Baudžiamoji byla Nr. e1-284-1143/2025

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40204-2024-1        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1

                 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba statybininku, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2022-05-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį bei jam skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straispniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams bei pastarąjį įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei konfiskuotas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. spalio 12 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), name žodinio konflikto metu panaudojo fizinį prieš motiną I. K., kuriai vienu trauminiu poveikiu padarė odos nubrozdinimą dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kuris vertinamas nežymių sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. A. S. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad 2024 m. spalio 12 d., galimai apie 02.00 val. jis išvedė šunį į lauką. Grįžęs namo, pamatė, kad pas motiną kambaryje ant stalo guli pinigai. Patikrinęs vietą, kur gulėjo jo pinigai, pastebėjo, kad pinigų nėra. Nuėjęs pas motiną į kambarį, paėmė pinigus, kurie gulėjo ant stalo. 100 eurų nebuvo, todėl jis pradėjo rėkti ant motinos, nesusilaikęs trenkė jai ranka, kiek kartų, neprisimena, bei pastūmė. Pasakė jai eiti ten, kur vartoja alkoholį. Mama išėjo pas kaimynę. Tuo momentu jis nebuvo girtas. Jis gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė motinos. Tą dieną jis, tiesiog, nesusilaikė, nes jis dirba, išlaiko motiną, o pastaroji pastoviai vartoja alkoholį ir ima jo pinigus.

Papildomai apklaustas įtariamasis A. S. parodė, kad pripažįsta, kad 2024 m. spalio 12 d. konflikto metu sumušė motiną, tik nelabai prisimena, kiek kartų jis sudavė motinai. Prisimena, kad jis motinai sudavė ranka, nepamena, ar kumščiu, ar delnu. Nepamena, į kokias kūno vietas sudavė. Neneigia, kad jai sudavė gal šluota, gal kažkokiu kitu daiktu. Tačiau kur pataikė, neatsimena. Pripažįsta, kad motinai savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi. Mama jam atleido, jie susitaikė, jis mamos atsiprašė.

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. S. parodė, kad 2024 m. spalio 12 d. konflikto metu sumušė motiną Ireną. Neprisimena, kiek kartų jai sudavė. Prisimena, kad sudavė mamai ranka. Į kokias kūno vietas pataikė, neatsimena. Sudavė galimai šluota, galimai kažkokiu kitu daiktu, tačiau kur pataikė, neatsimena. Pripažįsta, kad motina dėl jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Įsipareigoja ligonių kasai atlyginti žalą, kuri atsirado dėl mamos gydymo, iki 2025 m. balandžio mėnesio. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 183-187, 188-190).

Nukentėjusioji I. K. apklausos metu atsisakė duoti parodymus apie savo šeimos narį – sūnų A. S.. Pareiškimo ant Artūro nerašys, policijos bei greitosios ji nekvietė. Sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 139-141).

Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3932/2024(01) matyti, kad pateiktuose med. dokumentuose I. K., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotas tik vienas sužalojimas – odos nubrozdinimas dešinėje smilkinėje-momeninėje srityje. Šis odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kuris galėjo būti tiek kito asmens suduotas smūgis kietu buku daiktu, tiek pačios nukentėjusiosios sužalojimas, jai nugriuvus ar nukritus (tiek pačia, tiek kitam asmeniui pastūmus). Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 12 d.). Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Med. dokumentuose nustatyta diagnoze: peties ir žasto sumušimas - negali būti vertinama kaip sužalojimas, nes ji nepagrįsta sužalojimų nustatymu, aprašymu ir konstatavimu med. Dokumentuose (el. b. l. 17-20).

