Civilinė byla Nr. e2-1288-803/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00143-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.27.;2.6.4.;3.2.3.8.

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Vidui Čerkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LAIMTADA“ atstovui advokatui R. N.,  akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LAIMTADA“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje M. B., uždaroji akcinė bendrovė „Urbo bankas“.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LAIMTADA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama 1) pripažinti 2022 m. lapkričio 24 d. įvykusį gaisrą, kurio metu sudegė pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu; 2) priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei UAB „Laimtada“ 200 490 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad Draudimo per sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 2022 m. lapkričio 24 d., adresu: (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovei UAB „LAIMTADA“ priklausantis pastatas – sandėlis (angaras), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie įvykusią nelaimę (gaisrą) nedelsiant pranešė atsakovei ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovė 2023 m. sausio 12 d. raštu Nr. S04-1359545 (kopija pridedama) informavo ieškovę, jog draudimo išmoka nebus mokama.

3.       Ieškovė įrodinėja, kad tikroji gaisro kilimo priežastis – nuo šildymo krosnelės kamino užsidegęs stogas. Atsakovės argumentas, jog gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, nepagrįstas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų Ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos) 2022 m. lapkričio 25 d. akte dėl 2022 m. lapkričio 24 d. kilusio gaisro adresu: (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis – „Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi atliekant ugnies darbus“. Ieškovė mano, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodoma spėjama (tikėtina) gaisro kilimo priežastis yra neteisinga (netiksli), todėl Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022-11-25 aktu vadovautis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

4.       Ieškovė, siekdama nustatyti gaisro metu pastatui padarytų nuostolių dydį, kreipėsi į kvalifikuotą statybos specialistę D. K. (kuriai suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo vadovės pareigas). Specialistė nustatė, kad gaisro padarinių likvidavimo ir statinio atstatymo darbų vertės suma – 315 918,88 Eur. Taigi dėl gaisro ieškovės patirtas nuostolis yra 315 918,88 Eur. Draudimo sutartyje nurodyta, kad pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas (objekto draudimo suma) 203 490,00 Eur sumai. Besąlyginė išskaita – 3 000 Eur, draudimo vertės pobūdis – nauja vertė.

5.       Ieškovės dublike ginčija atsakovės atšiepime į ieškinį nurodytą aplinkybę – kad apdraustame pastate (kuriuo įvykio metu naudojosi trečiasis asmuo M. B.) buvo vykdoma automobilių ardymo ar detalių pardavimo veikla. Veikla, kuri buvo vykdoma apdraustame angare, aiškiai buvo nurodyta šalių sudarytoje draudimo sutartyje (draudėjo vykdoma veikla – administracinė ir aptarnavimo veikla, transporto priemonių remontas/autoservisas, nuoma). Jokia kita veikla (nenurodyta Draudimo sutartyje) pastate, (duomenys neskelbtini) nebuvo užsiimama. M. B. panaudos sutarties pagrindu disponuoja parduotuve, adresu: (duomenys neskelbtini). Būtent šioje prekybos vietoje M. B. vykdo prekybą naujomis automobilių detalėmis arba prekiauja naudotomis detalėmis komiso pagrindais (šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti kartu su ieškiniu). Taigi apdraustame angare M. B. negalėjo prekiauti automobilių detalėmis, nes tokią veiklą vykdė visai kitu adresu. Angaras apskritai nebuvo pritaikytas prekybai automobilių detalėmis.

6.       Ieškovės pabrėžė, kad negali sutikti ir su atsakovės teiginiais, jog draudikas neprivalo įrodyti priežastinio ryšio tarp apdrausto angaro nuomininko vykdytos veiklos ir kilusio gaisro. Ieškovė visus turėtus finansinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „Medicinos bankas“ (buvusiam hipotekos kreditoriui) yra pilnai įvykdžiusi (hipoteka pasibaigusi), todėl yra teisėta ir vienintelė angaro ((duomenys neskelbtini)) savininkė, kuriai priklauso draudimo išmoka.

7.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, bet patvirtina, jog  2022 m. sausio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. GJELT3604457 (toliau – Draudimo liudijimas). Draudimo sutartimi, kuri galiojo nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2023 m. sausio 25 d., buvo apdraustas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Angaras), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (Draudimo liudijimo priedo 2/4 l. „(duomenys neskelbtini)). Naudos gavėju paskirtas „Medicinos bankas“ (Draudimo liudijimo priedas Nr. 1 3/4).

8.       Atsakovė el. būdu 2022 m. lapkričio 28 d. gavo pranešimą apie įvykį. Pranešimo apie įvykį skiltyje „Įvykio aplinkybės ir nuostolių aprašymas“ nurodyta, kad „aplinkybės nežinomos“, apie įvykį pranešta „Telšių gaisrinei“, Ieškovo kontaktinis asmuo T. S.. Atsakovė pradėjo žalos bylos Nr. CLT2836945 administravimą. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pateikė 2022 m. gruodžio mėnesį atsakymą, kuriame nurodyta, jog: „1. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi atliekant ugnies darbus; 2. gaisras galėjo kilti, kampiniu šlifuokliu pjaunat automobilio duslintuvą, kibirkštims patekus ant degių medžiagų; 3. gaisro židinys yra pastato šiaurės vakarų pusėje; 4. Nustatyti pastate veikiančių įmonių ar asmenų vykdomą veiklą nėra Telšių PGT veiklos sritis ir kompetencija“

9.       Atsakovė 2023 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė nesutiko su tokiu sprendimu ir 2023 m. kovo 1 d. pateikė pretenziją. Atsakovas, įvertinęs Ieškovo argumentus, 2023 m. sausio 15 d. informavo ieškovę, kad nėra pagrindo sprendimui pakeisti.

