Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-843/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27340-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.20.13.; 1.1.8.1.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,

nuteistajam T. K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto;

– pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 35 paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės sudėtos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, T. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galtinė bausmė – 40 parų arešto. 

Vadovaujantis BK 68 straipsniu T. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – tris metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, tai yra 2 970 Eur konfiskavimas.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1.       T. K. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: 2019 m. birželio 29 d. apie 19.11 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

1.2.       Taip pat T. K. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria jam skirta arešto bausmė, bei grąžinti asmens dokumentą.

2.1.        Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių. Pasak apelianto, jis yra dirbantis, neįgalus asmuo, turi įsipareigojimų prieš darbdavį, klientus. Jo darbe labai svarbus darbų atlikimo terminas, o 40 parų arešto bausmės vykdymas lems tai, kad jis neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

2.2.        Apeliantas prašo grąžinti asmens dokumentą, nes pateikta forma sukelia žmonės nepasitikėjimą bei neigiamai veikia individualios veiklos perspektyvas.

3.       Atsiliepimų į skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Nuteistasis patikslino, kad prašo grąžinti iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę. Žyminį mokestį sumokėjo už pateiktą apeliacinį skundą, nes buvo radęs tokią informaciją. Prokurorė prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad T. K. asmens tapatybės kortelė buvo paimta kitame ikiteisminaime tyrime.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5.       Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra keistinas.

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau nagrinėjant bylą nustačius esminį BPK pažeidimą, teismas, nepaisydamas to, ar gautas dėl jo skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla.

7.       Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų teisinės kvalifikacijos. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl 2019 m. birželio 29 d. veikos, kvalifikuotos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Tačiau dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos, kvalifikuotos pagal tą pačią teisės normą, byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai, kurių analizė leidžia spręsti, kad dėl jos T. K. yra nuteistas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų proceso metu surinktų reikšmingų įrodymų, dėl ko padarė netinkamas išvadas bei priėmė nuosprendį, kuris negali būti vertinamas kaip teisingas. Toks pažeidimas yra esminis, jis turi neigiamos įtakos atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos minėtos veikos sudėties.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos, kvalifikuotis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

8.       Visų pirma pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis T. K. savo kaltės dėl reiškiamų kaltinimų, tarp jų ir dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. vairavimo esant neblaiviam, neginčija, patvirtino prieš vairavimą vartojęs alkoholį, tačiau ne visi vairavimo prieš tai vartojusi alkoholį atvejai užtraukią baudžiamąją atsakomybę. Tiksliai įvertinti esamą savo neblaivumą be specialių priemonių asmuo neturi objektyvių galimybių, į ką turi būti atsižvelgiama vertinant traukiamo atsakomybėn asmens parodymus.

9.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.), yra baudžiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>. Taigi, šis naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas nebenumatė kokioje konkrečiai biologinėje organizmo terpėje turi būti nustatyta etilo alkoholio koncentracija, be to, nustatyta minimali 1,51 promilių neblaivumo riba, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019-03-13 nutarimo Nr. 237 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 2.3 punkto nuostatos patvirtina, kad asmenų neblaivumo tikrinimas yra atliekamas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Be to, pagal minėtų taisyklių 4 punkto nuostatas, policijos <...> pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, <...> ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

10.       Byloje esantys įrodymai, o būtent alkotesterių kvitai bei neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 90, 91, 93) patvirtina, kad T. K. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 22.41 val. alkotesteriu Alkotest Nr. 7510 Nr. ARKA-0023 pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, o 22.57 val. antru tikrinimu – 1,53 promilės girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0974738 (t. 1, b. l. 92) matyti, kad tikrinimui naudotas alkotesteris Alkotest Nr. 7510 Nr. ARKA-0023 buvo metrologiškai patikrintas 2019 m. birželio 5 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. gruodžio 5 d., iš ko spręstina, kad tikrinimas atliktas naudojant tinkamą techninę priemonę. Be to, minėtame sertifikate yra nurodytos ir galimos tikrinimo paklaidos, o būtent, esant rezultatui nuo 1,01 iki 6,00 promilių yra galima +/-1,7 procento paklaida. Baudžiamajame procese yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Galimybės pašalinti abejones dėl gautų tikrinimo rezultatų tikslumo paklaidos taikymo prasme nėra, todėl minėta galima paklaida turi būti vertinama T. K. naudai. Iš mažiausios etilo alkoholio koncentracijos, nustatytos pakartotinio tikrinimo metu, atėmus galimą paklaidą yra gaunama 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija (1,53 – 1,7 procento = 1,50399). Šis rodiklis neviršija BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos 1,51 promilės ribos, nuo kurios, kaip minėta, yra galima baudžiamoji atsakomybė.

