Civilinė byla Nr. e3K-3-176-378/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07644-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.17; 3.1.1.2.12; 3.1.14.1
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ir daikto, naudoto pagal panaudos sutartį, pagerinimo išlaidų atlyginimą, taip pat dispozityvumo principą, draudimą peržengti ieškinio ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė (toliau – ir motina) prašė:
2.1. nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;
2.2. nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę;
2.3. nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;
2.4. priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
2.5. nustatyti šalių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove;
2.6. nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
2.7. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini), teikiamą po 492,53 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė; nustatyti, kad nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį atsakovas sumoka ieškovei iki to mėnesio 15 dienos;
2.8. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini), teikiamą po 454,98 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė; nustatyti, kad nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį atsakovas sumoka ieškovei iki to mėnesio 15 dienos;
2.9. priteisti iš atsakovo 4366,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 metų balandžio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;
2.10. priteisti iš atsakovo 3653,35 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 metų balandžio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametei dukteriai išlaikyti, uzufrukto teise valdo ieškovė;
2.11. dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas (dalininko dalį) (preliminari vertė 1 Eur).
3. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Jos metu šalims gimė du vaikai, šiuo metu jie yra nepilnamečiai, gyvena su ieškove.
4. Ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės bei materialinės paramos pareigas, nes santuokoje buvo neištikimas. (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė nurodė, kad dukters (duomenys neskelbtini) poreikiai kas mėnesį sudaro 985,05 Eur, o dukters (duomenys neskelbtini) – 909,95 Eur. Atsakovas paliko šeimą 2016 m. pradžioje, išlaikymą dukterims teikė nereguliariai, vėliau visai atsisakė jį teikti. Už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio per 35 mėnesius atsakovas abiem vaikams išlaikyti sumokėjo 23 130 Eur, t. y. po 11 565 Eur kiekvienam. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti turėjo sumokėti 16 389,45 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas šiai dukteriai už nurodytą laikotarpį yra 4824,45 Eur (vėliau šis reikalavimas sumažintas iki 4366,25 Eur). (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti turėjo sumokėti 15 218,35 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas šiai dukteriai už nurodytą laikotarpį yra 3653,35 Eur.
6. Ieškovė teigė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos sudarymo įgytas turtas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas arba namas); transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi asmeninį kreditorių (duomenys neskelbtini), su kuriuo sudaryta (duomenys neskelbtini) būsto kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini), skolos grąžinimo terminas – 2047 m. rugsėjo 15 d. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), šis turtas natūra priteistinas atsakovui.
7. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš ieškovės 18 125,63 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymu penkiais pavedimais pervedė iš viso 63 000 Lt (18 246,06 Eur) ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai yra neterminuotai suteiktos paskolos, tačiau šių ieškovė negrąžino. Paaiškėjus, kad iš atliktų pavedimų 10 583,46 Lt (3065,18 Eur) buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) reikmėms, šios sumos iš ieškovės nereikalauja. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad 2014 m. žiemą, sprogus ieškovei priklausančio namo šildymo katilui, sumokėjo už ieškovę 2944,75 Eur jo keitimo (remonto) darbus (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio įvykio gavo draudimo išmoką, tačiau negrąžino sumokėtų lėšų trečiajam asmeniui.
9. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš ieškovės jo naudai be pagrindo įgytą turtą – 99 618,47 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įmonės lėšos nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2013 m. liepos 9 d. buvo naudojamos ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti, namo apstatymo baldams ir įrangai pirkti, aplinkai sutvarkyti. 2011 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė buvo paskirta (duomenys neskelbtini) vadove. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė, turėdama teisę valdyti įmonės turtą, jos lėšas panaudojo savo asmeniniam turtui įrengti – atliko viso namo rekonstrukcijos darbus, sutvarkė teritoriją, pastatė tvorą, suremontavo stogą, rekonstravo šildymo sistemą, atnaujino interjerą, pirko baldus. Tam panaudotų lėšų ieškovė negrąžino ir taip nepagrįstai praturtėjo.
11. Vėliau trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė reikalavimo dalies atsisakymą, nurodydamas, kad atsisako 8326,21 Eur reikalavimo dalies ir reikalavimą sumažina iki 91 292,26 Eur. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė įstaigos lėšomis įsigijo daiktų už 82 811,59 Lt (23 983,89 Eur), apsaugos sistemai savo name įrengti panaudojo 7663,17 Lt (2219,41 Eur), elektros instaliacijai savo name sutvarkyti panaudojo 3264,71 Lt (945,53 Eur), aplinkotvarkos darbams savo name atlikti panaudojo 185 491 Lt (53 721,91 Eur), namo nuomos sutarties sudarymo išlaidoms trečiojo asmens lėšomis sumokėjo 7438 Lt (2154,19 Eur), tvarkant ir įrengiant santechniką savo name panaudojo 3941,38 Lt (1141,50 Eur), statybinių medžiagų savo namui įsigijo už 24 604,05 Lt (7125,83 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio.
