Civilinė byla Nr. 2YT-17306-527/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00953-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos V. Z. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: M. P., valstybės įmonė Turto bankas, D. V., J. B., A. K., M. P. ir D. P.).

Teismas 

n u s t a t ė:

pareiškėja 2019 m. birželio 6 d. pareiškimu,  patikslintu 2019 m. birželio 25 d., kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. kovo 8 d., mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Pareiškime nurodoma, kad iki sutuoktinio mirties pareiškėja su juo kartu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji liko gyventi ir po sutuoktinio mirties, naudojosi santuokos su V. P. metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika bei jo asmeniniais daiktais, toliau mokėjo už buto komunalines ir kitas paslaugas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties pas notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad vienintelio turto savininkė yra pati pareiškėja.

Teismas 2019 m. birželio 26 d. rezoliucija patikslintą pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotiems asmenims 15 dienų terminą atsiliepimams į patikslintą pareiškimą pateikti. Patikslinto pareiškimo, jo priedų ir teismo pranešimo kopijos 2019 m. birželio 27 d. išsiųsta suinteresuotiems asmenims patikslintame pareiškime nurodytais adresais. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims yra įteikti (valstybės įmonei Turto bankui  – 2019 m. liepos 3 d.; M. P. – 2019 m. liepos 3 d.; D. V. – 2019 m. liepos 5 d.; A. K. – 2019 m. liepos 17 d.; M. P. – 2019 m. liepos 18 d.; D. P. – 2019 m. liepos 18 d. ir J. B. – 2019 m. liepos 18 d.).

2019 m. liepos 4 d. teisme registruotas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo priėmimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

2019 m. liepos 5 d. teisme gautas suinteresuoto asmens M. P. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad po santuokos sudarymo suinteresuotas asmuo ir jos brolis A. P. su V. P. nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad po tėvo mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jo turtą neturi.

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. gegužės 30 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. liudijimo dėl V. P. paveldėjimo bylos (b. l. 7) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) matyti, kad po V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta.

Iš 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 25 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašų (b. l. 8, 22) matyti, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokęs ir (duomenys neskelbtini) miręs, nuo 2005 m. gegužės 13 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo du pilnamečius vaikus: dukrą M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs, o jo vaikai yra J. B., A. K., D. V., M. P. ir D. P..

Iš santuokos liudijimo kopijos (b. l. 4) matyti, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su V. Z., kurios pavardė po santuokos – P.. 2013 m. kovo 7 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas (b. l. 6) patvirtina, jog pareiškėjos pavardė po CBAĮ pakeitimo yra ,,Z.“.

Iš 2019 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10) matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai nuo 1996 m. gruodžio 4 d. (įregistravimo pagrindas – 1996 m. gruodžio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-8644).

Kadangi V. P. santuoka su pareiškėja buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog šis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas vienos pareiškėjos vardu, laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2019 m. gegužės 30 d. Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2019-172-PD)-900 (b. l. 9) matyti, kad pareiškėja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 1996 m. gruodžio 24 d.

Iš mokėjimo nurodymo pervesti įmoką, pagal kurią pareiškėjos vardu mokėta UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už 2016 m. sausio mėnesį sunaudotas dujas (b. l. 14), iš sąskaitų, pagal kurias pareiškėjos vardu mokėta už elektros energiją, sunaudotą adresu Chemikų g. 6-27, nuo 04910 kWh 2017 m. gegužės mėnesį iki 05066 kWh 2019 m. kovo mėnesį (b. l. 12–13) matyti, kad už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitos būdavo išrašomos ir apmokamos pareiškėjos vardu.

Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodyti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ir tai, jog suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl jų neišsakė, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio V. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrąja jungtine nuosavybe jai priklausančiais butu, jame likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už visą butą (o ne tik už jai priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog pareiškėja per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio sutuoktinio V. P. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

16,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos. 

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,56 Eur (šešiolikos eurų 56 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                             Jolita Cirulienė