Civilinė byla Nr. 2A-54-230/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18831-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.12.1..; 2.6.28.3.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ ir tretiesiems asmenims R. G. ir I. K. dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) A. K., trečiajam asmeniui R. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. ieškinyje teismo prašė išreikalauti iš atsakovės UAB „Tomadas“ neteisėto valdymo transporto priemonę – mopedą „Yiying YY50QT-26“, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš trečiojo asmens R. G. už 250 Eur nusipirko mopedą, tačiau šios transporto priemonės savo vardu neįregistravo, ji 2018 m. rugpjūčio 28 d. vakare buvo atgabenta saugojimui į UAB „Tomadas“ transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Sūnus, vairuodamas minėtą transporto priemonę, padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl ko jis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15-1160-879/2018 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, tačiau Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu transporto priemonę nutarė grąžinti ieškovui. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 11 d. nuvyko į aikštelę, kur buvo laikoma iš jo paimta transporto priemonė, ir paprašė ją grąžinti. Transporto priemonę jam atsisakė grąžinti, motyvuojant tuo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje dar nėra įsiteisėjęs, be to, jis neturi policijos išduoto leidimo atgauti transporto priemonę. 2008 m. rugsėjo 11 d. jam buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę. Pakartotinai į saugojimo aikštelę jis pasiskambino ir nuvyko spalio 2 d., tačiau transporto priemonės jam negrąžino, motyvuojant tuo, kad jis turi sumokėti 496,10 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Ieškovas nesutiko mokėti, manė, kad jis turėtų sumokėti tik už transporto priemonės nuvežimą ir už saugojimo laiką po 4,84 Eur už kiekvieną dieną, kol įsiteisėjo nutarimas sugrąžinti jam transporto priemonę.
1. Atsakovė UAB „Tomadas“ priešieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš ieškovo A. K. ir I. K. 2 741,86 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad policijos pareigūnai jai perdavė saugoti ieškovui priklausančią transporto priemonę – mopedą „Yiying YY50QT-26“, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. priverstinai nuvežė ieškovui priklausantį mopedą į saugojimo aikštelę ir jį saugo iki šio laiko. Visus šiuos veiksmus ji atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų ir jos bei Panevėžio VPK 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytos sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo pervežimo ir saugojimo Nr. 50-ST2-140 nustatyta tvarka. Šios sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo įkainiai. Ieškovas buvo atvykęs atsiimti transporto priemonės tuo metu, kai dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimas. Jam buvo paaiškinta, kad jis turi pateikti įsiteisėjusį teismo nutarimą ir iš policijos gautą leidimą atsiimti transporto priemonę. Leidimas atsiimti transporto priemonę reikalingas tam, kad saugojimo aikštelės darbuotojas būtų įsitikinęs, jog gali atiduoti transporto priemonę, t. y. kad policija priimtojo nutarimo neapskųs aukštesnės instancijos teismui arba kad ji leidžia pažeidėjui pasiimti transporto priemonę nutarimui dar neįsiteisėjus. Ieškovui atvykus atsiimti transporto priemonės tada, kai nutarimas skirti administracinę nuobaudą jau buvo įsitesėjęs ir jis turėjo policijos leidimą atsiimti transporto priemonę, jam buvo paskaičiuotos transporto priemonės atgabenimo į aikštelę ir jos saugojimo išlaidos bei pasiūlyta jas apmokėti. Ieškovas išlaidų neapmokėjo. Įsiskolinimas 2018 m. gruodžio 27 d. už transporto priemonės saugojimą sudarė 2 741,86 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė iš atsakovės UAB „Tomadas“ neteisėto valdymo išreikalauti ieškovui A. K. priklausančią transporto priemonę YIYING YY50QT-26, v/n (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės UAB „Tomadas“ ieškovui A. K. 46 Eur žyminį mokestį, 32,32 Eur kelionės išlaidas, priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei UAB „Tomadas“ 157,30 Eur už priverstinį nuvežimą ir saugojimą, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Tomadas“ 31,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Tomadas“ 288,32 Eur už ieškovui A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteisė atsakovei UAB „Tomadas“ iš ieškovo A. K. 7 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo išnagrinėta administracinė byla, kurioje nepilnametis ieškovo sūnus A. K. pripažintas kaltu, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 432 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskirta 575 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui. Transporto priemonė – motoroleris YIYING YY50QT-26 – nekonfiskuota, o grąžinta savininkui (ieškovui). Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d. Leidimą atsiimti transporto priemonę iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovas gavo 2018 m. rugsėjo 11 d.
Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas vindikacinio ieškinio sąlygas – byloje nėra ginčo, kad mopedas priklauso ieškovui, mopedo valdymo teisė prarasta be ieškovo valios, transporto priemonę valdo atsakovė, daiktas egzistuoja natūra ir šalių nesieja jokie kitokie prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovės veiksmai ginčo turto atžvilgiu neteisėtais tapo po to, kai jai buvo pateiktas policijos leidimas atsiimti transporto priemonę ir įsiteisėjęs teismo nutarimas administracinėje byloje.
4. Teismas pažymėjo, kad sutarties, sudarytos tarp policijos ir atsakovės 2.1.11. punkte yra nustatyta, jog atsakovė privalo grąžinti transporto priemonę asmeniui, pateikusiam jam išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ribojimų, dėl kurių transporto priemonės savininkas negalėtų atgauti jam grąžintinos transporto priemonės, nei sutartyje, nei kituose teisės aktuose nėra. Policijai išdavus leidimą atgauti saugojimo aikštelėje esančią transporto priemonę, pareigą saugoti tą transporto priemonę pakeitė pareiga ją grąžinti, todėl šios pareigos nevykdymas vertintinas, kaip neteisėtas atsakovės veiksmas.
5. Teismas atmetė atsakovės motyvus, kad pagal CK 6.840 straipsnio 5 dalį ji turi teisę sulaikyti daiktą, kol už jo saugojimą bus visiškai atsiskaityta, nes tarp šalių nėra sutartinių pasaugos santykių, t. y. ieškovas nėra pasaugos davėjas, o atsakovė nepagrįstai remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalimi. Ši įstatymo nuostata nusako ne kada turi būti atsiskaityta už saugotą transporto priemonę, o iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos už tos priemonės saugojimą. Atsakovė, manydama, kad ji turi teisinį pagrindą reikalauti iš ieškovo atlyginimo, gali su ieškiniu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, ką ji šiuo atveju ir padarė, pareikšdama priešieškinį. Teismui priteisus skolą, jeigu skolininkas jos neatlygintų gera valia, ji turi teisę šią skolą išsiieškoti priverstinai.
Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės patikslinto priešieškinio duomenis pagal galiojančius įkainius mopedo nuvežimas kainavo 84,70 Eur, vienos paros saugojimas iki 2018 m. rugsėjo 11 d. – 4,84 Eur. Mopedo saugojimas 15 dienų kainuotų 72,60 Eur (4,84 Eur x 15 d.), o viso saugojimo ir nugabenimo išlaidos sudarytų 157,30 Eur (84,70 Eur + 72,60 Eur). Ieškovas šias išlaidas pripažino, todėl teismas iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė jai iš ieškovo 157,30 Eur išlaidas už transporto priemonės nugabenimą ir saugojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo A. K. ieškinys tenkintas, o atsakovės UAB „Tomadas“ patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies ir priteista 157,30 Eur suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „Tomadas“ patikslintą priešieškinį visiškai, priteisiant iš ieškovo A. K. ir I. K. likusią 2 584,56 Eur įsiskolinimo dalį už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio mopedo YIYING YY50QT-26, v/n (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai.
9.1. Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį priverstinai saugojamos transporto priemonės savininkas, siekdamas atsiimti šią transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, iki jo atsiėmimo privalo arba atsiskaityti su paslaugos teikėju, arba pateikti adekvačią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, numatytą CK nuostatose. Tik tokiu atveju transporto priemonės savininkas turi teisę atsiimti transporto priemonę, kadangi neatsiskaičius ir (ar) neišdavus prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės paslaugos teikėjas turi teisę sulaikyti daiktą.
9.2. Nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtintas vienintelis visais atvejais (saugant priverstinai nuvežtas transporto priemones jų stovėjimo aikštelėje) taikomas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas užtikrinimo būdas – transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas), kol ta prievolė bus įvykdyta arba bus išduotas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas.
9.3. Nutarimu administracinėje byloje nors ir nuspręsta mopedą grąžinti ieškovui, tačiau nenurodoma tai padaryti neatlygintinai. 2018 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio apskrities VPK išduotame leidime atsiimti priverstinai nuvežtą mopedą ieškovui, kaip mopedo savininkui, suteikiama teisė susigrąžinti transporto priemonę taip pat tik prieš tai atsiskaičius už jos nuvežimą bei saugojimą, arba išdavus adekvačią CK numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Taigi, ieškovui neatsiskaitant ir (arba) neišduodant jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, atsakovės veiksmai pasinaudojant daikto sulaikymo teise negali būti pripažinti neteisėtais.
