Civilinė byla Nr.3K-3-128/2006                                  Procesinio sprendimo kategorija 60 (S)                                                            

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. kovo 1 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Vombatas” kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Sempeksimus” ieškinį atsakovui UAB “Vombatas”, trečiajam asmeniui AB “Šaldytuvų ūkis” dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB “Sempeksimus” nurodė, kad 2004 m. kovo 15 d. perdavė atsakovui UAB “Vombatas” 10 445 Lt vertės krovinį (16 pakuočių medienos ruošinių tarai ir 34 pakuotes medinių padėklų), kurį atsakovas turėjo nuvežti į Vokietiją. 2004 m. kovo 15 d. vakare buvo gautas žodinis atsakovo pranešimas, kad, pasvėrus transporto priemonę Kalvarijos pasienio kontrolės punkte, buvo nustatytas viršsvoris, todėl vilkikui neleista kirsti sienos. Jis (ieškovas) nurodė grąžinti krovinį į pakrovimo vietą. Nesulaukęs krovinio, 2004 m. kovo 18 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti krovinį. Atsakovas 2004 m. kovo 19 d. raštu pranešė, kad sulaiko krovinį, kol jis (ieškovas) nesumokės už vežimo paslaugas ir nepadengs krovinio grąžinimo bei saugojimo išlaidų, tačiau konkrečios sumos nenurodė. Paaiškėjus, kad krovinys saugomas trečiojo asmens AB “Šaldytuvų ūkis” sandėlyje, jis (ieškovas) kreipėsi į šią įmonę, kad ši grąžintų krovinį, tačiau 2004 m. kovo 24 d. raštu tretysis asmuo informavo, kad krovinį saugojimui pateikė atsakovas ir tik jam sutikus krovinys bus grąžintas. 2004 m. balandžio 24 d. atsakovas pateikė jam (ieškovui) jo patirtų nuostolių paskaičiavimą, su kuriuo jis (ieškovas) nesutinka, nes reikalaujamos sumos yra ginčytinos, ir mano, kad 1000 Lt suma, atsakovui sumokėta 2004 m. balandžio 8 d., yra pakankama atsakovo patirtiems nuostoliams padengti. Ieškovo teigimu, atsakovas, nepaklusdamas jo nurodymui grąžinti krovinį į pakrovimo vietą, neteisėtai jį sulaikė ir perdavė saugoti trečiajam asmeniui AB “Šaldytuvų ūkis”, kur dėl netinkamų saugojimo sąlygų (saugota drėgmėje, nesilaikant tokiam kroviniui būtinų saugojimo sąlygų) krovinys buvo sugadintas ir yra nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu atsakovas, neatlikdamas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis) pasirenkant krovinio saugotoją, padarė jam (ieškovui) žalą, kurią sudaro sugadinto krovinio vertė – 10 445 Lt (3024,95 EUR x 3,4528 Lt) ir 1500 EUR bauda, sumokėta krovinio gavėjui už nesavalaikį krovinio nepristatymą. Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 15 623 Lt nuostolių atlyginimo.

