Civilinė byla Nr. e2-2176-1233/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31503-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.5; 2.3.4.6.1; 3.4.1.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gerardas Višinskis,

sekretoriaujant Erikai Sofijai Kaminskei-Baniukevič,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

atsakovei J. J. ir jos atstovui, advokatui Artūrui Cibulskui,

trečiojo asmens Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų atstovei I. N.,

vertėjai E. K.,

nedalyvaujant atsakovui G. J. (G. J.),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. J. ir G. J. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai.

Teismas

nustatė:

1.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu atsakovams J. J. ir G. J.. Tarnyba teismo prašo: 1) laikinai apriboti tėvo valdžią G. J. vaiko M. J. (M. J.) atžvilgiu; 2) laikinai apriboti motinos valdžią J. J. vaiko M. J. atžvilgiu; 3) priteisti iš J. J. M. J. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 4) priteisti iš G. J. M. J. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 5) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo M. J. gyvenamąją vietą nustatyti Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose; 6) Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus skirti nepilnamečiam vaikui iš atsakovų priteisto išlaikymo administratore.

2.       Tarnybos teigimu, vaiko motina, J. J. nėra tinkamai pasirengusi savarankiškai auginti ir pasirūpinti sūnumi M. J.. J. J. nėra pajėgi įgyvendinti tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros. Tėvas G. J. nusišalino nuo vaiko priežiūros ir svarbesnių klausimų sprendimo, nesprendžia iškilusių problemų ir neturi tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiui. Tėvai negali daryti įtakos vaiko elgesiui, motyvuoti vaiką lankytis pas specialistus, vartoti paskirtus medikamentus. Neužtikrina vaiko teisės į mokymąsi, o pačių tėvų emocinė būsena dėl vaiko elgesio yra sudėtinga, dėl to jie nebegali rūpintis savo sūnumi. Atsižvelgiant į šeimoje nuolat pasikartojančias problemas (tėvai neįgyvendina tėvų valdžios, neužtikrina sistemingos vaiko priežiūros ir tinkamų gyvenimo sąlygų), atsakovai dėl įgūdžių stokos negeba patenkinti nepilnamečio M. J. būtiniausių fizinių, emocinių ir socialinių poreikių, ir šios problemos vis dar neišspręstos. Atsakovai tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, nepakeitė savo elgesio, nesijaučia atsakingi dėl vaiko gyvenamosios aplinkos ir tinkamų sąlygų užtikrinimo.

3.       Atsakovai atsiliepimų per teismo nustatytą terminą, nepateikė.

4.       Trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai pateikė atsiliepimą (DOK-167559), kuriuo nurodė, kad Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai sutinka su ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. ieškiniu dėl laikino tėvų J. J. ir G. J. valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, gyvenamosios vietos nustatymo Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Nustatytos faktinės aplinkybės

5.       Nepilnametis vaikas M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų J. J. ir G. J. vaikas ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, 1 Failas, b. l. 14). Vaikui bylos nagrinėjimo metu yra septyniolika metų.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33926-599/2024 leista paimti nepilnametį vaiką M. J. iš vaiko motinos J. J. ir tėvo G. J.. Teismas konstatavo, kad vaiko aplinka, kurioje jis auga, daro žalą vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam, fiziniam vystymuisi ir saugumui. Vaiko tėvai nekritiškai vertina savo elgesį, vengia prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais asmenimis, tėvai bijo vaiko, nepakankamai rūpinasi jo auklėjimu, neužtikrina vaiko dalyvavimo ugdymo procese, ugdymo įstaigos lankymo.

