Civilinė byla Nr. 2-1996-370/2015
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00221-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Golden capital“ direktoriaus J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Golden capital“ (civilinė byla Nr. B2-605-252/2015), suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Kulpės slėnis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Finotika“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Golden capital“ vadovas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB „Golden capital“ restruktūrizavimo bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Nurodė, kad UAB ,,Golden capital“ įkurta 2008-05-14, pagrindinė bendrovės veikla – konsultacinės veiklos paslaugos, nelistinguojamų vertybinių popierių prekyba, kreditorinių skolų supirkimas. Šiuo metu bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki. Pareiškimo pateikimo teismui dieną bendrovei nėra iškelta bankroto byla. Pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei SODRAI bendrovė neturi. Su visais įmonės kreditoriais buvo ketinama atsiskaityti realizavus du didelius akcijų paketus – nekilnojamojo turto bendrovę UAB „Opulens“ (dabartinis pavadinimas UAB „T&A Projektai“), kurios 100 proc. akcijų paketo nominali vertė yra 4 mln. Lt, ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovę UAB „Idea&realty“, kurios 100 proc. akcijų paketo nominali vertė yra 4 mln. Lt. Tačiau akcijų pirkėjas UAB „Nemuno verslo centras“ bankrutavo. BUAB „Nemuno verslo centras“ bankroto byloje teismas patvirtino UAB „Golden capital“ 2 086 392 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Po šešių neįvykusių akcijų paketų pardavimo varžytynių UAB „Golden capital“, kaip akcijų įkaito turėtojas, sutiko perimti jai siūlomą turtą – minėtus akcijų paketus, už bendrą 400 000 Lt kainą. Šios akcijos buvo parduotos už bendrą 1 600 000 Lt pardavimo kainą pirkėjui UAB „Nevėžio vingis“, tačiau UAB „Nevėžio vingis“ sumokėjusi tik dalį sutartos kainos, taip pat bankrutavo. Šiuo metu yra patvirtintas UAB „Golden capital“ finansinis reikalavimas BUAB „Nevėžio vingis“ bankroto byloje, kuris bus tenkinamas be eilės (kaip įkaito turėtojo), kadangi abu akcijų paketai yra įkeisti UAB ,,Golden capital“. Tačiau objektyviai vertinant esamą situaciją atgauti lėšas ir atsiskaityti su UAB ,,Golden capital“ kreditoriais yra planuojama kitais būdais. Pagrindinės priemonės, kurių pagalba įmonė ketina įveikti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas (vertybinių popierių supirkimas ir paskesnis jų pardavimas); 2) pelningos veiklos plėtra (teisinės ir verslo konsultacijos); 3) turimo likvidaus turto pardavimas (įmonių akcijos); 4) skolų (ar jų dalies) kapitalizavimas (skolos būtų kapitalizuojamos naujai išleistomis UAB ,,Golden capital“ akcijomis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bendrovės vadovas paaiškino, kad jau per aštuonis šių metų mėnesius įmonė iš teikiamų paslaugų – teisinių ir verslo konsultacijų – gavo virš 30 000 Eur pajamų, kurios yra kaupiamos. Taip pat papildomai yra sudarytos naujos paslaugų teikimo sutartys.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kulpės slėnis“ prašė pareiškimą atmesti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad mano, jog įmonė yra nemoki ir kreipimasis į teismą kas keli mėnesiai dėl restruktūrizavimo procedūros įmonei taikymo yra ne kas kita kaip vengimas atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo visi nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturintys jokio pagrindimo. Atsakovo balanse prie ilgalaikio turto yra įrašyta visa turimų akcijų BUAB „Nevėžio vingis“ vertė, tai parodo, kad finansiniai duomenys apie įmonę yra neteisingi. Jau nuo 2010 metų atsakovas neatsiskaito pagal vykdomąjį raštą su UAB ,,Kulpės slėnis“. Visi įmonės kreditoriai, kurie yra suteikę įmonei kreditą, yra tiesiogiai susiję asmenys su UAB „Golden capital“ vadovu. Aplinkybė, kad atsakovas sumoka visus mokesčiu valstybei, neturi įtakos įmonės nemokumui.
