Civilinė byla Nr.2S-1940-656/2015
Teisminio proceso Nr.2-68-3-12831-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 128.12.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notarės D. L.-B. veiksmų, suinteresuoti asmenys - notarė D. L.-B., AB Swedbank, G. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
pareiškėjas pateikė skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-B. 2015-03-19 vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-1493. Skunde nurodoma, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą veikė neteisėtai, kadangi nepatikrino ginčo vykdomajam įrašui išduoti visų teisiškai reikšmingų duomenų, t.y. ar kreditorius apskritai turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nepatikrino, ar yra pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas.
Atsiliepime į skundą notarė D. L.-B. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad šio ginčo atveju kreditorius kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl to, kad kreditorius, nutraukęs kredito sutartį, įgijo teisę inicijuoti priverstinius vykdymo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto įstatymo pagrindu, nesuėjus nurodytam galutiniam kredito grąžinimo terminui. Gavusi kreditoriaus prašymą, notarė patikrino jai įstatymų nustatyta apimtimi visus ginčo vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis. Kredito sutartyje yra sutartinė sąlyga dėl priešlaikinio išieškojimo, nutraukus sutartį. Įstatyme numatyta, kad notaras netikrina ir nevertina jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos. Už kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako būtent hipotekos kreditorius. Notaras neturi įgaliojimų, pareigos vertinti kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo. Tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami teisme. Atsižvelgiant į hipotekos sandorio sudarymo datą (2005-11-09) hipotekos sandoryje apskritai negalėjo būti nurodyta, kokia apimtimi yra užtikrinami kreditoriaus reikalavimai, kylantys iš užtikrintos prievolės. Hipoteka, kaip daiktine teise, apsaugomi reikalavimai buvo įtvirtinti įstatyme, todėl kilo ne iš hipotekos sandorio, o iš įstatymo. Tuo metu galiojusiame įstatyme buvo įtvirtinta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Hipotekos sandoris sudarytas 2005-11-09, todėl taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs hipotekos sandorio sudarymo metu, todėl pareiškėjas klaidingai remiasi CK 4.174 str. 2 d. nuostata, kuri įsigaliojo po hipotekos sandorio sudarymo ir sprendžiant šį ginčą netaikytina. Teisės aktas atgal negalioja. Notaras, atlikdamas vykdomuosius įrašus tiek turinio, tiek formos prasme yra tiesiogiai saistomas įstatymų, Aprašo, patvirtinto LR Teisingumo ministro. Ginčo vykdomojo įrašo atlikimas šiuo atveju yra atliktas preciziškai laikantis visų imperatyvaus pobūdžio teisės normų.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo remdamasis tuo pagrindu, jog nutraukęs kredito sutartį su pareiškėju, įgijo teisę inicijuoti priverstinius išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto įstatymo pagrindu, nesuėjus hipotekos sandoryje nurodytam galutiniam kredito grąžinimo terminui. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad notarė neįsitikino, nevertino, ar kreditorius turi teisinį pagrindą kreiptis dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Kadangi hipotekos sandoris buvo sudarytas 2005-11-09, o LR CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, todėl turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs hipotekos sandorio sudarymo metu. CK 4.174 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija nuo 2004-11-11 iki 2006-06-21 Nr. VIII-1864) buvo nurodyta, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, hipotekos sandoriu sukurta hipoteka apėmė ir kreditoriaus reikalaujamas netesybas delspinigių forma, todėl susitarimas dėl maksimaliosios hipotekos nebuvo reikalingas.
LR Notariato įstatymo 491 str. 1 d. numatyta, ką turi patikrinti notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties ir neatsako už juos. Taigi notarė, atlikdama skundžiamą vykdomąjį įrašą, neturėjo jokios pareigos vertinti hipotekos kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, t.y. kaip nurodė skunde pareiškėjas, skolos, palūkanų, delspinigių, jų dydžio, jų susidarymo pagrįstumo, netesybų laikotarpio, taikomos netesyboms senaties ir kitų pareiškėjo skunde minimų klausimų.