7.       Nepilnametis M. J. šiuo metu gyvena Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. 

8.       Remiantis Visuomeninės organizacijos „Gelbėkis vaikus“ Vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ (duomenys neskelbtini) pagalbos planu (1 Failas, b. l. 37–54), atsakovų šeima negali išsinuomoti būsto dėl finansinių sunkumų. Su sūnumi pastaruoju metu susitinkama rečiau. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė nurodė, kad gyvena tai pas draugę, tai pas mamą, tačiau gyvenimas pas mamą tapo nebeįmanomas po incidento, kai M. (duomenys neskelbtini), po atsakovės gimtadienio, pridarė daug žalos: sudaužė tualeto duris, televizorių, veidrodį ir kitus buities daiktus. M. iš balkono pradėjo mėtyti statybinius atsakovo daiktus, dulkių siurblį ir kitą turtą. Buvo iškviesti Tarnybos specialistai ir policija. Dėl šios situacijos atsakovės mama nebenori jų priimti į savo namus. Todėl šeima gyvena nestabiliai – vis kitoje vietoje. Dėl bendravimo su M. atsakovė teigia nemananti, kad situacija pagerės. Sūnus bendrauja su paslėpta agresija. M. kaltina tėvus dėl savo situacijos – kaltina tiek tėvą, tiek motiną ir brolį, tačiau savęs – ne. Atsakovė teigia, kad stengiasi įtikinti M. lankyti psichologo konsultacijas, paaiškina, kad jam tai būtų naudinga. M. sako, kad eis, bet kada – neaišku. Dažnai, kai ateina susitarimo diena, jis vis tiek nenuvyksta. Atsakovė nurodo, kad panašiai būdavo ir gyvenant kartu – iš vakaro pasiruošia eiti į mokyklą, o ryte nebenueina. Atsakovė jaučia, kad nesusitvarko su sūnumi. Su vyru kontaktas yra labai ribotas – jis mažai bendrauja ne tik su sūnumi, bet ir su pačia atsakove. Dabar dažniausiai viskas gula ant jos pečių. M. dažnai ją apšaukia, išvadina įvairiais žodžiais, tačiau atsakovė stengiasi į tai per daug nereaguoti. Tėvas nesikiša į sūnaus auklėjimą – neauklėja, nepaaiškina, nesustabdo. M. yra nustatytas emocijų sutrikimas, tačiau diagnozė pateikta medicininiais terminais, kurių ji tiksliai nesupranta. M. du kartus gulėjo psichiatrijos ligoninėje, jam buvo paskirti vaistai bei nurodytos psichologo ir psichiatro konsultacijos, tačiau jų nelankė ir vaistų nevartojo. Anksčiau mama bandė duoti paskirtų vaistų, bet M. jų negerdavo. Grįžęs iš ligoninės, kurį laiką vartojo vaistus, tačiau vėliau atsisakė. Naktimis skųsdavosi nemiga – tuomet atsakovė pirkdavo homeopatinius vaistus, kuriuos sūnus sutiko vartoti. Šeimoje už pajamas, maistą, išlaidas ir skolas atsakinga tik ji. Atsakovė patvirtino, kad atsakovas nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose.

9.       Tarnybos atstovai su M. J. bendravo psichiatrijos ligoninėje prieš pervežimą į Krizių centrą. Pokalbio metu vaikinas nurodė, kad jų šeimoje daug problemų nėra, pasak jo, „vienintelė problema aš“. M. teigė, kad daugiau jokių problemų nekels. Anot jo, jis pyko ant tėvo, nes jis nedirba, tačiau dabar įsidarbino, todėl M. daugiau blogai nesielgs. M. prisipažino, kad rūkė elektronines cigaretes, paprastas cigaretes bei žolę, tačiau planuoja to daugiau nedaryti. Pasiteiravus, ar yra buvę taip, jog mama jam pirkdavo elektronines cigaretes ir atnešdavo namo, M. patvirtino, kad yra taip buvę. Vaikinas teigė, kad norėtų lankyti mokyklą, tačiau ne 7 klasę. Jis trejus metus buvo paliktas toje pačioje klasėje, nes nelankė pamokų. Pakartotinai išklausius vaiką (duomenys neskelbtini), vaikas nurodė, kad tęsia psichiatro konsultacijas, terapijų atsisakė, nes jos jį dirgino ir nervino. Sakė, kad vartoja vaistus, kuriuos paskyrė psichiatrė. M. sako, kad bendrauja su abiem tėvais. Nurodo, kad santykiai gerėja, tėvas rado darbą, mama neprisiima tiek atsakomybės dėl visų. Jis kaltina save, nes mano, kad į globą pateko, nes buvo agresyvus ir mama su juo nesusitvarkė. Paklaustas, ar jis namuose vartojo vaistus, jis sakė, buvo laikas, kai jis net nežinojo, kad vaistus turi vartoti, o kartais gaudavo iš mamos, tačiau medikamentinis gydymas buvo nenuoseklus (Tarnybos (duomenys neskelbtini) globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Failas, b. l. 93–100).

10.       Teismas nenustatė, kad atsakovė J. J. po nutarties leisti paimti vaiką iš šeimos priėmimo būtų padariusi administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų (1 Failas, b. l. 126–129).

11.       Teismas nustatė, kad atsakovas G. J. po nutarties leisti paimti vaiką iš šeimos priėmimo padarė 3 administracinius nusižengimus (1 Failas, b. l. 130–138): Nr. (duomenys neskelbtini) nepranešė kito nepilnamečio atstovams pagal įstatymą globos namas „Gilės globos namai“ apie jo buvimo vietą (bauda įspėjimas); Nr. (duomenys neskelbtini) nepranešė nepilnamečio M. J. atstovams pagal įstatymą globos namas „Vilniaus Žolyno socialiniai globos namai“ apie jo buvimo vietą (paskirta bauda įspėjimas); Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo autobusu be bilieto (paskirta 8 Eur bauda, bauda sumokėta).