9.4. Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad įstatymo nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja sudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims (t. y. toms, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė kaip pažeistas), konstituciniam valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas nurodė, kad CK yra įtvirtintas vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – daikto sulaikymo teisė. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą daikto sulaikymo teisė baigiasi tuo atveju, kai skolininkas pateikia kreditoriui adekvatų savo prievolės užtikrinimą. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos skolininkui atgauti jam priklausantį daiktą, o kreditoriui, gavusiam adekvatų prievolės esmei savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, išnyksta pareiga užtikrinti sulaikyto daikto saugumą. Be to, Konstitucinis Teismas nurodė, kad „<...> teisiniu reguliavimu įtvirtintas vienintelis, visais atvejais (saugant priverstinai nuvežtas transporto priemones jų stovėjimo aikštelėje) taikomas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas būdas – transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas), kol ta prievolė bus įvykdyta <...>“.
9.5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nei sutartis, nei kiti teisės aktai nenumato ribojimų, dėl kurių priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas galėtų neatgauti jam grąžinamos transporto priemonės, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo remtis daikto sulaikymo institutu. Šiuo atveju susiklostė priverstinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai, kai ieškovas pats nėra sutarties šalimi. Tačiau atsakovei nedraudžiama pasinaudoti CK numatytu daikto sulaikymo institutu (CK 6.840 straipsnis), nors tai ir nebuvo numatyta sutartyje.
9.6. Nėra teisinga teismo išvada, kad SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis apibrėžia tik vieną aspektą – laikotarpį iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, o ne momentą iki kada turi būti sumokėtos šios išlaidos. Šiuo atveju ir be lingvistinio aiškinimo iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas aiškiai nurodo ne momentą iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, tačiau faktą iki kada turi būti sumokėtos šios išlaidos arba išduota adekvati prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.
9.7. Ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti šias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovė; 4) daiktą atsakovė valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Šiuo atveju nėra 2 sąlygos, kadangi už ANK pažeidimą ieškovui kilo pagal įstatymo nuostatas neigiamos pasekmės; 4 sąlygos, kadangi atsakovė mopedą saugo sutarties, sudarytos tarp Panevėžio apskrities VPK ir atsakovės, pagrindu; 7 sąlygos, kadangi ieškovo ir trečiojo asmens I. K. nepilnamečiam sūnui padarius administracinį teisės nusižengimą ir priverstinai nuvežus mopedą priverstiniam saugojimui tarp ieškovo ir atsakovės atsirado prievoliniai teisiniai santykiai pagal sutartį nepriklausomai nuo to, jog ieškovas jos yra nepasirašęs. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu – pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį.
9.8. Ieškovui gera valia neatsiskaitant už mopedo priverstinį nuvežimą ir saugojimą ir neišduodant adekvačios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, atsakovė pagrįstai pasinaudojo daikto sulaikymo teise. Tai reiškia, atsakovė mopedą pagrįstai saugojo visą laikotarpį nuo mopedo priverstinio nuvežimo (2018 m. rugsėjo 11 d.) iki pirminio priešieškinio pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 27 d.). Dėl šios priežasties teismas priešieškinį turėjo tenkinti visiškai, kadangi pats ieškovas, atsisakydamas atlyginti mopedo priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas arba išduoti adekvačią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, yra atsakingas už šių išlaidų susidarymą.
9.9. Teismas sprendimu atsakovei iš ieškovo privalėjo priteisti saugojimo išlaidas mažų mažiausiai už laikotarpį, kai ieškovas, turėdamas Panevėžio apskrities VPK 2018 m. rugsėjo 11 d. išduotą leidimą, į atsakovę apskritai nesikreipė iki pat 2018 m. spalio 1 ir 2 dienos, kadangi atsakovė ieškovo mopedą saugojo atlygintinai (nekalbant apie vėlesnį saugojimo laikotarpį iki pat priešieškinio pateikimo ginčo civilinėje byloje).
10. Ieškovas A. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Nei atsakovės ir Panevėžio apskrities VPK sudaryta sutartis, nei SEAKĮ 33 straipsnio nuostatos nesuteikė saugotojui teisės sulaikyti ieškovo mopedą, kol jis atlygins saugotojui už saugojimo paslaugas. Ieškovui išreiškus valią jį susigrąžinti, mopedas turėjo būti nedelsiant grąžintas, nes išnyko teisinis pagrindas priverstiniam mopedo saugojimui.