12.1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
12.2. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – ieškovei santuokinę (duomenys neskelbtini), atsakovui – jo turimą (duomenys neskelbtini).
12.3. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina.
12.4. Nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
12.5. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
12.6. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
12.7. Padalijo santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas (1 Eur vertės).
12.8. Nutarė, kad, nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimai bankui (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir pagal (duomenys neskelbtini) prašymą-sutartį išduoti „MasterCard Xameleon“ kredito kortelę privatiems asmenims Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.
12.9. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).
12.10. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
12.11. Kitą ieškinio dalį atmetė.
12.12. Nutarė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
12.13. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi ir 2019 m. liepos 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies pakeistas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ir 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi.
12.14. Tenkino dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų ir priteisė šiam trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo solidariai 2944,75 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų dalį atmetė. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
12.15. Priėmė trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo dėl 8326,21 Eur iš ieškovės priteisimo atsisakymą ir nutraukė šią civilinės bylos dalį.
12.16. Netenkino trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių teises ir tarpusavio pareigas, be kita ko, gimus vaikams, nenoras dėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Šalys nebuvo lojalios viena kitai, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Konstatavęs, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas, teismas padarė išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai pripažinęs, teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu.
14. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino abiejų šalių reikalavimus dėl konkrečios maksimalios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pažymėdamas, kad tokia bendravimo su vaikais tvarka atitinka tiek šalių, tiek jų vaikų interesus.
15. Atsižvelgdamas į atsakovo išreikštą poziciją dėl 300 Eur išlaikymo teikimo kiekvienam vaikui ir vadovaudamasis vaikų interesais, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą – kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 13 d.) iki vaikų pilnametystės. Teismas padarė išvadą, kad pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, kiekvieno iš nepilnamečių vaikų, kurių amžius yra (duomenys neskelbtini) metai, realiems poreikiams (būtiniems ir papildomiems) patenkinti, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini), per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur.
16. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą, nurodydamas, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
17. Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo nutraukus santuoką, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) savininku tapo (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos sudarymo, todėl dalininko įnašas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Ieškovei pagal (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą priklausantis butas su žemės sklypo dalimi, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti iki santuokos, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šis turtas taip pat nedalijamas. Šalims sutariant dėl jų santuokos metu įsteigtos ir (duomenys neskelbtini) registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo, šio juridinio asmens akcijas nutraukus santuoką teismas priteisė atsakovui. Teismas taip pat nurodė, kad įsipareigojimai (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. spalio 6 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir pagal (duomenys neskelbtini) prašymą-sutartį išduoti „MasterCard Xameleon“ kredito kortelę privatiems asmenims Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.
18. Spręsdamas dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo priteisti iš ieškovės 15 180,88 Eur skolos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu į ieškovės sąskaitą banke penkiais mokėjimo nurodymais pervedė iš viso 63 000 Lt (18 246,06 Eur), paskirtyje nurodydamas, kad tai yra „sąskaitos papildymas“. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo susitarta dėl paskolos grąžinimo termino. Trečiasis asmuo 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau iškėlus bylą teisme, pareikalavo iš ieškovės grąžinti nurodytas lėšas. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui pervedant pinigus ieškovei nebuvo jos įsipareigojimo grąžinti pinigus. Nesant vienos šalies įsipareigojimo grąžinti pinigus, t. y. nesant vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo su ieškove sudarė paskolos sutartį. Šalys nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti paskolos sutartį rašytine forma, taip prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo. Teismas laikė, kad bylos domenų visuma neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad trečiojo asmens ieškovei pervestos lėšos buvo panaudotos jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimą priteisti iš ieškovės 15 180,91 Eur skolą.
19. Spręsdamas dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti iš ieškovės 2944,75 Eur, sumokėtus (duomenys neskelbtini) už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name 2014 m. žiemą atliktus šildymo sistemos remonto darbus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo yra įvykdęs piniginę prievolę (duomenys neskelbtini), ši įvykdymą priėmė, todėl trečiajam asmeniui perėjo pradinio kreditoriaus teisės. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei, savaime nesuponuoja, kad buvo įvykdyta asmeninė ieškovės prievolė sumokėti už suteiktas šildymo sistemos remonto paslaugas, įskaitant šildymo katilą. Šalys įvykio metu buvo santuokoje ir šeima gyveno nurodytame name, todėl šildytis žiemą buvo bendras šeimos poreikis, susijęs su šeimos ūkio priežiūra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškove, kad su kreditoriumi turėjo būti atsiskaityta iš šeimos lėšų.
20. Spręsdamas dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo priteisti iš ieškovės 91 292,26 Eur, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės nurodytą sumą tuo pagrindu, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo, nes tokio dydžio įstaigos lėšos buvo išleistos ieškovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2013 m. liepos 9 d.
21. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens vienintelis dalininkas (savininkas), įskaitant ginčo laikotarpį, yra atsakovas. Ieškovė viešosios įstaigos vadovė buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo atliko įvairius aplinkotvarkos, remonto darbus, atvežė daiktų į ieškovei priklausantį namą. (duomenys neskelbtini) buveinė nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo registruota ginčo nekilnojamajame turte.
22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) turėjo įrodyti aplinkybę, jog ieškovė gavo viešosios įstaigos turtą be teisinio pagrindo. Atitinkamai ieškovė, gindamasi nuo šiuo pagrindu jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas gauti iš viešosios įstaigos ginčo objektu tapusias lėšas (turtą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis).
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai (bylos dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai, fotonuotraukos) leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susitarimas dėl trečiojo asmens buveinės perkėlimo į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei šios buveinės pritaikymo trečiojo asmens reikmėms. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo ir ieškovė skirtingai aiškino, kokio turinio susitarimas buvo tarp trečiojo asmens ir ieškovės, tačiau neneigė buvus susitarimą dėl trečiojo asmens naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu. Teismo vertinimu, tarp šalių buvus susitarimą rodo ir tai, kad ieškovė įstaigos vadove buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu trečiasis asmuo nurodo, kad daiktai, darbai, kurių įsigijimo verte, kaip tvirtina trečiasis asmuo, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atliekant turto pritaikymo darbus trečiojo asmens veiklai, buvo pradėti 2011 m. birželio 11 d.
24. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buveinė nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 12 d. trečiojo asmens buveinės vieta buvo pakeista įstaigos savininko (atsakovo) pagal įstatymą ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo registruota ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovai patvirtino, kad šiuo adresu įstaiga gaudavo korespondenciją, taip pat nurodė, kad šioje buveinėje buvo ir tebėra įstaigos dokumentai, kurių ieškovė negrąžino, šioje buveinėje įstaiga laikė (laiko) daiktus, buveinėje 2012 m. keletą mėnesių gyveno įstaigos darbuotojas – kaip liudytojas byloje apklaustas (duomenys neskelbtini), čia buvo (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad jis ieškovei priklausančiu turtu naudojosi neatlygintinai.
26. Teismas kritiškai vertino trečiojo asmens teiginius, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas išvyko (duomenys neskelbtini) ir įstaiga negavo adekvačios finansinės naudos iš savo poreikiams pritaikytos buveinės. Viešosios įstaigos dalininko ar vadovo persikėlimas gyventi į kitą vietą nėra tiesioginiu ryšiu susijęs su juridiniu asmeniu, jo veikla, nekeičia juridinio asmens buveinės vietos. Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia išnuomoti kitiems asmenims patalpų, kuriose yra registruota juridinio asmens buveinė. Trečiasis asmuo nepareiškė byloje reikalavimų, susijusių su ieškovės gautu ginčo patalpų nuomos mokesčiu. Teismas konstatavo, kad dėl to nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo suma, susijusia su nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) sudarymu.
27. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susiklostę panaudos požymių turintys teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio nuostatos, susijusios su daikto pagerinimu (CK 6.629 straipsnio 2 dalis), dėl to teisiškai nepagrįstais pripažino trečiojo asmens argumentus, kad jis turėjo pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios šis jam buvo perduotas.
28. Teismas nurodė, kad byloje nėra paneigta, jog įstaigos savininkui (atsakovui) iki sprendimo perkelti juridinio asmens buveinę į ieškovei priklausantį turtą iš esmės buvo žinoma šio turto faktinė būklė ((duomenys neskelbtini)), trečiasis asmuo turėjo suvokti ir suvokė, kad negalėtų naudotis šiuo turtu savo reikmėms jo nesutvarkęs, neremontavęs, nepritaikęs savo reikmėms. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pradėti darbai iki ieškovei tampant įstaigos vadove, nesant sudarytos sutarties, neaptarus, kaip bus diferencijuojamos ir paskirstomos būsimos išlaidos dėl atliktinų objekte darbų, suponuoja tikėtiną išvadą, kad pats trečiasis asmuo elgėsi nerūpestingai ir taip prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką.
29. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo teigia, jog buvo nupirkta daiktų ir atlikta darbų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte už 91 292,26 Eur, ir prašo priteisti iš ieškovės daiktų, paslaugų įsigijimo kainą, nurodydamas, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) priklausantys daiktai, atlikti darbai jau yra nusidėvėję, nuvertėję, todėl neprašo priteisti daiktų natūra. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog yra galimas kitas civilinių teisių gynimo būdas, tačiau juridinis asmuo nepagrįstai iš esmės siekia ieškovei perkelti trečiajam asmeniui priklausančio turto nusidėvėjimo, amortizacines išlaidas.
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriaus savarankiškas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje yra jo pasirinktas procesinis materialiųjų teisių gynimo būdas ir savo esme atitinka ieškinio pareiškimą. Trečiasis asmuo pasirinko savo teises ginti įrodinėdamas, kad ieškovė be teisinio pagrindo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti, bet nekėlė netinkamo sutarties vykdymo, daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimo, nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, civilinės atsakomybės ieškovei, kaip buvusiai vadovei, taikymo, neįrodinėjo tokios atsakomybės atsiradimo sąlygų. Teismo vertinimu, šiuo atveju trečiasis asmuo pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nepasinaudojęs galimybe ginti pažeistas teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės) teisės normų nustatytais būdais, trečiasis asmuo negali reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nusprendęs, kad trečiasis asmuo nepagrindė, jog neturi galimybės apginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimą. Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad siūlė trečiajam asmeniui tikslinti pareikštus reikalavimus, įskaitant pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą, ieškovė sutiko pateikti turimų trečiojo asmens daiktų sąrašą ir daiktus grąžinti, trečiajam asmeniui pareiškus tokius reikalavimus, tačiau trečiasis asmuo laikėsi nuoseklios ir kategoriškos pozicijos, jog reikalauja taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
31. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) bei trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus, 2021 m. spalio 26 d. nutartimi pakeitė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį ir:
31.1. tenkindama dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų, priteisė jai iš ieškovės 2944,75 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų dalį atmetė; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą;
31.2. tenkino dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų ir priteisė jam iš ieškovės 67 308,36 Eur pagerinimo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų dalį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 4816,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
31.3. kitą (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą;
31.4. išsprendė bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.
32. Spręsdamas dėl atsakovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad, nagrinėjamu atveju atlikus šildymo sistemos keitimo darbus, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (namas) buvo pagerintas, buvo įrengtas naujas šildymo katilas, vamzdynai, kamino angos latakai, kurie liko ieškovės nuosavybė. Kadangi šildymo sistemos keitimas susijęs su ieškovės asmeniniu turtu, kuris ir liko ieškovės asmenine nuosavybė, tai prievolė už šildymo katilą sumokėjusiam trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) priskiriama asmeninei sutuoktinio (ieškovės) prievolei.
33. Spręsdamas dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog trečiasis asmuo ir ieškovė būtų sudarę rašytinę ar žodinę paskolos sutartį ar jų abipusį susitarimą dėl paskolos patvirtintų jų faktiniai (konkliudentiniai) veiksmai. Taip pat neįrodyta, kad ieškovė įsipareigojo grąžinti trečiojo asmens jai pervestas lėšas. Nesant esminių paskolos sutarties sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė paskolos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) reikalaujamos paskolos.
34. Spręsdamas dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jam priklausiusi 91 292,26 Eur suma buvo panaudota ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įrengimui, dėl to ieškovė nepagrįstai praturtėjo, o apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis; panaudos sutartis yra niekinė ir negalioja, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo pakankamai aiškiai ir tiksliai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, taip nustatydamas teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas: nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškia materialųjį teisinį reikalavimą priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautas lėšas, panaudotas namui įrengti, t. y. aplinkybes, susijusias su ieškovės nepagrįstu praturtėjimu.
37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo susiklostę panaudos požymių turintys teisiniai santykiai; nustatęs, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto.
38. Pažymėjęs, kad ieškovė įstaigos vadovė buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., o pagerinimo darbai buvo pradėti 2011 m. birželio 11 d., t. y. prieš ieškovei tampant trečiojo asmens vadove, apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip patvirtinančias, jog trečiasis asmuo nusprendė naudotis ieškovės turtu dar prieš jai tampant įstaigos vadove. Atkreipęs dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo naudojosi ieškovės namu neatlygintinai, gavo iš to naudą, apeliacinės instancijos teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, jog sudaryta panaudos sutartis prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
39. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo, jog namas buvo pagerintas. Nors ieškovė teigė, kad namas buvo pritaikytas trečiojo asmens poreikiams ir būtinybės jį gerinti nebuvo, tačiau į bylą pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog namas buvo pagerintas, t. y. buvo įrengta namo apsaugos sistema, sutvarkyta elektros instaliacija, santechnika, teritorija aplink namą. Nurodyti darbai nelaikytini pagerinimais, būtinais tik trečiajam asmeniui įsirengiant biurą ir atitikusiais tik jo specifinius poreikius. Dėl šių darbų namas tapo vertingesnis, naudingesnis, pagerėjo namo techninės savybės.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra šalių ginčo, kad pagerinimai buvo atlikti su ieškovės sutikimu, t. y. ieškovė vadovavo trečiajam asmeniui ir negalėjo nežinoti apie atliekamus pagerinimus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atliktų pagerinimų faktą ir dydį.