12.       SODRA informacinės sistemos duomenimis, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (pajamos prieš mokesčius 2025 m. svyravo nuo 1 570,12 Eur per mėnesį iki 2 465,68 Eur per mėnesį). Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (vieno mėnesio pajamos prieš mokesčius 2025 metais vidutiniškai sudarė 1 150,69 Eur). Atsakovų vardu registruoto kilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų ar transporto priemonių teismas nenustatė.

13.       Posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai neprieštarauja dėl reikalavimo apriboti tėvų valdžią, tačiau dėl reikalavimo priteisti išlaikymą po 250 Eur iš atsakovų sutinka iš dalies dėl dabartinės finansinės situacijos ir prašo priteisti mažesnę sumą. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad dirbant be išeiginių ir atskaičius mokesčius uždirba apie 1 200 Eur.

14.       Posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad Tarnybos ieškinį palaiko pilna apimtimi. Dėl vaiko teikiamo išlaikymo dalies palieka spręsti teismo nuožiūra.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

15.       Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, penkias alternatyvias sąlygas, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Sąlygų sąrašas yra baigtinis ir siejamas su tėvų (tėvo ar motinos) veiksmais ar neveikimu: 1) vengimu atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiavimu tėvų valdžia; 3) žiauriu elgesiu su vaikais; 4) žalingos įtakos vaikams darymu savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpinimu vaikais. Nustačius bent vieną iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16.       Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

17.       Teismas konstatuoja, kad atsakovas G. J.

18.       Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikiną atsakovės motinos valdžios apribojimą, bet yra pagrindas vaiką atskirti nuo jos. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Ieškinys pareikštas dėl tėvų valdžios laikino apribojimo, tačiau toks reikalavimas nesaisto teismo (CPK 405 straipsnis).

19.       CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

20.       Tiek atsakovė, tiek trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad atsakovė su vaiku palaiko ryšį, jį lanko, su juo bendrauja, teikia išlaikymą neoficialiomis formomis. Atsakovė paaiškino, kad ji labai daug dirba, nes visa šeimos išlaikymo našta yra gulusi ant jos pečių. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi dėl susidariusių skolų ir kadangi dėl vaiko elgesio jos motina jos nebepriima gyventi. Atsakovė su vaiku ir socialine darbuotoja susiskambina. Siekė, kad vaikas gydytųsi pas psichiatrą, gertų vaistus, tačiau vėliau vaikas pradėjo nebesutikti vartoti vaistų. Dėl vaiko elgesio susidarė skolos: buvo paimti kreditai, bet vaikas viską sudaužė. Dėl to dabar yra likę apie 17 000 Eur skolų. Atsakovė nurodė, kad vaikui duoda pinigų, nuperka maisto, rūbų. Dėl skolų gyvena skirtinguose gyvenamosiose vietose. Vaiką aplanko pagal galimybes. Trečiojo asmens atstovė I. N. paaiškino, jog vaikui patekus į globos namus jo situacija buvo sunki, jis buvo nestabilus. Tačiau situacija šiek tiek pagerėjusi. Vaikas registruotas priklausomybės ligų centre, bet vis persigalvoja vykti pas gydytojus. Vaikas sieja planus su mama – planuoja išvažiuoti ir ją išsivežti. Tarnybos atstovė patvirtino, kad vaiko asmenybė labai sudėtinga, gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Patys tėvai buvo prašę paimti vaiką iš šeimos, nes jiems nebebuvo įmanoma gyventi.