10.2. Atsakovė privalėjo pateikti PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovas būtų apmokėjęs ir grąžinti transporto priemonę, nes tolesnis jos saugojimas ir negrąžinimas savininkui (valdytojui) tapo neteisėtu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Ginčas byloje kyla dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, atlyginimo ir teisės paimti transporto priemonę iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. kartu su sutuoktine I. K. nuosavybės teise valdo transporto priemonę – mopedą „Yiying YY50QT-26“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš trečiojo asmens R. G.. Transporto priemonė 2018 m. rugpjūčio 28 d. vakare buvo atgabenta saugojimui į atsakovės UAB „Tomadas“ transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo išnagrinėta administracinė byla, kurioje nepilnametis ieškovo sūnus A. K. pripažintas kaltu, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 432 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskirta 575 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui. Transporto priemonė – motoroleris – nekonfiskuotas, o grąžintas savininkui (ieškovui A. K.). 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Motoroleris ieškovui negrąžintas, atsakovei reikalaujant atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
14. Ieškovas A. K. ieškinyje teismo prašė išreikalauti iš atsakovės UAB „Tomadas“ neteisėto valdymo transporto priemonę – mopedą „Yiying YY50QT-26“, v/n (duomenys neskelbtini), o atsakovė priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš ieškovo A. K. ir I. K. 2 741,86 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė išreikalauti iš atsakovės UAB „Tomadas“ neteisėto valdymo ieškovui A. K. priklausančią transporto priemonę YIYING YY50QT-26, v/n (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei UAB „Tomadas“ 157,30 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai negrąžinant ieškovui transporto priemonės po to, kai jai buvo pateiktas policijos leidimas atsiimti transporto priemonę, buvo neteisėti ir pažeidė savininko teises, todėl ginčo turtas buvo išreikalautas iš atsakovės neteisėto valdymo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji turi teisę sulaikyti daiktą, kol bus atsiskaityta už saugojimą, kadangi atsakovė, teismo nuomone, nepagrįstai remiasi SEAKĮ 33 straipsnio 6(8) dalimi, nes tarp šalių nėra sutartinių pasaugos santykių, o nurodyta teisės norma nustato ne terminą, iki kada turi būti atsiskaityta, bet terminą, iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos už priemonės saugojimą. Priešieškinį teismas tenkino iš dalies, t. y. dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidų ir saugojimo išlaidų iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę.
16. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė ir nurodo, kad atsakovė, kaip transporto priemonės saugotoja, remdamasi SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi, turi teisę, transporto priemonės savininkui neatsiskaičius ir (ar) neišdavus prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, sulaikyti daiktą, todėl tokie jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Kadangi buvo susiklostę priverstinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai, todėl atsakovė galėjo pasinaudoti sulaikymo institutu. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį.
Dėl SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies aiškinimo ir taikymo
17. Byloje kilusio ginčo esmę sudaro klausimo, ar transporto priemonės savininkas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės privalo atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, teisingas išsprendimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės savininkui pateikus leidimą atsiimti transporto priemonę atsakovė privalėjo grąžinti transporto priemonę ir tai nepriklauso nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo išlaidų atlyginimo.
18. Transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja SEAKĮ 33 straipsnis, jo 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
19. Aiškinant nurodytą teisės normą svarbus yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtame nutarime buvo tiriama, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja reguliuojamas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti atitinkama ūkine komercine veikla besiverčiančiam ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, vykdymas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas šiuo nutarimu pripažino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Būtent todėl buvo pakeista nurodyto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis, ją papildant nuostata, kad šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
20. Šio nutarimo išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra nurodęs, kad ginčijamoje Įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostatoje („Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“) nustatytu teisiniu reguliavimu, aiškinant jį kitų šio straipsnio nuostatų kontekste, sudaromos prielaidos negrąžinti priverstinai į transporto priemonių stovėjimo aikštelę nuvežtos ir ten saugomos transporto priemonės jos savininkui ir (ar) valdytojui tol, kol nėra įvykdyta transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolė atlyginti atitinkama ūkine komercine veikla besiverčiančiam ūkio subjektui jo patirtas priverstinio tos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi numatant transporto priemonę grąžinti tik atlyginus jos priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, siekta užtikrinti transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti šias išlaidas įvykdymą. Vadinasi, ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtintas vienintelis, visais atvejais (saugant priverstinai nuvežtas transporto priemones jų stovėjimo aikštelėje) taikomas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas užtikrinimo būdas – transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas), kol ta prievolė bus įvykdyta.
21. Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad CK yra įtvirtintas vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – daikto sulaikymo teisė; be to, kaip minėta, CK yra numatyti ir atskiri atvejai, kai kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kaip antai pagal CK 6.840 straipsnį saugotojas, siekdamas užtikrinti iš pasaugos teisinių santykių kylančios prievolės pasibaigus saugojimui sumokėti saugotojui atlyginimą įvykdymą, turi teisę sulaikyti saugomą daiktą. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą daikto sulaikymo teisė baigiasi inter alia tuo atveju, kai skolininkas pateikia kreditoriui adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą. Būtent todėl buvo konstatuota, kad ginčijamoje Įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostatoje („Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas įvykdymas užtikrinamas vieninteliu būdu – transporto priemonės negrąžinimu (sulaikymu), taip nesudarant prielaidų ją susigrąžinti adekvačiai užtikrinus minėtos prievolės įvykdymą, transporto priemonės savininko (jos teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu (teisėtai valdomu) turtu apribota labiau, nei būtina priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu besiverčiančio ūkio subjekto teisėtiems interesams apsaugoti.
22. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ 33 straipsnis, jo 8 dalyje numatytas transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas) galimas tol, kol nėra atlygintos išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, arba tol, kol nėra pateiktas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka. Pažymėtina, kad ir pačioje SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
23. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytą teisės normą ir nepagrįstai sprendė, kad SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nėra nustatyta, iki kada turi būti atsiskaityta už saugotą transporto priemonę (tuo pačiu iki kada turi būti pateiktas prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas), teigdamas, kad šioje normoje nustatytas terminas, iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos už priemonės saugojimą. Netinkamai aiškinęs nurodytą teisės normą, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės (saugotojo) veiksmai sulaikant transporto priemonę, kol ieškovas nesumokėjo priverstinio transporto priemonės nuvežimo į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimo išlaidas, yra neteisėti. Ieškovas neginčija, kad jis nėra sumokėjęs reikalautų išlaidų, taip pat jis nepateikė ir duomenų, kad prievolės atlyginti nurodytas išlaidas įvykdymą būtų kaip nors užtikrinęs Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka. Todėl atsakovė, sulaikydama ieškovo transporto priemonė, elgiasi teisėtai, t. y. pagal įstatymą ir dėl to nėra jokio pagrindo tokius jos veiksmus pripažinti neteisėtais.
24. Teisėjų kolegija nesutinka, kad atsakovė negali sulaikyti priverstinai nuvežtą ir aikštelėje saugojamą ieškovui priklausančią transporto priemonę, kadangi jos ir ieškovo nesieja pasaugos sutartiniai santykiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šio pobūdžio bylose, jau yra išaiškinta, kad pasaugos sutarties pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir policijos komisariato santykiai, bet tokia sutartis yra sudaryta ir trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis), nes joje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą bei teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).
25. Pagal atsakovės ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytą Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 50-ST2-140 yra numatyta paslaugos teikėjo (saugotojo) pareiga grąžinti transporto priemones asmenims, pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (sutarties 2.1.11. punktas), taip pat teisė gauti atlygį iš administracine tvarka baudžiamų asmenų (sutarties 2.2.1. , 4.4. punktai). Šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tai pasaugos sutartis trečiojo asmens (šiuo atveju – ieškovo) naudai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai pasaugos santykiai. Be to, transporto priemonės savininko pareiga sumokėti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo išlaidas įtvirtinta ir tiesiogiai įstatyme (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje).
26. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams taikytinas normas, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo panaikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo išlaidų dydžio
27. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs ginčo santykiams taikytinas teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą ir dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas dydžio, kadangi be pagrindo, prieštaraujant įstatymo reikalavimams, sprendė, jog atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui transporto priemonę 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo išduotas leidimas ją atsiimti. Kadangi atsakovė turėjo teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta transporto priemonės sulaikymo teise, kol bus atlygintos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos arba pateiktas adekvatus prievolės atlyginti šias išlaidas įvykdymo užtikrinimas, todėl ji turi teisę gauti saugojimo išlaidas nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d., iki ginčo dėl jų sumokėjimo iškėlimo teisme, t. y. iki 2018 m. gruodžio 27 d., iš viso už 121 kalendorinę dieną.