Suinteresuotas asmuo UAB „Finotika“ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad UAB „Finotika“ tvarko įmonės buhalterinę apskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, jog įmonė šiuo metu užsiima konsultacinių paslaugų teikimu, atsisakė nuostolingos veiklos vertybinių popierių pirkimo. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad bendrovės balansuose ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra nepagrįsta, neparodo realios bendrovės turtinės padėties, numatytos prognozės nepagrįstos įrodymais ir nesudaro pagrindo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Teismas pažymėjo, kad pirmą kartą kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonė į ilgalaikio turto apskaitą įtraukė bankrutuojančios UAB „Nevėžio vingis“ turimų akcijų sumą, tačiau, kaip 2015-05-22 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, finansinis reikalavimas 420 145,45 Eur (kaip įkaito turėtojo) nėra garantas, jog tokia suma bus atgauta, nes BUAB „Nevėžio vingis“ įkeistas turtas yra UAB „T&A Projektai“ bei UAB „Idea&realty“ akcijų paketai, tačiau šios įmonės nėra pelningos, kadangi pats pareiškėjas buvo iniciavęs jiems bankroto bylų iškėlimą. Palyginęs metmenų priedų 2.5.3 ir 2.5.4. duomenis su duomenimis, kurie buvo pateikti pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-321-198/2015 teismas nustatė, kad bendrovė per šį laikotarpį (2014-12-01 iki 2015-05-31) yra atsiskaičiusi su kai kuriais kreditoriais, nors teigė, kad su kreditoriais neatsiskaito, o kaupia lėšas, bendra kreditoriams sumokėta suma sudarė 566 Eur. Iš metmenų priedo 2.5.4 teismas nustatė, kad finansinio turto sąraše BUAB „Nevėžio vingis“ akcijos jau nebeapskaitomos, nurodomas tik finansinis turtas bendrai 1 139 114,80 Eur sumai, tačiau teismo teigimu, iš BUAB „Nevėžio vingis“ bankroto bylos matyti, kad bendras atsakovo finansinis reikalavimas patvirtintas tik 903 172,54 Eur sumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad metmenyse nurodyti bendrovės finansiniai duomenys nėra tikslūs ir pagrįsti. Taip pat įvertinęs atsakovo byloje pateiktas konsultavimo paslaugų sutartis, kuriose nėra jokių garantijų ir sankcijų už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir kurių galiojimas yra numatytas iki 2015-12-31, teismas konstatavo, kad kyla abejonės, ar apelianto vykdoma ūkinė komercinė veikla yra nuolatinio, o ne vienkartinio pobūdžio. Be to, teismo teigimu, kyla abejonės, ar iš šios pareiškėjo nurodomos vykdomos ūkinės komercinės veiklos gauna tokias pajamas, kurios nurodytos pateiktų sąskaitų išklotinėse, nes jos nesutampa su kituose bendrovės pateiktuose finansiniuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Pareiškėjo teiginius, kad atsiskaitymai su kreditoriais bus vykdomi iš gaunamų pajamų už teikiamas konsultacines paslaugas, teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad tokių gaunamų pajamų atsiskaityti su kreditoriais nepakaks, be to, pareiškėjas jokių sutarčių, kurios būtų pratęstos 2016 metams ar sudarytos, nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, kad teigti, jog iš tos veiklos planuojama gauti daugiau nei 54 000 Eur pajamų yra nerealu, nes jau 2017 metais šios pajamos mažėja, o 2019 metais jos sumažėja per pus. Teismas kaip deklaratyvius niekuo nepagrįstus pareiškėjo teiginius laikė ir aiškinimus, kad bus parduotos turimos įmonių, kurios dirba pelningai, akcijos ir yra vertingos, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad turimos įmonių akcijos yra vertingos dėl pelningai dirbančių įmonių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad metmenyse numatytos priemonės įmonės mokumui atkurti yra nepakankamos ir nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė per 4 metus sugebės atsiskaityti su kreditoriais, atgaivins normalią ūkinę veiklą ir įmonės konkurencingumą, kad bus sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliami tikslai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Golden capital“ direktorius J. G. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Golden capital“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nenustatė nė vieno iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant teismas gali atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Vien teismo nurodyta aplinkybė, kad bendrovės balansuose ir metmenyse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra nepagrįsta, neparodo realios pareiškėjo turtinės padėties, numatytos prognozės nepagrįstos įrodymais, nėra pagrindas atsisakyti kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje pateiktos sutartys, kuriose nėra jokių garantijų ir sankcijų už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą negali būti pagrindu teigti, kad vykdoma ūkinė veikla yra nuolatinio, tęstinio pobūdžio, o ne vienkartinis paslaugos suteikimas. Pareiškime buvo nurodyta, kad pagrindinės įmonės veiklos yra akcijų supirkimas ir teisinės bei verslo konsultacijos. 2015 m. pirmus penkis mėnesius įmonė generavo išskirtinai tik iš teisinių konsultacijų veiklos gautas pajamas. Kaip įrodymus, kad ši veikla yra vykdoma, pareiškėjas su pareiškimu pateikė šešias konsultavimo paslaugų sutartis, vėliau pateikė dar keturias konsultavimo paslaugų sutartis. Taip pat byloje buvo pateiktos išklotinės iš buhalterinės programos pagal kiekvieną klientą, iš kurių matyti, kiek ir kada kiekvienam klientui yra suteikta paslaugų ir išrašytos sąskaitos faktūros. Iš šios veiklos įmonė gavo 20 512,65 Eur piniginių lėšų, kurios galės būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Jokios kitos veiklos įmonė 2015 metais nevykdė ir kitokių pajamų negavo. Visos konsultavimo sutartys yra sudarytos iki 2015-12-31 su galimybe jas pratęsti.
3. Nepagrįsti teismo nurodyti argumentai, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais, kyla abejonės, ar pareiškėjas vykdo šią ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamas tokias, kurios nurodytos pateiktų sąskaitų išklotinėse. Pareiškėjas pažymi, kad pinigų likutis negali sutapti su pardavimo arba pelno duomenimis, kadangi pardavimo pajamos buhalterinėje apskaitoje yra fiksuojamos nuo išrašytų sąskaitų faktūrų, o ne nuo gauto apmokėjimo. Pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje parodo tuo metu įmonės turimas lėšas ir šis likutis priklauso nuo atsiskaitymų, o ne nuo išrašytų arba gautų sąskaitų faktūrų. Įmonė šiuo metu nevykdo atsiskaitymų su kreditoriais, o gautas lėšas kaupia tam, kad ateityje galėtų panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau visus einamuosius mokėjimus įmonė vykdo tinkamai ir laiku.
4. Pagrindinės priemonės, kurių pagalba įmonė ketina įveikti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais yra šios: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas (vertybinių popierių supirkimas ir paskesnis jų pardavimas; 2) pelningos veiklos plėtra (teisinės ir verslo konsultacijos); 3) turimo likvidaus turto pardavimas (įmonių akcijos); 4) skolų (ar jų dalies) kapitalizavimas (skolos būtų kapitalizuojamos naujai išleistomis UAB ,,Golden capital“ akcijomis). Tai, kad šios priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje veikloje atkurti bendrovės mokumą, patvirtina į bylą pateikti įmonės 2015 metų finansiniai veiklos rezultatai. Nors metmenyse numatyta, kad įmonės apyvarta 2015 m. ir vėlesniais metais sieks nuo 50 000 Eur iki 70 000 Eur, tačiau iš teismui pateiktų 2015-08-31 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad iš teisinių konsultacijų veiklos pardavimo pajamos per aštuonis šių metų mėnesius sudarė 31 050 Eur. Dėl to priešingai nei nurodė teismas, darytina išvada, kad metmenyse numatytos priemonės yra realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, sumažinti turimus įsiskolinimus.
5. UAB ,,Nevėžio vingis“ akcijos yra įtrauktos į ilgalaikio turto apskaitą ir jos turi būti įtrauktos iki to momento, kuomet bus užbaigtos BUAB ,,Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūros ir bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. O skolos galės būti nurašytos tik tuo atveju, jeigu finansiniai reikalavimai iki bankroto proceso pabaigos nebus patenkinti ir tik tokia dalis, kiek nebus padengta. UAB ,,Golden capital“ yra ne tik UAB ,,Nevėžio vingis“ akcininkas, bet ir kreditorius. Metmenyse yra remiamasi prielaida, kad realizavus UAB ,,Nevėžio vingis“ akcijas, tai būtų tik papildomos pajamos, kurias būtų galima panaudoti atsiskaitant su kreditoriais. Todėl finansinėse prognozėse atsiskaitymas su kreditoriais skaičiuojamas ir vertinamas atsižvelgiant iš pelningos, tęstinos ir pagrįstos tiek jau esamomis sutartimis, tiek rinkos situacijos vertinimu veiklos sugeneruotomis pajamomis.