            Priešieškiniu atsakovas UAB “Vombatas” prašė teismo priteisti jam iš ieškovo 10 659,54 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 2004 m. kovo 12 d. ieškovas UAB „Sempeksimus“ užsakė pas jį autotraukinį krovinio pervežimui į Vokietiją, garantuodamas 2848 Lt apmokėjimą po krovinio pakrovimo ir 2 CMR pateikimo. 2004 m. kovo 15 d. atsakovo autotraukinys buvo pakrautas ieškovo pateiktu kroviniu – elementais, skirtais medinės taros gamybai, ir mediniais padėklais. 2004 m. kovo 15 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 8LA 0504266 ir sąskaitoje Nr. 0017 ieškovas nurodė, kad viso krovinio svoris bruto yra 21 000 kg, o pareikštoj krovinio vertė – 3024,95 EUR. Pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 8 straipsnio 3 punktą vežėjas neprivalo tikrinti krovinio svorio. 2005 m. kovo 15 d. vakare Kalvarijos pasienio kontrolės punkte pasvėrus transporto priemonę ir nustačius, kad bendras vilkiko svoris viršija leistinas normas 3210 kg, vilkikui nebuvo leista kirsti sienos, dėl ko jis (atsakovas) negalėjo vykdyti pervežimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pervežti krovinį. 2004 m. kovo 16 d. jis transportavo ieškovo krovinį į Vilniaus teritorinės muitinės postą, o 2004 m. kovo 17 d. pasirašė su trečiuoju asmeniu AB „Šaldytuvų ūkis“ sutartį Nr. 04/22 dėl krovinio saugojimo muitinės sandėlyje. 2004 m. kovo 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės Panerių krovinių poste patikrinus iškrautą ieškovo krovinį, buvo nustatyta, kad bendras krovinio svoris yra 27 750 kg, t. y. 6750 kg didesnis už važtaraštyje ir sąskaitoje nurodytą krovinio svorį. Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto (a) papunktį siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai važtaraštyje nurodytų duomenų, taip pat ir žyminčių krovinio svorį. 2004 m. kovo 19 d. jis informavo ieškovą, kad krovinys liks sulaikytas tol, kol nebus padengti jo (atsakovo) patirti nuostoliai, ir nurodė, kad su visomis atlygintinomis sumomis galima susipažinti UAB „Vombatas“ faktinės buveinės adresu. Tačiau nei po šio, nei po dar dviejų pranešimų, siųstų 2004 m. kovo 24 d. ir 2004 m. kovo 31 d., ieškovas neatvyko ir nuostolių neatlygino. 2004 m. balandžio 8 d. ieškovas pervedė į jo (atsakovo) sąskaitą 1000 Lt, nurodydamas, kad moka už transporto priemonės perkrovimą, ir tuo prisiimdamas atsakomybę dėl nesąžiningo dokumentų pildymo, tačiau ši pinigų suma jo (atsakovo) nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, pilnai nepadengia. Ieškovo krovinys muitinės sandėlyje buvo saugomas iki 2004 m. gruodžio 2 d., kai ieškovo atstovė atvyko į AB „Šaldytuvų ūkis“ atsiimti sulaikyto krovinio. Tą pačią dieną buvo surašytas Prekių, saugojamų muitinės sandėlyje, išdavimo aktas, kuriame ieškovo atstovė, atsiimdama krovinį, nurodė, kad produkcija atiduota tvarkingoje būklėje ir nepažeista, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo. Atsakovo teigimu, negalėdamas įvykdyti pervežimo sutarties sąlygų – pervežti krovinį dėl važtaraštyje ir sąskaitoje neteisingai nurodyto krovinio svorio, nors ieškovui po krovinio viršsvorio nustatymo ir davus žodinį nurodymą grąžinti krovinį į pakrovimo vietą (CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktas), tačiau atsisakius atlyginti jo (atsakovo) turėtus nuostolius, jis (atsakovas) pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktą turėjo teisę iškrauti krovinį ir perduoti jį saugoti trečiajam asmeniui. Tokiu atveju vežėjas atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Ieškovo krovinys buvo saugomas Vilniaus teritorinės muitinės sandėlyje, todėl, atsakovo manymu, jis pasirinko tinkamą krovinio saugotoją (LR muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalis). CMR konvencija krovinio sulaikymo nereglamentuoja. Santykiams, kurių CMR konvencija nereglamentuoja, taikytini nacionaliniai įstatymai. Pagal CK 4.229 straipsnio 1 dalį kitam asmeniui  priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Jis (atsakovas) turi reikalavimo teisę ieškovui, dėl kurio neteisėtų veiksmų jis (atsakovas) patyrė nuostolių. Atsakovo teigimu, jis patyrė ne tik su krovinio vežimu susijusius nuostolius (66,08 Lt už autotraukinio apžiūrą, 1068,95 Lt dėl ieškovo neteisėtų veiksmų negautas pelnas, 16,65 Lt krovinio svėrimo išlaidų, 272 Lt mokestis į Kelių fondą už bendrą autotraukinio perkrovą, 660,81 Lt už degalus, autotraukinio