Civilinė byla Nr. e2S-1558-343/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09264-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17220-615/2018 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei asociacijai Kauno moterų draugijai dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 8 618,14 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilines bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
- Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas ne didesnei kaip 8 618,14 Eur sumai. Nurodė, kad reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Ieškovė nežino konkretaus atsakovės turto, VĮ Registrų centras duomenimis atsakovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota, antstolis turi galimybę patikrinti atsakovės kilnojamąjį turtą, turtines teises ar lėšas kredito įstaigose. Yra pagrindo manyti, kad nesėmus laikinos apsaugos, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
- Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės turtinė ir finansinė padėtis yra arba ateityje gali būti sunki: nepateikė jokių įrodymų apie konkrečius didelius atsakovės turtinus įsipareigojimus ar įsiskolinimus kitiems asmenims, jų dydį, įvykdymo terminus ir pan., taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė neturi pajamų, neturi jokio nekilnojamojo ir/ar kito vertingo turto. Ieškovės nurodomas atsakovės prievolių nevykdymo atvejis patvirtina galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė savo turtą būtų bandžiusi slėpti, jį slepia šiuo metu, ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan. Sprendė, kad įrodymais nepatvirtintos ieškovės prielaidos negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nepagrįstai atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė CPK 144 straipsnyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus. Atsakovei reiškiamo reikalavimo suma yra didelė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovės interesų apsaugą nuo galimo ieškovės piktnaudžiavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrina CPK 146 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią atsakovė turi teisę prašyti teismą, jog ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atims galimybę iš ieškovės realiai išieškoti skolą ir neatkurs pažeistų jos teisių. Ieškovė gina viešąjį interesą, išieškotos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą visų visuomenes narių poreikiams tenkinti, t. y. vykdyti socialinio pobūdžio funkcijas.
- Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto dalies areštą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
- Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Kita vertus, vien tikėtinas reikalavimo pagrindimas nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apie pastarąją laikinosios apsaugos taikymo sąlygą spręsti nėra pagrindo.
- Apeliantė vienintelę grėsmę savo interesams įvardijo didelę ieškinio reikalavimo sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje aiškinama, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktika, nesivadovautina apeliantės nurodomomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
- Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik esant duomenų, kad atsakovė atlieka arba turi ketinimų atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo apeliantei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad didelė ieškinio suma, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Apeliantė nenurodė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nepasisakytina dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, nes subjekto nesąžiningumas yra būtina sąlyga taikyti jos atžvilgiu laikinąją apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip nesusijęs su turtinės padėties gerinimu.
- Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2096-260/2018 iškėlė atsakovei asociacijai Kauno moterų draugijai bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė M. V. Nutartis įsiteisėjusi. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi sustabdė apeliacine tvarka peržiūrimos bylos nagrinėjimą ir perdavė ją bankrutuojančios asociacijos Kauno moterų draugija bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Šios aplinkybės patvirtina nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nes, įsiteisėjus nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, už atsakovės turto valdymą, naudojimą ir jo apsaugą yra atsakinga bankroto administratorė Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktai).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų nebuvimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė