Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-843/2017                                    

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28588-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;

(S)

1.1.7.2.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Kolyčienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčiuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį - 50 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. C. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. C. skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-03-29 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pakeistos 2016-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, neatlikta dalimi, ją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. C. skirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. C. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. birželio 17 d. tiksliau nenustatytu laiku, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmęs plovykloje palikto G. R. naudojamo, P. R. priklausančio, 35 000 Eur vertės automobilio „Mercedez-Benz S320“ (v. N. (duomenys neskelbtini) raktus, apie 22.30 val., atrakino šį automobilį, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo. Tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą turtą - automobilį su jame buvusiais daiktais - antspaudu, dvejais banko prisijungimo generatoriais, telefonu „Nokia“ bei automobilio dokumentais: registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. R. 35 000 Eur turtinę žalą.

Be to, A. C. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, kad jis, nuo 2016 m. birželio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 22.30 val., radęs automobilyje „Mercedez-Benz S320“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo svetimą – K. R. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ ir neteisėtai ją laikė iki 2016 m. birželio 21 d., apie 16 val.

  Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendį – sušvelninti galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti ją areštu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusieji pretenzijų neturi, jis turi užsibrėžęs gyvenimo tikslus, kuriuos nori kuo greičiau pradėti įgyvendinti, baigti mokslus, dirbti, padėti šeimos nariams, kuriems po tėvo mirties pablogėjo sveikata ir finansinė padėtis. 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taikyti palankesnį nuteistajam bausmių apėmimo būdą, nes veikos padarytos esant idealiai veikų sutapčiai. Be to, įvertinus tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde mini savo sunkią turtinę padėtį, prašo atkreipti dėmesį į iš jo priteistų atstovavimo išlaidų dydį, jų pagrindimą. Pateiktoje sąskaitoje nurodytas procesinių dokumentų rengimas, tačiau byloje nukentėjusiojo atstovas jokio procesinio dokumento neparuošė.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

A. C. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. C. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, arba areštą, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas     A. C. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. C. nuteistas už 2 baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas (BK 178 straipsnio 3 dalis) priskiriamas sunkių, o kitas (BK 214 straipsnio 1 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.  

A. C. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 50 parų areštas. 

Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. A. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors matyti, jog A. C. nusikaltimus vykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į šią aplinkybę neatsižvelgia.

LITEKO duomenimis, A. C. anksčiau teistas 3 kartus (apylinkės teismas nurodė tik du) už tyčinių veikų padarymą: 2014-07-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Neatlikęs 2014-07-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės jis įvykdė naują nusikaltimą, už kurį 2015-09-21 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dar kartą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, tačiau jos atlikimo metu vėl nusikalto. 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas, vėl gi patikėdamas nuteistuoju, suteikė jam galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams. Tačiau, nuteistajam nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, darant administracinius teisės pažeidimus, 2016-09-14 teismo nutartimi 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Šią nusikalstamą veiką A. C. padarė taip pat laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Visa tai rodo, kad bausmių rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamo poveikio                     A. C. nedaro, nesustabdo jo nuo tolesnių teisės pažeidimų, todėl teismas pagrįstai        A. C. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo, o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – arešto bausmes. Be to, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė, nėra. Apelianto  nurodomos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga jo padarytai veikai ir jo, kaip kaltininko, asmenybei, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka <...> skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Minėta, kad apylinkės teismas nustatė A. C. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nenustatė. Už sunkų nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę (2 metai 2 mėnesiai), kuri yra ženkliai mažesnė nei bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje (4 metai 1,5 mėn.). Už apysunkį nusikaltimą paskirta arešto bausmė savo dydžiu yra artima šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, bausmių dydžiai  laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantys teisingumo principui.

Pažymėtina ir tai, kad paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus apylinkės teismas subendrino taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, t. y. jas iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taikyti bausmių apėmimo būdą nebuvo teisinio pagrindo, nes nebuvo nustatyti BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindai. Priešingai, nei nurodė gynėjas, nustatytos veikos nebuvo padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai, nes skyrėsi tiek veikų padarymo laikas, trukmė, tiek tyčios veikti nusikalstamai susiformavimo momentas. Iš byloje surinktų įrodymų, tame tarpe paties A. C. parodymų, akivaizdu, kad tyčia pasisavinti ir laikyti iki 2016-06-21 neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę kilo jau po to, kai buvo baigtas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, tai yra po to, kai pagrobęs automobilį ir įgijęs galimybę juo disponuoti A. C. jį apžiūrėjo ir radęs mokėjimo kortelę ją neteisėtai pasisavino ir laikė iki jau minėtos datos. 

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantui paskirta per griežta su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis subendrinta galutinė bausmė. Pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį, nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo neatliktos 57 paros arešto, paskirtos 2016-09-14 nutartimi, pakeitus 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežtesnės taikant dalinio sudėjimo būdą. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių, reikšmingų bausmės individualizavimui, ir pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga galutinė bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrinant su pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, buvo pridėta pirmesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymui) paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 30 parų. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.

Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių apeliantui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, aukščiau aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo apelianto polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Minėta, kad nuteistasis prieš tai yra tris kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Pirmesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės prevencinio poveikio neturėjo. Kiekvieną kartą, naujos nusikalstamos veikos padarytos paskirtų bausmių (laisvės apribojimo) atlikimo metu. Nuteistasis yra daug kartų baustas administracine tvarka. Jam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomus teigiamus jo asmenybės pokyčius. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis nori tęsti darbą, deklaratyvi. Iš Sodros duomenų matyti, kad 2016 metų pirmame pusmetyje nuteistasis dirbo tik apie mėnesį. 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirtas įpareigojimas tęsti darbą, tačiau šio teismo įpareigojimo jis nevykdė, išėjęs iš darbo, darbo biržoje nesiregistravo (b. l. 143-145). Visa tai rodo, kad A. C. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir BK 75 straipsnio taikymas nebus efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindo daryti kitokias išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo, nei padarė apylinkės teismas, nėra. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į gynėjo teismo posėdyje išdėstytus argumentus papildomai pažymėtina, kad  priteistų atstovavimo išlaidų dydžio ir pagrindimo klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad atstovavimo metu procesiniai dokumentai nebuvo pateikti, ir priteisė tik dalį prašytų priteisti atstovavimo išlaidų, atlyginant tik už sugaištą laiką susipažįstant su byla ir atstovaujant nukentėjusįjį teismo posėdyje. Apygardos teismas pritaria nuosprendyje išdėstytiems argumentams.

Gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis niekur nedirba, pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                      Audrius Cininas 

Jurgita Kolyčienė

Aušra Valinskienė