Liudytoja A. S. parodė, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 10.00 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino brolis A. S., kuris pasakė, kad namas užrakintas, jeigu reikės, atrakins duris. Nuėjo patikrinti, ar durys yra iš tikrųjų užrakintos. Patikrinusi sugrįžo atgal namo. Netrukus kaimynė L. G. ją pakvietė pas save namo, kuriame jos mama I. K. buvo sumušta A. S.. Nuėjusi pamatė, kad mamos stuburas yra sumuštas žarstekliu, sumušta galva. Tuo metu, mamai buvo labai silpna, susikalbėti buvo sunku, tačiau ji minėjo, kad 2024 m. spalio 12 d., 21.00 val. A. S. ją sumušė namuose, kuriame jie gyvena dviese, tačiau, kaip pastarasis ją sumušė, paaiškinti nesugebėjo. Tą pačią dieną brolis mamą sumušė ir pas kaimynę namuose. Dar minėjo, kad pas ją dingo piniginė su dokumentais ir pinigais. Nurodė, kad A. S. reikalavo grąžinti jo 100 eurų, kuriuos mama buvo iš jo paėmusi. Kaimynė teigė, kad matė, kaip A. S. mušė jos mamą, teigė, kad sudavė į ranką ir į galvą, kiek kartų, nenurodė. Minėjo, kad pagalvė buvo visa kraujuota. Mama atsisakė kviesti greitąją pagalbą, policiją, todėl ji sugrįžo namo. Po poros valandų nuėjo vėl pažiūrėti mamos. Pasakė mamai, kad iškvies greitąją pagalbą, kadangi matė, kad mamai yra bloga. Atvykę medikai mamą išvežė į ligoninę. 2024 m. spalio 13 d. apie 17.00 val. A. S. buvo atvykęs namo, galimai norėjo grąžinti mamos piniginę, nes prieš tai name ieškojo mamos piniginės su asmens dokumentais, kad pateikti medikams, bet nerado. Po to, kai brolis atvažiavo namo, piniginė atsirado namuose, bet joje nebuvo 100 eurų, kuriuos mama buvo pasiėmusi iš A. S.. 2024 m. spalio 13 d., apie 21.00 val. mama grįžo iš ligoninės namo. Ligoninėje mamai diagnozavo peties, žasto bei galvos sumušimus. Medicinos išrašo dokumento nuotrauką pateiks po apklausos. Nori paminėti, kad A. S. ne pirmą kartą smurtauja prieš mamą, tačiau tai pirmas kartas, kai buvo iškviesta policija. Mamą į apklausą atveš pati, šiuo metu dėl jos sveikatos su ja bendrauti neįmanoma. Kur galėtų būti brolis, nežino, jis kažkur išvažiavo su draugu (el. b. l. 12-15). 

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra (el. b. l. 36-39).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota BODY kamera padaryto vaizdo įrašo „PSS-20241013-230017UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 09.20 min. Vaizdo įraše užfiksuoti į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Užfiksuota moteris, iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinoma, kaip I. K., bei jos dukra, iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinoma, kaip A. S., kuri paaiškina, kad brolis smurtavo mamos atžvilgiu, nurodo pareigūnams kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie panaudotą smurtą mamos atžvilgiu. Paaiškina, kad brolis mamą sumušė rankomis bei žarstekliu. Pakelia mamos palaidinę bei parodo ant nugaros sužeidimus, tačiau aiškiai vaizdo įraše jų nesimato. Vaizdo įraše užfiksuota Irena yra silpna, pastaroji svirduliuoja, laikosi už durų staktos, po ko nueina į kambarį prigult ant lovos. Nurodo, kad ji iškvietė medikus, kai mamą rado pas kaimynę sužalotą. Paaiškina, kad brolis smurtauja ne pirmą kartą (el. b. l. 66-68).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką – žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš motiną I. K., kuriai vienu trauminiu poveikiu padarė odos nubrozdinimą dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kuris vertinamas nežymių sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV.         Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, nevedęs, dirba statybininku, teistas, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybės, bei tai, kad jis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas. 

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

V.        Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo A. S. veiksmais I. K. padarytų sužalojimų gydymo patyrė 110.75 Eur turtinę žalą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš kaltinamojo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. l. 86, 105-112).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 110.75 Eur turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. 110.75 eurų turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam 1 (vienerių) metų laisves apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant:1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą PSDF biudžetui padarytą 110,75 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo; 5) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. S. (A. S.) skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant:1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą PSDF biudžetui padarytą 110,75 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo; 5) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. S. (A. S.) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 110.75 EUR turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000).

A. S. (A. S.) išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                        Augustė Juozapavičienė