nusidėvėjimas (amortizacija) – 538,72 Lt (vilkikas) ir 244,64 Lt (priekaba), 15 Lt mokestis už naudojimąsi transporto priemonių stovėjimo aikštele Marijampolėje, vairuotojo atlyginimas – 60 Lt ir dienpinigiai – 109,80 Lt, krovinio iškrovimo išlaidos – 261,96 Lt), bet ir turėjo 8107,93 Lt išlaidų, susijusių su krovinio sugojimu muitinės sandėlyje, kurios taip pat priteistinos iš ieškovo. Viso dėl neteisėtų ieškovo veiksmų jis (atsakovas) patyrė 11 659,54 Lt nuostolių, iš kurių gera valia ieškovas atlygino tik 1000 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui UAB “Sempeksimus” iš atsakovo UAB “Vombatas” 9734,55 Lt nuostolių atlyginimo. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1141,76 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš dalies tenkindamas UAB „Sempeksimus“ ieškinį, teismas nurodė, kad atsakovas, sulaikęs krovinį, kurio negalėjo pervežti dėl ieškovo kaltės, privalėjo užtikrinti tinkamas jo saugojimo sąlygas. Kadangi krovinys sugedo dėl netinkamo jo saugojimo, atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, kurią sudaro krovinio vertės netekimas. Pripažinęs, kad atsakomybė už krovinio nepateikimą laiku pagal sutartį tenka pačiam ieškovui, kuris neteisingai užpildė dokumentus, ir vežėjas dėl to negalėjo pervežti krovinio, ieškovo reikalavimą dėl krovinio gavėjui sumokėtos 1500 EUR baudos iš atsakovo priteisimo teismas atmetė. Sprendimą iš dalies patenkinti priešieškinį teismas motyvavo tuo, kad pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 punktą siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl pateiktų dokumentų netikslumų, neteisingos informacijos pateikimo. Dėl to vežėjas (atsakovas) patyrė viso 2141,76 Lt nuostolių. Dalį nuostolių ieškovas apmokėjo, todėl sumokėta 1000 Lt sumą teismas iš nurodytos nuostolių atskaičiavo ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1141,76 Lt. Nustatęs, kad atsakovas nevykdė krovinio siuntėjo (ieškovo) nurodymų (CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktas) ir negrąžino krovinio į pakrovimo vietą, teismas pripažino atsakovą tokiu būdu dėl savo paties veiksmų turėjus nuostolių, todėl kitus atsakovo reikalavimus atmetė. 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių santykius iki krovinys buvo perduotas saugoti trečiajam asmeniui reglamentuoja CMR konvencija, pažymėjo, jog pagal šios konvencijos 14 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 2 punkto nuostatas vežėjas visų pirma turi besąlygiškai vykdyti kroviniu disponuojančio asmens instrukcijas, ir tik jų negavęs, arba jų negavęs per protingą laiko tarpą, arba negalėdamas įvykdyti tokių instrukcijų, gali iškrauti krovinį savo nuožiūra, tačiau ir šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Atsakomybę už krovinio saugojimą ir saugojimo metu padarytą žalą reglamentuoja nacionaliniai įstatymai. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendus, kad atsakovas, nevykdydamas ieškovo instrukcijos iškrauti krovinį jo pakrovimo vietoje, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio saugojimą ir privalo atlyginti kroviniui saugojimo metu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, iš byloje pateiktų įrodymų turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prisiimtas saugoti krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo sandėliavimo ir kad dėl krovinio sugadinimo ieškovui padaryta 9734,55 Lt žalos. Įrodymų apie tai, kad krovinys nebuvo sugadintas, ar kitokių duomenų dėl žalos dydžio atsakovas nepateikė. Trečiojo asmens veiksmai netinkamai laikant sandėliuojamą krovinį yra atsakovo ir trečiojo asmens reikalas ir ginčo šalių santykiams reikšmės neturi. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliantas yra neteisus teigdamas, jog jis turėjo teisę sulaikyti krovinį CK 4.229 straipsnio ir 6.813 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes šalių santykius iki krovinio iškrovimo reglamentuoja CMR konvencijos nuostatos. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas turėjo atlyginti atsakovui su vežimu susijusias išlaidas ir kad atsakovas turėjo teisę pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 1 punktą į išlaidų, susijusių su instrukcijų gavimu ir vykdymu, atlyginimą, tačiau sprendė, kad teisę į pastarųjų išlaidų atlyginimą atsakovas prarado nusprendęs nevykdyti ieškovo instrukcijų dėl krovinio grąžinimo į pakrovimo vietą.     

