Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-259-569-2021].docx
Bylos nr.: e2A-259-569/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Individualūs darbo santykiai
Individualūs darbo santykiai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Darbo užmokestis
Darbo užmokestis
Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2A-259-569/2021

 

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01194-2020-2

 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 12 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui N. S., trečiajam asmeniui L. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:  

 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas D. S. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo N. S. išlaikymą (paramą) po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020-07-31 - iki jis mokysis (duomenys neskelbtini)  gimnazijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus; 900,00 Eur dydžio materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)  iki 2020-07-31 ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui D. S. iš atsakovo N. S. paramą po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 31 d. iki ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet ne vėliau iki jam sueis 24 metai; priteisė ieškovui D. S. iš atsakovo N. S. 250,00 Eur paramos įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo N. S. 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. S.. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.

3.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas duomenų, patvirtinančių jo dienos užimtumą bei pamokų trukmę (tvarkaraščių), mokymosi pažangumą, nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas apskritai dėjo pastangas pats pasirūpinti mokymuisi būtinomis lėšomis, nėra duomenų, jog pagal galimybes dirbo laisvu nuo pamokų metu ar savaitgaliais (atostogų metu).

4.       Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, pamokos švietimo įstaigoje vyksta darbo dienomis (dienos metu), suponuoja išvadą, jog ieškovo galimybės dirbti, nedarant žalos mokymosi procesui, yra ribotos. Ieškovo tikslas baigti gimnaziją turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

5.       Teismas konstatavo, jog pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje besimokančiam ieškovui yra reikalinga parama, kurią teikti turi pareigą ne tik ieškovo motina, bet ir atsakovas, t. y. ieškovo tėvas.

6.       Teismas darė išvadą, kad ieškovo motina gali didesne apimti teikti paramą pilnamečiam sūnui. Nors atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto, tačiau ilgą laiką buvo bedarbis, turi įsiskolinimų. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, darė išvadą, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali teikti ieškovo prašomos 180,00 Eur paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo sūnaus pilnametystės teikė paramą ieškovui, todėl ieškovo reikalavimą dėl paramos dydžio priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui 250,00 Eur paramos įsiskolinimą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

 

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir ieškovo D. S. ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, ieškovo tėvų padėtis yra skirtinga, todėl neteisėtai nukrypo nuo vaiko išlaikymo pareigos lygiomis dalimis.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo tėvų gaunamas pajamas. Teismas nepakankamai detaliai išnagrinėjo abiejų ieškovo tėvų turtine padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), be darbo užmokesčio gauna ir dienpinigius, kurie nėra apskaitomi prie darbo užmokesčio, nors nagrinėjamos bylos atveju laikomos atsakovo pajamomis, todėl nebuvo pilnai atskleista reali atsakovo turtinė padėtis; kad trečiajam asmeniui, gaunančiam mažesnį darbo užmokestį, tenka didesnė ieškovo kasdieninių rūpesčių ir išlaikymo našta) ir padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis ir turi įsiskolinimų. Tačiau neatkreipė dėmesio ir neanalizavo aplinkybių, dėl kurių ir kada įsiskolinimai susidarė.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia bei neteikia jokių įrodymų civilinėje byloje, kad trečiojo asmens, L. P. darbo užmokestis yra 850,00 Eur į rankas, ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo garso įrašas, 40 minutė, kur pati L. P., teismui davusi priesaiką, nurodo, kad jos darbo užmokestis į rankas yra 1850,00 Eur ir čia neįskaičiavus įvairių priedų.

9.2.                      Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas teismo sprendimu kurių bendra suma per mėnesį 400,00 Eur, nors atsakovas gyvena kartu su savo šeima, niekaip neįtakoja atsakovo gaunamų pajamų ir jų nepadidina bei nepaneigia tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

9.3.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo įsiskolinimai susidarė dėl paties atsakovo kaltės, kadangi įsiskolinimai susidarydavo išskirtinai tuo laikotarpiu, kai atsakovas faktiškai neturėjo darbo ir neturėjo pajamų, iš kurių galėtų mokėti išlaikymą, tačiau įsidarbinęs visą laiką tinkamai vykdė savo pareigas ir niekada nevengė esant galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką.

