Civilinė byla Nr. e2-581-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00005-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.2.8.1; 3.2.8.2; 3.3.2.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“ patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Planas chuliganas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Credo Partners“ kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančia atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ 2023 m. birželio 30 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis); priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. spalio 3 d. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir perkantysis subjektas) paskelbė viešąjį tarptautinį konkursą „((duomenys neskelbtini)) Kontaktų centro paslauga“, konkurso Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konkursas, ar Pirkimas), kuriame dalyvavo ieškovė bei trečiasis asmuo. 2023 m. kovo 14 d. ieškovė gavo perkančiojo subjekto sprendimą, kuriuo buvo informuota, kad jos galutinis pasiūlymas yra atmestas, kadangi Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 lentelėje „Techniniai reikalavimai taikomi pirkimo objektui ir Paslaugų teikimo įrangai“ nėra nurodyta atitiktis 17 punkto reikalavimams. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad Konkurso laimėtoju nustatytas trečiojo asmens pasiūlymas. 2023 m. birželio 30 d. su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta Sutartis.

3.       Ieškinyje teigiama, kad ieškovei susipažinus su Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) viešai skelbiamais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, tapo žinoma, kad perkantysis subjektas išviešino tik itin mažą dalį trečiojo asmens pasiūlymą sudarančių dokumentų: i) trečiojo asmens Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento formą (EBVPD); ii) valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie trečiąjį asmenį; iii) trečiojo asmens pasiūlymo formą su 3 priedu. Tai yra, perkantysis subjektas yra neišviešinęs trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, kurie pagal Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 2 1 lentelę ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 32 straipsnio 2 dalį yra privalomi viešinti dokumentai. Ieškovės nuomone, minėti duomenys yra neišviešinti todėl, kad trečiasis asmuo Sutartį vykdo nesilaikydamas paraiškoje pateiktos informacijos apie pasitelkiamus specialistus ir faktiškai neturėdamas Sutarties vykdymui būtinos kvalifikacijos, kurią nurodė turįs Konkurso procedūrų vykdymo metu. Trečiasis asmuo Sutarties sudarymui pasitelkė ūkio subjektus – specialistus – kurie privalėjo būti nurodyti Konkurso paraiškos formoje bei Konkurso pasiūlyme, tačiau Sutarties vykdymą atlieka ne nurodyti specialistai. Be to, Sutartis yra vykdoma trečiajam asmeniui neturint įrangos, kuri užtikrintų Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 1 lentelės 17 punkte nurodyto reikalavimo atitiktį. Tai patvirtina ir 2023 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) išaiškinimas, kad trečiasis asmuo Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 lentelėje „Techniniai reikalavimai taikomi pirkimo objektui ir Paslaugų teikimo įrangai“ 17 punkte pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įrangos atitiktį minėtam Konkurso sąlygų punktui, kadangi nurodytas reikalavimas yra taikomas ne Konkurso objektą sudarančių paslaugų teikimo įrangai.

4.       Ieškinyje nurodyta, kad nagrinėjamo ginčo atveju ESO neužtikrina lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, kadangi: i) yra sudarytos sąlygos trečiajam asmeniui vykdyti Sutartį remiantis specialistais, kurie nebuvo nurodyti Konkurso paraiškoje bei pasiūlymo formoje, ką trečiasis asmuo privalėjo padaryti pagal Konkurso sąlygų reikalavimus; ii) nors ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, kadangi ji nenurodė atitikties Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 1 lentelės 17 punkte nurodytam reikalavimui, tačiau trečiasis asmuo vykdo Sutartį neturėdamas nurodytame Konkurso sąlygų punkte turimos įrangos, nors teikdamas pasiūlymą patvirtino, kad tokia įranga (jos funkcionalumas) yra. Taigi, Sutarties vykdymas tiesiogiai prieštarauja PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

5.       Ieškinyje teigiama, kad teismas turi būti aktyvus gindamas viešąjį interesą, ypatingai tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas yra akivaizdus. Ginčo atveju viešojo intereso svarba pasireiškia ir tuo, kad Konkursas bei jo pagrindu sudaryta Sutartis yra itin didelės vertės, Konkursas vykdytas tarptautinio pirkimo pagrindu, o Sutartimi suteiktos paslaugos bei jų teikimo kaštai patenka į ESO paslaugų kainą, kuri taikoma galutiniams vartotojams (šiuo atveju elektros paslaugų gavėjams). Kadangi sudarytos Sutarties nuostatos tiesiogiai patvirtina, kad ją vykdo neišviešinti specialistai, kurių kvalifikacija Konkurse buvo remiamasi bei kurie galbūt neatitinka Konkurso paraiškoje pateiktos informacijos, taip pat Sutartis vykdoma Konkurso laimėtojui neturint įrangos, kuri atitiktų Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 1 lentelės 17 punkte nurodytą reikalavimą, bei neteikiant šį reikalavimą atitinkančių paslaugų, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) turi pareigą vertinti ESO ir perkančiojo subjekto veiksmus bei Sutarties vykdymą.