 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB “Vombatas” prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė vežimo sutarties šalių atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto „a“ papunktį, 12 straipsnio 5 punkto „b“ papunktį, 14 straipsnio 1 punktą ir 16 straipsnio 2 punktą), netaikė tų materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti (CK 4.229 straipsnio 1 dalies ir 6.813 straipsnio 4 dalies nuostatų), pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus:

1. Kasatoriaus teigimu, ieškovo UAB “Sempeksimus” pateikti dokumentai (2004 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus Padėklų (palečių) ir taros ruošinių medienos kokybės įvertinimo aktas Nr. 7VS-04-606-95 “E”, 2005 m. vasario 11 d. UAB “Impeksservis” Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 41) nepatvirtina, kad krovinio pažeidimai atsirado jį sandėliuojant trečiojo asmens AB “Šaldytuvų ūkis” sandėlyje. Priešingai, 2004 m. gruodžio 2 d. Prekių, saugojamų muitinės sandėlyje, išdavimo akte esanti nuoroda, kad produkcija atiduota tvarkingoje būklėje, nepažeista, kurią savo parašu ir ieškovo bendrovės antspaudu patvirtino ieškovo atstovė, liudija, kad krovinys jo atsiėmimo metu buvo nepriekaištingos būklės. Teismai minėtus dokumentus įvertino netinkamai ir tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Jis, kasatorius (atsakovas), turėtų atlyginti ieškovui dėl priverstinio krovinio saugojimo patirtą žalą tik tuo atveju, jei būtų pasirinkęs netinkamą krovinio saugotoją (CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktas). Ieškovo krovinys buvo saugomas teritorinės muitinės sandėlyje, kuris LR muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas kaip muitinės nustatyta ir prižiūrima LR muitų teritorijos dalis, kurioje LR muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės, todėl laikytina, kad vežėjas (kasatorius) pasirinko tinkamą trečiąjį asmenį siuntėjo (ieškovo) kroviniui saugoti. Aplinkybės, kad atsakovas pasirinko netinkamą krovinio saugotoją, ieškovas byloje ir neįrodinėjo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui ne kartą buvo siūloma atvykti, susipažinti su atsakovo patirtais nuostoliais, juos kompensuoti ir pasiimti sulaikytą krovinį, tačiau ieškovas šių raginimų nepaisė, todėl, net laikant, kad krovinio būklė pablogėjo jį sandėliuojant AB “Šaldytuvų ūkis” muitinės sandėlyje, ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo, nes tik nuo ieškovo geranoriškumo sprendžiant atsiskaitymo su vežėju klausimą priklausė krovinio sulaikymo ir saugojimo trukmė.

2. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar ieškovas davė atsakovui konkrečius CMR konvencijos nuostatas atitinkančius nurodymus (instrukcijas), kurių neįvykdžius atsakovui atsirastų pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą, netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktą, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, nevykdęs ieškovo instrukcijos krovinį iškrauti pakrovimo vietoje, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio saugojimą ir privalo atlyginti krovinio saugojimo metu padarytą žalą. Ieškovui (siuntėjui) neatlyginus atsakovui (vežėjui) nuostolių (CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto “a“ papunktis) šiam to pareikalavus, atsakovas įgijo teisę sulaikyti ieškovo krovinį, kol bus patenkintas reikalavimas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnio 4 dalis), ir tuo nei CK nuostatų, reglamentuojančių krovinio sulaikymą, nei CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punkto nepažeidė. Tuo tarpu bet kokie ieškovo, kaip siuntėjo, nurodymai atsisakant atlyginti vežėjo (atsakovo) patirtus nuostolius vertintini kaip pažeidžiantys vežėjo įmonės darbo eigą (CMR konvencijos 12 straipsnio 5 punkto „b” papunktis) ir jokiais būdais neįpareigojantys vežėjo. Be to, kasatoriaus manymu, sutinkamai su CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktu, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, vežėjas, net ir gavęs asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas, remdamasis CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktu, gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio asmens sąskaita. Po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu, o vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Krovinio apsaugą vežėjas gali patikėti ir trečiajam asmeniui. Tokiu atveju vežėjas atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, jis, negalėdamas vykdyti sutarties važtaraštyje numatytomis sąlygomis ir negavęs iš ieškovo instrukcijų, nepažeidžiančių normalios jo (vežėjo) darbo eigos (CMR konvencijos 12 straipsnio 5 punkto „b“ papunktis, 14 straipsnio 1 punktas), turėjo teisę iškrauti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 “Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)” 22 punktas).          

3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino CMR konvencijos ir nacionalinės teisės santykį, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo galėjimo sulaikyti ieškovo krovinį CK 4.229 straipsnio 1 dalies ir 6.813 straipsnio 4 dalies pagrindu. CMR konvencija reglamentuoja krovinio iškrovimą, tačiau nereglamentuoja to iškrauto krovinio sulaikymo. Santykiams, kurių CMR konvencija nereglamentuoja, taikytini nacionaliniai įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. su UAB “Klaipėdos Litranspedas”, bylos Nr. 3K-3-1362/2000), todėl atsakovas, pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktą iškrovęs ieškovo krovinį ir perdavęs jį saugoti trečiajam asmeniui, pagrįstai sulaikė krovinį vadovaudamasis nacionaliniais įstatymais (CK 4.229 straipsnio 1 dalies ir 6.813 straipsnio 4 dalies nuostatomis).    