10.       Anot atsakovės, ieškovė 2020 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1 pardavė M. B. Angare buvusias naudotas autodetales. Sutarties priede Nr. 1 yra nurodytas naudotų dalių sąrašas, iš kurio matome, jog daugybė naudotų dalių buvo Angare (pvz., 180 padangų, 80 variklių, 75 pavarų dėžės, 175 lempos, 20 akumuliatorių, 110 duslintuvų, stabdžių pūslių, 210 sparnų, durų, sėdynių, 200 šlangų, kilimėlių, kalpokų ir daugybė kitų naudotų dalių) bei 16 metalo laužui skirtų automobilių. Labiausiai tikėtina, kad asmuo, užsiimantis naudotų dalių prekyba, šias dalis įsigijo būtent perpardavimo tikslais. Jei ieškovė Draudimo sutarties sudarymo metu nebūčių nurodžiusi, jog naudotų transporto priemonių ardymo/demontavimo veikla, prekyba naudotomis transporto priemonių dalimis bei tokių dalių sandėliavimas nebus vykdomi, atsakovė apskritai nebūtų sudaręiusi sutarties, to nebūtų padarę ir kiti draudikai. Dėl to įvykio metu Angaras nebūtų buvęs apdraustas.

11.       Atsakovas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes, manytina, kad Angare vykdoma veikla (automobilių ardymas vykdant pjovimo darbus, naudotų dalių sandėliavimas) priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis. Nurodytos veiklos vykdymas yra šiurkštus Draudimo sutarties pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu gaisru bei sudaręs palankias sąlygas dėl degių naudotų dalių sandėliavimo (sėdynių, kilimėlių, akumuliatorių, plastikinių dalių

12.       ir kt.) jam išplisti, tuo sukeliant didelę žalą. Atsakovė laikytina įrodžiusiu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą atsisakyti mokėti išmoką (atsižvelgimas į draudėjo kaltę, sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su įvykiu, atsiradusios dėl pažeidimo žalos dydį).

13.       Atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu pateiktame Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. lapkričio 25 d. akte yra nukentėjusiojo prašymas nepradėti ikiteisminio tyrimo, todėl, tikėtina, kad tyrimas dėl šios priežasties ir nebuvo pradėtas ir tuo užkirstas kelias visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes bei priežastis.

14.       Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė patvirtina, jog Angare buvo sandėliuojama daugybė naudotų automobilių dalių. Atsakovės vienas iš atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų įtvirtintas specialųjį atsisakymo mokėti išmoką pagrindą nustatančioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties

15.       Anot atsakovės, draudikas BALCIA nurodė, kad Angaro nebūtų draudęs ypač dėl to, jog „objekte sandėliuojamos degios medžiagos“. BTA ir IF nurodė, kad nebūtų draudę Angaro, be kita ko, ir įmonėms, kurios užsiima naudotų dalių prekyba. COMPENSA nurodė, kad apskritai atsakovės nurodyta veikla (įskaitant naudotų dalių sandėliavimą) nėra priimtina. ERGO nurodė tą patį. AB Lietuvos draudimas nurodė, kad pasiūlymo neteiktų.

16.       Triplike atsakovė nurodė, kad teismo išreikalautoje gaisrinio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra Angaro šiaurės vakarinėje dalyje (netoli vartų), kurioje jokios krosnies nėra. Atsakovės partnerio UAB „Smart Claims” darytas nuotraukas po gaisro šildymo krosnis su statmenu kaminu yra šalia laiptų, vedančių į antrą aukštą, t. y. gerokai nutolusi nuo šiaurinės sienos, kurioje yra vartai. M. B. buvo surašytas protokolas, nes jis, atlikdamas pjovimą kampiniu šlifuokliu, pažeidė Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles (178 p., 5 m. atstumu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios degios medžiagos turi būti pašalintos ir 366 p. sandėliuose draudžiama naudoti atvirą ugnį. Šis pažeidimas ne prisidėjo, o buvo vienintelė priežastis gaisro kilimui, todėl yra pagrindas visiškai atsisakyti išmokėti išmoką.

17.       Ieškovės atstovas pateikė teismo posėdžio metu baigiamąsias kalbas, kuriose nurodė, kad:

17.1.                       draudikas pateikia spėliones, kad nuomininkas vykdė automobilių ardymo, detalių sandėliavimo ir prekybos veiklą ir taip pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento 2022 m. gruodžio mėnesio išvadoje nurodoma, kad angare nebuvo atliekų tvarkymo ir laikymo vieta.

17.2.                      M. B. neužsiima automobilių ardymo veikla pagal individualios veiklos pažymą. Vieši duomenys rodo jo reklamuojamą ir vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini).