11.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad gavus pakartotinio tikrinimo alkotesteriu rezultatus T. K. nesutiko su jo rezultatais, išreiškė pageidavimą atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip tai numatyta minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T - A 5754/2019(01) matyti, kad T. K. kraujas buvo paimtas 2019-08-10, 23.48 val., jame nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 97). Būtent šis rodmuo ir buvo įvardijamas kaltinime bei ginčijamu nuosprendžiu nustatytose faktinėse aplinkybėse. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.). Taigi, specialisto išvados ir atlikto kraujo tyrimo rezultatams negali būti suteikiama jokia prioritetinė reikšmė. Šie įrodymai turi būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

12.       Kaip minėta, byloje yra skirtingi T. K. neblaivumo tikrinimo rezultatai: alkotesteriu iškvėptame ore nustatyta 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija bei kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Akivaizdu, kad šie rodmenys tarpusavyje skiriasi nežymiai, tačiau šis skirtumas yra lemiamas sprendžiant, ar šiuo atveju yra galima baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus minimaliam laiko tarpui nuo vairavimo momento, laikantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų. Tam naudota metrologiškai patikrinta techninė priemonė, tad gauti rezultatai laikytini pakankamai patikimais, atspindinčiais realų neblaivumą laipsnį vairavimo metu. Tuo tarpu nuteistojo kraujas tyrimui buvo paimtas 23.48 val., tai yra nuo fiksuoto vairavimo momento (22.40 val.) praėjus 1 val. 8 min. Visuotinai žinoma, kad etilo alkoholio koncentracija po alkoholio vartojimo laipsniškai didėja, kol pasiekusi piką pradeda mažėti. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgus ir į tai, kad šioje byloje sprendžiamas T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas už buvimą neblaiviam būtent vairavimo metu, o ne vėliau. P. T. K. nustatant neblaivumą nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 24 valandas (t. 1, b. l. 93). Apklaustas įtariamuoju teigė, kad alkoholį vartojo dienos prieš įvykį vakare, išgerto alkoholio kiekio nurodyti negalėjo, tvirtino įvykio dieną alkoholio nevartojęs (t. 1, b. l. 117). Apklaustas teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kartu negalėjo paaiškinti susidariusios situacijos, negalėjo nurodyti savo važiavimo aiškaus tikslo, savo veiksmus vertino kaip atliktus paveikus alkoholiui. Šių įrodymų pagrindu teismas negali atmesti kilusių abejonių, ar T. K. parodymai, sietini su konkrečiu alkoholio vartojimo laiku prieš važiavimą, yra patikimi. Kilusias abejones sustiprina ir minėti neblaivumo tikrinimo rezultatai, kuriais iškvėptame ore buvo nustatyta pakankamai ženkli alkoholio koncentracija T. K. išvėptame ore, kuri po valandos pagal gautus kraujo tyrimus nežymiai padidėjo. Tai leidžia spręsti apie galimą alkoholio vartojimą praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui iki vairavimo, kas neatitinka T. K. parodymų. Galimybės nustatyti tikslų alkoholio vartojimo laiką nėra, kaip nėra ir galimybės pašalinti minėtas kilusias abejones. Kaip jau buvo minėta, baudžiamajame procese yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pakartotinio tyrimo alkotesteriu nustatytais rodmenimis ir sprendžia, kad T. K. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatyta 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Tuo pačiu spręstina, kad nėra nustatyta šios nusikalstamos veikos sudėtis.

13.       Remiantis išdėstytais argumentais skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. K. pripažintas kaltu 2019 m. rugpjūčio 10 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, naikinama, T. K. pagal šį kaltinimą išteisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintinos ir nuosprendžio dalys, kuriomis spręsti skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, sumažinimo taikant BK 641 straipsnį ir laikinojo sulaikymo įskaitymo klausimai. 

Dėl bausmės

14.       Sprendžiant apeliaciniame skunde iškeltą klausimą, o būtent, ar T. K. už 2019 m. birželio 29 d. veiką buvo skirta tinkama bausmė, ar ji nėra per griežta, teisėjų kolegija pažymi, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 

15.       Be to, nagrinėjamu atveju itin reikšmingos yra BK 55 straipsnio (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2019-07-06) nuostatos, kuriose numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši teisės norma įsigaliojo po nagrinėjamos veikos įvykdymo, tačiau lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Aiškinant minėtas BK 55 straipsnio nuostatas spręstina, kad nesant nustatytoms aplinkybėms, bylojančioms apie didesnį pačios nusikalstamos veikos ir/ar ją padariusio asmens pavojingumą, įstatymo leidėjo valia bausmės paskirtį turėtų įgyvendinti su ilgalaikiu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