6.       Ieškinyje paaiškinama, kad ginčo atveju egzistuoja PĮ 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, patvirtinančios ieškovės teisinį suinteresuotumą: i) ieškovė yra tiekėja, dalyvavusi Konkurse; ii) ieškinys grindžiamas PĮ pažeidimais; iii) ieškinys pateiktas per 6 mėnesius nuo Sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju pripažinus Sutartį negaliojančia, ieškovė įgytų teisę dalyvauti naujame Konkurso objektą sudarančių paslaugų pirkime. Be to, ieškovės interesus tiesiogiai pažeidžia ir tai, kad Sutartis yra vykdoma ne pagal Konkurso sąlygų reikalavimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2070-432/2023 buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės galutinis pasiūlymas buvo atmestas ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Teismas nutarė, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi vertino, kad nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2070-432/2023, ieškovė siekia pasinaudoti kitu teisiniu instrumentu ir kelia reikalavimą pripažinti negaliojančia jau sudarytą Sutartį su trečiuoju asmeniu, t. y. minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškiniai nesutampa.

9.       Teismas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadai, kad perkantysis subjektas privalėjo CVP IS paviešinti trečiojo asmens pasiūlymo priedus (išskyrus dokumentus, kuriuose yra konfidenciali informacija, jeigu tokių, šiuo atveju, buvo), taip pat – ir kvalifikaciją įrodančius dokumentus, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o perkančiajam subjektui paviešinus tik dalį jų, tokius jo veiksmus vertino kaip PĮ 94 straipsnio 9 dalies pažeidimą. Nepaisant to, teismas nutarė, kad trečiojo asmens Pirkime pasiūlytų specialistų, jų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, taip pat tam tikrų trečiojo asmens įrangos atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų neišviešinimas savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo Sutartį vykdo nesilaikydamas paraiškoje pateiktos informacijos apie pasitelkiamus specialistus, faktiškai neturėdamas Sutarties vykdymui būtinos kvalifikacijos ir įrangos, kurią nurodė turįs Pirkimo procedūrų vykdymo metu.

10.       Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė faktiškai kvestionuoja trečiojo asmens kvalifikaciją ir pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams bei pačias Pirkimo sąlygas, t. y. tai, jog trečiojo asmens paraiškoje nebuvo išviešinti pasitelkiami specialistai, jų kvalifikacija nėra tinkama, taip pat jog trečiojo asmens įranga neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų.

11.       Teismas nutarė, kad ieškovė neįrodė, kad įprastine ikiteismine ginčo procedūra negalėjo veiksmingai pasinaudoti. Priešingai, ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu perkančiojo subjekto 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės galutinis pasiūlymas buvo atmestas ir Konkurso laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, tačiau pareikštą ieškinį vėliau atsiėmė. Teismas įvertino, kad ieškovė, pasinaudodama ikiteismine ginčo procedūra, turėjo visas galimybes kelti ieškinyje nurodomus klausimus laiku, nepasibaigus Pirkimui, bei esant poreikiui reikšti ieškinį atsakovėms dėl netinkamo supažindinimo su laimėjusiu pasiūlymu, trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties, ar Pirkimo sąlygų išaiškinimo. Teismas konstatavo, kad byloje neegzistuoja objektyviai pagrįstos priežastys spręsti nei Pirkimo sąlygų, nei trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams klausimus.

12.       Teismas pritarė atsakovių argumentams, kad ieškovė, teigdama, kad trečiasis asmuo Pirkimo procedūrų bei Sutarties vykdymo metu keitė specialistus (jų kvalifikaciją) ir tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Sutartį negaliojančia, remiasi PĮ 64 straipsnio 9 dalimi, kuri yra netekusi galios nuo 2023 m. sausio 1 d. Be to, galimybė Sutarties vykdymo metu keisti sutartį vykdančius specialistus yra įtvirtinta Sutarties bendrosios dalies 7.2 papunktyje. 

13.       Teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog ikiteismine ginčo procedūra negalėjo veiksmingai pasinaudoti, o Sutartis buvo pažeista išimtinai jos vykdymo metu. Atitinkamai Sutarties pripažinimas negaliojančia, remiantis PĮ 108 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamu atveju nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, Pirkimas yra jau pasibaigęs, todėl teismas nutarė, kad šia tvarka nebėra galimybės pasinaudoti. Teismo nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla, todėl nagrinėjamą bylą nutraukė.