17.3.                      Detalių laikymas draudimo sutarties nepažeidžia, sutartyje nenumatyta kiek ir kokio senumo detalių galima laikyti, leidžiama serviso, remonto veikla, o ji neįmanoma be detalių, todėl bet kuriuo atveju detalių galėjo būti. Vadinasi pagal draudimo logiką, radus nors kelias detales būtų laikoma pažeidimu ir išmoka neišmokama, taip negali būti. Sandėliuoti detales galėjo, to sutartis nedraudė, nes uždrausta veikla kuri prasideda ardymu ir baigiasi prekyba.

17.4.                      Gaisrininkų tikėtina gaisro priežastimi vadovautis nėra pagrindo, nes tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais tyrimais, faktais. Apklaustas R. K. pagrįsti gaisro kilimo priežasties negalėjo, tyrimo jokio neatliko, daiktinių įrodymų nerado, liudytojų neapklausė. Viena vertus nuo kampinio šlifuoklio uždegti kažką yra labai sunku ar net neįmanoma, angare tuo metu buvo dirbama, buvę žmonės neabejotinai būtų pastebėję toje vietoje gaisrą, užgesinę. Gaisro metu M. B. skambino 112 ir nurodė, kad dega stogas nuo krosnelės. Tai patvirtino liudytojai L. P. ir V. J., betarpiškai matę gaisro pradžią. Tas pats užfiksuota gaisrininko R. K. tarnybiniame pranešime. Netikėti nelaimės metu pagalbos centrui nurodyta informacija nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti šią M. B. nurodyta gaisro kilimo priežastį.

18.       Atsakovės atstovas  pateikė teismo posėdžio metu baigiamąsias kalbas, kuriose nurodė, kad:

18.1.                       Draudimo liudijime GJELT Nr. 3604457 priedo Nr. 1 papildomų sąlygų 3 p. (atsiliepimo 1 priedas) numatyta, kad angare nebus vykdoma naudotų transporto priemonių ardymo/demontavimo veikla, prekyba naudotomis transporto priemonių dalimis bei tokių dalių sandėliavimas.

18.2.                      Byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog ieškovei priklausančiame Angare buvo vykdoma automobilių ardymo/demontavimo veikla ir prekiauta dalimis. Tačiau gaisro metu angare buvo sandėliuojamos daugybė naudotų automobilinių detalių.

18.3.                       Draudimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, jei būtų žinota, kad Angare bus sandėliuojamos naudotos automobilių dalys. Angare buvo daugybė naudotų dalių (tarp jų ir degių (kilimėliai, sėdynės, kalpokai ir kt.), kurios, neabejotinai, sudarė palankias sąlygas gaisrui išplisti, tuo sukeliant didelę žalą 316 000 Eur žalą.

18.4.                      Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos draudimo sutartyje nustatytos atsargumo pareigos (angliškai precautionary measure), todėl atsakovė neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 papildomose sąlygose 1., 1.6. ir 1.7. punktuose susitarė, jog tiek ieškovė, tiek nuomininkas (šiuo atveju M. B.) privalo laikytis išvardintų rizikos mažinimo priemonių. 2 punkte Ieškovas patvirtino, kad tokiu atveju, kai tokių priemonių nesilaikymas lems įvykio faktą arba nuostolio padidėjimą, draudikas galės atsisakyti arba mažinti išmoką.

18.5.                       Byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog gaisras kilo dėl to, jog pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisykles (tuo pačiu ir draudimo sutartį) angare buvo vykdomi karštieji darbai, t. y. kampiniu šlifuokliu pjaunamas vamzdis.

18.6.                       Gaisro priežastis negalėjo būti krosnelė, nes R. K., atlikęs gaisro vietos apžiūrą, nurodė, kad „tyrimo metu nenustatyta, kad sandėlyje butų naudojama kieto kuro krosnis“. Liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad kai atvažiavo, stogas dar nedegė (tuo pačiu paneigiama ieškovės ir M. B. nurodoma versija, kad iš pradžių užsidegė stogas, ties krosnele). Pasak specialisto, jis matė krosnelę, ją apžiūrėjo, nenustatė požymių, jog ji buvo naudota (nerado medžio likučių joje). Apklausiamas jis taip pat patvirtino, jog M. B. jam sakė, kad krosnelės nenaudojo. Krosnelė yra uždaro tipo („buržuikos“ paprastai ir būna tokios), o tai reiškia, kad, jei ji būtų buvusi kūrenta, joje būtų likę kūrenimo medžiagų likučių (medienos).

18.7.                       Kiekvienas žmogus, supratęs, kad būtent jo atliekami ugnies darbai sukėlė gaisrą, ir žinodamas, kad draudžiama juos atlikti taip, kaip jis juos atliko, galėjo sąmoningai nurodyti, kad jau dega stogas (tam tikras žmogaus savisaugos instinktas – nurodyti su juo nesusijusią versiją).