9.4.                      Visi ieškovo nurodyti motyvai, kad atsakovas piktybiškai vengė mokėti išlaikymą, nedirbo, sąmoningai prisidarė skolų, yra niekuo nepagrįsti ir šmeižiantys atsakovą.

9.5.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai nustatė ieškovo tėvų turtinę padėtį bei neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), be darbo užmokesčio dar turėtų gauti dienpinigius, kurie nėra apskaitomi prie darbo užmokesčio, tačiau šioje byloje turėtų būti laikomi atsakovo pajamomis. Atsakovas, nagrinėjant bylą teisme, buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie gaunamą darbo užmokestį bei kitas pajamas, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad atsakovas dienpinigių negauna (pažymos 8 langelis), ieškovas tokių duomenų nėra pateikęs teismui ir jų neprašė pateikti, o atsakovas paaiškino, kad visos gaunamos iš darbdavio pajamos yra pateiktoje pažymoje ir jokių papildomų išmokų jis negauna.

9.6.                      Tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, parodo ta aplinkybė, kad jo turimas vieno kambario butas, kuriame gyvena 4 asmenų šeima, yra 26 400,00 Eur vertės, tuo tarpu prieš krizinį laikotarpį paimta paskola šiam butui įsigyti yra 32 233,40 Eur, net pardavęs šį būstą, atsakovas negalėtų atiduoti paskolos. Tuo tarpu trečiasis asmuo, kaip paaiškino ir teisme, gyvena naujos statybos gyvenamajame name, 20 arų žemės sklype, todėl vertintini, kad turimas turtas atsakovo ir trečiojo asmens yra lygiavertis, yra visiškai neteisinga, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimu padarytos išvados apie atsakovo pajamas ir turtą yra visiškai teisingos. 

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. P. nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Mediacijos atlikimui buvo pateikti tie patys ieškovo poreikių paskaičiavimai, kuriuos 2020-02-27 nutartimi patvirtino kaip pagrįstus Šiaulių apygardos teismas, kadangi nuo teismo sprendimo jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė, išskyrus tai, kad sūnus tapo pilnamečiu. Tais pačiais poreikių paskaičiavimais ieškovas grindė ir ieškinį, kuris buvo pateiktas teismui po teigiamų rezultatų nedavusio mediacijos proceso. Todėl su ieškinio suma trečiasis asmuo sutinka visiškai.

10.2.                      Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje dėl D. S. ieškinio, neteisingai vertino abiejų tėvų (tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovo) turtinę padėtį ir padarė neteisingas išvadas. Teismas posėdžio metu neteisingai suprato trečiojo asmens atsakymą į klausimą apie trečiojo asmens gaunamas pajamas. Trečiojo asmens gaunamos pajamos, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prijungta prie nagrinėjamos bylos, pateiktos pažymos, yra apie 850,00 Eur mėnesiui. Teismas taip pat neteisingai įvertino ir atsakovo gautas pajamas: sumos, nurodytos teismo sprendime, nesutampa su sumomis, nurodytomis pažymoje apie atsakovo darbo užmokestį, o be to, teismas visiškai nevertino, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), taip pat gauna ir dienpinigius, kurie taip pat yra laikomi atsakovo pajamomis. Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad prašymas mediacijos procesui pateiktas 2020-03-05, o teismo įsakymas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo išduotas 2020-03-27. Šio klausimo teismas nenagrinėjo, tačiau tai rodo, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, žinodamas, kad pradėtas procesas dėl išlaikymo pilnamečiam sūnui teikimo ir norėdamas tokiu būdu pateikti savo finansinę padėtį kaip labiau sunkią. Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis bando įrodyti teismui.

10.3.                      Trečiajam asmeniui ir taip tenka didesnė sūnaus išlaikymo našta. Dar labiau nukrypti nuo prašomos prisidėti sumos yra neteisinga, kadangi trečiojo asmens ir atsakovo turtinė padėtis yra labai panaši.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o ja :

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Byloje ginčas kilo dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo.

 

 

Dėl naujų įrodymų

 

 

13.       Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima atsakovo teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje. 

 

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

 

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui N. S. įsipareigojo mokėti po 150,00 Lt (43,44 Eur) per mėnesį nuo 2004-06-30 iki vaiko pilnametystės. 2019 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimas ir pakeistas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis, priteista iš atsakovo N. S. jo nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-05-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokslus baigs (duomenys neskelbtini). Ieškovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas trečiąjį asmenį – motiną L. P.. Kai (duomenys neskelbtini) ieškovui suėjo 18 metų, iš tėvo negauna jokios paramos.

 

 

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje

 

 

15.       Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

16.       Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015). Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje reikalinga įvertinant paramos pilnamečiam vaikui būtinumą (šiuo atveju dėl mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą) ir tėvų galimybes šią paramą teikti.

17.       Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

19.       Byloje nurodoma, kad ieškovo poreikiai nėra pakitę ir  jo poreikiams tenkinti reikia 527,00 Eur per mėnesį. Atsakovas neginčija sūnaus poreikių tenkinimui nurodomos sumos dydžio. Byloje nustatyta, jog ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, savarankiškų pajamų, nuosavybės teise priklausančio turto neturi, gyvena pas motiną L. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes moksleivis privalo lankyti pamokas, todėl nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) gimnaziją baigs (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad jis dar papildomai turi ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo galimybės dirbti, nedarant žalos mokymosi procesui, yra ribotos, o ieškovo tikslas baigti gimnaziją turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors prie ieškovo išlaikymo prisideda ieškovo motina, taip pat manytina, kad ieškovas gauna iš savivaldybės vaiko pinigus (vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai), tačiau tokios pajamos nėra pakankamos būtiniausių poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, ieškovui tapus pilnamečiu, jo būtinieji poreikiai nesumažėjo, todėl teisėjų kolegija vertina, kad nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieniniams poreikiams, ieškovas neturi. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta, jog po ieškovo pilnametystės jokio išlaikymo ieškovui neteikia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje besimokančiam ieškovui yra reikalinga parama, kurią teikti turi pareigą ne tik ieškovo motina, bet ir atsakovas, t. y. ieškovo tėvas.

 

 

Dėl atsakovo galimybių teikti ieškovui paramą (ne)buvimo

 

 

21.       Nustačius, jog pilnamečiam besimokančiam asmeniui reikalinga tėvų parama, būtina nustatyti realias tėvų galimybes teikti tokią paramą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, darė išvadą, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali teikti ieškovo prašomos 180,00 Eur paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo jo sūnaus ieškovo išlaikymui (paramai) priteisė po 50,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau ne ilgiau, nei ieškovui sueis 24 metai. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 180,00 Eur, – vertinimu. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo tėvų padėtis yra skirtinga, todėl neteisėtai nukrypo nuo vaiko išlaikymo pareigos lygiomis dalimis, taip pat netinkamai vertino ieškovo tėvų gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

23.       Vertinant antrosios sąlygos buvimą – realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).  

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo motinos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 850,00 Eur. L. P. su jos sutuoktiniu priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), už kurį mokama būsto paskola. Šeimoje auga dar dvi nepilnametės dukros. Atsakovui su jo sutuoktine priklauso butas, (duomenys neskelbtini), už kurį mokama būsto paskola. Šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai, kuriems 2020 m. kovo 27 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymas kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-03-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra apie 447,00 Eur per mėnesį. Ieškovas teigia, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), be darbo užmokesčio gauna ir dienpinigius, kurie nėra apskaitomi prie darbo užmokesčio, nors nagrinėjamos bylos atveju laikomi atsakovo pajamomis, todėl nebuvo pilnai atskleista reali atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas teigia, kad dienpinigių negauna ir tai pasak jo patvirtina pažymos apie darbo užmokestį 8 langelis. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai tolimųjų reisų vairuotojai gauna darbo užmokestį ir dienpinigius. Pažymėtina, kad dienpinigiai privalomi mokėti pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovas gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius. Tai, kad pažymoje apie atsakovo darbo užmokestį nėra nurodyti dienpinigiai, savaime nereiškia, kad jų atsakovas negauna. Dienpinigiai gali būti žymimi kituose įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). 

