Civilinė byla Nr. eB2-1127-1041/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00021-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.2; 3.4.4.5.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė,

sekretoriaujant Rasai Juronienei-Bogužei, Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovėms J. T.-K., B. T.,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Superturas“ nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ įgaliotam asmeniui Vytautui Mockui,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Admiras“ direktoriui M. J.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl ieškovės J. T.-K. reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Superturas“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė J. T.-K. prašo patvirtinti 22 480,73 Eur kreditorinį reikalavimą ir įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą (DOK-(duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašyme nemokumo (bankroto) administratorei dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, atsiliepime į suinteresuoto asmens prieštaravimus (atskirąjį skundą), kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (DOK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jos kreditorinį reikalavimą įrodo banko sąskaitos išrašas ir atsakovės apyvartos žiniaraštis, taip pat ieškovės ir atsakovės tarpusavio suderinimo aktai. Ieškovė kaip atskaitingas asmuo įnešė / pervedė į įmonės sąskaitą pinigus, taip pat Covid-19 pandemijos metu, stengdamasi išsaugoti įmonę, pervedė į įmonės sąskaitą ir savo asmenines lėšas. 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad savo reikalavimą grindžia asmeninių lėšų pervedimu, nes skolino pinigus atsakovės padėčiai palaikyti. Ieškovė paskolintų lėšų nedeklaravo, taip pat paaiškino, kad pervesdavo įmonei ir iš klientų gautas sumas, taip pat, į įmonės kasą gavus grynuosius pinigus, juos iš kasos išimdavo ir įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad sudėjus visus pavedimus būtų atsakovės apyvartos suma, neatskaičius išlaidų ir panašiai. Ieškovė neturėjo galimybės vienu metu įnešti (paskolinti) didelę pinigų sumą, todėl pervesdavo nedidelėmis sumomis.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimuose (atskirajame skunde) (DOK-(duomenys neskelbtini) ir papildomuose paaiškinimuose (DOK-(duomenys neskelbtini) nurodė, kad finansinis reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas. Ieškovė turėjo pagrįsti sandorio turinį, tačiau to nepadarė. Ieškovė įmonės balanse tyčia apskaitė skolas, taip darydama nusikalstamą veiką, rinko pinigus asmeniškai, o pajamų įmonė neapskaitydavo. Buhalterinės įmonės dokumentai: „Apyskaitos pagal zmones“, „Didžioji knyga“, „Kasos Knyga“, „paaiškinimas“. Iš „Sąskaitų planas“ matyti, kad nei vienas dokumentas nėra konkrečiai pagrindžiantis ieškovės kreditorinio įsiskolinimo turinio. Ieškovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti bankinių pervedimų tarp atsakovės ir ieškovės, įvardindama priežastį, kad nenorėjo, jog būtų nurašyti mokesčiai. Ieškovės pateikti tarpusavio suderinimo aktai (DOK-(duomenys neskelbtini) nebuvo pateikti nei teikiant kreditorinį reikalavimą, nei bylą nagrinėjant teisme.

Atsakovės nemokumo (bankroto) administratorė nurodė, kad prašo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (DOK-(duomenys neskelbtini), taip pat kad ieškovės pateikti dokumentai (DOK-(duomenys neskelbtini) patvirtina kreditorinį reikalavimai. Teismo posėdžio metu nemokumo (bankroto) administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad finansinio reikalavimo tvirtinimui neprieštarauja ir jis buvo patikrintas pagal administratorės turėtus atsakovės buhalterinius dokumentus.

Teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė dėl ieškovės reikalavimo pereiti iš žodinio bylos nagrinėjimo į rašytinį ir, byloje dalyvaujantiems asmenims pateikus atitinkamai papildomus paaiškinimus, priimti nutartį rašytinio proceso tvarka bei ją paskelbti 2024 m. spalio 16 d. 16.00 val.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei 2024 m. kovo 15 d. iškelta nemokumo (bankroto) byla (civilinės bylos Nr. eB2-688-1041/2024), nemokumo (bankroto) administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. birželio 18 d. nutartimis patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 27 d.

Ieškovė atsakovės nemokumo (bankroto) byloje prašo patvirtinti 22 480,73 Eur finansinį reikalavimą, kurį vertina kaip jos atsakovei paskolintą sumą. Nemokumo (bankroto) administratorė šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimui neprieštarauja, tačiau su tuo nesutinka suinteresuotas asmuo, nurodydamas, kad nėra aišku, kokiu pagrindu jis atsiradęs, nes nėra žinomas finansinių operacijų tarp ieškovės ir atsakovės turinys, be to, tarp ieškovės ir atsakovės nuolatos vyko pinigų pervedinėjimai, ieškovė išiminėjo grynus pinigus iš atsakovės kasos, taip pat jai pervedinėjo iš klientų gautas sumas.

Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius.

Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016).

Ieškovė savo kreditorinį reikalavimą grindžia savo banko sąskaitos išrašais už laikotarpius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 2, lapas (toliau – l.) 60–108), atsakovės apyvartos žiniaraščiu (e. b. t. 2, l. 109–123), atsakovės kasos pajamų orderiais (e. b. t. 2, l. 124, 125), bankinių mokėjimų nurodymais (e. b. t. 4, e. b. t. 5., l. 1–192), taip pat ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais (DOK-(duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis, nekilo.

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-854/2024).

Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimą sudaro ieškovės paskolinti pinigai įmonės išlaikymui, tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sandoris laikomas sudarytas nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskolos sutartis yra realinė, todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

Ieškovė paskolos suteikimą, kaip minėta, iš esmės įrodinėja bankiniais mokėjimais, taip pat atsakovės apyvartos žiniaraščiais, kasos pajamų orderiais ir tarpusavio skolų suderinimo aktais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pavyzdžiui, bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė, kiekvieną kartą pervesdama atsakovei atitinkamas pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydavo „atskaitingam“ (arba panašų atitikmenį). Nė viename mokėjimo nurodyme nebuvo nurodyta, kad pervedami pinigai yra skolinami atsakovei (tokių duomenų nėra ir byloje pateiktuose kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose). Be to, pati ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai kurie jos atlikti pavedimai, kurių mokėjimo paskirtis taip pat nurodyta „atskaitingam“, buvo skirti pervesti atsakovei iš klientų gautus pinigus, o atsakovės pervedami pinigai ieškovei buvo skirti tam, kad ji iš savo banko sąskaitos atsiskaitytų už klientų lėktuvų bilietus ir viešbučių rezervacijas. Taigi, iš ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad ir ji pati pripažino, jog ne kiekvienas jos bankinis mokėjimas atsakovei buvo paskola, taip pat ne kiekvienas atsakovės bankinis mokėjimas ieškovei – paskolintų pinigų grąžinimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje surinktų duomenų nėra pagrindo nustatyti, kada ir kokias paskolas, ieškovės teigimu, ji teikė atsakovei, taip pat kada ir kaip jas atsakovė ieškovei grąžindavo bei ar apskritai buvo įsipareigojusi tai padaryti (byloje nėra paskolos sutarties ir kitų konkrečios pinigų sumos, kaip paskolos perdavimą atsakovei pagrindžiančių įrodymų).

Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių nepaneigia nei atsakovės apyvartos žiniaraščiai, nei tarpusavio atsiskaitymo aktai, nes iš jų turinio taip pat nėra galima nustatyti piniginių operacijų paskirties. Dar daugiau, iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad visos jame užfiksuotos operacijos turi vienokius ar kitokius kodus, kurie yra: (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės buvusios buhalterinės apskaitos įmonės išreikalautų duomenų (DOK-(duomenys neskelbtini), t. y. sąskaitų plano, nustatyta, kad jų reikšmė yra ši: (duomenys neskelbtini) – „Sąskaita banke EUR (duomenys neskelbtini) pagr.“, (duomenys neskelbtini) – „Sumokėti avansai tiekėjams“, (duomenys neskelbtini) – „Sąskaita banke EUR (duomenys neskelbtini) papild.“, (duomenys neskelbtini) – „Sąskaita banke Swedbank“, (duomenys neskelbtini) – „Sąskaita banke Citadele (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „Kasa“, (duomenys neskelbtini) – „Sąskaita banke EUR Citadele (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „Pirkėjų skolos“, (duomenys neskelbtini) – „Skolos tiekėjams“. Taigi, nė vienos iš atsakovės apyvartos žiniaraštyje nurodytos operacijos turinio reikšmė nėra susijusi su kokios nors ieškovės paskolos atsakovei suteikimu. Priešingai, iš buvusios atsakovės buhalterinės apskaitos įmonės pateikto sąskaitų plano nustatyta, kad atitinkami skoliniai įsipareigojimai apyvartos žiniaraštyje būtų žymimi kitokiais kodais, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) – „Skoliniai įsipareigojimai“, (duomenys neskelbtini) – „Skolos pagal ne nuosavybės vertybinius popierius“, (duomenys neskelbtini) – „Kiti skoliniai įsipareigojimai“ ir kita. Nė vienas iš šių kodų nebuvo panaudotas pažymėti operacijoms, vykusioms tarp ieškovės ir atsakovės nei grynaisiais, nei bankiniais mokėjimais. Atkreipiamas dėmesys, kad kiti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai, išreikalauti iš buvusios atsakovės buhalterinės įmonės ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (DOK-(duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina ieškovės pozicijos dėl atsakovei paskolintų, bet jos negrąžintų pinigų sumų (CPK 178 straipsnis).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovė neįrodė tarp šalių buvusių paskolinių teisinių santykių bei kad ji suteikė atsakovei atitinkamą paskolos sumą, kurią atsakovė privalėjo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškovės 22 480,73 Eur finansinis reikalavimas netvirtinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 
290–291 straipsniais,

n u t a r i a:

netvirtinti ieškovės J. T.-K. 22 480,73 Eur finansinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Superturas“ (juridinio asmens kodas 301628630) nemokumo (bankroto) byloje.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, suinteresuotam asmeniui ir nemokumo (bankroto) administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Simona Dementavičienė