Administracinė byla Nr. eI-2273-426/2019

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 71 674 Eur turtinei žalai bei 1 090 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Buvo įrengtos perteklinės vietos miegui, kurios tik užėmė kameros plotą. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, nebuvo galimybės judėti. Buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (pusrūsyje), pagal teisės aktus jis galėjo būti laikomas tik gyvenamosios paskirties pastatuose.  

Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Pažymi, kad sanitarinio mazgo plotas turi būti ne mažesnis nei 3 kv. m. Be to, sklido nemalonus kvapas. Jis buvo priverstas su kitais laikomais asmenimis naudotis vienu tualetu. Laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus. 

Pasak pareiškėjo, kamerose neįrengta vėdinimo sistema, todėl negalėjo išsivėdinti patalpų. Nepagrįstai įrengtos perteklinės grotos. Netinkamas apšvietimas, temperatūra, santykinė oro drėgmė. Be to, pareiškėjo teigimu, paviršiai nebuvo lengvai valomi, kamerų lubos ir sienos buvo dažytos kreidos-kalkių mišiniu, grindys buvo aptrupėjusios. Taigi, galimybių jas valyti nebuvo, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito tinkas. Taip pat veisėsi graužikai bei buitiniai parazitai.

Pažymi, kad kameros nebuvo aprūpintos tinkamais baldais. Kiekvienam asmeniu turi būti įrengta atskira vieta miegui ir užtikrintas privatumas miego metu, baldai negali būti eksploatuojami ilgiau nei 10 m. Be to, sienine spintele arba lentyna teko dalintis su kitu asmeniu. Nebuvo dėžių daiktams susidėti.

Pasak pareiškėjo, jis nebuvo aprūpintas higienos ir valymo priemonėmis, t. y. nei karto nebuvo išduotos priemonės indams plauti. Pareiškėjas teigia, kad yra diskriminuojamas, kai jam išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Nurodo, kad higienos sąlygos buvo netinkamos ir jis jautė pažeminimą.

Akcentuoja, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą, t. y. išduodama patalynė netinkamos kokybės, turėjo būti išduodama antklodės su užvalkalais. Nurodo, kad čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra kasdienybė, o tai prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Atvykusiems asmenims neišduodamas privalomas inventorius. Pažymi, kad čiužinys, antklodė ir pagalvės negali būti skalbiami, nevalomi cheminiu būdu, geriausiu atveju tik dezinfekuojami.

Nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Pažymi ir tai, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą ir asmens higieną. Atvykusių asmenų sveikata netikrinama. Pažymi, kad atvykę asmenys cokoliniame pastato aukšte įrengtose kamerose laikomi tol, kol tvarkomi jų dokumentai. Nėra sanitarinės švaryklos. Yra galimybė tik pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluosčiai neišduodami. Pasak pareiškėjo, jis turi teisę ne rečiau kaip du kartus per savaitę naudotis dušu, tačiau jam ši teisė nebuvo užtikrinta. Be to, ir 15 min. laikas yra per trumpas maudytis duše. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami tik vieną kartą per savaitę, neatsižvelgus į jų užterštumą. Teigia, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

Taip pat kamerose nėra įrengtų privalomų pareigūnų iškvietimo mygtukų, o, jei įrengti, tai dažniausiai neveikia.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam, nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. jis neatitiko jo fiziologinių poreikių, nuolat teko kęsti alkį. Teisingumo ministro nustatytos vienodo dydžio maitinimo normos prilygsta asmens kankinimui. Valgiaraščiai neatitiko jo individualių poreikių. Papildomo maisto davinio negaudavo.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo būti realizuota jo teisė gauti pajamas, pakankamas oriam paties bei šeimos pragyvenimui, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar ne. Tardymo izoliatorius tokios teisės neužtikrino ir pajamų oriam pragyvenimui neužtikrino. Pažymi, kad ir jokių socialinių išmokų jam nemokėjo, jis buvo priverstas kęsti skurdą.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo diskriminuojamas, kadangi laikymo sąlygos tardymo izoliatoriuje negali būti sunkesnės nei pataisos namuose. Taip pat, pasak pareiškėjo, jam turėjo būti užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, o trukmė negalėjo būti trumpesnė nei kalėjimuose laikomų asmenų. Socialiniai ryšiai tardymo izoliatoriuje labiau ribojami nei kalėjime, jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, asmens higienos priemonių išdavimas, materialinio aprūpinimo normos, maitinimas taip pat buvo diskriminacinio pobūdžio. Nustatytos maitinimo normos yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio.

Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija diskriminuoja ir trukdo palaikyti šeimos bei socialinius ryšius, sukurdama nekokybišką teisinį reglamentavimą. Be to, teigia, kad Teisingumo ministerija turėjo kuruoti Kalėjimų departamento veiklą, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Ministerija, nevykdydama tinkamos kontrolės, padarė žalą.

Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamentas privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigos veiklos kontrole. Teigia, kad patvirtintomis maitinimo organizavimo taisyklėmis bei keistu valgiaraščiu įtvirtintos diskriminacinės nuostatos.

Pasak pareiškėjo, jam žalą solidariai turi atlyginti Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija. Nurodo, kad minėtoms įstaigoms situacija apie Lukiškių TI-K buvo žinoma.

Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja visos būtino sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Jis, grįsdamas turinės naudos dydį, nurodo, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtos veiklos, šiuo atveju neteisėta nauda – tai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jo teisų pažeidimo sąskaita atsakovės ir jos institucijų naudai, buvo sutaupytos lėšos (higienos ir priemonių vertė, neišduotas priemones, sutaupyti valgiaraščio maitinimo verčių skirtumai). Aiškina, kad neteisėtai panaudotos valstybės lėšos yra jo patirta turtinė žala ir, pasak pareiškėjo, sudaro 1 408 000 Eur. Pažymi ir tai, kad atsakovas deklaravo, jog per penkerius metus perkels Lukiškių TI-K, tačiau šių savo įsipareigojimų neįvykdė.

Pasak pareiškėjo, 545 paras jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kad buvo neaprūpintas pajamomis, t. y. 7 200 Eur suma.

Pareiškėjas neturtinę žalą vertina kaip neskirtą finansavimo sumą – 87 529 000 Eur, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą. Pareiškėjo manymu, viena diena netinkamomis kalinimo sąlygomis įvertinta 2 000 Eur, o kadangi jis buvo laikomas 545 paras, tai tvirtina, jog patyrė 1 090 000 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pagal l CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministeriją įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksimi, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo. Teigia, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas šiose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, nurodo, kad neturi procesinio suinteresuotumo, todėl dėl skundo reikalavimu pagrįstumo nepasisako.

Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundo argumentus, kad priimti norminiai teisės aktai neatitinka kokybiškai teisėkūrai keliamų reikalavimų, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodytų pažeidimų nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė ir nepagrindė reikalavimo objektyviais duomenimis. Pažymi, kad tik reikalavimo dalį dėl ploto individualizavo. Tikina, kad jokių neteisėtų veiksmų Kalėjimų departamentas neatliko, su skundais pareiškėjas nesikreipė. Teigia, kad nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas teismui skundą pateikė 2019 m. vasario 15 d., o į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose vadovaujantis izoliavimo reikalavimų. Pažymi, kad dalis patalpų yra įrengta cokoliniame aukšte, pastato rūsyje gyvenamųjų patalpų nėra, pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus.

Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurias užsitraukti turi patys pareigūnai. Nurodo, kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų.

Paaiškina, kad laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę praustis duše ir tai atitinka teisinį reglamentavimą. Be to, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros.

Atsiliepime nurodo, kad laikomiems asmenims išduodama universali valymo priemonė du kartus per mėnesį, esant prašymų, gali būti išduodamos ir dažniau. Patys laikomi asmenys turi užtikrinti švarą ir tvarką kamerose. Nurodo, kad nuo 2015 m. buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansines galimybes.

Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad dėl pakankamai mažo kamerų ploto, jose negali būti įrengtos papildomos spintelės, taburetės ar lentynos. Pažymi, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytas apšvietimo normas. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, kad užtikrinama tinkama temperatūra.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Pagal tuo metu galiojusias buitinio aprūpinimo normas, galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės, kurios Lukiškių TI-K buvo išduotos.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos trumpalaikiams pasimatymams, tačiau ilgalaikių pasimatymų kambarių nėra įrengtų ir tokių pasimatymų suteikimo nenustato teisinis reglamentavimas. Pažymi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė. Akcentuoja, kad tai yra kiekvieno laikomo asmens teisė, o pastaroji įkalinimo įstaiga savaime tokių pasimatymų skirti neprivalo.

Teigia, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiškas. Be to, maistas gaminamas laikantis receptūroje nustatytų technologinių patiekalų receptūrų, maistas sveriamas bei tikrinamas porcijomis. Maistas, skirtas dalinimui, laikomas sandariuose termosuose. Maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, šie asmenys privalo pastoviai rūpintis asmens higiena.

Buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Pažymi, kad grafike nustatytą išvedimo į dušą dieną suimtieji ir nuteistieji turi teisę pasinaudoti skalbimo paslauga. Patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymi, kad galima naudotis ir mokama skalbimo paslauga.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas neteikė skundų, prašymų, susijusių su skunde nurodytomis netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas tik 2016 m. lapkričio 16 d. buvo pateikęs vieną prašymą perkelti jį į pataisos namus. Akcentuoja, kad jis turėjo iš karto kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Dėl aprūpinimo pajamomis atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymų dėl išmokos (pašalpos) skyrimo arba dėl įdarbinimo nebuvo gauta.

Nesutiko su skundo argumentais dėl patiriamos diskriminacijos. Akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka dėl įtvirtinto, jo manymu, ydingo teisinio reglamentavimo skirtingų kategorijų asmenims taikant skirtingas bausmės atlikimo režimo teisės normas. Akcentuoja, kad jis nėra tinkamas subjektas inicijuoti norminio teisės akto teisėtumo ištyrimą.

Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Reikalavimą atlyginti žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Nurodo, kad jis nepagrindė kuo būtent jam pasireiškė padaryta žala, nepateikė duomenų dėl nurodytos žalos dydžio. Akcentuoja, kad nepakanka vien abstraktaus vertinimo. Teigia, kad nėra vienos būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – įstaigos neteisėtų veiksmų. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lietuvos valstybės atstovai neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės atstovų turtinę ir neturtinę žalą, kuri, jo                     nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki                                        2016 m. lapkričio 23 d.

Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. vasario 7 d.

Pareiškėjas teismui nenurodė, o teismas, patikrinęs bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių                   ieškinio senaties terminas žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų priteisti būtų atnaujintas, todėl                            pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, t. y. jo pažeista teisė gali būti ginama nuo 2019 m. vasario 7 d., kai jis pateikė skundą teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT)  praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos,                             reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio                     senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki                       pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Taigi, šiuo atveju nesant pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, pritaikius ieškinio                     senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki                    2019 m. vasario 6 d. (įskaitytinai), ši pareiškėjo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų                     kalinimo sąlygų minėtu laikotarpiu atmestina.

Taigi, šioje byloje ginčo laikotarpis byloje nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkričio                      23 d., kai jis išvyko į Kybartų pataisos namus. Pareiškėjas neginčijo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, todėl teismas šiuos duomenis vertina kaip oficialius.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės                11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės                     2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, jog į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). 

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu               laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, jam teko ir mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, kai tuo metu joje buvo laikomi                     7–8 asmenys (tokiu atveju vienam asmeniui teko atitinkamai 3,48 ir 3,048 kv. m kameros ploto), 2016 m. kovo 22, 23, 24–28 d., 2016 m. balandžio 2–4, 6–10, 11–13, 15–25 d., 2016 m. gegužės 1–8, 13–14, 15–23 d., 2016 m. birželio 8–20 ir 22 d., t. y. ginčo laikotarpiu iš viso 61 parą.

Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo atžvilgiu nacionalinės teisės aktų ir Konvencijos reikalavimus dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos minimalaus ploto. 

Kai pareiškėjas buvo laikomas kitose kamerose, minimalaus kameros ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Kaip minėta, baldų užimamas plotas neišskaitomas iš bendro kameros ploto. Akivaizdu, kad dėl per mažo kameros ploto, kamerose nėra galimybių įrengti papildomų lentynėlių ar spintelių. Taigi, pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K Pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodė, jog 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis. Taigi, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255 (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. spalio 30 d.) jo privatumas buvo tinkamai užtikrintas, o kitose kamerose jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, t. y. iš viso 77 paras. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė, todėl šie argumentai, išskyrus laikotarpį, kai buvo laikomas kameroje Nr. 255, pripažįstami pagrįstais.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas, be to, kamerose nėra ventiliacijos, todėl jose yra drėgna, veisiasi pelėsis.  

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos           14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktais, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustatytų pažeidimų, t. y. išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo Lukiškių TI-K kamerose. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad per grotas į kameras nepatenka natūralus apšvietimas ir grynas oras.

Taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi jokių pažeidimų dėl netinkamos apšvietos, šilumos ir drėgmės nebuvo nustatyta, o kameros vėdinamas natūraliai per langus, tai šie pareiškėjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Be to, ir pats pareiškėjas neneigė, kad yra galimybė kameras vėdinti per langus.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad neteisėtai įrengtos grotos. Remiantis Lukiškių TI-K pateiktu pranešimu nustatyta, kad įrengtos grotos, o tai atitinka Taisyklių 14.1 papunkčio bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 papunkčio reikalavimus. Taigi, grotų įrengimas tiek iš vidinės, tiek ir išorinės pusės yra teisėtas ir šiuo atveju neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatyta. Be to, ir patikrinimo aktuose tokių pažeidimų neužfiksuota.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinės būklės, kamerose veisėsi pelėsis, krito tinkas nuo lubų, o paviršiai netinkami valyti. Šie skundo argumentai yra abstraktūs, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas. Taip pat patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, veisėsi pelėsis ar buvo atsilupę lubų ir sienų dažai. Taigi, šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, patalynė netinkamos kokybės, neišduodami užvalkalai.

Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę. Tokių pažeidimų nenustatė ir NVSC, 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad minkštas inventorius buvo dezinfekuojamas, buvo tvarkingas. Pareiškėjo prašymų pakeisti netinkamą patalynę ar išduoti užvalkalus nėra.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-84 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, aprūpinimo patalyne, drabužiais ir avalyne, tvarkos patvirtinimo“, armatūrinės kortelės po suimtųjų (nuteistųjų) išvykimo saugomos vienerius metus, todėl akivaizdu, kad įkalinimo įstaiga negali pateikti duomenų apie pastarajam išduotas higienos priemones, kadangi suimtajam (nuteistajam) išduota patalynė, avalynė ir drabužiai buvo fiksuojami „Armatūrinėje kortelėje asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams“. Taigi, nesant pareiškėjo skundų ar prašymų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims užtikrino tinkamą patalynės ir kitų būtinų priemonių išdavimą. Įkalinimo įstaiga nurodo, kad galėjo būti išduodamos dvi paklodės, teismas neturi pagrindo abejoti, kad jos pareiškėjui buvo išduotos. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, be to, neaišku, kaip pasireiškė žala dėl jo nurodytų pažeidimų.

Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, o išduodamas vienas tualetinio popieriaus ritinėlis yra nepakankamas asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Be to, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, Lukiškių TI-K skutimosi peliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims kartą per mėnesį. Taigi, teismas neturi pagrindo, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo išduotos minėtose normose nustatytos priemonės. Minėta, kad pareiškėjas skundą ar prašymų administracijai neteikė. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui nepakako vieno ritinėlio išduodamo tualetinio popieriaus, nepatvirtina, kad įkalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo asmeniniai poreikiai negali pagrįsti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai, kad į kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valikliai, yra abstraktūs ir, teismo vertinimu, nepagrįsti. Lukiškių TI-K nurodo pranešime, kad į visas kameras yra išduodama universali valymo priemonė bei būtinos priemonės kameroms tvarkyti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, tokios priemonės buvo išduotos. Nurodytų pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose. 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad yra patvirtinta patalpų valymo tvarka ir nurodyta, jog ir patys laikomi asmenys patalpas tvarko.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad jam trūko tam tikrų baldų, yra abstraktūs. Nustatyta, kad kamerose yra lentynos asmeniniams daiktams susidėti. Minėta, kad būtent dėl kamerų dydžio atitinkama negalėjo būti įrengtų papildomų spintelių ar lentynėlių. Pareiškėjas nurodo, jog trūko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trūko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto, kitoje – baldų trūkumą, kuris leidžia manyti, jog pareiškėjui teko didesnis kameros plotas. Lukiškių TI-K nurodo, kad išmontuojami gultai atlikus remontą. Taigi, pareiškėjo vertinimas dėl perteklinių gultų negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Be to, byloje pateikti duomenys, kad Lukiškių TI-K buvo remontuojamas. Taigi, laikymo sąlygas gerino pagal galimybes.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, atitinkanti jo fiziologinius poreikius.  

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio           6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K turi užtikrinti maitinimą pagal patvirtintus valgiaraščius, tačiau individualių poreikių ji neprivalo patenkinti. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais. Šiuo aspektu neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, įrengtos dušo patalpos, kurios aprūpintos karštu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad įkalinimo įstaigoje laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas mano, jog turėjo dažniau ir ilgiau suteikta teisė naudotis dušais, yra jo subjektyvus vertinimas. Šiuo aspektu neteisėtų administracijos veiksmų teismas nenustatė.

Be to, skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad jis turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Skunde nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o galimybės drabužius išsiskalbti kamerose teisės aktai nenustato.

Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad graužikai veisėsi kamerose, yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus. Tokių pažeidimų neužfiksuota ir patikrinimo aktuose. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo.

Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo teikiamos medicininės paslaugos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad esant būtinybei jam buvo teiktos medicininės paslaugos ir jomis galėjo naudotis. Matyti, kad buvo apžiūrėtas, skirtas gydymas. Akcentuotina, kad teismui nepriskirta vertinti medicininių paslaugų kokybės.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys. Akcentuotina, kad byloje nėra jo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Teismas vertina, kad kiti skunde paminėti teisės aktai ir pareiškėjo aiškinimas dėl netinkamų sąlygų yra itin lakoniški ir abstraktūs. Teismas vertino esminius skundo argumentus. Akcentuotina, kad skunde išvardijami teisės aktai, teisminė praktika, tačiau individualios aplinkybės nenurodomos arba painiai išvardijamos ir nesusiejamos su konkrečiu žalos faktu.

Pareiškėjas teigia, kad jis, laikymo tardymo izoliatoriuj-kalėjime laikotarpiu buvo diskriminuojamas lyginant su asmenims, laikomais pataisos namuose.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl diskriminacijos kitų nuteistųjų, kalinamų pataisos namuose, pažymėtina, kad jie yra abstraktaus pobūdžio, be to, kalėjimas ir pataisos namai yra skirtingos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys, kuriose nuteistųjų laikymo sąlygos skiriasi ir yra reglamentuotos skirtinguose, bausmės atlikimą reglamentuojančiuose  skirsniuose. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas. Taigi, atmestini skundo argumentai, kad jis diskriminuojamas asmenų, kalinamų pataisos namuose, atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas kėlė abstrakčius diskriminavimo aspektus (maitinimas, aprūpinimas buitinėmis priemonėmis, pasimatymai ir kt.). Akcentuotina, kad vien teisės aktų, tam tikros jurisprudencijos išvardijimas, nesusiejant su individualiomis aplinkybėmis, kaip konkrečiai ji buvo diskriminuojamas tam tikru aspektu, negali būti laikomas tinkamu skundo argumentų individualizavimu ir pagrindimu. Taip pat pažymėtina ir dėl ilgalaikių pasimatymų, pareiškėjas nenurodė, kada ir su kuo jis siekė pasimatyti, kada tokį prašymą teikė. Lukiškių TI-K nurodė, kad jis tokio prašymo neteikė. Taigi, nesant konkretaus prašymo skirti ilgalaikius pasimatymus, vien tik teisinio reglamentavimo nurodymas ir abstraktus manymas, kad jis buvo diskriminuojamas, vertintinas kaip netinkamai individualizuoti jo skundo argumentai, kurie nelaikytini pagrįstais.

Vertinant pareiškėjo argumentą, jog jis ir jo šeima nebuvo aprūpinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo šeimai egzistuoti, pažymėtina, jog būnant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprūpinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali būti aprūpinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprūpinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi. Dėl papildomos materialinės pagalbos jis pats nesikreipė, nes tokių duomenų byloje nėra. Vertinant jo argumentą, jog turi būti aprūpinamas ne tik jis, bet ir šeima, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šeimos asmenų skaičių, turimas pajams ir turtą, nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprūpinimo kreipėsi į atitinkamas įstaigas, todėl šis skundo argumentas atmestinas. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271

Tos pačios civilinės atsakomybės sąlygos taikytinos ir turtinei žalai atlyginti.

Vertinant patirtą pareiškėjo turtinę žalą, pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir motyvuoja, jog iš neteisės negali gimti teisė, o niekas neturi turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, ir teismas visiškai su pareiškėjo išdėstytais teisės principais sutinka, tačiau pareiškėjui pirmiausiai atsiranda pareiga nurodyti, kokiu būdu ir kokią jis patyrė realią turtinę žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 

Pareiškėjas nenurodo, jog jis būtų netekęs turto ar jis būtų sužalotas, kad jis būtų turėjęs papildomų išlaidų ar būtų gavęs pajamų, kas būtų įvykę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Visi pareiškėjo nurodyti atsakovo veiksmai, kai atsakovo atstovas neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neišduodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė lėšas, ar be reikalo išleido jas, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos, nėra susiję su pareiškėjo turtu, pajamomis ar nuostoliais, todėl prašymas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Akcentuotina, kad pareiškėjas būtent dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teigia patyręs žalą, todėl šiuo atveju nurodytų atstovų – Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos –neteisėtų veiksmų dėl konkrečių laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismas nenustatė. Šioje situacijoje nurodyti minėtų įstaigų veiksmai, pareiškėjo manymu, dėl netinkamos kokybės teisėkūros ar netinkamos kontrolės ar priežiūros yra itin abstraktūs, neindividualizuoti, o be to, pareiškėjas neturi teisės inicijuoti norminę administracinę bylą ir atitinkamai kreiptis dėl skunde išvardytų norminių aktų teisėtumo. Taigi, vien pareiškėjo manymas, kad jam kilo turtinė ir (ar) neturtinė žala, neindividualizavus tokių aplinkybių, nelaikytinas pagrįstu reikalavimu.

Pareiškėjas išreiškia bendro pobūdžio abejones dėl skunde paminėtų teisės aktų kokybės, teismui dėl jų teisėtumo ar kokybės abejonių nekyla. Kalėjimų departamentas pagal suteiktą kompetenciją privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tačiau tai nėra susieta su pareiškėjo asmeniu konkrečiais veiksmais, jokių viešo administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas pareiškėjo atžvilgiu nevykdė, tad šiuo aspektu nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija pareiškėjo teisių nepažeidė. Jis dėl nurodytų pažeidimų apskritai į šias institucijas nesikreipė. Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K buvo reorganizuota, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 1.2 punktu reorganizuojamas Lukiškių TI-K jungimo būdu, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų, kuriems pereitų visos Lukiškių TI-K teisės ir pareigos.

Be to, pareiškėjas siekia, kad būtų atlyginta ir neturinė žala dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, kurias jis skunde nurodė ir teismas vertino, būtent Lukiškių TI-K.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio                         2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 61 parą buvo laikomas pažeidus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus ir          77 paras – jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto minimalaus ploto pažeidimo bei privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1 090 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 900 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d.).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Be to, pareiškėjo atstovė prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas – 590,91 Eur.

Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno  skyrius patyrė išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, viso                    590,91 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, šio straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Taigi, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus prašomos priteisti neturtinės žalos (1 090 000 Eur) ir turtinės žalos (71 674 Eur), šioje dalyje reikalavimas apskritai atmestas, dydžius ir priteistą neturtinės žalos dydį, likusioje dalyje skundą atmetant, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                        Rūta Miliuvienė