 

III. Patikslinto atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

14.       Ieškovė UAB „Credo Partners“ patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog negalėjo veiksmingai pasinaudoti ikiteismine ginčo procedūra, yra nepagrįsti. Ieškovė byloje ginčijo Sutarties vykdymą, o ne perkančiojo subjekto sprendimus dėl trečiojo asmens kvalifikacijos patikrinimo ar vėlesnio jo pripažinimo Konkurso laimėtoju. Esant jau sudarytai Sutarčiai, ieškovė negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo tvarka, kadangi tokia tvarka neegzistuoja. Be to, byloje ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Sutartį neteisėtai vykdo kiti specialistai nei tie, kurių kvalifikacija buvo pripažinta tinkama bei jos pagrindu trečiasis asmuo paskelbtas Konkurso laimėtoju, be to, Sutartį vykdantys specialistai neturi Konkurso sąlygų reikalautos kvalifikacijos. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų ieškovė niekaip ir jokia apimtimi negalėjo reikšti pretenzijų ikiteismine ginčo procedūra, kadangi trečiojo asmens specialistų keitimas atliktas jau po trečiojo asmens pripažinimo Konkurso laimėtoju.

14.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad ieškovė neįrodė, kad Sutartis buvo pažeista išimtinai jos vykdymo metu, tačiau tuo atveju, jeigu bylos medžiaga, įskaitant iš atsakovių išreikalautus dokumentus, patvirtina, kad pažeidimai padaryti ne tik Sutarties vykdymo metu, bet ir kitais momentais, tai niekaip ir jokia apimtimi neeliminuoja ieškovės teisės remiantis PĮ 108 straipsnio 3 dalimi ginčyti Sutarties teisėtumą. Priešingai, tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas bylą iš esmės nustato, kad perkantysis subjektas atliko neteisėtus veiksmus viešojo pirkimo procedūros metu, tai sudaro pagrindą teismui ex officio vertinti nurodytus pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo ex officio vertinti perkančiojo subjekto veiksmų teisėtumą, dėl ko priimdamas nutartį niekaip ir jokia apimtimi nepasisakė.

14.3.                      Ieškovė byloje pagrįstai rėmėsi PĮ 108 straipsnio 3 dalimi, kaip savarankišku ieškinio pagrindu, reiškiamu tuo atveju, jeigu jau yra sudaryta Sutartis. Tai, kad ieškovė negali pasinaudoti PĮ 108 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisių gynybos būdu ar kad yra praleidusi privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką taip pat nebuvo nurodyta ir byloje pateiktoje VPT išvadoje. Visgi, priimdamas nutartį teismas VPT išvadoje nurodytų aplinkybių netyrė.

14.4.                      Nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu teismas priėjo išvados, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla. Teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla, nėra paaiškintas ir tai sudaro pagrindą pripažinti nutartį absoliučiai negaliojančia. Be to, teismas ne tik niekaip ir jokia apimtimi nemotyvavo, kodėl ieškovė laikytina neturinčia teisinio suinteresuotumo, tačiau ir nepasisakė dėl argumentų, pagrindžiančių teisinį suinteresuotumą byloje. Teismai yra suformavę praktiką, pagal kurią ieškovė, kurios pasiūlymas buvo atmestas viešajame pirkime, net ir neginčydama savo pasiūlymo atmetimo, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti su laimėjusiu tiekėju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Ieškovė iki Sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo teikė ESO Konkurso objektą sudarančias paslaugas. Taigi, ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota, kad Sutarties vykdymas atitiktų Konkurso sąlygų reikalavimus, o tuo atveju, jeigu Sutartis vykdoma neteisėtai – ji būtų pripažinta negaliojančia ir ieškovė įgytų teisę konkuruoti dėl Konkurso objektą sudarančių paslaugų teikimo. Priimdamas nutartį teismas niekaip ir jokia apimtimi dėl šių aplinkybių nepasisakė, o pateiktas teiginys, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla nėra pagrįstas jokiais teismo išaiškinimais ar motyvais.

14.5.                      Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi nuo 2023 m. sausio 1 d. negaliojančia PĮ 64 straipsnio 9 dalimi. Šiuo atveju ieškovė rėmėsi PĮ 64 straipsnio 9 dalimi, galiojusia Konkurso paskelbimo metu. Būtent Konkurso paskelbimo metu galiojusios PĮ nuostatos šiuo atveju yra taikytinos. Atitinkamai, nepriklausomai nuo to, kad PĮ 64 straipsnio 9 dalis nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios, nurodyta PĮ nuostata perkelta į kitus PĮ straipsnius – šiuo metu į PĮ 58 straipsnio 5 dalį.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė aplinkybę, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 papunktis leidžia keisti sutartį vykdančius specialistus. Nurodyta Sutarties nuostata niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, kadangi nurodytą specialistų keitimą trečiasis asmuo atliko po paskelbimo Konkurso laimėtoju iki Sutarties sudarymo (t. y. jam netaikoma ši Sutarties nuostata). Be to, minėta Sutarties nuostata leidžia sutarties vykdymo metu keisti specialistus tik tokiu atveju, jeigu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus – nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė įrodinėjo, kad Sutartį vykdo Konkurso sąlygų nustatytos kvalifikacijos neturintys trečiojo asmens specialistai.

