė 2024 m. birželio 6 d., t. y. praleidę terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jų prašymą patikslinti skundą. Pareiškėjai taip pat patikslintame skunde ir posėdžio metu nurodė, kad atsisako nuo savo skundo, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir nutraukė bylą (ABTĮ 103 str. 4 p.).

3.       Pareiškėjai netinkamai aiškina ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Minėtos nuostatos reglamentuoja skundo priėmimo reikalavimus ir sąlygas. Pareiškėjai 2024 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kurio priėmimo ir pateikimo reikalavimus reglamentuoja ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis. Be to, pareiškėjai patys savo 2024 m. birželio 6 d. prašymą įvardija kaip patikslintą skundą, todėl priešingai nei jie teigia atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 50 straipsnio nuostatas.

4.       Pareiškėjai atsisakė nuo skundo, nes išnyko jo pagrindas ir nebeliko ginčo dalyko, atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas atšaukti atsisakymą nuo skundo laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu ABTĮ nuostatoms (nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama). 

5.       Nesuprantami pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad patikslintas skundas buvo pateiktas galimai 8 min. po teismo nustatyto 14 dienų termino. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai pateikė patikslintą skundą pavėlavus mažiausiai 27 dienomis.

6.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl ABTĮ nuostatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas atmestas ir pareiškėjų 2024 m. birželio 5 d. (gautas teisme 2024 m. birželio 6 d.) patikslintas skundas atsisakytas priimti, bei administracinė byla nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą nustatęs, kad pareiškėjams pakeitus skundo pagrindą, o taip pat dalyką, yra keliamas klausimas dėl naujos administracinės bylos iškėlimo, tačiau tokia teisė pareiškėjams pagal ABTĮ nuostatas nenumatyta, be to, pareiškėjai patikslintą skundą pateikė praleidę keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo atsakovo atsiliepimo į skundą pateikimo termino pabaigos (ABTĮ 50 str. 2–3 d.). Dėl administracinės bylos nutraukimo teismas sprendė, kad pareiškėjai pasiekė materialinį teisinį rezultatą byloje, kurio siekė, duomenų, kad tokia pareiškėjų pozicija prieštarautų imperatyviosioms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra, todėl administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Pareiškėjai atskirajame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi prašo ją panaikinti ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą pagal ABTĮ 33 straipsnį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas teikti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą nustatytas siekiant garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2023). Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik nutartis atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-624/2020; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-629/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-624/2024).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjų patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti ne tik dėl to, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų pateiktas patikslintas skundas yra iš esmės naujas skundas, kadangi pareikštas visiškai naujas reikalavimas, tačiau ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai patikslintą skundą pateikė pavėluotai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. balandžio 8 d., atsakovas atsiliepimą į pareiškėjų skundą šioje byloje pateikė 2024 m. gegužės 2 d., pareiškėjams atsiliepimo nuorašas kartu su teismo šaukimu elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjų atstovas patvirtino dokumentų gavimo faktą. Atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė teismui duomenis apie 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Sprendimas. Šie dokumentai pareiškėjų atstovui išsiųsti 2024 m. gegužės 21 d. Pareiškėjai patikslintą skundą pateikė el. paštu 2024 m. birželio 6 d. 00:09 val. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtinybė patikslinti skundą iškilo tik po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė teismui duomenis apie Sprendimo pripažinimą netekusiu galios ir su šiais dokumentais supažindinti pareiškėjai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi patikslinto skundo turinį nustatė, kad jame, kaip ir skunde yra išdėstyti nesutikimo su Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 24S89204 argumentai ir motyvai. Reikalavimas dėl 12 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra grindžiamas tuo, kad atsakovas pats savo iniciatyva priėmė atitinkamą sprendimą, kuriuo panaikino atsakovo Sprendimą ir vėliau pareiškėjai E. G. išdavė naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų teigimu, atsakovas Sprendimu grubiai pažeidė mažametės pareiškėjos E. G. ir jos tėvų M. G. bei A. G. teises ir teisėtus lūkesčius, kadangi mažametės leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo pakeistas dėl nerūpestingo atsakovo požiūrio į administracinę procedūrą, kurios metu atsakovas neatliko jokių viešojo administravimo subjekto veiksmų dėl galimo mažametės gyvenimo / negyvenimo Lietuvos Respublikoje fakto nustatymo. Dėl atsakovo nerūpestingos profesinės veiklos ir netinkamo teisės aktų taikymo mažametė E. G. ir jos tėvai pateko į teisiškai neapibrėžtą situaciją, kadangi po atsakovo Sprendimo priėmimo mažametė liko be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl ji neteko teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos ir sugrįžti atgal į Lietuvos Respubliką, neteko teisės į Lietuvos Respublikos valstybės finansuojamą medicininių paslaugų gavimą ir į kitas viešąsias paslaugas, kurioms yra būtinas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas grubiai pažeidė pareiškėjų šeimos susijungimo principą ir atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad būtų atkurtos mažametės pažeistos teisės, tačiau atsakovas ne ir teisme toliau gynė savo poziciją dėl Sprendimo teisėtumo. Atsakovas taip pat nesiėmė skubių veiksmų po Sprendimo panaikinimo dėl naujo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo mažametei E. G.. Pareiškėjai patyrė stresą ir teisinio netikrumo jausmą, baimę dėl ateityje galimo atsakovo reikalavimo dėl priverstinio mažametės išvykimo iš Lietuvos Respublikos atskirai nuo savo tėvų. Pareiškėjai mano, kad atsakovas privalo pareiškėjams atlyginti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl nekvalifikuotų ir neatsakingų atsakovo veiksmų priimant neteisėtą Sprendimą. Pareiškėjai vertina, kad jiems atlygintina 12 000 Eur neturtinė žala iš dalies kompensuotų pareiškėjų patirtas neigiamas emocijas ir neigiamus išgyvenimus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu.

Kaip jau minėta, patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka patikslinto skundo priėmimo klausimas, įvertinant patikslintame skunde pateiktas aplinkybes ir argumentus, iš esmės sprendžiamas nebuvo, deklaratyviai nurodant, kad pareiškėjai pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės ir teisinis vertinimas suponuoja, kad pareiškėjai siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtai priimto Sprendimo, kuris panaikintas Migracijos departamento jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Teisėjų kolegija pateikto atskirojo skundo argumentų kontekste prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas dėl neteisingo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pareiškėjams užkirto kelią jų teisių gynimui visa apimtimi vieno teismo proceso metu. Teisėjų kolegija vertina, kad reikalavimai, pareikšti Migracijos departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susiję su pirminio skundo pagrindo apimtimi. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą ir ginčydami Migracijos departamento sprendimus, savo skundą grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad E. G. nepagrįstai buvo panaikintas leidimai nuolat gyventi, o Migracijos departamentui, jau po skundo pateikimo pačiam panaikinus Sprendimą, buvo būtina tikslinti skundo reikalavimus ir juos suformuoti naujai. Akcentuotina tai, kad patikslintame skunde skundo pagrindai nebuvo pakeisti, o patikslinti, ir kaip jau minėta, pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu ir atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes, suformulavo naują reikalavimą ir prašo neturtinės žalos atlyginimo. Reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai tokiu būdu nurodė naują skundo dalyką, tačiau tai atliko, teisėjų kolegijos vertinimu, neperžengdami procesinių pareiškėjų teisių, nustatytų ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, ribų. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog patikslintu skundu pareiškėjai keičia skundo ir pagrindą, ir dalyką neteisingai vertino procesiniam veiksmui atlikti reikšmingus faktus. Be to, sprendžiant byloje dėl neturtinės žalos priteisimo būtų teisinis pagrindas pripažinti ar Sprendimu pareiškėjai E. G. buvo pagrįstai ir teisėtai panaikintas leidimas nuolat gyventi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir tai, ar patikslinto skundo priėmimas nėra būtinas teisingam bylos išsprendimui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjų atsisakymu pirminiu skundu pareikštų reikalavimų ir bylos nutraukimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašymas atsisakyti skundo reikalavimų pakartotinai turės būti sprendžiamas po to, kai pirmosios instancijos teismas iš naujo išspręs dėl patikslinto skundo priėmimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų E. G., M. G. ir A. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Skirgailė Žalimienė