16.       Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. T. K. skundžiamu nuosprendžiu už 2019 m. birželio 29 d. įvykdytą nusikalstamą veiką skirta 25 parų arešto bausmė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino reikšmingas konkrečios bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimui aplinkybes. Nustatyta, kad T. K. įvykdė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, juo pažeisdamas kelių transporto eismo saugumą. Nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – T. K. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. K. nagrinėjamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tad yra teisiamas pirmą kartą. Taip pat jis nebuvo baustas ir administracine tvarka. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad gauna darbinių pajamų. Teismas vertina ir tai, kad po nagrinėjamos veikos padarymo, kaip nustatyta šioje byloje, jis dar kartą vairavo būdamas neblaivus, tačiau ši veika nėra pripažinta nusikalstama. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimai T. K. padarytos to paties pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau galutinis procesinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas. Įvertinus visumą šių aplinkybių, kurių dauguma yra palanki traukiamam atsakomybėn asmeniui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas tiek T. K. veikos, tiek jo asmenybės pavojingumas dar nėra pasiekęs tokį laipsnį, kad galima būtų spręsti, jog vienintelė bausmės rūšis, galinti įgyvendinti bausmės paskirtį, yra areštas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už 2019 m. birželio 29 d. padarytą nusikalstamą veiką T. K. skirta bausmė yra keičiama, jam skiriant švelnesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmę, o būtent baudą.

17.       Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Įvertinus šio procesinio sprendimo 15 punkte aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, T. K. skirtina artima minimaliam dydžiui bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas dėl 2019 m. birželio 29 d. veikos skirtame laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 16.03 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 28, 40), vieną įkalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kartu pažymėtina, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos T. K. skirtas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. 22.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 12.19 val. (t. 1, b. l. 108, 121) negali būti įskaitomas į bausmę, skirtą už 2019 m. birželio 29 d. veiką, nes laikinas sulaikymas skirtas tiriant kitą veiką, dėl kurios apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-182/2005, 2K-404/2006, 2K-173/2009, 2K-102/2011).

18.       Atsižvelgus tiek į paskirtos baudos dydį, tiek į skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės, tai yra 2 970 Eur konfiskavimą, teismas sprendžia, kad įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju pernelyg apsunkintų nuteistojo turtinę padėtį, todėl nustatytinas ilgesnis, šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

19.       Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tad jos paskyrimas yra sudėtinė bausmės individualizavimo proceso dalis ir jos parinkimui yra reikšmingos tos pačios aplinkybės. BK 68 straipsnio 2 dalyje teismui numatyta galimybė uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, detaliau neargumentuodamas, paskyrė vidurkį atitinkantį naudojimosi teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Įvertinus aukščiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad dėl vienos iš inkriminuotų veikų T. K. yra išteisintas, teismas sprendžia, kad skirtas draudimo terminas nėra proporcingas, yra aiškiai per ilgas, todėl keičia pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą iš trijų į dvejus metus.

Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų

20.       Pagrindo tenkinti apelianto patikslintą prašymą grąžinti jo asmens tapatybės kortelę nėra. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, T. K. buvo sulaikytas du kartus ir abiem atvejais iš jo buvo paimta jo asmens tapatybės kortelė. Tačiau jį paleidus iš įkalinimo įstaigos abiem atvejais minėta kortelė jam buvo grąžinta, ką patvirtina byloje esantys nuteistojo parašai (t. 1, b. l. 43, 123).

21.       Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2019 m. gruodžio 25 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 267, unikalus mokėjimo kodas 188659752, patvirtina, kad teikdamas apeliacinį skundą nuteistasis į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 15 Eur, mokėjimo paskirtimi nurodydamas įmokos kodą 5660 (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). Baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl įmokėta suma grąžintina T. K. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K. pripažintas kaltu 2019 m. rugpjūčio 10 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė, ir T. K. pagal šį kaltinimą išteisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria spręsti dviejų bausmių, skirtų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, sumažinimo taikant BK 641 straipsnį ir laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo klausimai;

pakeisti nuosprendžiu T. K. už 2019 m. birželio 29 d. padarytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtą 25 parų arešto bausmę į 60 MGL, tai yra 3 000 Eur dydžio baudą;

vadovaujantis BK 641 straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti 40 MGL, tai yra 2000 Eur dydžio baudą;

įskaityti laikinajame sulaikyme T. K. išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 16.03 val., tai yra vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 38 MGL dydžiams, tai yra 1 900 Eur;

pakeisti nuosprendžiu T. K. vadovaujantis BK 68 straipsniu skirtą draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą tris metus į dvejus metus.

Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

T. K. grąžinti 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad skirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, ar į kitą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinei. Laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Aušra Bielskė

Audrius Cininas

                                                                                                                          Darius Pranka