6. Jokių esminių pokyčių dėl atsiskaitymų su kreditoriais nuo pirmojo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo iki dabar neįvyko. Kreditoriaus D. P. reikalavimas yra padidėjęs ir kreditoriaus J. G. yra sumažėjęs dėl įvykusio reikalavimo perleidimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuris nuo skolininko, šiuo atveju UAB ,,Golden capital“, valios nepriklauso ir jokios tiesioginės įtakos restruktūrizavimo procesui neturi, kadangi bendra įmonės skola nuo to nei padidėja, nei sumažėja, keičiasi tik kreditorių sudėtis. UAB ,,Senvagės rezidencija“ turimų akcijų skaičius padidėjo dėl šios įmonės įstatinio kapitalo padidinimo.
7. Nepagrįsta teismo išvada, kad metmenyse numatytos priemonės įmonės mokumui atstatyti yra nepakankamos ir nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė per 4 metus sugebės atsiskaityti su kreditoriais, atgaivins normalią ūkinę veiklą. Šiuo metu bendrovės turimas ilgalaikis finansinis turtas sudaro 1 338 098 Eur. Restruktūrizacijos laikotarpiu likvidus turtas (remiamasi prielaida, jog tai galėtų būti turto mažiausiai už 171 191,21 Eur) būtų parduodamas, o gautos lėšos nukreiptos atsiskaitymui su kreditoriais. 2016 metais planuojama pradėti realizuoti turimą finansinį turtą ir šis turto realizavimo procesas turėtų tęstis maždaug metus laiko. Užbaigus finansinio turto realizavimą įmonė vėl gaus tik vienos rūšies pajamas – tik iš konsultacinės veiklos. Būtent dėl šios priežasties planuojamos įmonės gautinos pajamos žymiai padidėja, o vėliau sumažėja. Teismas taip pat neįvertino metmenyse nurodytos galimybės atsiskaityti su kreditoriais – skolų (ar jų dalies) kapitalizavimo, kuris galėtų prisidėti prie UAB ,,Golden capital“ mokumo atkūrimo.
8. Nepagrįstas teismo argumentas, kad įmonė vengia atsiskaityti su kreditoriais, kurie nėra artimai susiję su pareiškėju, ir tai patvirtina aplinkybė, kad nuo 2010 metų pareiškėjas neatsiskaito su UAB „Kulpės slėnis“. Kreditoriui UAB ,,Kulpės slėnis“ 502 608 Lt skola yra priteista ne tik iš UAB ,,Golden capita“, bet ir iš dviejų solidariųjų laiduotojų (fizinių asmenų). Išieškojimas iš fizinių asmenų yra vykdomas realiai. Joks realus išieškojimas iš UAB ,,Golden capital“ nėra ir nebuvo vykdomas.
9. Restruktūrizavimo procese yra siekiama ginti ne pavienių, o visų kreditorių interesus. Tam, kad būtų iškelta UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo byla, prieštarauja tik vienas iš devynių įmonės kreditorių – UAB ,,Kulpės slėnis“, kurio reikalavimų suma sudaro apie 31 proc. visų įmonės turimų įsipareigojimų sumos. Visi kiti įmonės kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Restruktūrizavimo procesas yra sureguliuotas taip, kad teismas turėtų suteikti prioritetą įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Kulpės slėnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pakartotinis kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš esmės nepasikeitus aplinkybėms, įrodo, kad bandymai iškelti restruktūrizavimo bylą yra tik pareiškėjo vengimas atsiskaityti su kreditoriais bei piktnaudžiavimas teisėmis. Pareiškėjas ne tik vengia atsiskaityti su kreditoriais, bet taip pat sudaro sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises. Iš byloje pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad bendrovės vadovas J. G. savo 112 951,81 Eur reikalavimo teisės dalį, kuri buvo tenkinama antrąja eile, pardavė kitam kreditoriui D. P. ir dėl neaiškių priežasčių ši reikalavimo teisės dalis kartu su kita D. P. turima reikalavimo teise tapo pirmąja eile tenkinamu reikalavimu, nors iki ją perleidžiant nebuvo užtikrinta nei įkeitimu, nei hipoteka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išketi UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl prašymo priimti naujus įrodymus
Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti, tai: 2015-09-23 buhalterinę pažymą; PVM sąskaitas faktūras ir priėmimo-perdavimo aktų kopijas; AB ,,Panevėžio butų ūkis“, UAB ,,Panevėžio autoservisas“, UAB ,,Panevėžio gatvės“ ir UAB ,,Senvagės rezidencija“ 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir juridinių asmenų registro išrašus apie šių įmonių teisinį statusą; išrašą apie UAB ,,Golden capital“ darbuotojų skaičių; antstolio 2015-01-15 pranešimo kopiją (t. 2, b. l. 31-71); konsultavimo paslaugų sutartis, išrašus iš VMI ir VSDFV duomenų bazių (t. 2, b l. 80-101); konsultavimo paslaugų sutartis (t. 2, b. l. 106-110). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, į tai, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o pareiškėjo pateikti duomenys yra aktualūs vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvumą, nors byloje dalyvaujantys asmenys nėra pasisakę dėl šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje (CPK 314 str., 338 str.).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).
ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).
ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas Panevėžio apygardos teisme skundžiama nutartimi išspręstas antrą kartą po to, kai Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-321-198/2015, buvo atsisakyta iškelti UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylą ir šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti neteisingi duomenys apie bendrovės turimą finansinį turtą (pagal jo dydį), metmenyse faktiškai nėra numatyta visuma priemonių, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti bendrovės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą, ir įvertinti šios veiklos perspektyvas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. birželio 16 d. pateiktą (praėjus mažiau nei mėnesiui po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Golden capital“ iškėlimo, atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nurodęs, kad kyla abejonės, ar apelianto vykdoma ūkinė komercinė veikla yra nuolatinio, o ne vienkartinio pobūdžio, taip pat bendrovės balansuose bei restruktūrizavimo plano matmenyse nurodyta turto vertė yra nepagrįsta, neparodo realios bendrovės turtinės padėties, numatytos prognozės nepagrįstos įrodymais. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad metmenyse numatytos priemonės įmonės mokumui atkurti yra nepakankamos, įmonė neturi realių perspektyvų atkurti normalią ūkinę komercinę veiklą ir įmonės konkurencingumą, bei pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str., 12 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo argumentus, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais kyla abejonės, jog bendrovės vykdoma ūkinė veikla yra nuolatinio, tęstinio pobūdžio, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus įrodymus, tarp kurių: su UAB ,,Teisingas pasirinkimas“ ir Ko 2015-11-02 sudarytą konsultavimo paslaugų sutartis (t. 2, b. l. 80-84), su UAB ,,Arneksta“ ir Ko 2015-11-02 sudarytą konsultavimo paslaugų sutartis (t. 2, b. l. 85-89), su UAB ,,Valeksa“ 2015-09-01 sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 90-94), su UAB „Idea&realty“ 2015-11-02 sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 95-99), su IĮ ,,Plieninė sklendė“ 2015-11-05 sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 106-110). Apelianto pateiktų sutarčių galiojimo terminas numatytas iki 2016-12-31. Šios apelianto papildomai pateiktos sutartys paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra tęstinio pobūdžio. Taip pat apeliantas pateikė UAB ,,Golden capital“ 2015-09-23 pažymą, kuria grindžia laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2015-08-31 išrašytas sąskaitas faktūras už kontrahentams suteiktas konsultavimo paslaugas bei lėšų pagal šias sąskaitas gavimą (t. 2, b. l. 31-34) bei PVM sąskaitas faktūras, priėmimo-perdavimo aktus prie PVM sąskaitų faktūrų (t. 2, b. l. 35-50). Apelianto pateikti duomenys patvirtina skunde nurodytus argumentus, kad įmonė toliau vykdo savo pagrindinę veiklą – teisines bei verslo konsultacijas ir iš šios veiklos gauna pajamas. Aplinkybė, kad ne visos PVM sąskaitos faktūros sutarčių kontrahentų yra apmokėtos nėra pagrindas išvadai, kad įmonė veiklos nevykdo. Pastebėtina ir tai, kad nuo 2015-06-15 įmonėje pradėjo darbą dar vienas papildomas darbuotojas (t. 1, b. l. 116-117, t. 2, b. l. 69), tai leidžia daryti prielaidas, kad įmonės ūkinė komercinė veikla nėra laikino pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis abejonėmis dėl bedrovės veiklos tęstinumo.
Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės turto vertinimo, matmenyse nurodytų numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti nepakankamumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto dėstomi argumentai apie tai, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą bei išvengti bankroto, nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). ĮRĮ 5 straipsnyje yra apibūdinti reikalavimai įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, kurie turi būti pateikti kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 4 d. 2 p.). Vienas iš tokių reikalavimų yra tas, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurių įmonės dalyviai ir valdymo organai planuoja imtis, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Pažymėtina, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis ir pan. (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p., 7 p.).
Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų 2015-06-01 UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad pagal 2015-05-31 balansą bendrovės turtas sudarė 1 790 801 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 1 340 739 Eur, trumpalaikis turtas – 450 062 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151 803 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 332 139 Eur (t. 1, b. l. 25). Bendrovės ilgalaikį turtą (1 340 739 Eur) sudarė materialusis 2 641 Eur vertės turtas ir 1 338 098 Eur vertės finansinis turtas, o trumpalaikį: 169 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai, 434 177 Eur vertės per vienerius metus gautinos sumos bei 15 716 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Iš metmenyse nurodyto finansinio turto sąrašo matyti, kad didžiąją dalį įmonės apskaitomo finansinio turto – 1 139 114,87 Eur – sudaro atsakovo turimos UAB ,,Nevėžio vingis“ akcijos (tą apeliantas patvirtino skunde) bei šiai bendrovei suteiktas 16 091 Eur kreditas (t. 1, b. l. 55). Taip pat iš metmenyse pateikto balanso bei pirkėjų skolų detalizavimo matyti, kad bendrovės fiksuoto trumpalaikio turto – per vienerius metus gautinos sumos (434 177 Eur) didžiąją dalį net 384 325,76 Eur sudaro UAB ,,Nevėžio vingis“ įsiskolinimas atsakovui (t. 1, b. l. 53). Tačiau prie nagrinėjamos bylos pridėtos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi UAB ,,Nevėžio vingis“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. vasario 17 d. nutartimi UAB ,,Nevėžio vingis“ bankroto byloje patvirtintas UAB ,,Golden capital“ 420 145,45 Eur finansinis reikalavimas (kaip įkaito turėtojo) ir 483 027,09 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas (viso 903 172,54 Eur) (civilinė byla Nr. 2-321-198/2015, t. 1, b. l. 179-181, 182-183). Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta bendrovės finansinė padėtis nėra tiksli bei pagrįsta, dėl jos teisingumo kyla pagrįstų abejonių. Apelianto nurodyti argumentai, kad UAB ,,Nevėžio vingis“ akcijos yra įtrauktos į ilgalaikio turto apskaitą ir jos turi būti įtrauktos iki bus užbaigtos BUAB ,,Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūros, nepaneigia minėtų išvadų dėl metmenyse nurodyto bendrovės apskaitomo turto duomenų teisingumo, kadangi jie nesutampa su UAB ,,Nevėžio vingis“ bankroto byloje patvirtintu UAB ,,Golden capital“ finansiniu reikalavimu.
Taip pat pastebėtini ir kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti netikslumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad palyginus ankstesnėje byloje pateiktus UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenų priedą 2.5.3 su nagrinėjamoje byloje pateiktu metmenų priedu 2.5.3, yra pakitę įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai, o būtent – sumažėjo vadovui J. G. skola nuo 123 688,02 Eur iki 10 736,21, tačiau padidėjo skola D. P. nuo 2 896,20 Eur iki 144 810,01 Eur. Apeliantas skunde teigia, kad kreditoriaus D. P. reikalavimas yra padidėjęs, o kreditoriaus J. G. yra sumažėjęs dėl įvykusio reikalavimo perleidimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuris jokios tiesioginės įtakos restruktūrizavimo procesui neturi, kadangi bendra įmonės skola nuo to nei padidėja, nei sumažėja, keičiasi tik kreditorių sudėtis. Šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skola J. G. sumažėjo 112 951,81 Eur, o skola D. P. išaugo 141 913,81 Eur, taigi bendra bendrovės skola padidėjo. Be to, sutiktina su kreditoriaus UAB ,,Kulpės slėnis“ nurodytais argumentais, kad bendrovės vadovas J. G. savo 112 951,81 Eur reikalavimo teisės dalį, kuri bendrovės metmenyse nurodyta, kaip tenkinama antrąja eile (civilinė byla Nr. 2-321-198/2015, t. 1, b. l. 41-42), perleido kitam kreditoriui D. P., tačiau dėl neaiškių priežasčių ši reikalavimo teisės dalis kartu su kita D. P. turima reikalavimo teise nagrinėjamoje byloje patektuose metmenyse nurodyta kaip be eilės (įkaito turėtojo) tenkinamu reikalavimu (t. 1, b. l. 56-57).