Pareiškėjo argumentą, kad vykdomajame įraše notarė turėjo nurodyti konkretų hipotekos sandoriu įkeistą turtą, teismas taip pat laikė nepagrįstu. LR CK 4.192 str. 1 d. numato, kad notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamasis vykdomojo įrašo forma. Iš to darytina išvada, jog notarė, tiek turinio, tiek formos prasme yra tiesiogiai saistoma poįstatyminio teisės akto – aprašo, jo sudedamosios dalies - vykdomojo įrašo formos. Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pareiškėjo argumentas, kad tokiu atveju vykdomajame įraše nenurodžius konkretaus hipotekos sandoriu įkeisto turto, galimas pirmiau išieškojimo nukreipimas į kitą jo turtą, yra nepagrįstas. Vykdomajame įraše yra aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, į kurias antstolis atsižvelgia vykdymo procese (2013-11-22 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2013). Be to, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas (CPK 594 str., 510 str. 1 d.).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad notarė, atlikdama skundžiamą vykdomąjį įrašą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros, todėl pagrindo panaikinti 2015-03-23 vykdomąjį įrašą reg. Nr. 2-1493 nėra.
Teismas atmetė notarės prašymą taikyti pareiškėjo atžvilgiu CPK 95 str. bei skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pareiškėjo veiksmus pareiškiant skundą dėl notarės veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu procesu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
UAB „Visagino transporto centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – notarės vykdomąjį įrašą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių buvo paduotas skundas. Apelianto manymu notarė neturėjo teisės atlikti vykdomojo įrašo hipotekos kreditoriui nepateikus duomenų apie prievolės įvykdymo termino pasibaigimą. Todėl teismas privalėjo įvertinti Banko ir notarės tarpusavio santykius ir nustatyti, kokius dokumentus Bankas notarei pateikė ir kokius privalėjo pateikti.
2. Vykdomasis įrašas, kuriuo siūlomas priverstinis netesybų ir nuostolių išieškojimas, nepagrįstas ir prieštaraujantis CK ir vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarkos nuostatoms.
3. Notarė išduodama ginčijamą vykdomąjį įrašą peržengė įkeitimu užtikrintas prievolės ribas bei hipotekos kreditoriaus prašymo ribas, o teismas to tinkamai neįvertino, t.y. nors šalių susitarimu hipotekos davėjo atsakomybė buvo apribota įkeistu turtu, vadovaujantis vykdomuoju įrašu išieškojimą bus galima nukreipti ir į kitą turtą.
4. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo pareiga išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ padavė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į notarę D. L.-B. su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. Notarė 2015-03-19 atliko vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-1493, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti iš skolininko 232.791,57 Eur, sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2015-02-17 iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Sutartyje, ir 5 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (232.486,06 Eur) nuo 2015-02-17 iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą.
Nagrinėjamoje byloje notarė, gavusi hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jai įstatymų (Notariato įstatymo 491 straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydama teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, todėl apelianto argumentai dėl notarės neteisėtų veiksmų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Atmestinas apelianto argumentas, kad notarė nepagrįstai vykdomajame įraše nurodė palūkanų ir delspinigių sumas. Ginčo santykiams aktualioje CK 4.174 str. 2 d. redakcijoje nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Todėl darytina išvada, kad notarė darydama vykdomąjį įrašą ne tik dėl pagrindinio reikalavimo, bet ir išvestinių reikalavimų, įsitikino esant tam pagrindus.
Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Pažymėtina, kad notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, pagrįstai nevertino tokių aplinkybių kaip skolos, palūkanų, delspinigių dydžio, jų susidarymo pagrįstumo, netesybų laikotarpio, taikomos netesyboms senaties, o turėdama nenuginčytus registro duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kredito sutartį, kurioje numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas, pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą, tuo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų bei vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros.
Atmestinas apelianto argumentas, kad notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį. Kaip jau minėta, remiantis teisiniu reglamentavimu notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese, nagrinėjamame ypatingąja teisena, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 str., 4.1941 str. 6 d.). Todėl skolininkas turi teisę inicijuoti ginčą ieškinio teisenos tvarka.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes tokiu būdu suteikė nepagrįstą pranašumą vienai iš šalių, t.y. Bankui. CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju, teismas išsprendęs bylą iš esmės, įvykdė ir CPK 150 str. 2 d. numatytą pareigą, t.y. išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Pastebėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą nutartis panaikinti laikinąją apsaugos priemonę vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai (CPK 152 str. 2 d.). Nors apeliantas tvirtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nemotyvuota, tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu taip pat nėra pagrindo. Teismas motyvus dėl apelianto skundo išdėstė nutarties motyvuojamoje dalyje, motyvai yra išsamūs, atsakantys į skundo esmę. Kadangi skundas buvo atmestas, teismas neturi pareigos papildomai motyvuoti savo veiksmų, kuriuos įstatymas imperatyviai įpareigoja jį atlikti atmetus skundą, t.y. panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atitinka teisės normas, nesuteikia nei vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju notarė, gavusi hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 491 straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias notaro veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą. Todėl ginčijamą nutartį panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Andrius Ignotas