Skundas Nr. 1S-376-654/2018

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundą dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-168,

n u s t a t ė :

2017 m. rugpjūčio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismas nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas buvo atmestas.

2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos subendrintos bausmės už turto vagystes bei turto sugadinimus ir pasikėsinimą įvykdyti turto vagystę subendrintos bausmes iš dalies sudedant ir V. P. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ir nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 15 d. bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas buvo atmestas.

2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintos laisvės atėmimo bausmė laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. kovo 13 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 11 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. gruodžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 8 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-32 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. 59-168 netaikyti V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu V. P. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo V. P. skundą atmetė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis, pažymėjo, kad V. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 67 balas ir priskiriama vidutinei, o didelę dalį jos sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinami. Teismas padarė išvadą, kad V. P. neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nes jo rizika yra vidutinė, o ir iš asmens bylos duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog daroma ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas vertino, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nevertina išimtinai kritiškai, jį iš dalies pateisina ir nors pažada daugiau nenusikalsti, šis jo pasiryžimas kelia abejonių, nes jis jau buvo paleistas lygtinai, tačiau vėl nusikalto, savo gyvenimo būdo nepakeitė.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis V. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jo skundą. Skunde nurodė, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nepažeidžia vidaus tvarkos taisyklių, elgiasi mandagiai, sportuoja, skaito knygas, žiūri televiziją, telefonu bendrauja su šeima, lanko pasimatymus, rašo laiškus ir taip palaiko socialinius ryšius su šeima. Vilniaus pataisos namuose labai dažnai keičiasi psichologai ir su kiekvienu psichologu pabendravus būna vis kitoks aprašymas. Komisijos nutarime rašoma, kad V. P. neturi paskatinimų. Pareiškėjas pažymi, kad paskatinimus gauti yra labai didelė problema, nes paskatinimą galima tik nusipirkti, bet tai prieštarauja įstatymams, kurių jis nenori pažeisti. Pažada teismui gyventi padoriai, dirbti, padėti šeimai ir nepažeisti įstatymų.

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pareiškėjas apibūdino savo elgesį laisvės atėmimo vietoje bei įvardijo teigiamai jį charakterizuojančius veiksnius. Tačiau taisyklių laikymasis, mandagumas, laisvalaikiu atliekami veiksmai bei bendravimas su šeima nėra esminiai kriterijai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie lygtinio paleidimo taikymą V. P.. Teismas teigiamai vertina V. P. pozityvų elgesį laisvės atėmimo vietoje, tačiau įstatymas numato konkrečius kriterijus, kuriuos vertinant yra daromos išvados dėl galimybės toliau asmenį taisyti neįzoliuotą. V. P. neatitinka net pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema. Aiškios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat nėra. Dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė keisti, sudaro beveik pusę visų pakartotinio elgesio rizikos balų.

Apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad V. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, atliko gerbuvio darbus (išplovė langus), nedirba, laisvalaikiu žiūri televizijos laidas, sportuoja, palaiko ryšius su šeima. Skunde pateiktos aplinkybės nėra išskirtinės bei jau buvo įvertintos apylinkės teismo, jos nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Skunde teigiama, kad įstaigos psichologai skirtingai aprašo nuteistųjų elgesį ir bendravimą. Skunde nesukonkretinama, kokią įtaką vertinimui dėl lygtinio paleidimo galėjo turėti pasikeitę psichologai bei skirtingai jų aprašomas nuteistųjų būsenos vertinimas. Nagrinėdamas skundą teismas vadovaujasi socialinio tyrimo išvadoje pateikta emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų analize. Iš joje pateiktų duomenų matyti, kad priimdamas sprendimus V. P. dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes; mąstymas stokoja lankstumo, kartoja tas pačias klaidas, nes nevertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis pagrindines problemas, susijusias su nusikaltimų darymu, mato tame, jog jis lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai ir kad jo sunki finansinė padėtis, tačiau siekdamas išspręsti šias problemas, neieško alternatyvių sprendimo būdų. Nors teigia turįs tikslų, tačiau jų nesukonkretina, nedetalizuoja, kaip jų sieks. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, išreiškia neigiamas nuostatas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes už seksualinius nusikaltimus, atžvilgiu. Toks nuteistojo psichologinės būsenos apibūdinimas apylinkės teismui ir Komisijai pagrįstai leido padaryti išvadą, kad V. P. yra linkęs nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų.

Skunde teigiama, kad Komisijos nutarime akcentuojama aplinkybė, jog V. P. neturi paskatinimų, o šiuos laisvės atėmimo vietoje galima tik nusipirkti. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas nėra esminė, kurios pagrindu nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimuose įvertino ir teigiamai, ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Pagrindinės aplinkybės, kodėl teismas ir Komisija V. P. netaikė lygtinio paleidimo buvo tai, jog jam anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau dėl sąlygų nesilaikymo jo taikymas buvo panaikintas. Nuteistasis nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo. V. P. turi tik vidurinį išsilavinimą, iš esmės neturi darbo patirties, profesinės kvalifikacijos, nėra motyvuotas darbui, abejingas požiūris į turimas neatlygintas žalas, stokoja finansų planavimo įgūdžių, taip pat jo problemų sprendimo įgūdžiai netinkami, lengvabūdiškas požiūris į savo nusikalstamą elgesį, tam tikras kriminalinės subkultūros palaikymas. Išvardintos aplinkybės bei jau minėta vidutinė nuteistojo pakartotinio elgesio rizika leido teismui prieiti išvados, kad lygtinai paleidus V. P. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                        Virginija Liudvinavičienė

Alenas Piesliakas

Nijolė Žimkienė