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Sempeksimus“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo, jog jo instrukcija vežėjui (atsakovui) gabenti krovinį į Panevėžį, duotas dar iki iškraunant krovinį muitinės sandėlyje Vilniuje, CMR konvencijos nuostatoms neprieštaravo (Konvencijos 12 straipsnis). Atsakovas šio teisėto reikalavimo nevykdė, todėl neįgijo teisės sulaikyti krovinį (CK 4.229 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnis), iškrauti krovinį ir perduoti jį saugoti (CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktas). Atsakovas, nukrypdamas nuo jam nurodytos krovinio pristatymo vietos, savavališkai pasirinko krovinio iškrovimo vietą pas trečiąjį asmenį ir tuo pažeidė vežėjo pareigas, todėl jam ir tenka visos neigiamos to pasekmės, taip pat ir pareiga atlyginti ieškovo bendrovei padarytus nuostolius. Kad krovinys buvo sugadintas ir tai įvyko jam būnant pas trečiąjį asmenį, patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, jog krovinys buvo atsiimtas kokybiškos būklės. Atsakovas pasirinko netinkamą krovinio saugotoją, todėl iš jo ir gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Turto vertintojo pateikta turto vertė yra ta, kuri nustatyta turto vertintojo, kol neįrodyta priešingai, todėl nepagrįsti yra ir kasacinio skundo argumentai dėl neteisingo krovinio likutinės vertės nustatymo. Atsakovas turėjo galimybę apžiūrėti krovinį ir jį įvertinti, tačiau per visą bylinėjimosi laikotarpį jokių įrodymų, paneigiančių jo (ieškovo) pateiktą likutinę krovinio vertę, nepateikė.        

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

 

2004 m. kovo 12 d. ieškovas UAB “Sempeksimus” ir atsakovas UAB “Vombatas” sudarė krovinio vežimo sutartis, pagal kurią vežėjas (atsakovas) įsipareigojo nugabenti siuntėjo (ieškovo) perduotą medienos krovinį iš Lietuvos į Vokietiją už 2848 Lt atlyginimą. 2004 m. kovo 15 d. Panevėžyje atsakovo UAB “Vombatas” autotraukinys buvo pakrautas ieškovo UAB “Sempeksimus” perduotais medinės taros gamybai skirtais elementais ir mediniais padėklais. Kartu su kroviniu pateiktame 2004 m. kovo 15 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 8LA 0504266 ir sąskaitoje Nr. 0017 ieškovas nurodė, kad viso krovinio svoris bruto yra 21 000 kg, o pareikštoji krovinio vertė yra 3024,95 EUR (10 445 Lt). 2004 m. kovo 15 d. vakare Kalvarijos pasienio kontrolės punkte pasvėrus autotraukinį ir nustačius, kad bendras vilkiko svoris viršija leistinas normas 3210 kg, UAB “Vombatas” negalėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nes, nustačius viršsvorį, vilkikui nebuvo leista kirsti sieną. Vežėjas (atsakovas) gavo krovinio siuntėjo (ieškovo) nurodymą grąžinti krovinį į pakrovimo vietą, tačiau vežėjas, motyvuodamas tuo, kad jam turi būti atlyginti patirti nuostoliai, pagal 2004 m. kovo 17 d. sutartį Nr. 04/22 dėl krovinių aptarnavimo muitinės sandėlyje (saugojimo) perdavė krovinį saugoti trečiajam asmeniui AB “Šaldytuvų ūkis”. 2004 m. balandžio 8 d. siuntėjas (ieškovas) sumokėjo vežėjui (atsakovui) 1000 Lt nuostoliams atlyginti, tačiau krovinys nebuvo grąžintas. Tik, kai nutraukdama veiklą AB “Šaldytuvų ūkis” pareikalavo atsiimti jos sandėlyje saugomą krovinį, 2004 m. gruodžio 2 d. krovinio siuntėjas UAB “Sempeksimus”, sutikus vežėjui UAB “Vombatas”, krovinį pasiėmė.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

            Kasatoriaus nurodyti argumentai yra susiję su CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 2 punkto aiškinimu ir taikymu, netaikymu tų materialinės teisės normų, kurias teismai turėjo taikyti (CK 4.229 straipsnio 1 dalis ir 6.813 straipsnio 4 dalis), ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu.

            Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 12 d. šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovas (vežėjas) įsipareigojo nugabenti ieškovo (siuntėjo) perduotą medienos krovinį iš Lietuvos į Vokietiją. 2004 m. kovo 15 d. ieškovas pakrovė medieną į atsakovo autotraukinį. Pasvėrus šį autotraukinį Kalvarijos pasienio kontrolės punkte, buvo nustatyta, kad autotraukinys viršija leistinas normas 3210 kg, ir jam nebuvo leista kirsti Lietuvos sieną. Siuntėjas davė vežėjui nurodymą grąžinti krovinį į pakrovimo vietą, tačiau vežėjas siuntėjo nurodymo nevykdė ir pagal 2004 m. kovo 17 d. sutartį perdavė krovinį saugoti trečiajam asmeniui AB „Šaldytuvų ūkis“. Tik 2004 m. gruodžio 2 d., leidus vežėjui, siuntėjui buvo grąžintas sugadintas krovinys.

            CMR konvencijos 12 straipsnio 1 punkte numatyta, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Šio straipsnio 5 punkto „b“ papunktyje numatyta, kad instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas neturi pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. Vežėjas, 2004 m. kovo 15 d. vakare gavęs siuntėjo instrukciją grąžinti krovinį į jo pakrovimo vietą, siuntėjo instrukcijos neįvykdė ir nenurodė priežasčių, kurios trukdė tai padaryti. Vežėjas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad siuntėjo nurodymas tą patį vakarą grąžinti krovinį į jo pakrovimo vietą, pažeidė vežėjo įmonės darbo eigą ar galėjo padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams, nors krovinys trečiojo asmens sandėlyje buvo iškrautas 2004 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31  18 punkte numatyta, kad pagal CMR konvencijos 12 straipsnio nuostatas vežėjas privalo vykdyti krovinio siuntėjo instrukcijas, nes priešingu atveju jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog vežėjas, neįvykdęs siuntėjo instrukcijų, yra atsakingas už siuntėjui padarytus nuostolius.

            Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktas ir 16 straipsnio 2 punktas vežėjui suteikia teisę nieko nelaukiant iškrauti krovinį disponuojančio kriviniu asmens sąskaita. Pagal šių straipsnių nuostatas vežėjas turi besąlygiškai vykdyti kroviniu disponuojančio asmens instrukcijas, o jų negavęs, arba jų negavęs per protingą laiko tarpą, arba tokių instrukcijų negalįs įvykdyti, gali iškrauti krovinį savo nuožiūra. Po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu, bet vežėjas ir šiuo atveju prisiima prievolę saugoti krovinį. Vežėjas tokiu atveju krovinio apsaugą gali patikėti ir trečiajam asmeniui; tokiu atveju jis atsako tik už tinkamo trečiojo asmens pasirinkimą. Nesant sąlygų, numatytų CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punkte ir 15 straipsnyje, vežėjas neturėjo teisės sulaikyti siuntėjo krovinį CK 4.229 straipsnio ir 6.813 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes šalių santykiams iki krovinio iškrovimo taikytinos CMR konvencijos normos. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikė vežėjui teisės, nevykdant siuntėjo instrukcijos, perduoti krovinį saugoti trečiajam asmeniui (CMR konvencijos 16 straipsnio 2 puntas).

            Bylą nagrinėję teismai, nustatydami krovinio sugadinimo faktą ir tuo siuntėjui padarytos žalos dydį, visus įrodymus (antstolio V. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b. l. 45-46), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos medienos kokybės įvertinimo aktą (1 t., b. l. 150-152), UAB „Impeksservis“ įvertinimo ataskaitą) įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

            Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 23 punktas). Kasatorius, nurodydamas, kad teismai be pagrindo vadovavosi aukščiau išvardintais įrodymais, kad jie neįrodo žalos padarymo fakto ir jos dydžio, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius (CPK 178 straipsnis) ir nepaneigė ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytų faktų. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, nenustatyta, kad teismai būtų pažeidę įstatymo reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teiginys, kad krovinys galėjo sugesti dėl saugotojo kaltės, šioje byloje nebuvo tirtas, nes nebuvo nagrinėjamas ieškinys saugotojui. Atsakovas, manydamas, kad krovinys sugedo dėl saugotojo kaltės, gali pareikšti ieškinį saugotojui.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Romualdas Čaika

                                                                                                                        Janina Stripeikienė

                                                                                                                        Pranas Žeimys