18.8.                       Liudytojas V. J. (šalia angaro išsinuomojęs patalpas) nurodė, kad iki atvažiuojant gaisrininkams, stogas jau degė iš išorės, t. y. ši jo versija yra kitokia nei nurodė R. K., kuris teigė, kad jam atvykus stogas iš išorės nedegė. L. P. yra dirbęs pas M. B. iki gaisro, vien dėl to jo parodymai vertintini kritiškai.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

 

19.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d., adresu: (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, per kurį sudegė ieškovei UAB „LAIMTADA“ priklausantis pastatas – sandėlis (angaras), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       Pastatas, kaip turtas, buvo draustas draudėjos UAB „LAIMTADA“, todėl ieškovė, remdamasi su atsakove ADB „Gjensidige“ 2022 m. sausio 10 d. sudaryta (pratęsta) įmonių turto draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. GJELT3604457), galiojusia nuo 2022-01-26 iki 2023-01-25, pareikalavo draudimo išmokos. Pastato draudimo vertės pobūdis – nauja verte; sudarytos Draudimo sutarties priedas –  Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 059. 

21.       Ieškovė kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bet atsakovė 2023 m. sausio 12 d. raštu Nr. S04-1359545 (ieškinio priedas Nr. 8) informavo ieškovę, jog draudimo išmoka mokama nebus. Ieškovė 2023 m. kovo 1 d. papildomai su pretenzija (ieškinio priedas Nr. 9) kreipėsi į atsakovę prašydama iš naujo atlikti žalos administravimą, apskaičiuoti padarytą žalą bei išmokėti ieškovei (draudėjai) priklausančią draudimo išmoką. Atsakovė 2023 m. kovo 15 d. rašte atmetė pretenziją (ieškinio priedas Nr. 10).

22.       Šalių ginčas, buvęs paruošiamuosiuose dokumentuose dėl tinkamo ieškovo, tapo neaktualus, nes ieškovė visus turėtus finansinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „Urbo bankas“ (buvusiam hipotekos kreditoriui) yra įvykdžiusi (hipoteka pasibaigusi), t. y. tapo angaro ((duomenys neskelbtini)) savininke.

 

Dėl gaisro priežasties

 

23.       Byloje kilo ginčas prie gaisro priežasties. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė medžiagą dėl gaisro. Teisme 2024 m. sausio 4 d. gautoje Tarnybos medžiagoje nurodyta, jog sudegė pastatas, 2 keltuvai, 2 suvirinimo aparatai, 2 aukšto spaudimo plovyklos, ratų montavimo ir balansavimo stotelės, diagnostikos aparatas, automobilis BMW, motociklas ir įvairios naudotos automobilių detalės.

24.       Tarnybos 2022 m. lapkričio 25 d. akte Nr. 50.6-725 nurodyta gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, atliekant ugnies darbus. Teismas pastebi, kad nukentėjęs asmuo, įrašydamas pastabas dėl gaisro priežasties nurodė: „su tikėtina gaisro priežastimi sutinku, ikiteisminio tyrimo prašom nepradėti“.

25.       Vidaus tarnybos majoro R. K. Tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodyta, kad Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą iš M. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad dega metalinis angaro stogas, viduje yra technika, pranešėjas ją varo lauk, nukentėjusių žmonių nėra. Tyrimo metu nenustatyta, kad sandėlyje butų naudojama kieto kuro krosnis. <...> Gaisro metu apdegė ir nuo terminio poveikio deformavosi metalinės pastato konstrukcijos, išliko tik mūrinė pastato dalis, sugriuvo perdengimo plokštės, apdegė 2 keltuvai, 2 suvirinimo aparatai, 2 aukšto spaudimo plovyklos, ratų montavimo ir balansavimo staklės, diagnostikos aparatas, automobilis BMW, motociklas ir įvairios naudotos automobilio dalys.

26.       Teismas pastebi, kad Vidaus tarnybos majoro R. K. Tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, jog „atliekant gaisro tyrimą nustatytą, kad 2022-11-24 tarp 12 val. 30 min. ir 12 val. 50 min. pastato nuomininkas M. B. angare – sandėlyje su kampiniu šlifuokliu pjovė automobilio išmetimo vamzdį. Nupjovus vamzdį išėjo į teritoriją pasiimti kito automobilio. Grižus po kiek laiko ir įėjus į vidų pastebėjo, kad toje vietoje, kur pjovė su kampiniu šlifuokliu kilo gaisras. Kadangi pastate buvo įvairių degių medžiagų, ugnis greitai išplito po visą pastatą. M. B. atlikdamas pjovimą kampiniu šlifuokliu pažeidė Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles (p. 178 5 m atstumu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios degios medžiagos turi būti pašalintos ir p. 366 sandėliuose draudžiama naudoti atvira ugnį). Už šiuos pažeidimus M. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas“.

27.       Tarnybos pateiktoje medžiagoje dėl gaisro yra T. S. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimas Nr. 725, kuriame nurodyta, jog pastatas nuomojamas, įvykio metu jo Angare nebuvo. Byloje taip pat yra M. B. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimas Nr. 725, kuriame nurodyta, jog jis kampiniu šlifuokliu pjovė vamzdį, po to nuėjo parsivaryti kitos mašinos, o kai grįžo, pamatė, kad toje vietoje, kurioje pjovė su šlifuokliu, dega apšiltinimo medžiaga. Mano, kad gaisras galėjo kilti nuo kibirkšties, pjaunat metalinį vamzdį.

28.       Administracinio nusižengimo protokole, kuris surašytas 2022 m. lapkričio 25 d. M. B., nurodyta, jog sandėliuojamose patalpose naudojo atvirą ugnį. Nepašalintos degios medžiagos 5 m atstumu nuo ugnies darbų atlikimo darbų vietos. M. B. pasiūlyta sumokėti 10 Eur baudą.

29.       Byloje nustatyta, jog M. B. paaiškinimus teikė ir Aplinkos apsaugos departamento inspekcijai. Paaiškinime, kuris parašytas 2022 m. lapkričio 24 d., nurodė panašias aplinkybes, patikslindamas, jog grįžus į angarą, pamatė, kad dega kampe, prie stalo presuotas popierius.

30.       Apklaustas per teismo posėdį M. B. ėmė teigti, kad pastato stogas užsidegė nuo šildymo krosnelės kamino. Pirmiausia pradėjo degti stogas aplink kaminą, gaisro židinys buvo aukštai (angaro stogo aukštis ties kaminu apie 6 metrai). Pamatęs degantį stogą, M. B. pats bandė gesinti gaisrą, tačiau kadangi degė labai aukštai, tai savo veiksmais M. B. nieko negalėjo padaryti, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai. Teismui paklausus, kodėl skiriasi paaiškinimas Tarnybos medžiagoje, kurioje tirtos gaisro aplinkybės, nurodė, kad Vidaus tarnybos majoras R. K. pasiūlė rašyti gaisro kilimo priežastį nuo kampinio šlifuoklio, nes kitaip bus išskirtinis atvejis. Vidaus tarnybos majoras R. K. paneigė M. B. argumentą, kad jis patarinėjo rašant paaiškinimą. R. K. taip pat nurodė, kad jis nėra girdėjęs, jog kiti Tarnybos pareigūnai būtų rekomendavę, ar nurodę M. B. paaiškinimuose rašyti, kad gaisras kilo dėl pjovimo darbų, kaip teigia M. B..

31.       Per teismo posėdį M. B. taip pat teigė, kad buvo labai susijaudinęs, todėl paaiškinime nurodė netikras gaisro aplinkybes. Vidaus tarnybos majoras R. K., atvykęs į įvykio vietą jo metu, nurodė, jog nepastebėjęs, kad M. B. būtų labai susijaudinęs, t. y. elgėsi pagal situaciją adekvačiai. Per teismo posėdį apklaustas liudytojas V. J. (asmuo šalia Angaro išsinuomojęs patalpas) nurodė, kad iki atvažiuojant gaisrininkams, stogas jau degė iš išorės, tačiau jis nematė, kada ir kaip prasidėjo gaisras, bet M. B. nepanikavo dėl situacijos. Ieškovės atstovas įrodinėjo, kad reikia remtis Bendrojo pagalbos telefonu įvykusio pokalbio įrašu (Skambučio metu M. B. operatorei nurodė, kad „stogas užsidegė nuo buržuikės“ (garso įrašas nuo 0,55 min. iki 0,59 min.), nes asmuo, matydamas gaisrą ir prašydamas pagalbos, nemeluotų apie priežastis. Kitaip tariant, labiau tikėtina Bendrojo pagalbos telefono įrašo tekstu, bet ne Tarnybos medžiagoje surinktais dokumentais dėl gaisro priežasties.

32.       Teismas, įvertindamas ieškovės ir trečiojo asmens M. B. įrodinėjamas aplinkybes dėl gaisro priežasties nuo krosneles, atmeta jas kaip neįtikėtinas (CPK 185 straipsnis).

33.       Pirma, angaro stogo aukštis ties kaminu yra apie 6 metrai, bet ieškovė teigia, kad, pamatęs degantį stogą M. B. pirmiausia bandė gaisrą gesinti pats, tačiau, kadangi degė labai aukštai, tai M. B. nieko negalėjo padaryti. Neįmanoma pradėti gesinti gaisro, jei matai, kad jo židinys yra 6 metrų aukštyje ir nėra aukštuminės įrangos. Tyrimo medžiagoje nustatyta, kad Angare buvo stelažai, automobilio keltuvai, bet aukštuminės įrangos ar gaisrinės slėginės pusiau standžios žarnos nebuvo.

34.       Antra, byloje nenustatyta, kad M. B. būtų patyręs poveikį, rašydamas du atskirus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nurodydamas, jog gaisro priežastis – darbo su kampiniu šlifuokliu pasekmė ir būtent darbo su juo vieta.

35.       Trečia, iš liudytojo L. P. parodymų, kuris dirbo pas M. B. iki gaisro, nustatyta, kad gaisro pradžios M. B. nematė, nes tuo metu Angare jo nebuvo. Taigi krosnelės uždegto stogo prielaida nėra tikra, o specialių žinių turintis Vidaus tarnybos majoras R. K. teigė, kad jam atvykus stogas iš išorės nedegė. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog židinys yra „pastato šiaurės vakarų pusėje“, t. y. toje vietoje, kur M. B. nurodė atlikęs pjovimo darbus (Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. gruodžio mėnesio atsakymas į atsakovės 2022 m. gruodžio 28 d. užklausą; Tarnybinį pranešimo medžiaga ir gaisro židinio zonos pažymėjimas plane).

36.       Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

37.       Vadinasi, pagal įstatymą oficialaus valstybės kompetentingos institucijos parengto dokumento negalima paneigti paaiškinimais, liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad Administracinio nusižengimo byloje M. B. skirta 10 Eur bauda, kurios jis neginčijo, ikiteisminio tyrimo buvo atsisakyta. Teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti nustatytų faktinių aplinkybių, kaip jos nurodytos ir patvirtintos administracinės teisenos tvarka, Tarnybos pateiktoje medžiagoje dėl gaisro. Be to, ieškovės direktorius T. S. 2022 m. lapkričio 25 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 50.6.-725 nurodė, kad su gaisro kilimo priežastimi – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi atliekant ugnies darbus, sutinka.

38.       Teismas atmeta atsakovės argumentą dėl pažeisto Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 366 punkto (draudžiama sandėliuose rūkyti ir naudoti atvirą ugnį). Taisyklėse nėra nurodyta, jog draudžiama patalpose naudoti kampinį šlifuoklį. Byloje nėra įrodyta, kad kampinio šlifuoklio sukelta darbo procese žiežirba yra prilyginama atviros ugnies sąvokai. Be to, šalių sudarytoje draudimo sutartyje išvardintos rizikos mažinimo priemonės autoserviso veiklai: „Draudikas ir Draudėjas susitaria ir Draudėjas supranta, kad draudėjas, nuomininkai privalo nuolat laikytis šių draudimo rizikos mažinimo priemonių: 1.1. Elektros prietaisai (suvirinimo įrengimai, džiovintuvai, lygintuvai, mobilūs elektriniai šildytuvai su atvirais kaitinimo elementais) jais nesinaudojant ir nesant patalpoje turi būti išjungti iš elektros lizdo; 1.2 Akumuliatorius įkrauti tik darbo metu, esant nuolatinei priežiūrai. Ne darbo metu, ar nesant patalpoje, akumuliatorių įkrovėjų nenaudoti ir išjungti iš elektros lizdo., 1.3 Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros; 1.4. Draudžiama laikyti degias medžiagas prie šildymo prietaisų arčiau kaip 1 m; 1.5. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 1 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų; 1.6. 5 m spinduliu nuo karštųjų darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant šalia esančių degių konstrukcijų; 1.7. Laikytis visų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių normų ir reikalavimų.

39.       Taigi Priedo Nr. 1 prie įmonių turto draudimo liudijimo 1.6. punktas, kuriame numatyta pareiga  pašalinti arba patikimai apsaugoti 5 m spinduliu nuo karštųjų darbų atlikimo vietos esančias konstrukcijas ar medžiagas, kurios gali užsidegti, imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant šalia esančių degių konstrukcijų, atitinka Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punktą.

40.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tikroji gaisro priežastis yra neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi atliekant ugnies darbus, pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punktą, kuriame numatyta, jog 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Šie reikalavimai netaikomi vykdomame technologiniame procese tuo metu tiesiogiai naudojamoms medžiagoms. 

 

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir pareigos išmokėti draudimo išmoką

 

41.       Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-722 redakcija), CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika.

42.       Atsakovė įrodinėja, kad ji nedraudė veiklos rizikos, kuri buvo susijusi su pastato-sandėlio nuomininko (trečiojo asmens) naudotų automobilių dalių pardavimu ir (ar) sandėliavimu (Draudimo taisyklių papildomų sąlygų 3 punktas). Dėl šios priežasties draudimo išmoka nepriteistina CK 6.993 straipsnio 7 dalies pagrindu.

43.       Teismas atkreipia dėmesį, kad baigiamosiose kalbose atsakovė pripažino, jog jai nepavyko sutrinkti tiesioginių įrodymų, jog Agare buvo vykdoma automobilių ardymo/demontavimo veikla ir prekiauta dalimis.

44.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo M. B. panaudos sutarties pagrindu naudojasi parduotuve, adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šioje parduotuvėje buvo vykdoma prekyba. M. B. individualios veiklos pažyma patvirtina, kad jis gali  vykdyti šią veiklą: 1) variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (veiklos kodas 452000); 2) variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba (veiklos kodas 453200); 3) automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (veiklos kodas 451100); 4) automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (veiklos kodas 771100); 5) kitų asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma (veiklos kodas 772900). 

45.       Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, kad Angaras buvo tik automobilių ardymo vieta, žinant faktą, jog trečiasis asmuo panaudos būdu valdė parduotuvę, kurioje pardavinėjo tiek naudotas, tiek naujas detales. Pastebėtina, kad Vidaus tarnybos majoro R. K. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodyta, kad, tame tarpe, apdegė 2 keltuvai, 2 suvirinimo aparatai, 2 aukšto spaudimo plovyklos, ratų montavimo ir balansavimo staklės, diagnostikos aparatas. Teismo vertinimu rasti apdegę kilnojamieji daiktai įrodo, kad Angare buvo vykdomas transporto priemonių remontas, teikiamos autoserviso paslaugos (CPK 178-185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės argumentą, jog draudėjas jam neatskleidė visos informacijos apie Angare vykdomą veiklą ir teikė klaidinančią informaciją. Vadinasi, atsisakyti mokėti draudimo išmoką, argumentuojant klaidinimu ikisutartiniuose santykiuose, remiantis Taisyklių 12.13. papunkčio sąlyga, nebuvo pagrindo.

46.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 papildomų sąlygų 3 punktą, nes Angare sandėliavo naudotų automobilių dalis. Anot atsakovės, iš tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 29 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 06 priedo Nr. 1 matyti, kad Angare buvo daugybė naudotų dalių (pvz., 180 padangų, 80 variklių, 75 pavarų dėžės, 175 lempos, 20 akumuliatorių, 110 duslintuvų, stabdžių pūslių, 210 sparnų, durų, sėdynių, 200 šlangų, kilimėlių, kalpokų ir daugybė kitų naudotų dalių) bei 16 metalo laužui skirtų automobilių.

47.       Draudimo liudijimo priedo 4 dalies 3 punkte nurodyta, jog „Draudėjas sudarydamas sutartį patvirtina, kad apdraustuose pastatuose, pastatuose, kuriuose laikoma apdrausta įranga ir/ar sandėliuojamos apdraustos atsargos bei šių pastatų teritorijoje nėra vykdoma naudotų transporto priemonių ardymo/demontavimo veikla, prekyba naudotomis transporto priemonių dalimis bei tokių dalių sandėliavimas. Šios informacijos neatitikimas tikrovei bus laikomas rizikos padidėjimu ir Draudikas įvykio atveju turėtų teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti“.

48.       Teismo vertinimu, ieškovės perduotų daiktų sąrašas pagal Sutarties priedą Nr. 1 trečiajam asmeniui  M. B. savaime neįrodo Liudijimo priedo 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Byloje Vidaus tarnybos majoro R. K. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodyta <...> „Įėję į blokais atskirtą patalpą matome pagal sienas apdegusiais medinės lentynas su detalėmis, viduryje stovinčius automobilio keltuvus, ant žemės gulinti apdegusi motociklą, kampe (ardomą ar remontuojama) BMW automobilį <...>“. Taigi nėra nei padangų, nei variklių ar kitų daiktų, kurie nurodyti tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 29 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 06 priede Nr. 1.

49.       Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudėjo vykdoma veikla – administracinė ir aptarnavimo veikla, transporto priemonių remontas/autoservisas, nuoma.

50.       Taigi atsakovei buvo žinoma, kad viena iš Angare vykdomos veiklos rūšių – autoserviso, todėl buvo atskirai aptartos rizikos mažinimo priemonės (Papildomos sąlygos visam draudimo liudijimui (4 punktas)). Draudikei žinant, kad Angare bus vykdoma automobilių remonto veikla, protinga manyti, kad ji turėjo suprasti, jog Angare bus laikomas tam tikras kiekis detalių. Jei atsakovė norėjo mažinti riziką, galėjo konkrečiai aptarti, koks bus maksimalus detalių kiekis, kaip leistinas, Angare.

51.       Minėta, Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 Papildomų sąlygų, kurios nurodytos kaip rizikos mažinimo priemonės, 1.6 punkte nurodyta, kad vykdant autoserviso veiklą, 5 m spinduliu nuo karštųjų darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant šalia esančių degių konstrukcijų. Ši sąlyga iš esmės yra reikalavimo, išdėstyto 1.7 papunktyje (Laikytis visų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių normų ir reikalavimų), pakartojimas, nes dispozicija sutampa su Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punktu. Teismas konstatavo, jog šis pažeidimas yra įrodytas, nes nustatyta, kad M. B. sandėlyje su kampiniu šlifuokliu pjovė automobilio išmetimo vamzdį. Darbo procese susidarė žiežirbos, kurios sukėlė gaisrą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pati eiga, t. y. kaip tiksliai plito gaisras, nėra aiški.

52.       Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad trečiasis asmuo sudarė palankias sąlygas plisti gaisrui dėl degių naudotų dalių sandėliavimo (sėdynių, kilimėlių, akumuliatorių, plastikinių dalių ir kt.), tuo sukeliant didelę žalą, o tai leidžia atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

53.       Tarnybos gaisrinio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad Angaro: <...> Pirmame aukšte laikomos metalinės automobilių detalės, antrame aukšte – degios detalės, sėdynės, padangos, plastmasinės dalys. Pastate sumontuota gelžbetoninės perdanga gaisro metu įlūžo“. Šia aplinkybę patvirtina ir SmartClaims 2022 m. gruodžio 2 d. darytos nuotraukos po gaisro bei 2022 m. gruodžio 6 d.  Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymas į 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovės užklausą. Taigi degios medžiagos buvo antrame aukšte, o gaisras kilo pirmame aukšte, kuriame, kaip nurodė specialią kompetenciją turinti Tarnyba, nebuvo sandėliuojama degių daiktų. Taigi gaisro plitimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su įrodinėjamu degių detalių laikymu, todėl negalima konstatuoti, kad žala padidėjo dėl trečiojo asmens Angare laikomų degių naudotų dalių (CK 6.246-6.249 straipsniai). Vadinasi, atsakovė neįrodė šiuo argumentu, kad buvo pagrindas visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį.

54.       Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nukentėjusio asmens prašymas nepradėti ikiteisminio tyrimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių II d dalies 12.10.8 papunktį (jei Draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas nesiima protingų priemonių, kurios įgalintų išsiieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusio asmens ar veikia tokiu būdu, kad sukelia sunkumų Draudikui įgyvendinti jo atgręžtinio reikalavimo teisę). Byloje nėra ginčo dėl gaisro sukėlusio asmens kaltės. Šalys nesitarė, kad visais atvejais kilus gaisrui atliekamas ikiteisminis tyrimas.