41. Atkreipęs dėmesį į tai, kad rašytinė panaudos sutartis, kurioje būtų aptartos visos naudojimosi ginčo turtu sąlygos, taip pat su jo pagerinimu, rekonstravimu ar su tokių išlaidų atlyginimu susiję klausimai, nebuvo sudaryta, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo, pradėdamas darbus iki ieškovei tampant įstaigos vadove, nesant sudarytos sutarties ir neaptarus, kaip bus diferencijuojamos bei paskirstomos būsimos išlaidos dėl objekte atliekamų darbų, elgėsi nerūpestingai. Tačiau, pažymėjęs, kad panaudos sutarties vykdymo metu, atliekant pagerinimo darbus, trečiajam asmeniui vadovavo būtent ieškovė, ji ir privalėjo pasirūpinti, jog šalys būtų aptarusios atliekamų (atliktų) darbų paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad kadangi ieškovė, kaip įstaigos vadovė, kurios name buvo atlikti pagerinimai, neaptarė, jog būtent nuomininkui (trečiajam asmeniui) tenka išnuomoto daikto pagerinimo išlaidos, tai ji ir turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus padarinius (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).
42. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas reikalauti priteisti iš ieškovės ne jos namui nupirktus daiktus, kuriuos galėtų atsiimti, o išlaidų, patirtų šiems daiktams įsigyti, atlyginimą, iš esmės siekia ieškovei perkelti trečiajam asmeniui priklausančio turto nusidėvėjimo, amortizacijos išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui išlaidų, kurias įstaiga patyrė daiktams įsigyti (82 811,59 Lt (23 983,89 Eur)), atlyginimo, tačiau nepagrįstai nepriteisė atlyginti trečiojo asmens patirtų namo pagerinimo išlaidų: apsaugos sistemai įrengti (7663,17 Lt), elektros instaliacijai sutvarkyti (3264,71 Lt), aplinkotvarkos darbams atlikti (185 491 Lt), santechnikai sutvarkyti (3941,38 Lt), statybinėms medžiagoms įsigyti (24 604,05 Lt), namo nuomos sutarčiai sudaryti (7438 Lt), t. y. iš viso 232 402,31 Lt (67 308,36 Eur) išlaidų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
43. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria priteista trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės 67 308,36 Eur pagerinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei 4816,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų palikti galioti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
43.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties pagrindu susiformavusius teisinius santykius, t. y. CK 6.636, 6.501 straipsnių nuostatas. Tai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atliktus darbus kvalifikavo kaip namo pagerinimą (CK 6.501 straipsnis), o ne kaip remonto darbus pagal CK 6.636 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos sprendžiant turto pagerinimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008 suformuluota taisyklė, kad panaudos gavėjas gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas, nes atlikti tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 kasacinis teismas išaiškino, kad faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nesvarstė, o trečiasis asmuo neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo, atlikdamas name remonto darbus, juos atliko tam, kad pritaikytų namą savo veiklai vykyti. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Kadangi trečiojo asmens patirtos namo remonto išlaidos išimtinai susijusios tik su ieškovės namo pritaikymu įstaigos veiklai vykdyti (o ne šių darbų atlikimu ieškovės naudai), tai ieškovė neturi pareigos atlyginti šias išlaidas.
43.2. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kai nuomininkas pagerina daiktą be nuomotojo leidimo, tai bendroji taisyklė yra tokia, kad išlaidos, kurias nuomininkas patyrė pagerinęs daiktą be nuomotojo leidimo, yra neatlyginamos, jeigu nuomotojas nesutinka jų atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Taigi šioje byloje aktualu nustatyti, kokia apimtimi trečiojo asmens atlikti darbai buvo žinomi ieškovei ir buvo atliekami su jos sutikimu (suvokiant, kad toks sutikimas gali lemti poreikį atlyginti tam tikrų pagerinimų išlaidas), kurie darbai pagerino turto vertę, o kurie buvo atlikti išimtinai tam, kad turtas būtų pritaikytas trečiojo asmens veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas tenkino dalį trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų nenustatęs šių aplinkybių.
43.3. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjas turi teisę reikalauti tik būtinų išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nesprendė dėl trečiojo asmens nurodytų išlaidų būtinumo, netyrė trečiojo asmens pateiktų išlaidų sąrašo punktų atskirai, vertindamas juos su ieškovės išdėstyta pozicija ir duomenimis apie jos patirtas išlaidas, kai ji įsigijo ir įrengė namą dar iki pažinties su atsakovu bei iki susitarimo sudaryti panaudos sutartį. Didžioji dalis trečiojo asmens pateiktame sąraše nurodytų išlaidų yra arba skirtos išimtinai trečiojo asmens poreikiams, arba nebuvo būtinos.
43.4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsnius), iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, kuriomis rėmėsi ieškovė kaip savo atsikirtimų į trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus pagrindu. Teismas visiškai netyrė ir neindividualizavo trečiojo asmens pateikto išlaidų sąrašo, taip pat jo išlaidas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, kvitų) pagrįstumo: ar trečiojo asmens pateikti duomenys yra susiję su būtinais pagerinimais ar su ieškovės namo trečiojo asmens veiklai pritaikymu, ar su kitos veiklos vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų, tik perrašė trečiojo asmens nurodytas išlaidų sumas, tačiau visiškai neaišku, kokias konkrečiai patirtas išlaidas ir kuo remdamasis teismas pripažino pagrįstomis.