14.7.                      Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad RRT nėra Pirkimo organizatorė, todėl nėra įgaliota aiškinti Pirkimo sąlygas, tačiau RRT yra valstybės kompetentinga institucija, kuri prižiūri, licencijuoja ir kontroliuoja ryšio paslaugų teikimą Lietuvoje. Minėtos institucijos pateikti išaiškinimai buvo tik vienas iš įrodymų, kuriais ieškovė grindė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad pagal esamą informaciją (duomenis), įskaitant RRT paaiškinimus bei įrangos aprašymus (instrukcijas bei sistemos informaciją), šiuo metu trečiasis asmuo teikia ESO paslaugas neturėdamas Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3, 1 lentelės 17 punkte nurodyto funkcionalumo, t. y. Latinica koduotės arba UTF8 koduotės.

15.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Credo Partners“ patikslintą atskirąjį skundą atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo: ieškovės UAB „Credo Partners“ patikslintą atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į patikslintą atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, kadangi Pirkimas yra jau pasibaigęs ir ieškovė neturi galimybės pasinaudoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Sprendžiant dėl CPK 293 straipsnio 2 punkto taikymo, turi būti vertinamas ieškinio turinys, o ne vien ieškovės formaliai pasirinkta teisės norma, todėl aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje formaliai remiasi ir kelia reikalavimą vadovaudamasis PĮ 108 straipsnio 3 dalimi, prašydama pripažinti Sutartį negaliojančia, nepaneigia ieškinio turinio ir to, ką jame ieškovė iš tiesų kvestionuoja ir ko iš tiesų ieškovė siekia ieškiniu. Ieškovė kvestionuoja Pirkimo sąlygas ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį, taigi, skundžia atsakovų sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo. Tiek trečiojo asmens kvalifikaciją, tiek įrangos atitiktį ieškovė turėjo ir galėjo ginčyti dar iki Sutarties sudarymo, nepraleisdama ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos, laiku pateikdama pretenzijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog įprastine ikiteismine ginčo procedūra negalėjo veiksmingai pasinaudoti.

15.2.                      Ieškovė, keldama bylą atsakovėms, iš esmės piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia deklaratyviais ir subjektyviais teiginiais, ne laiku ginčija Pirkimo sąlygas bei trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį joms. Toks ieškovės elgesys nekoreliuoja su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ar siekiu rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, Pirkimas yra jau pasibaigęs, todėl šia tvarka nebėra galimybės pasinaudoti, yra išnykęs ir ieškovės teisinis suinteresuotumas nagrinėjama byla. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu priėjo išvados, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla, taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovės byloje pateiktų argumentų, pagrindžiančių jos teisinį suinteresuotumą byloje. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą motyvavo, atsakė į visus reikšmingus bylai teisingai išspręsti nurodytus argumentus, o vien tai, kad nebuvo pasisakyta dėl esminės reikšmės bylai išspręsti neturinčių ieškovės argumentų, kurie yra deklaratyvūs ir neatitinka realios faktinės situacijos, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovės materialaus reikalavimo patenkinimas jai nesukeltų teisinių padarinių, t. y. jos pasiūlymas bet kokiu atveju Pirkime būtų laikomas galutinai atmestu ir ji neturėtų jokių galimybių tapti Pirkimo laimėtoja. Taigi, ieškovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo.

15.4.                      Ieškovė, teigdama, kad trečiasis asmuo Pirkimo procedūrų bei Sutarties vykdymo metu keitė specialistus, jų kvalifikaciją ir tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Sutartį negaliojančia remiantis PĮ 64 straipsnio 9 dalimi, neatsižvelgia, kad šio PĮ straipsnio dalis jau daugiau nei metus yra netekusi galios. Nors ieškovė teigia, kad ji pagrįstai rėmėsi PĮ 64 straipsnio 9 dalimi, galiojusia Konkurso paskelbimo metu, tačiau šiuo metu galiojanti PĮ 58 straipsnio 5 dalis nėra tapati iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusiai PĮ 64 straipsnio 9 daliai, todėl toks ieškovės argumentas nėra korektiškas. Be to, nekorektiški ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis Konkurso paskelbimo metu galiojusios PĮ 64 straipsnio 9 dalies redakcija.

15.5.                      Nors ieškovė teigia, kad Pirkimo sąlygų 7.2 papunkčio nuostata leidžia Sutarties vykdymo metu keisti specialistus tik tokiu atveju, jeigu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, o Sutartį vykdo Konkurso sąlygų nustatytos kvalifikacijos neturintys trečiojo asmens specialistai, tačiau tokie jos argumentai nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu buvo detaliai pagrįsta tiek trečiojo asmens specialistų kvalifikacija, tiek teisėtas jų keitimas.

15.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad RRT nėra Pirkimo organizatorė, todėl nėra įgaliota aiškinti Pirkimo sąlygas. Ieškovė, teigdama, kad trečiasis asmuo, vykdydamas Sutartį, neužtikrina Pirkimo sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 lentelės 17 punkto reikalavimo įvykdymo, iš esmės tokį teiginį grindžia tik kritiškai vertintinu RRT išaiškinimu ir savo pačios subjektyviu jo interpretavimu. Ieškovė neteisingai interpretuoja ir į bylą pateiktus įrangos aprašymus (instrukcijas, sistemos informaciją). Trečiojo asmens pasiūlyta įranga atitinka funkcionalumą, kurio reikalaujama Pirkimo sąlygų pasiūlymo formos priede Nr. 3, 1 lentelės 17 punkte, o ieškovė neįrodė priešingai.

16.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Credo Partners“ patikslintą atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ prašo: atmesti ieškovės UAB „Credo Partners“ atskirąjį skundą; priteisti iš ieškovės UAB „Credo Partners“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į patikslintą atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė, formaliai reikalaudama pripažinti Sutartį negaliojančia, faktiškai ginčija trečiojo asmens kvalifikacijos ir pasiūlymo atitiktį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstinio sprendimo ne teisme tvarka ir nebėra galimybės šia tvarka pasinaudoti.

16.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo keisdamas siūlomus specialistus pakeitė pasiūlymą. Kartu su paraiška ar pasiūlymu Pirkimo dalyviai apskritai neturėjo nurodyti siūlomų specialistų. Specialistų sąrašas pagal Pirkimo sąlygas yra kvalifikaciją pagrindžiantis dokumentas. Pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.10 papunktį šį dokumentą turėjo teikti tik Pirkimo laimėtojas. Taigi, kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento pakeitimas, atnaujinimas (dėl objektyvių priežasčių) niekaip nekeičia paties trečiojo asmens pasiūlymo. Be to, specialistų keitimas yra teisėtas, nes tokia teisė keisti specialistus įtvirtinta tiesiogiai PĮ 58 straipsnio 5 dalyje bei Pirkimo dokumentuose – Sutarties projekte, kuris yra neatskiriama Pirkimo dokumentų dalis. Trečiojo asmens nurodyti specialistai v atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė galėjo veiksmingai apginti savo teises PĮ nustatytais terminais ir tvarka teikdama pretenziją dėl atsakovės veiksmų ar sprendimų ir teikdama prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. PĮ yra nustatytas aiškus ir veiksmingas galimai pažeistų teisių gynimo mechanizmas. Šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi PĮ, pirmiausia turėjo išspręsti klausimą dėl savo tolesnio suinteresuotumo Pirkimo procedūromis, t. y. nuginčyti atsakovės sprendimą pašalinti ją iš Pirkimo procedūrų, o tada, vadovaujantis PĮ 68 straipsnio 3 dalimi, teikti prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu (įskaitant visus pasiūlymo paaiškinimus, keitimus) ir ginčyti jo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Vis dėlto ieškovė sąmoningai priėmė sprendimą nesinaudoti šiuo mechanizmu, t. y. atsiėmė ieškinį byloje, kurioje ginčijo pasiūlymo atmetimą, neteikė prašymo dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu. Taigi, ieškovės keliamų reikalavimų atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti PĮ 108 straipsnyje numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė turėjo galimybę veiksmingai apginti savo teises įprastine tvarka.

16.4.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo yra nemotyvuota, tačiau teismas tyrė ir vertino šalių pozicijas (įskaitant ir dėl teisinio suinteresuotumo), rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu sprendė dėl ginčo esmės.

16.5.                      Ieškovės materialaus reikalavimo patenkinimas jai nesukels teisinių padarinių, nes jos pasiūlymas atmestas dar 2023 m. kovo 14 d. sprendimu, o ginčyti šį sprendimą yra suėję terminai. Net ir patenkinus ieškovės ieškinį bei grąžinus į Pirkimo stadiją iki teismo konstatuoto pažeidimo, ieškovė neturi galimybių tapti Pirkimo laimėtoja, kadangi ji yra galutinai pašalinta iš Pirkimo procedūros. Tai yra, ieškovės materialaus reikalavimo tenkinimas jai nesukels teisinių padarinių, nes jos pasiūlymas bet kokiu atveju Pirkime būtų laikomas galutinai atmestu ir ji neturėtų galimybių tapti Pirkimo laimėtoja. Taigi, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo iškeldama bylą. Be to, ieškovė nėra ginčijamos Sutarties šalis, ji taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti viešąjį interesą, t. y. ji neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

16.6.                      Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad PĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostata nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo perkelta į PĮ 58 straipsnio 5 dalį, nes šios nuostatos iš esmės skiriasi. Be to, ieškovė neteisi teigdama, kad Sutarties bendrosios dalies 7.2 papunktis, suteikiantis teisę keisti specialistus, nėra aktualus, kadangi trečiasis asmuo pakeitė specialistus dar iki Sutarties sudarymo. Ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl atsakovei Pirkimo sąlygose įtvirtinus teisę keisti pasiūlyme nurodytus specialistus, šia teise negali būti naudojamasi iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo,  juolab kad teisė keisti specialistus yra tiesiogiai įtvirtinta ir PĮ.