25.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovo pajamos iš darbinės veiklos yra daug didesnės, nei atsakovas nurodo. Atsakovas taip pat pateikė vykdymų išlaidų apskaičiavimus ir antstolių patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo, iš kurių matyti, kad N. S. skola dėl išlaikymo siekia 1751,00 Eur L. P. ir 180,00 Eur vykdymo išlaidų (2020-08-24); dėl išlaikymo 1200,00 Eur D. S. ir 400,00 Eur vykdymo išlaidų (2020-09-01). Taip pat atsakovas pateikė medicininius išrašus apie diagnozuotas ligas. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų apie nustatytą neįgalumą atsakovui nėra, o persirgtos ligos nėra priežastis spręsti apie dėl jų susiklosčiusią sunkią atsakovo turtinę padėtį ar konstatuoti, kad atsakovas negali dirbti.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad atsakovas su sutuoktine turi kreditinių įsipareigojimų bankui, nelaikytina atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taip pat pažymėtina, kad paskola paimta atsakovo ir jo sutuoktinės vardu tenkinti šeimos poreikius, todėl prie jos grąžinimo turi prisidėti ir atsakovo sutuoktinė.

27.       Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, tai, kad abu atsakovo tėvai iš esmės gauna panašią darbo pajamų sumą per mėnesį (šios nutarties 22 punkte yra konstatuota, kad atsakovo mėnesio pajamos yra didesnės nei jis byloje teigia), abu turi be ieškovo dar po du nepilnamečius išlaikytinius, abu turi nekilnojamojo turto, kreditinių įsipareigojimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų ieškovo tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, todėl abu tėvai turi vienodai prisidėti prie savo pilnamečio sūnaus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, paramos. 

28.       Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams. Nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms. Pažymėtina, kad ieškovo poreikiams tenkinti reikia 527,00 Eur per mėnesį. Atsakovas sūnaus poreikių tenkinimui nurodomos sumos dydžio neginčija. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 180,00 Eur paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. mažesnę dalį, nei pusę ieškovui kas mėnesį reikalingos sumos, nepaisant fakto, kad ieškovas gyvena su motina, kuriai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

29.        Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ieškovo tėvų turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui D. S. iš atsakovo N. S. paramą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. liepos 31 d. (pareiškimo padavimo teismui dienos) iki ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet ne vėliau iki jam sueis 24 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu tokio dydžio parama nepasunkins atsakovo turtinės padėties ir nebus didelė finansinė našta.

30.       Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 900,00 Eur dydžio materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-07-31. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo sūnaus pilnametystės neteikė paramos ieškovui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovui 900,00 Eur paramos įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-07-31 (180,00 Eur x 5 mėn.).

 

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

 

31.       Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies, todėl yra  pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

 

32.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį tenkina visiškai.

33.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

34.       Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nagrinėjamu atveju mokėtinas 64,80 Eur žyminis mokestis (180 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 64,80 Eur).  Žyminis mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas – 20 Eur (900 Eur × 3 proc. × 75 proc.). Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 84,80 Eur žyminio mokesčio.

35.       Ieškovas pirmojoje instancijoje patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovo.  

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

 

 

36.       Šalys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Ieškovas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą  atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju mokėtinas 46,80 Eur žyminis mokestis (130 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 46,80 Eur), kuris iš atsakovo priteistinas valstybės naudai.   

        

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą po 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. liepos 31 d. iki ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet ne vėliau iki jam sueis 24 metai.

Priteisti ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) paramos įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,80 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 80 ct) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).“

Priteisti valstybei iš atsakovo N. S. 46,80 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė 

 

 

Lina Muchtarovienė

 

 

Irena Stasiūnienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-121-313/2015
  • 3K-3-194-219/2015
  • 3K-3-366-687/2015
  • 3K-3-664-916/2015
  • CK3 3.194 str. Išlaikymo priteisimas
  • 3K-7-204/2009
  • 3K-3-534/2013
  • 3K-7-24/2013
  • 3K-3-469/2006
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 85 str. Ieškinio suma