43.5. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas teisinį tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimą, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimų teisinę apimtį ir suvaržydamas ieškovės teisę apsiginti bei teikti poziciją. Taip teismas pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ir teismo pareigą išnagrinėti ginčą neperžengiant ginčo šalių nustatytų ribų, taip pat ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Iš trečiojo asmens pozicijos akivaizdu, kad jis nesiekė apginti savo teisių kitu negu taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą būdu, nors turėjo visas procesines galimybes tai padaryti. Trečiasis asmuo, prašydamas priteisti iš ieškovės be pagrindo įgytus 91 292,26 Eur, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustačius, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas, taip pat turėjo atmesti trečiojo asmens reikalavimus, nes jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo.
44. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
44.1. Ieškovės kasaciniame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluota (atskleista) teisės aiškinimo ir (ar) taikymo problema, nedėstoma išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių atitinkamų teisės normų pažeidimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė tiesiog nesutinka su nutartyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Ieškovė kelia ne teisės, bet fakto klausimus, kurie negali būti kasacijos objektas.
44.2. Klausimas, ar trečiojo asmens lėšomis atlikti darbai laikytini remonto darbais ar ieškovės turto pagerinimu, yra fakto klausimas, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad trečiasis asmuo pagerino ieškovės turtą, su šio fakto nustatymu susijusios aplinkybės iš naujo negali būti vertinamos.
44.3. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad ieškovės namas, rengiant pažymą, buvo apžiūrėtas 2011 m. gruodžio 16 d., t. y. jau po to, kai (duomenys neskelbtini) į jį buvo investavusi nemažą pinigų sumą, o Nekilnojamojo turto registro išrašas, esantis byloje, patvirtina, kad namas buvo atiduotas vertinti tik 2013 m. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atliktus darbus įvardijo kaip aplinkotvarkos, remonto darbus, nesudaro pagrindo teigti, jog darbai laikytini remontu, o ne buto pagerinimo darbais.
44.4. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atliktų pagerinimų faktą ir dydį. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas ieškovės turtui pagerinti, patvirtina ir faktas, jog teismas priteisė ne visą trečiojo asmens reikalaujamą sumą, o išskyrė atskiras pozicijas, pagal kurias išlaidų atlyginimas priteisiamas, o pagal kurias – ne.
44.5. Ieškovės vadovavimo (duomenys neskelbtini) metu buvo išleista 91 292,26 Eur ieškovei priklausančiam namui įrengti. Taigi faktinis reikalavimo pagrindas yra tai, kad ieškovės naudai ir interesais buvo išleista 91 292,26 Eur iš trečiojo asmens sąskaitos. (duomenys neskelbtini) reikalavimas yra aiškiai suformuluotas, t. y. visiškai aišku, kad trečiasis asmuo prašė teismo priteisti jam iš ieškovės pinigų sumą (91 292,26 Eur), kuri buvo panaudota ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui įrengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir (duomenys neskelbtini) reikalavimą, taikė, jo nuomone, tinkamiausias teisės normas ir išsprendė ginčą, tenkindamas dalį trečiojo asmens reikalavimo. Teismas priteisė trečiajam asmeniui dalį to, ko jis prašė priteisti, taigi nesprendė jokių klausimų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) nebūtų reiškusi reikalavimo, todėl negalima sutikti su ieškove, kad teismas išėjo už pareikšto reikalavimo ribų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai ieškinys grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo faktinėmis aplinkybėmis
45. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, ieškovo atsakovui reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).
46. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).
47. Kreditoriaus savarankiškas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje yra jo pasirinktas procesinis materialiųjų teisių gynimo būdas ir savo esme atitinka ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 19 punktas).
48. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) CK 6.137 straipsnio 1 dalies pagrindu pareikštas savarankiškas reikalavimas (ieškinio dalykas) suformuluotas kaip prašymas priteisti iš ieškovės pinigų sumą (91 292,26 Eur), kuri buvo panaudota ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui (namui / butui su žemės sklypo dalimi) įrengti, o kaip reikalavimo (ieškinio) faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, kaip tuometė įstaigos vadovė, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2013 m. liepos 9 d. panaudojo trečiojo asmens sąskaitoje esančias lėšas (91 292,26 Eur) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui įrengti, daiktams įsigyti, aplinkai sutvarkyti, iki šiol negrąžino šių lėšų trečiajam asmeniui ir taip nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) tokios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek pareikšdamas ieškinį, tiek jį nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – reikalavimą grindė ieškovės nepagrįsto praturtėjimo trečiojo asmens sąskaita faktu, nors jam ir buvo siūloma, reikalavimo netikslino, nenurodė naujų aplinkybių. Ieškovė, atsikirsdama į trečiojo asmens reikalavimą, savo atsiliepimą į jį grindė būtent aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės (ne)praturtėjimu trečiojo asmens sąskaita: teigė, kad trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ieškovė įgijo prašomą priteisti pinigų sumą iš trečiojo asmens lėšų ar kad panaudojant (duomenys neskelbtini) lėšas ieškovė būtų įgijusi turto asmeninėn nuosavybėn.
49. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).
50. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
51. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.
52. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).
53. Taigi nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pareiškus reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti ieškovės praturtėjimo dėl trečiojo asmens veiksmų, jo sąskaita, nebuvimo tokiam praturtėjimui jokio teisinio pagrindo, trečiojo asmens neprisiėmimo nuostolių atsiradimo rizikos ir negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais faktus. Trečiasis asmuo, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad ieškovė (prašoma priteisti pinigų suma) praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, o ieškovė, gindamasi nuo šiuo pagrindu jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas gauti iš viešosios įstaigos ginčo objektu tapusias lėšas (turtą).
54. Pirmosios instancijos teismas vertino trečiojo asmens nurodytą faktinį reikalavimo (ieškinio) pagrindą bei ieškovės atsikirtimus į jį ir iš nustatytų aplinkybių bei kitų bylos duomenų (bylos dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, fotonuotraukų) konstatavo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę ieškovei priklausiusio turto (namo / buto su žemės sklypo dalimi) panaudos teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nepagrindė, kad neturi galimybės apginti savo teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės teisės normose įtvirtintais) civilinių teisių gynimo būdais, dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog trečiasis asmuo šiuo atveju pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, atmetė jo savarankišką reikalavimą dėl 91 292,26 Eur sumos iš ieškovės priteisimo, kartu pažymėdamas, kad ne viename teismo posėdyje trečiajam asmeniui buvo siūloma tikslinti pareikštus reikalavimus ir (ar) pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą, tačiau jis laikėsi nuoseklios ir kategoriškos pozicijos, jog reikalauja taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, priteisiant iš ieškovės lėšas pagal daiktų, paslaugų įsigijimo kainas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jam priklausiusi 91 292,26 Eur suma buvo panaudota ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui įrengti, dėl to ieškovė nepagrįstai praturtėjo; pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl panaudos teisinių santykių tarp šių bylos dalyvių egzistavimo ir pripažino pirmosios instancijos teismą dėl to pagrįstai netaikiusiu nepagrįsto praturtėjimo instituto, tačiau dalį trečiojo asmens savarankiško reikalavimo tenkino kitu pagrindu – konstatavo, kad ieškovei priklausantis turtas (namas / butas su žemės sklypo dalimi) buvo trečiojo asmens lėšomis pagerintas (jis tapo vertingesnis, naudingesnis, pagerėjo jo techninės savybės) ir kad pagerinimai buvo atlikti su ieškovės sutikimu, ir nusprendė, jog ieškovė, kaip tuometė įstaigos vadovė, kurios turtui buvo atlikti pagerinimai, neaptarusi, kad būtent panaudos gavėjui (trečiajam asmeniui) tenka panaudos objekto pagerinimo išlaidos, turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus padarinius (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).
55. Kasacinio teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju yra nuosekliai išplėtota, joje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis); taip pat išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad kito asmens nepagrįstas praturtėjimas ir daikto pagerinimas panaudos atveju įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Nepriklausomai nuo to, kad abiem atvejais reiškiamas reikalavimas yra piniginio pobūdžio (tam tikros piniginės sumos priteisimas), skirtingas teisinis pagrindas suponuoja skirtingų teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimą, vertinimą ir nustatymą, taip pat ir kitos šalies atsikirtimus į jas. Bylose dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, susijusios su nuomoto (neatlygintinai naudoto) daikto vertės padidėjimu, nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimus turėjimu ir būtinų šiam tikslui išlaidų dydžiu. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo, minėta, ieškovas (šiuo atveju – trečiasis asmuo) turi įrodyti, kad atsakovas (šiuo atveju – ieškovė) praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Be to, kaip minėta šioje nutartyje, reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra subsidiarus, jo taikymas galimas tik tada, kai ieškovas pagrindžia, kad negali apginti savo pažeistos teisės kitais civilinių teisių gynybos būdais.