16.7.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad RRT turi teisę aiškinti Pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad RRT nėra Pirkimo organizatorė, todėl nėra įgaliota aiškinti Pirkimo sąlygas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

19.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

 

20.       2022 m. spalio 3 d. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ paskelbė viešąjį tarptautinį konkursą „((duomenys neskelbtini)) Kontaktų centro paslauga“, konkurso Nr. (duomenys neskelbtini). Konkursą UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pagal įgaliojimą vykdė ESO vardu ir naudai.

21.       UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Pirkime atlikęs derybų procedūras ir atsižvelgęs į dalyvių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, 2023 m. vasario 3 d. patikslino Pirkimo sąlygas ir pateikė jas susipažinimui Pirkimo dalyviams.

22.       UAB „Credo Partners“ 2023 m. vasario 20 d. pateikė galutinį pasiūlymą.

23.       2023 m. kovo 14 d. ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, vadovaujantis Pirkimo bendrųjų sąlygų 11.7.2 papunkčio nuostatomis. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinta galutinė pasiūlymų eilė (pirma vieta – UAB „Planas chuliganas“; antra vieta – UAB „INFOMEDIA“) bei nuspręsta sudaryti pirkimo sutartį su laimėjusiu dalyviu pripažintu trečiuoju asmeniu.

24.       Ieškovė 2023 m. kovo 21 d. pateikė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pretenziją dėl 2023 m. kovo 14 d. sprendimo atmesti galutinį pasiūlymą ir pasiūlymų eilės sudarymo, kurią UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ atmetė kaip nepagrįstą.

25.       Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-2070-432/2023), prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės galutinis pasiūlymas buvo atmestas ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Teismui 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi paskyrus posėdį bylos Nr. e2-2070-432/2023 nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 24 d., ieškovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė teismui prašymą dėl pareikšto ieškinio atsiėmimo. Ieškovės prašymo pagrindu ieškinys dėl perkančiojo subjekto priimto sprendimo paliktas nenagrinėtu.

26.       2023 m. birželio 30 d. ESO su trečiuoju asmeniu sudarė Sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti ESO kontaktų centro paslaugas.

 

Dėl skundžiamos nutarties motyvavimo

 

27.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės patikslinto atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo ginčyti Sutartį yra nepagrįsti jokiais argumentais ar išaiškinimais bei sudaro skundžiamos nutarties pripažinimo negaliojančia absoliutų pagrindą.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023 35 punktas).

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje lakoniškai, nepakankamai išsamiai pasisakė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį, taip pat detaliai neatsakė į visus ieškovės argumentus, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Iš skundžiamos nutarties turinio (žr. skundžiamos nutarties 1.9, 3, 3.1, 6.8, 8.1–8.2, 51, 55 punktus) galima suprasti, kokias argumentais vadovaudamasis teismas nutarė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį, todėl vien tai, kad, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nėra pakankamai išsamūs, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinius sprendimus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad skundžiamos nutarties nepakankamai išsamus, lakoniškas motyvavimas nagrinėjamu atveju nėra esminis ar turintis įtaką skundžiamos nutarties teisėtumui.

 

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį

 

30.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). 

31.       Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). 

32.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 46 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 27 punktas).

33.       Spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas ir dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas Pirkime buvo atmestas bei patvirtinta galutinė pasiūlymų eilė (pirma vieta – UAB „Planas chuliganas“; antra vieta – UAB „INFOMEDIA“). Ieškovė 2023 m. kovo 21 d. pateikė pretenziją dėl 2023 m. kovo 14 d. sprendimo atmesti jos galutinį pasiūlymą ir pasiūlymų eilės sudarymo, tačiau jos pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta. Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. ieškiniu kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-2070-432/2023), prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės galutinis pasiūlymas buvo atmestas ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Ieškovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė teismui prašymą dėl pareikšto ieškinio atsiėmimo. Ieškovės prašymo pagrindu ieškinys dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo, pareikštas UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, paliktas nenagrinėtu. 2023 m. birželio 30 d. ESO su trečiuoju asmeniu sudarė Sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti ESO kontaktų centro paslaugas (žr. šios nutarties 23–26 punktus). Ieškovė, vadovaudamasi PĮ 108 straipsnio 3 dalimi, pareiškė ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nes vertino, kad Sutartis vykdoma netinkamai.

35.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, nes konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla.

36.       Apeliantė patikslintu atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Apeliantės nuomone, nors jos pasiūlymas ir buvo atmestas Pirkime, tačiau net ir neginčydama savo pasiūlymo atmetimo, ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti su laimėjusiu tiekėju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Tai yra, ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota, kad Sutarties vykdymas atitiktų Konkurso sąlygų reikalavimus, nes tuo atveju, jeigu Sutartis vykdoma neteisėtai – ji būtų pripažinta negaliojančia ir ieškovė įgytų teisę konkuruoti dėl Konkurso objektą sudarančių paslaugų teikimo.

37.       Taigi, byloje kyla ginčas, ar ieškovė, kurios pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis Konkurso reikalavimų ir kuri dėl to negalėjo toliau dalyvauti Konkurse, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti su Konkurso laimėtoju sudarytą Sutartį. 

38.       PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendros taisyklės, nustatytos PĮ 108 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kai tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja šios trys sąlygos: i) į teismą kreipiasi būtent tiekėjas; ii) egzistuoja PĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai; iii) ieškinys pareiškiamas per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo. PĮ 108 straipsnio 3 dalis taikytina ne visiems asmenims, tačiau būtent tiekėjams. PĮ nėra pateiktos tiekėjo sąvokos, todėl PĮ 108 straipsnio 3 dalis aiškintina kartu su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas. Be to, PĮ 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas taikomas siaurai, t. y. tik dėl tam tikrų pažeidimų, nurodytų PĮ 111 straipsnio 1 dalyje.

39.       Minėta, kad ieškovė buvo paskelbto Konkurso dalyvė, t. y. pasiūlymą pateikusi tiekėja, kurios pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovė teikė ieškinį teismui, vadovaudamasi PĮ 111 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu bei nepraleidusi 6 mėnesių termino. Taigi, ieškovė atitiko PĮ 108 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kai tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodyta išvada koreliuoja su kasacinio teismo išaiškinimais, kad vienas iš privalomų tiekėjo teisinio suinteresuotumo elementų yra būtent jo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) (žr. šios nutarties 32 punktą).

40.       Vis dėlto, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, teismas privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. šios nutarties 31, 33 punktus).

41.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ir šis perkančiojo subjekto sprendimas teismo procesiniu sprendimu nebuvo panaikintas, ieškovei teisėtas interesas (lūkestis) ginčyti Sutartį galėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei sėkmingo teismo proceso atveju pavyktų pasiekti naujos viešojo pirkimo procedūros inicijavimo. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad tuo atveju, jei Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, būtų skelbiamas naujas, analogiškas pirkimas ir atnaujintas tiekėjų varžymasis dėl to paties Pirkimo objekto. Šiuo atveju teismas galėtų grąžinti ginčo šalis į viešojo pirkimo stadiją, kurioje trečiojo asmens pasiūlymas ir kvalifikacija buvo pripažinti atitinkantys Pirkimo sąlygas (2023 m. kovo 14 d.), o ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Be to, pažymėtina, kad Pirkime, be ieškovės, dalyvavo ir kita tiekėja (antrą vietą užėmusi UAB „INFOMEDIA“), kuri perkančiajam subjektui pateikė tinkamą pasiūlymą, tačiau kuris nebuvo pripažintas laimėjusiu. Vadinasi, ieškovė net ir jai palankaus rezultato atveju negalėtų tikėtis, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su ja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimas panaikinti Sutartį nesukurtų ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja galimas ieškovės subjektinių teisių pažeidimas, kaip antra iš  būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų (žr. šios nutarties 32 punktą). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais teisiškai nepagrindė, kuo pasireiškia jos subjektinių teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde ieškovės nurodytais argumentais dėl jos teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

42.       Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė, kad Sutarties vykdymo metu atsiradę neatitikimai pažeidžia jos subjektines teises, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti Sutarties vykdymo metu atsiradusius pažeidimus ir tuo pagrindu reikalauti pripažinti Sutartį negaliojančia. Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai motyvavo ieškovės teisinio suinteresuotumo stoką, tačiau iš esmės priėjo prie teisingos išvados – ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti teismui ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir tuo pagrindu pagrįstai nutraukė civilinę bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi.

 

Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

 

43.       Pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

44.       CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, PĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

45.       Pagal PĮ 107 straipsnio 3 dalį tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar iki preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Pagal PĮ 108 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui: 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus. 

46.       Taigi, pagal PĮ 108 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Po viešojo pirkimo sutarties pasirašymo viešojo pirkimo procedūros baigiasi (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir viešojo pirkimo procedūros metu priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, kaip savarankiškas reikalavimas, netenka teisinės prasmės, todėl negalimas, tačiau tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą vadovaujantis PĮ 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą PĮ 108 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašydama pripažinti ESO ir trečiojo asmens sudarytą Sutartį negaliojančia. Ieškovės argumentai buvo paremti dviem pagrindiniais argumentais: i) Konkurso laimėtojas Sutartį vykdo nesilaikydamas paraiškoje pateiktos informacijos apie pasitelkiamus specialistus, faktiškai neturėdamas Sutarties vykdymui būtinos kvalifikacijos, kurią nurodė turįs Konkurso procedūrų vykdymo metu, Sutarties vykdymą atlieka ne nurodyti specialistai (ieškinio II.2 dalis, dubliko I.2 dalis); ii) nėra duomenų, kad Sutartis vykdoma trečiajam asmeniui turint įrangą, kuri užtikrintų Konkurso sąlygų pasiūlymo formos priedo Nr. 3 1 lentelės 17 punkte nurodyto reikalavimo atitiktį (ieškinio II.3 dalis, dubliko I.3 dalis).

48.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, nes konstatavo, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir, kadangi Pirkimas jau yra pasibaigęs, šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Teismas vertino, kad ieškovė faktiškai kvestionuoja trečiojo asmens kvalifikaciją ir pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams bei pačias Pirkimo sąlygas, todėl turėjo visas galimybes pasinaudoti ikiteismine ginčo procedūra ir ieškinyje keliamus klausimus reikšti savalaikiai, t. y. nepasibaigus Pirkimui.

49.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji neįrodė, kad negalėjo veiksmingai pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra. Apeliantės teigimu, ji nagrinėjamoje civilinėje byloje kvestionuoja ne perkančiojo subjekto sprendimą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms ar sprendimą jį pripažinti Konkurso laimėtoju, o Sutarties vykdymą, t. y. tai, kad Konkurso laimėtojas Sutartį vykdo nesilaikydamas paraiškoje pateikta informacija apie pasitelkiamus specialistus ir apie turimą įrangą. Kadangi Sutartis jau buvo sudaryta, ieškovė teigia neturėjusi objektyvių galimybių ginčyti perkančiojo subjekto ar trečiojo asmens neteisėtus veiksmus ir negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo tvarka, kadangi tokia tvarka, esant sudarytai sutarčiai, neegzistuoja.

50.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. balandžio 11 d.  rašytinių paaiškinimų) turinį, nustatė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, ginčijo ne perkančiojo subjekto sprendimą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms ar sprendimą jį pripažinti Konkurso laimėtoju, o Sutarties vykdymo metu galbūt padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių bei trečiojo asmens atsiliepimuose į patikslintą atskirąjį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieškovės reiškiamų reikalavimų esmės vertinti kitaip.

51.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Minėta, kad PĮ 108 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka perkantiesiems subjektams nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktas, laikantis įstatyme numatytų terminų. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajam subjektui išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajam subjektui panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kadangi įstatyme (PĮ ar VPĮ) nėra nustatyta ginčų privaloma ikiteisminė stadija, kai ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija Sutartį dėl jos vykdymo metu padarytų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti apeliantės argumentais, kad ji negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo tvarka. 

52.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ikiteisminė ginčo procedūra ieškovei buvo žinoma ir jokie perkančiosios organizacijos veiksmai ar kitos objektyvios priežastys netrukdė šia procedūra pasinaudoti, tačiau, kaip buvo minėta pirmiau, ieškovė ginčijo Sutartį dėl jos vykdymo metu padarytų pažeidimų, todėl neturėjo objektyvaus pagrindo reikšti pretenzijų perkančiajam subjektui ikiteismine ginčų tvarka.

53.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė PĮ normas, reglamentuojančias ikiteisminį viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą buvus pažeistą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, ir nepagrįstai vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą.

 

Dėl kitų skundo argumentų

 

54.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio esmės (dėl byloje keltų klausimų, susijusių su specialistų keitimu bei trečiojo asmens technine įranga), nes kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti, ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktas). Kita vertus, tokie pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, pripažinus, kad byla buvo nutraukta teisėtai, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar keisti formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai (dėl byloje keltų klausimų, susijusių su specialistų keitimu bei trečiojo asmens technine įranga) pašalintini iš apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

55.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

56.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepagrįstai civilinę bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, tačiau toks pažeidimas nekeičia procesinės bylos baigties, nes pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį, pagrįstai nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

 

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

60.       Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 2 674,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas buvo atmestas, todėl trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

61.       Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad 2 674,10 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro apmokėjimas už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą trečiasis asmuo sumokėjo 2024 m. liepos 17 d., laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 674,10 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16  papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 161 Eur × 0,4 = 864,40 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisiant 864,40 Eur.

 

Lietuvos apeliacinio teism

o Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“, juridinio asmens kodas 300657981, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Planas chuliganas“, juridinio asmens kodas 304098945, naudai 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjas                                                                        Marius Bajoras