Civilinė byla Nr. 2-834/2010

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.; 99.4.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio dalies atidėjimo ir nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-1691-390/2010 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakei R. K. , prašydamas priteisti iš atsakovės 169 845 Lt turtinės žalos, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis, įvertinus ieškovo padėtį, yra labai didelis. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso tik butas, ieškovas yra senyvo amžiaus, gaunama senatvės pensija yra nedidelė, jos vos užtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti, jokių papildomų pajamų neturi.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė ieškovo V. B. prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo netenkinti; nustatyti ieškovui V. B. 10 dienų  nuo  nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą žyminio mokesčio sumokėjimui bei įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikimą teismui; išaiškinti, kad priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 169 845 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, žyminis mokestis šioje byloje sudarytų 7 698 Lt. Teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, jog ieškovas yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus teismui duomenis nustatyta, jog prie ieškovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą. Teismo teigimu, pateikti pensininko ir nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimai bei išrašas iš nekilnojamojo turto registro neatspindi realios ieškovo turtinės padėties. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto vertę bei gaunamas pajamas, patvirtinančių jo sunkią turtinę ir finansinę padėtį, todėl nėra įstatyminio pagrindo prašymą tenkinti. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, nėra sprendžiamas pareikštas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti ar atleisti nuo jo sumokėjimo. Apeliantas nurodo, kad į bylą pateikti duomenys apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, kuriame jis gyvena, bei duomenys, kad ieškovas yra pensinio amžiaus. Apeliantas pažymi, kad teismas, spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, neturėjo apsiriboti vien pateiktais įrodymais ir, kilus abejonių, privalėjo paprašyti papildomų. Ieškovo nuomone, byloje mokėtina žyminio mokesčio dalis, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, yra labai didelė. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai neįvertino atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimui svarbių šios bylos aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nebuvimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, apeliantas neįrodė, jog yra nepajėgus sumokėti žyminį mokestį, o pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino apelianto pateiktus jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti bent dalį žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą V. B. nuo žyminio mokesčio dalies,  nepagrįstumo. Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas V. B. , prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė teismui duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat pateikė nukentėjusio asmens (tremtinio) bei pensininko pažymėjimus. Į bylą taip pat pateikta VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažyma apie V. B. priklausančias transporto priemones, Kauno Žaliakalnio pradinės mokyklos pažyma apie V. B. gautas pajamas, VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus pažyma apie V. B. 2009 m. birželio 1 d.-2010 m. sausio 31 d. išmokas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus bylos duomenis, sprendžia, kad V. B. turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis turėtų galimybę sumokėti trūkstamą 7 498 Lt žyminio mokesčio dalį ir todėl yra pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovas V. B. atleistinas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą V. B. nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teisėjai                                                                                                                      Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                 Egidijus Žironas