28. Ginčo dėl mopedo priverstinio nuvežimo kainos byloje nėra, todėl jos, t. y. 84,70 Eur, pagrįstai priteistos. Kadangi pagal atsakovės ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytą Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį vienos paros saugojimo įkainis buvo nustatytas 4,84 Eur su PVM, todėl už 121 saugojimo parą turėjo būti priteista 585,64 Eur (4,84 Eur x 121). Todėl ši sprendimo dalis (priešieškinio tenkinimo dalis) keistina, padidinant atsakovei priteistą sumą nuo 157,30 Eur iki 585,64 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., kuomet buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, iki 2018 m. gruodžio 27 d., remiantis didesniu, t. y. 24,20 Eur, už vieną saugojimo parą saugojimo įkainiu. Atsakovė tai grindžia UAB „Tomadas“ direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 080/2 nustatytu po leidimo atsiimti transporto priemonę vienos paros saugojimo įkainiu – 24,20 Eur. Tačiau toks įkainis atsakovės yra nustatytas vienašališkai, tokia jos teisė nurodytoje saugojimo paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra susitarimo, sudaryto su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatu, dalis ir negali turėti įtakos trečiojo asmens, kurio naudai sudarytas susitarimas dėl saugojimo, t. y. ieškovo, pareigos mokėti didesnio nei tarp šalių buvo susitarta dydžio įkainį už transporto priemonės saugojimą.
30. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent paties ieškovo elgesys, jam nevykdant atsakovės reikalavimo sumokėti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo turėtas išlaidas, kurių atsakovė pareikalavo sumokėti 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu (t. 1, b. l. 17-18), taip pat šios prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikimas turėjo įtakos išlaidų padidėjimui.
Dėl I. K. solidarios atsakomybės
31. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi I. K. įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu ir išaiškino atsakovei UAB „Tomadas“ teisę bei pasiūlė apsispręsti dėl galimos bendraturtės I. K. įtraukimo į procesą asmeniu, galinčiu atsakyti pagal jos pareikštą reikalavimą. Atsakovė UAB „Tomadas“ pateiktame patikslintame priešieškinyje, nors ir suformulavo reikalavimą priteisti skolą už mopedo priverstinį nuvežimą ir saugojimą solidariai tiek iš A. K., tiek iš I. K., tačiau nei patikslintame priešieškinyje nenurodė I. K. procesinės padėties kaip atsakovės (pagal priešieškinį), nei teismo posėdžio metu neprašė teismo pakeisti I. K. procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovės (pagal priešieškinį). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino, priteisdamas atsakovės turėtas transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas tik iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) A. K.. Atsakovė UAB „Tomadas“, nors apeliaciniame skunde prašo priteisti turėtas išlaidas iš abiejų sutuoktinių solidariai, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, priimtos tik A. K. atžvilgiu ir faktiškai netenkintos I. K. atžvilgiu, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose ir sprendimą priešieškinio dalyje nurodytu būdu pakeičia tik ieškovo atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, o atsakovės priešieškinį tenkinus 21 proc. (585,86 Eur x 100 proc. / 2 741,86 Eur), laikytina, kad ieškovas ginčą šioje byloje laimėjo 39,50 proc., o atsakovė 60,50 proc. Ieškovo turėtos išlaidos – 50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir kelionės išlaidos – ieškinį atmetus visiškai, ieškovui nepriteistinos. Išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso sudaro 313,39 Eur. Ieškovui garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 proc. Taigi valstybei iš ieškovo priteistinos 94,80 Eur ((313,39 Eur x 60,50 proc. / 100 proc.) / 2) antrinės teisinės išlaidos, o iš atsakovės 123,79 Eur (313,39 Eur x 39,50 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės išlaidos. Taip pat valstybei priteistinos iš ieškovo 12,11 Eur (24,22 Eur x 50 proc.), o iš atsakovės 15,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Atsakovė UAB „Tomadas“ sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 363 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 363 Eur už priešieškinio parengimą. Ieškinį atmetus visiškai, atsakovei iš ieškovo priteistinas 82 Eur žyminis mokestis, 363 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, taip pat 76,23 Eur bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio parengimą, atsižvelgiant į patenkintą priešieškinio dalį (21 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis), todėl atsakovei grąžintina 24 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (17 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina 9,86 Eur žyminis mokestis ir 102,85 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
37. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 83 proc. šių išlaidų, t. y. 4,29 Eur, o iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios (3 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 585,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 521,23 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,80 Eur, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 123,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,11 Eur, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 15,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 112,71 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu (Luminor Bank AS) dalį.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 30208932) 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Nijolia Indreikienė
Izolda Nėnienė