57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
58. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, atlikus trečiojo asmens lėšomis ieškovei priklausančio turto įrengimo darbus, sutvarkius aplinką ir įsigijus daiktus, ieškovė nepagrįstai praturtėjo prašoma priteisti pinigų suma (šių darbų atlikimo, daiktų įsigijimo verte), t. y. reikšdamas reikalavimą dėl 91 292,26 Eur sumos iš ieškovės priteisimo, kaip faktinį pagrindą nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia teisę reikalauti iš ieškovės priteisti lėšas, kaip gautas be teisinio pagrindo, tačiau savo reikalavimo negrindė aplinkybėmis, kad įrengimo darbai buvo atlikti, aplinka sutvarkyta ir daiktai įsigyti su ieškovės sutikimu, kad jie pagerino trečiojo asmens neatlygintinai naudotą ieškovės turtą ir kad prašoma priteisti pinigų suma atspindi trečiojo asmens (būtent) šiam tikslui turėtų būtinų išlaidų dydį, todėl tokios aplinkybės pagal trečiojo asmens pasirinktą reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo nesudarė įrodinėjimo šioje byloje dalyko ir teismams nekilo pareiga tokias aplinkybes tirti bei vertinti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Dėl to, pripažinęs pirmosios instancijos teismą pagrįstai nustačiusiu panaudos teisinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens egzistavimą bei pagrįstai konstatavusiu, kad trečiasis asmuo neįrodė savo reikalavimo pagrindo – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės teisės normose įtvirtintais) civilinių teisių gynimo būdais, t. y. vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę, apeliacinės instancijos teismas, nesant pareikšto trečiojo asmens reikalavimo atlyginti jo sąskaita atlikto ieškovei priklausančio turto pagerinimo išlaidas, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo, remdamasis jo nenurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovei priklausančio turto pagerinimo ir šiam tikslui turėtų išlaidų atlyginimo.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Šiuo atveju trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, trečiojo asmens neįrodinėto teisių gynimo būdo – turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Toks apeliacinės instancijos teismo veikimas nelaikytinas šalių santykių teisiniu kvalifikavimu, kaip nepagrįstai nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos nutartyje (jos 102 punktas) ir atsiliepime į kasacinį skundą. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos dalis dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pareikšto savarankiško reikalavimo nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Be to, šis trečiasis asmuo byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, tačiau nepasinaudojo teise keisti ieškinio pagrindą, tikslinti pareikštus reikalavimus ir (ar) pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.
60. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl trečiojo asmens neatlygintinai naudoto ieškovei priklausančio turto pagerinimo su jos sutikimu faktų, šiam tikslui turėtų išlaidų dydžio ir ieškovės, kaip tuometės (duomenys neskelbtini) vadovės, pareigos prisiimti dėl neaptarimo, kad būtent trečiajam asmeniui tenka jo naudoto ieškovės turto pagerinimo išlaidos, kilusius neigiamus padarinius neatitiko trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) įrodinėto faktinio jo pareikšto savarankiško reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pareikšto savarankiško reikalavimo jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas ieškovės teisę apsiginti nuo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo taikymo bei teikti poziciją šiuo klausimu, taip pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ir teismo pareigą išnagrinėti ginčą neperžengiant ginčo šalių nustatytų ribų, taip pat ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), dėl to priėmė neteisėtą sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareikšto savarankiško reikalavimo. Tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės kasacinį skundą ir pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinant jos dalį, kuria priteista trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės 67 308,36 Eur pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei perskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos ir paskirstytos apeliacinės instancijos teisme patirtos su šiuo reikalavimu sijusios bylinėjimosi išlaidos, ir dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pareikšto savarankiško reikalavimo bei su juo susijusių bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
61. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į jų esmę, neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).
63. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
64. Kadangi yra nuspręsta tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo dalies patenkinimo ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo (atitinkamai 840,64 Eur bei 317,87 Eur ieškovei iš trečiojo asmens ir 4816,01 Eur bei 2959,52 Eur trečiajam asmeniui iš ieškovės) priteisimo bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškas reikalavimas ir priteista ieškovei iš šio trečiojo asmens 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, teisėjų kolegija perskirsto apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
65. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo savarankiškas reikalavimas dėl 91 292,26 Eur bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų iš ieškovės priteisimo, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – tenkinti (duomenys neskelbtini) savarankišką reikalavimą. Atsižvelgiant į byloje priimamą procesinį sprendimą, į tai, kad nėra tenkinami nurodyti trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) prašymai, jis neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
66. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė priteisti iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 1210 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą rengimo atlyginimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir jai priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).
67. Kasaciniam teismui ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius šiame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1235 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 6000 Eur už advokato pagalbą (susipažinimą su byla, kasacinio skundo surašymą, atstovavimą kasaciniame teisme), ir prašo priteisti iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 7, 8.12 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Ieškovei atsiskaitant už kasacinio skundo parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant kasacinį skundą, dydis buvo 4699,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 5934,20 Eur (1235 Eur plius 4699,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).
68. Taigi bendrai ieškovei iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) priteistina 7144,20 Eur (1210 Eur plius 5934,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.
69. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašo priteisti jam kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinamas ieškovės kasacinis skundas ir procesinis sprendimas nėra priimamas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai, jis neturi teisės į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
70. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartį.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria tenkinta dalis trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiško reikalavimo ir priteista trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 67 308,36 Eur pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei 4816,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, o ieškovei priteista iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 840,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankiškas reikalavimas ir ieškovei (duomenys neskelbtini) priteista iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria priteista trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 2959,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, o ieškovei (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) – 317,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Kitas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7144,20 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas