Civilinė byla Nr. 3K-3-140-1120/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01122-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.14

                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atsakovės ir teisėjų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir turtinės bei neturtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pareiškimo palikimą nenagrinėto, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas 2023 m. birželio 20 d. ieškiniu prašė:

2.1.                      pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika ir ieškinyje nurodyti teisėjai yra politiškai korumpuoti ir, diskriminuodami ieškovą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ieškovo teises, taip padarydami turtinės ir neturtinės žalos;

2.2.                      pripažinti, kad dėl teisėjų politinės korupcijos ir diskriminacijos ieškovui nebuvo ir nebus suteikta teisinga informacija apie jo konkrečią skolos UAB „General Financing“ sumą pagal 2014 m. sausio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5, 2014 m. kovo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6, 2014 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 8 šių sutarčių vienašališko nutraukimo dieną;

2.3.                      priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 000 891,22 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir kartu su priedais grąžino jį pateikusiam ieškovui.

4.       Teismas nurodė, kad reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas nesukeltų kokių nors materialiųjų teisinių padarinių. Tokių aplinkybių pripažinimas tebūtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo kito reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Dėl to tokie reikalavimai neturėtų būti formuluojami kaip savarankiški. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl faktinių aplinkybių pripažinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.       Teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 22 straipsnio nuostatas, bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Taigi ginčai dėl teisėjų politinės korupcijos nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6.       Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš pirmų dviejų reikalavimų, kuriuos teismas pripažino nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas nusprendė, kad ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, neturėtų būti formuluojami savarankiškai, nes jų patenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, be to, tai tebūtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir teisėtai ex officio (pagal pareigas) tikrino, ar ieškiniu keliami reikalavimai gali būti savarankišku civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nustatęs, jog pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai nesukels materialiųjų teisinių padarinių, pagrįstai pripažino juos nenagrinėtinais teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atskirojo skundo argumentai dėl CPK 5, 6, 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 29, 30 straipsnių bei teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimo, kai teismas nustatinėja, ar pirmų dviejų ieškinio reikalavimų patenkinimas sukels teisines pasekmes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Ieškovas ieškiniu prašė atlyginti 1 000 891,22 Eur žalos, kurią sudaro jo patirta 500 891,22 Eur turtinė žala; jo teigimu, patirtą turtinę žalą patvirtina civilinėse bylose Nr. 2-482-490/2018, Nr. 2-1492-390/2021, Nr. 2-6518-722/2022 ir Nr. 2-859-601/2023 esantys įrodymai, nagrinėjant civilines bylas priimti procesiniai sprendimai, taip pat tai, kad penkerius metus buvo trukdoma gauti teisingą informaciją, žeminamas ieškovo orumas, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo diskriminuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą galėtų būti vertinamas kaip atskiras ieškinio reikalavimas, nes turtinės ir neturtinės žalos padarymą ieškovas kildina būtent iš pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimų (pareigūnų, institucijų veiksmų, bylose priimtų procesinių sprendimų). Taigi apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, pripažinus reikalavimus dėl faktinių aplinkybių pripažinimo nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka, atitinkamai nenagrinėtinas teisme ir išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam reikia kreiptis. Pirmuosius du reikalavimus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kuris taikomas, kai byla apskritai nepriskirtina teismui arba byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad šiuo pagrindu ieškinys teisme nepriimamas, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas iš viso negali būti nagrinėjamas teisme ir (ar) tokio pobūdžio ginčas spręstinas kitokia (neteismine) tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimus atsisakyta priimti dėl to, kad jie nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Net jų patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių ir būtų tik viena iš prielaidų spręsti dėl kito reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo, tokie reikalavimai neturėtų būti formuluojami savarankiškai. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.  

11.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismai netinkamai taikė CPK 137straipsnio 2 dalies l punkto nuostatą, nes atsisakė priimti ieškinį dėl to, jog jo reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, tačiau  motyvuotai nenurodė, į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, privalo motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis. Priešingu atveju, kai ginčas nenagrinėtinas teisme ir nenurodoma, kur kreiptis ar kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, toks CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto taikymas ir aiškinimas prieštarauja ne tik CPK 137 straipsnio 3 dalies normai bei CPK 5, 6, 7, 8 straipsnio nuostatoms, CPK 2 straipsnio tikslams ginti asmenų, kurių materialiosios teisės ar įstatymu saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Netinkamai taikydami CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktą, teismai iš esmės sudarė galimybę teismams ir teisėjams išvengti atsakomybės už neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilines bylas padarytą žalą. Netinkamai taikydami minėtą CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktą, teismai iš esmės pažeidė Konstitucijos 109 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatas, Pilietinių ir politinių teisių deklaraciją.

12.2.                      Teismai pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, pagal kurią procesiniai sprendimai absoliučiai negalioja, jeigu sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų        motyvų. Ieškovo teigimu, CPK 137 straipsnio 3 dalis sudaro pagrindą išvadai, kad, taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktą, privalomai turi būti nurodyti motyvai, į kurią instituciją asmuo turi kreiptis, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Jeigu tokių motyvų nėra, teismo nutartis laikytina neteisėta ir negaliojančia dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes taip teismas ir teisėjai, nenurodydami tokių argumentų, nesiektų apginti pažeistų ar įstatymo saugomų interesų, vykdytų netikrą teisingumą.

12.3.                      Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 22 straipsnio nuostatą, nes atsisakė priimti ieškinį dėl teisėjų neteisėtais veiksmais (politinės korupcijos pagrindu) padarytos žalos atlyginimo. Tiek CPK 22 straipsnio nuostata, kad teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, tiek CPK 83 straipsnio l dalies 6 punkto nuostata leidžia spręsti, kad teismai privalo nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlyginimo. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad žala jam padaryta teismams ir teisėjams netinkamai ir šališkai nagrinėjant civilines bylas su UAB „General Financing“, diskriminuojant ieškovą, slepiant bei trukdant gauti teisingą informaciją civilinėse bylose bei ginti pažeistas dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, turinčių ir politinės korupcijos požymių, teises ir interesus. Teismai, atsisakydami priimti ieškinį dėl žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, iš esmės dar ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Tokie teismų sprendimai prieštarauja tiek CPK 22, 5, 6, 7, 8 straipsnių, tiek ir Konstitucijos 25, 29, 30 straipsnių normoms, Konvencijai, Pilietinių ir politinių teisių deklaracijai.

13.       Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

14.       Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą normą, atsisakydami priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme ir netaikydami ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes teismai privalo nagrinėti bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ir teisėjų veiksmais, atlyginimo. Be to, teismai nepagrįstai dar ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.

15.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas; kt.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

17.       Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

18.       Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019, 21 punktas).

19.       Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

20.       Kasaciniu skundu teigiama, kad vienas iš trijų ieškinyje pareikštų reikalavimų (žalos atlyginimo iš valstybės už teismo padarytą žalą) yra nagrinėtinas teisme, t. y. nepatenka į CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atvejį (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), todėl teismas, nustatęs, kad pareikštas reikalavimas nepakankamai aiškus, privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

21.       Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises,  tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 nutarties 94 punktą ir jame nurodytą praktiką). Dėl to teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių.

22.       Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismas, nustatęs, jog pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme, bet neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2017 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, nes, užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu. Tačiau, kaip minėta, ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra apskritai nagrinėtinas teisme.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pareiškė tris reikalavimus ir vienu iš jų prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 000 891,22 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad reikalavimai dėl atsakovės Lietuvos Respublikos ir jos teisėjų pripažinimo politiškai korumpuotais, taip diskriminuojant ieškovą ir neteikiant jam konkrečioje byloje teisingos informacijos, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, atitinkamai ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kai žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės ir teisėjų politinės korupcijos ir vykdomos ieškovo diskriminacijos aplinkybių, neteikiant jam konkrečioje byloje teisingos informacijos, nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24.       Kaip minėta, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos teismo ir teisėjų veiksmais, atlyginimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, būtinas civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, bet ir pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti ieškovas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai) (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Nagrinėjamu atveju civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas nusprendė, kad neegzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, remdamasis tuo pagrindu, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau tai būtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo.

26.       Pažymėtina, kad teismai, konstatavę, jog ieškovo nurodomas faktinis reikalavimo pagrindas galėtų būti prielaida spręsti dėl jo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo, netinkamai motyvavo savo procesinį sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau padarė teisingą išvadą, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas kaip žalos atlyginimo pagrindą nurodė nepagrįstus teiginius dėl teisėjų politinės korupcijos ir informacijos jam konkrečioje byloje neteikimo, todėl, kasacinio teismo požiūriu, ieškovo būtent trečiojo reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas nepagrindžia, jog tokio pobūdžio reikalavimas taip pat gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

27.       Kaip minėta, ieškovui byloje pareiškus reikalavimus, kuriuos teismas įvertina kaip nesukeliančius savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių, kartu reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo patikrinti, ar tos faktinės aplinkybės galėtų būti pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės tokį vertinimą atliko ir konstatavo, kad visi ieškovo reikalavimai nenagrinėti teisme, nors nutartyse tai klaidingai įvardijo kaip galimas prielaidas spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Tokios teismų padarytos aplinkybių vertinimo klaidos nekeičia jų procesinių sprendimų esmės, nes teismai aiškiai įvardijo, jog savarankiškai suformuluoti reikalavimai dėl teisėjų politinės korupcijos ir informacijos ieškovui konkrečioje byloje neteikimo faktų pripažinimo ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios faktinės aplinkybės negali būti savarankiškas nagrinėjimo dalykas. Taigi ieškovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžiant tik tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu jis siekė politinės korupcijos pripažinimo, taip pat negatyvaus pripažinimo, jog jam nebuvo ir nebus suteikta teisinga informacija apie jo konkrečią įsiskolinimo sumą pagal tam tikrą sutartį, teismai pagrįstai pripažino reikalavimą dėl žalos atlyginimo nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka.

28.       Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi). Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai. Teisės kreiptis į teismą ribojimai, EŽTT taikomi tam tikroms pareiškėjų kategorijoms, pavyzdžiui, įkyriems bylininkams ar įkyriems ginčų dalyviams (angl. vexatious litigants), pripažintini atitinkančiais teisėtą tikslą ir proporcingais (žr., pvz., 2000 m. kovo 9 d. nutarimą dėl peticijos priimtinumo byloje Graeme prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41519/98; taip pat ankstesnę praktiką – 1985 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11559/85). EŽTT praktikoje nurodyta, kad bet koks pareiškėjo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytai individualios peticijos teisės paskirčiai ir apsunkina tinkamą teismo funkcionavimą arba tinkamą bylos nagrinėjimą jame, yra piktnaudžiavimas peticijos teise (žr. EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Mirolubovs ir kiti prieš Latviją, peticijos Nr. 798/05

29.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, palikdami nenagrinėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, netinkamai motyvavo savo procesinį sprendimą, tačiau iš esmės byloje tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo atsisakymą priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).  Ieškovo kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti jame nurodytus pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl ieškovo kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tai, jog teismai šioje byloje pateiktą ieškovo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, neriboja ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos teisėjų ir teismo veiksmais, atlyginimo, suformulavus naują faktinį ieškinio pagrindą (nurodžius naujas, šioje byloje nenurodytas ir nenagrinėtas aplinkybes).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Andžej Maciejevski 

        Algirdas Taminskas

        Agnė Tikniūtė