21.       Teismui nekyla abejonių, kad vaikai buvo paimti iš atsakovų dėl jų kaltės. Tačiau teismas vertina, kad nėra duomenų, jog po vaiko paėmimo atsakovės elgesys būtų pasikeitęs neigiama linkme. Priešingai, teismo vertinimu, elgesys pasikeitęs teigiama linkme, tačiau vaiko į šeimą grąžinti vis dar negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su vaiku siekia bendrauti ir vaikas nori toliau palaikyti ryšį su mama – ją išsivežti kartu pradėjęs gyventi suaugusiojo gyvenimą. Atsakovė nėra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo – pagal galimybes teikia išlaikymą, bendrauja su vaiku, domisi jo gyvenimu. Atsakovė neįprastai daug dirba, tačiau tai ji paaiškina sudėtinga finansine situacija ir siekiu grąžinti skolas. Atsakovė dirba oficialiai, nėra duomenų, kad slėptų pajamas. Taigi, neturėdama nuolatinės gyvenamosios vietos, ji objektyviai negali užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų. Be to, didele dalimi negalėjimą rūpintis vaiku lemia vaiko psichinė būsena. Tačiau ir šiuo metu, vaikui daugiau nei vienerius metus būnant globos namuose, jo psichinės būsenos kontrolė sudėtinga – nors ir susitarus, jis vėliau persigalvoja ir pas psichinės sveikatos gydytojus nevyksta. Jo būklė globos namuose išlieka sudėtinga. Tai gali būti pasekmė ankstesnio gyvenimo šeimoje, tačiau duomenų, kad atsakovės neigiamas elgesys būtų ir po vaiko paėmimo, nėra. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė tinkamai vaiku šiuo negali rūpintis dėl objektyvios priežasties – vaiko emocinės ir psichinės būklės, taip pat savo sudėtingos turtinės padėties.

22.       Ypač svarbi aplinkybė, kad vaikui (duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų ir jis taps pilnamečiu. Vaikas nori toliau bendrauti su mama ir jį su ja sieja stiprus emocinis ryšys. Todėl, teismo vertinimu, esant susidariusiai išskirtiniai situacijai, laikinas motinos valdžios apribojimas būtų perteklinė priemonė. Atsakovei negalint tinkamai rūpintis vaiku, taikytinas vaiko atskyrimas nuo jos (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

23.       Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kurio viena iš rūšių yra vaiko atskyrimas nuo motinos, vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžios apribojimo sukeliamų teisinių pasekmių išaiškinimas

24.       Atsakovui išaiškintina, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

25.       Atsakovei išaiškinama, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

26.       CK 3.183 straipsnio 4 dalis nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.257 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad, kai vaiko abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba).

27.       Teismas vertina, kad vaiko geriausius interesus užtikrins Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, kur ir prašoma paskirti nepilnamečio vaiko laikiną globą. Vaikas čia jau gyvena ir tuo yra patenkintas. Todėl, apribojus tėvo valdžią ir atskyrus vaiką nuo motinos, vaikui nustatytina laikina globa, globėju skiriant Biudžetinę įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus (CK 3.254 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 dalis), globėjas skiriamas nepilnamečio gaunamų lėšų tvarkytojais (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 3 dalis), nustatoma vaiko globos vieta Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų buveinės vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas). 

28.       CK 3.275 straipsnyje numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Todėl trečiasis asmuo skiriamas nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų administratoriumi.

29.       Teismas globėjui išaiškina jo teises ir pareigas. Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės: Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą. Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

30.       Tarnyba prašo iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apribojus tėvo valdžią ir atskyrus vaiką nuo motinos, priteisiamas išlaikymas vaiko naudai iš atsakovų (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

31.       Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA), bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, su tam tikromis išimtimis, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1095 „Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. – 70 Eur. Taigi išmokos vaikams dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarė 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Atėmus šią sumą iš minimalios mėnesinės algos, gaunamas 654,50 Eur minimalus orientacinis išlaikymo dydis per mėnesį vieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

32.       Tarnybos prašomas priteisti išlaikymas netgi mažesnis už minimalų orientacinį išlaikymo dydį. Atsakovo atstovas ir bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra pradėjęs dirbti, yra darbingo amžiaus, todėl teismas Tarnybos prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. Tačiau, teismo vertinimu, ką patvirtino ir trečiasis asmuo, atsakovė iš dalies išlaikymą vaikui teikia neoficialiomis formomis (duoda pinigų, nuperka maisto, rūbų). Iki vaiko pilnametystės yra likęs vienas mėnuo. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, 100 Eur/mėn. išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovės yra pakankamas, įvertinus jau teikiamą išlaikymą bei vaiko amžių.

33.       Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

34.       Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35.       Tretiesiems asmenims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36.       Tarnyba prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Byloje nėra pateikta įrodymų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nėra įrodymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas patyrė 8,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

37.       Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. CPK 83 straipsnio „Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų“ 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad bylos, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į nustatytą turto ir pajamų lygį, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nurodytų priežasčių taip pat turėtų būti dengiamos iš valstybės lėšų, jei jos būtų patirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti G. J. (G. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. J. (M. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką M. J., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną globą. Laikinu globėju, gaunamų lėšų tvarkytoju ir turto administratoriumi paskirti Biudžetinę įstaigą Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus, įmonės kodas 190987980. M. J. gyvenamąją vietą nustatyti globėjo buveinės vietoje.

Priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Gerardas Višinskis