Atsižvelgiant į nurodytus netikslumus, negalima laikyti, kad pateikti UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus. Nors restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, tačiau metmenys turi atitikti faktinę įmonės situaciją tam, kad būtų galima spręsti, ar įmonė turi realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus.
Apeliantas nurodo, kad pagrindinės priemonės, kurių pagalba įmonė ketina įveikti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais yra šios: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas (vertybinių popierių supirkimas ir paskesnis jų pardavimas; 2) pelningos veiklos plėtra (teisinės ir verslo konsultacijos); 3) turimo likvidaus turto pardavimas (įmonių akcijos); 4) skolų (ar jų dalies) kapitalizavimas (skolos būtų kapitalizuojamos naujai išleistomis UAB ,,Golden capital“ akcijomis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių apelianto nurodytų pajamų šaltinių deklaravimas savaime dar nereiškia jų realumo įmonės mokumui atkurti bei kreditorių įsiskolinimams padengti. Apeliantas nepaaiškina, kodėl nuostolingos veiklos atsisakymo, pelningos veiklos plėtros bei turimo likvidaus turto pardavimo negali vykdyti be restruktūrizavimo proceso. Atsakovo normalios veiklos atkurimas iš esmės siejamas su ketinimu toliau vykdant tą pačią veiklą gauti iš jos pajamų. Nors apeliantas teigia, kad ateityje jis vykdys tik pelningą veiklą – teisines ir verslo konsultacijas – bei metmenyse nurodo, kad iš šios veiklos prognozuoja gauti pajamas iki 2019 metų, tačiau kaip minėta, byloje pateikta tik keletas sutarčių, kurios galioja tik iki 2016 metų pabaigos. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, ar bendrovės toliau vykdoma veikla – teisinės ir verslo konsultacijos – yra pelninga. Bendrovės prognozuojamos gautinos pajamos iš įmonės turto (įmonių akcijų) pardavimo vertintinos rezervuotai, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie realią tokio turto vertę, be to, bendrovė turimas kitų įmonių akcijas planuoja parduoti 2016 metais, todėl jų vertė gali ženkliai kisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skolų (ar jų dalies) kapitalizavimas taip pat yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginys. Taip pat pažymėtina, kad UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatyti du pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių bendrovė planuoja grąžinti susidariusias skolas kreditoriams: lėšos gautos iš vykdomos veiklos bei lėšos gautos iš turimo likvidaus turto (įmonių akcijų) pardavimo. Metmenyse apskaičiuota, kad 2015 m. bendrovė būtų pajėgi grąžinti 27 000 Eur turimų įsipareigojimų, 2016 m. – 220 151 Eur (tokia suma susidaro pardavus turimus likvidžius vertybinius popierius ir iš pagrindinės įmonės veiklos), 2017 – 50 504 Eur, 2018 m. – 55 954 Eur, 2019 m. – 51 915 Eur (t. 1, b. l. 57). Iš viso planuojama bendrovės kreditoriams grąžinti 405 524 Eur dydžio įsiskolinimą. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad restruktūrizuojamos skolos kreditoriams sudaro 483 510,08 Eur (t. 1, b. l. 56-57). Taigi net apelianto prognozuojamų gauti pajamų iš bendrovės vykdomos veiklos ir parduoto turto, neužtektų bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti duomenys neatspindi faktinės įmonės situacijos, metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovo mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Apeliacinio teismo vertinimu, tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neleidžia teikti prioriteto apelianto akcentuojamai įmonės restruktūrizavimo galimybei. Nors apeliantas teigia, kad dauguma įmonės kreditorių neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta.
Remiantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kelti UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.. 5 str., 12 str. 2 d.), o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė