Civilinė byla Nr. e2-1142-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00854-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Abastas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. J. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 135 498,60 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 135 498,60 Eur vertės atsakovui L. J. priklausančias pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, o taip pat – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines atsakovo L. J. teises ieškovės BUAB „Abastas“ naudai.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės BUAB „Abastas“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotas atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausantis 135 498,60 Eur vertės nekilnojamasis turtas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotas atsakovo kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, turtinės teisės, neviršijant bendros 135 498,60 Eur sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau atsakovui L. J. leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautas Valstybės įmonės Registrų centro pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pritaikytas turto areštas išregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pagal tarnybinį pranešimą.

5.       Teisme gautas ieškovės prašymas dar kartą taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje nurodytais pagrindais. Prašyme ieškovė paaiškino, kad teismo nutartyje nebuvo nurodyta, jog nutartis vykdoma skubiai, todėl laiku nesikreipė į antstolį dėl teismo nutarties vykdymo ir laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo nutartimi, nustojo galioti.

6.       Atsakovas L. J. prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad nei didelė ieškinio suma, kuri iš esmės priklauso vien tik nuo ieškovo valios nurodyti vienokią ar kitokią piniginio reikalavimo sumą, nei bylos šalių prigimtis – fizinis ar juridinis asmuo, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas gauna pastovias pajamas, kurios siekia daugiau nei 40 000 – 50 000 Eur per metus, turi nekilnojamojo turto, įsteigtus juridinius asmenis. Teisminiai ginčai su ieškovės nemokumo administratoriumi vyksta ilgą laiką, tačiau atsakovas neslėpė savo turto ir pajamų. Atsakovas bankroto procese aktyviai atsiskaito su kreditoriais, šiuo metu turi apie 50 proc. išpirktų reikalavimų ir siekia su kreditoriais atsiskaityti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2685-779/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje reiškiamiems ieškovės reikalavimams užtikrinti, nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Ieškovei per įstatyme nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikus antstoliui teismo nutarties vykdyti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis), todėl ieškovei pakartotinai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymas sprendžiamas iš naujo pagal pateiktą ieškovės prašymą.

9.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

10.       Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2208-560/2020 konstatuota, kad L. J. neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui viso BUAB „Abastas“ turto, L. J. neveiklumas akivaizdžiai vilkina bankroto procedūras; jam skirta 100 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020 BUAB „Abastas” bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „Abastas“, vadovaujama L. J., perleido savo turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo didesnė, nei hipotekos kreditoriaus kreditorinis reikalavimas, pažeidė įmonės kreditorių interesus, pasirinkdama padengti susijusios (jo paties vadovaujamos) įmonės kreditorinį reikalavimą, o ne gautus pinigus už turto pardavimą (atskaičius hipotekos kreditoriaus kreditorinį reikalavimą) paskirstyti proporcingai visiems esamiems kreditoriams atsižvelgiant į atsiskaitymų eiliškumą; L. J. sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, taip toliau blogindamas įmonės finansinę padėtį ir didindamas įsiskolinimus kreditoriams; L. J. teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę.

11.       Teismo vertinimu, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatytos faktinės aplinkybės apie atsakovo veiksmus, perleidžiant UAB „Abastas“ turimą nekilnojamąjį turtą jo paties vadovaujamai įmonei, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, sąmoningai bloginant UAB „Abastas“ finansinę būklę, teikiant teismui klaidinančius duomenis, neteisėtai neperduodant administratoriui BUAB „Abastas“ turto, vilkinant BUAB „Abastas“ bankroto procedūras, sudaro pagrindą aptartus atsakovo veiksmus pripažinti nesąžiningais, keliančiais pagrįstą riziką, jog atsakovas šioje civilinėje byloje gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas užkirsti galimybę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

12.       Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė į kitą kriterijų – atsakovo sąžiningumą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas aktyviai atsiskaito su kreditoriais, šiuo metu turi apie 50 procentų išpirktų reikalavimų ir siekia su kreditoriais atsiskaityti, nepagrįstos įrodymais, todėl nepaneigia ieškovės argumentų apie atsakovo sąžiningumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

14.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Nemokumo administratorius pateikė ieškinį atsakovui, nors dar nėra priimta galutinė nutartis dėl atsakovo finansinio reikalavimo tikslinimo, todėl ieškinyje nurodomas žalos dydis nėra tikslus.

14.2.                      Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos dydis tiesiogiai priklausytų ir nuo civilinių bylų Nr. e2-1494-854/2021 ir e2-621-614/2021 rezultato. Taigi ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

14.3.                      Atsakovas siekia bendrovės mokumo atkūrimo. Šį savo tikslą atsakovas nuosekliai įgyvendina nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios atsiskaitydamas su kreditoriais ir supirkdamas jų turėtas reikalavimo į ieškovę teises.

14.4.                      Atsakovas yra atsiskaitęs su maždaug 42 proc. ieškovės kreditorių, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vis tiek konstatavo atsakovą esant nesąžiningą.

14.5.                      Taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškinyje nurodomą žalos dydį.  

15.       Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Abastas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

16.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovo kreditorinio reikalavimo apimties klausimas neturi nieko bendro su skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

16.2.                      Atsakovo nurodytos savarankiškos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 ir Nr. e2-621-614/2021 iš esmės neturi nieko bendro su nagrinėjama civiline byla – skiriasi visų trijų bylų pagrindai, dalykai, reikalavimai ir kt., o atsakovas nurodytose civilinėse bylose net nedalyvauja atsakovo procesiniu statusu.

16.3.                      Atsakovo teiginiai apie atsiskaitymą su maždaug 42 proc. ieškovės kreditorių nepatvirtina atsakovo sąžiningumo. Atsakovas išties nuo pat bankroto proceso pradžios pats arba per susijusius asmenis (UAB „Parduotos atostogos“, UAB „Muzita“) supirkinėja kreditorinius reikalavimus su tikslu kreditorių balsų persvara perimti kontrolę BUAB „Abastas“ kreditorių susirinkimuose ir tokiu būdu užbaigti atsakovo (arba atsakovo vadovaujamos MĮTA) atžvilgiu užvestus teisminius procesus, kuriais siekiama į BUAB „Abastas“ grąžinti bent dalį turto, iš kurio būtų galima bent dalinai patenkinti kreditorinius reikalavimus. Tokius ketinimus atsakovas yra patvirtinęs nemokumo administratoriui 2021 m. lapkričio 1 d. siųstame elektroniniame laiške.

16.4.                      Atsakovo deklaruojamas atsiskaitymas su kreditoriais iš tikrųjų yra atsakovo spaudimas kreditoriams kuo mažesne kaina parduoti atsakovui arba su atsakovu susijusiems asmenims reikalavimo teises, dėl ko vienas iš ieškovės kreditorių netgi yra pateikęs pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai ir atsakovo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18337-21. Kreditorių, atsisakiusių perleisti atsakovui reikalavimo teises į BUAB „Abastas“ pagal cesijos sutartis kreditoriams nenaudingomis sąlygomis atžvilgiu atsakovas yra ciniškai pasinaudojęs CK 6.50 straipsnio nuostatomis ir prievolę už BUAB „Abastas“ vienašališkai įvykdęs asmeninėmis lėšomis pilna teismo patvirtinta kreditorinio reikalavimo apimtimi, tokiu būdu tapdamas naujuoju ieškovės kreditoriumi be pradinio kreditoriaus valios.

16.5.                      Atsakovo teiginiai apie laikinųjų apsaugos priemonių mastą, viršijantį ieškinyje nurodomą žalos dydį, nėra teisingi. Ieškinys jo pateikimo metu buvo pareikštas pagal aktualų teismo patvirtintą kreditorių sąrašą, o šiuo metu ieškovė yra pateikusi prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

19.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2403-560/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-723-560/2021, 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Abastas“ bankroto byloje Nr. eB2-723-560/2021. 

20.       Minėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse konstatuota, kad atsakovas L. J. perėmė dalies kreditorių finansinius reikalavimus CK 6.50 straipsnio pagrindu ir (ar) reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ir, atitinkamai, patikslintas atsakovo L. J. kreditorinis reikalavimas BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi BUAB „Abastas“ bankroto byloje Nr.  eB2-723-560/2021 – kreditoriai CONFIDENCE Law Office, UAB ,,Balt“ ir BUAB ,,SRPM Technology“ pakeisti naujuoju kreditoriumi L. J. ir papildomai padidintas L. J. kreditorinis reikalavimas 10 650,06 Eur suma, kurią jis sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. 

21.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

22.       Kita vertus, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgdamas į tai ir nustatęs, kad atsakovo pateikti duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovo teikiamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos.

Dėl bylos esmės

23.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

25.       Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad byloje iš atsakovo reikalaujamos žalos dydis tiesiogiai priklausytų nuo civilinių bylų Nr. e2-1494-854/2021 ir e2-621-614/2021 rezultato, be to, atsakovas pažymi, kad reikalaujamos žalos dydžio netikslumą lemia ir tai, kad dar nėra patvirtintas ir paties atsakovo galutinis finansinis reikalavimas BUAB „Abastas“ bankroto byloje.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.

27.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1494-954/2021 BUAB „Abastas“ yra pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl šalių 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 336 145,85 Eur sumos restitucijos taikymo.

28.       Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-621-614/2021 pagal ieškovų E. M. ir E. M. ieškinį atsakovėms BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų draugija“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi pradinis ieškovas E. M. pakeistas jo teisių perėmėja UAB „Muzita“, o pradinė ieškovė E. M. – teisių perėmėju L. J.. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė ieškovų UAB „Muzita“ ir L. J. atsisakymą nuo ieškinio ir jų atžvilgiu civilinę bylą Nr. e2-261-614/2021 nutraukė. Civilinė byla toliau yra nagrinėjama pagal savarankišką trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimą dėl 2017 m. gruodžio 22 d. BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

29.       Nagrinėjamoje byloje BUAB „Abastas“ reiškia ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo, neteisėtus atsakovo veiksmus konstatavus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi dėl tyčinio BUAB „Abastas“ bankroto.

30.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors aptartos bylos yra susijusios, t. y. civilinių bylų Nr. e2-1494-854/2021 ir e2-621-614/2021 rezultatas, nuginčijus 2017 m. gruodžio 22 pirkimo–pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją galėtų reikšti didesnį ir (ar) visišką BUAB „Abastas“ kreditorių reikalavimų patenkinimą, tačiau tai savaime nelemia akivaizdaus šioje byloje nagrinėjamo ieškinio nepagrįstumo. Teismo vertinimu, tikslus žalos dydžio nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą tam tikros abejonės dėl ieškinyje nurodyto atlygintino žalos dydžio negali lemti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Analogiška išvada darytina ir dėl tos aplinkybės, kad BUAB „Abastas“ byloje dar nėra patvirtintas galutinis atsakovo L. J. finansinis reikalavimas. Kaip minėta, kreditoriams padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, bus nustatinėjamas bylą nagrinėjant iš esmės.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami atsakovo L. J. argumentai dėl akivaizdaus ieškovės ieškinio nepagrįstumo.  

32.       Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

33.       Atskirajame skunde atsakovas pažymi, kad siekia atstatyti BUAB „Abastas“ mokumą, yra nupirkęs 42 proc. BUAB „Abastas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų. Nemokumo administratorius nurodo, kad toks elgesys yra tik siekis perimti kontrolę BUAB „Abastas“ kreditorių susirinkimuose ir nutraukti prieš atsakovą bei su juo susijusias įmones pradėtas civilines bylas.

34.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2208-560/2020 konstatuota, kad atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui viso BUAB „Abastas“ turto, tokiu būdu vilkindamas ieškovės bankroto procedūras; jam skirta 100 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020 BUAB „Abastas” bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „Abastas“, vadovaujama L. J., perleidusi savo turimą nekilnojamąjį turtą padengė susijusios (jo paties vadovaujamos) įmonės kreditorinį reikalavimą, o ne gautus pinigus už turto pardavimą (atskaičius hipotekos kreditoriaus kreditorinį reikalavimą) paskirstė proporcingai visiems kreditoriams atsižvelgdamas į atsiskaitymų eiliškumą; teismas konstatavo, kad atsakovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, blogino BUAB „Abastas“ finansinę padėtį ir didino įsiskolinimus kreditoriams; teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę.

35.       Kita vertus, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-723-560/2021 konstatuota, kad L. J. įsigijo reikalavimo teises iš šių ieškovės kreditorių: UAB „Parduotos atostogos“ (4 566,54 Eur), O. L. (8 807,96 Eur), E. M. (20 566,11 Eur). Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad, pavyzdžiui, E. M. už perleistą 20 566,11 Eur reikalavimą atsakovas sumokėjo 12 000 Eur (2021 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartyje bankroto byloje Nr. eB2-723-560/2021 nustatė, kad L. J. 2021 m. gegužės 28 d. UAB „Ermitažas“ pervedė 3 320,07 Eur; UAB „Holdesa“ – 9 511,62 Eur; UAB „Hipė“ – 4 322,74 Eur; antstolei A. K. – 183,05 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 4 492,50 Eur, todėl L. J. perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su BUAB „Abastas“ (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo L. J. kreditorinis reikalavimas padidintas 10 650,06 Eur suma, kurią jis sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

36.       Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl to, kad nors ieškovės bankrotas ir buvo pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, tačiau atsakovas aktyviais veiksmais iš dalies prisideda prie atsiskaitymo su ieškovės bankroto byloje patvirtintais kreditoriais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmais yra mažinama galimai (jei tokia būtų nustatyta) kreditoriams padaryta žala. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir teisminių procesų metu nebuvo (nėra) jo perleidęs (turtui nebuvo taikomi suvaržymai), o ieškovė nepateikia duomenų, kad atsakovas slepia turtą ir (ar) pajamas tokiu būdu siekdamas išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas vengtų įvykdyti šioje byloje priimtą galimai jam nepalankų teismo sprendimą ir atlyginti ieškovei padarytą žalą.

37.       Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra procesinio pobūdžio ir neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016), todėl nutartis, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius papildomus atsakovo nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo esant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl minėtos priežasties atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                      Agnė Tikniūtė