55.       Taisyklių 2.8 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu draudimo sutartyje raštu nesutarta kitaip, kai apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl ugnies, šilumos poveikio apdraustam turtui, dalyvaujančiam gamybiniame procese (jį lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan.), išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą. Taigi kampinis šlifuoklis, kaip draudžiamas naudoti daiktas, nenumatytas.

56.       Teismas atmeta ieškovės teiginį, jog sudarytoje Draudimo sutartyje numatyti draudimai yra kumuliatyvūs, t. y. atsakovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos nustačiusi, kad apdraustame angare buvo vykdoma bent viena iš šių veiklų: a) transporto priemonių ardymo/demontavimo veikla, b) prekyba naudotomis transporto priemonių dalimis c) naudotų dalių sandėliavimas. Šalys aptarė draudimo objektą ir atskirai Papildomas sąlygas visam draudimo liudijimui, išskiriant Rizikos mažinimo priemonės autoserviso veiklai. Jei nors viena iš tų sąlygų yra nevykdoma, atsakovė taiko rizikos vertinimo priemones.

57.       Liudijimo 4 punkto sąlygų 2 punkte numatyta, kad „Draudėjas supranta, kad visų aukščiau, punktuose 1.1 – 1.7, nurodytų priemonių nevykdymas arba nepilnas vykdymas, Draudiko bus laikomas draudimo rizikos padidėjimu. Jei šių priemonių nesilaikymas turės tiesioginę įtaką draudžiamojo įvykio faktui ar nuostolio padidėjimui, Draudikas įgyja teisę atsisakyti mokėti ar mažinti draudimo išmoką”. Taisyklių I dalies 6.9.2. ir 6.9.3. punktuose atitinkamai nurodyta, kad „Draudikas turi teisę sumažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu Draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas arba kuris nors iš jų: nesiima priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui sumažinti; nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar protingų Draudiko reikalavimų, susijusių su draudimo rizikos sumažinimu”.

58.       Teismo vertinimu, pats savaime, kaip įrodinėja atsakovė, įvairių degių medžiagų buvimas pastate nepaveikė įvykio fakto, bet turėjo priežastinį ryšį su tuo, kad ugnis greitai išplito po visą pastatą. Tačiau autoserviso veiklos vykdymas yra neįmanomas be tam tikrų detalių, tame tarpe, degių buvimo pastate. Tai įvertino ir draudikė, skaičiuodama draudimo įmokos dydį, aptardama rizikos dėl autoserviso veiksnius. Atsisakyti mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad gaisras greičiau plito ir žala padidėjo dėl buvusių Angare detalių, kai draudikė nenurodė privalomo tokių detalių laikymo sąlygų, nėra sąžininga (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

59.       Byloje įvertinus visas aplinkybes dėl gaisro kilimo, galime padaryti išvadą, jog trečiasis asmuo nesiėmė pakankamų priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant šalia esančių degių konstrukcijų. Draudimo sutartyje nėra aptarta, kokios priemonės yra pakankamos, siekiant išvengti gaisro. Trečiojo asmens M. B. išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Taigi šio asmens žinios apie darbų saugą, priešgaisrinių saugumo reikalavimo taisyklių turinio suvokimą turi būti vertinamos pagal jo turimą išsilavinimą.

60.       Tarnybos išvadoje nėra nurodyta, kad gaisro priežastis – neišlaikyti 5 metrai. Pažymėtina, kad Taisyklėse yra išimtis – reikalavimai dėl karštųjų darbų atlikimo vietos netaikomi vykdomame technologiniame procese tuo metu tiesiogiai naudojamoms medžiagoms. Tačiau, jei kilo gaisras dėl žmogaus neatsargaus elgesio su ugnimi, sutiktina su atsakove, kad tai bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atsakingai pažeidimas.  

61.       Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsargumo priemonių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 123) (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 33 punktą). Kita vertus, draudimo sutarties tikslas – apsaugoti asmens turtinius interesus žalos atsiradimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62.       Taigi šalių sudarytame  Liudijimo Priede Nr. 1 prie (įmonių turto draudimo liudijimo GJELT Nr. 3604457) yra nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra ugnis ir nėra nurodyta, kad taikoma išimtis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi atliekant ugnies darbus.

63.       Minėta, kad Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 papildomų rizikos mažinimo priemonių, nurodytų  nuo 1.1 iki 1.7 sąlygose nesilaikymas ar nepakankamas laikymasis yra ne nedraudžiamasis įvykis, o draudimo rizikos padidėjimas, kuris gali paveikti sprendimą nemokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra draudiko atsakomybę panaikinanti arba mažinanti pasekmė. Šių sąlygų nevykdymas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, tuo tarpu antrosios sąlygos nevykdymo atveju šių aplinkybių nustatyti nereikia, nes ji apskritai nesukelia draudikui pareigos mokėti draudimo išmokos. 

64.       Kasacinis teismas išaiškino, jog sutarčių sąlygos apibrėžiančios atsargumo priemones ir jų pasekmes vertintinos itin atidžiai, nes jomis draudikas siekia apriboti savo riziką ir kartais išvengti savo pareigų vykdymo draudėjo nenaudai. Kaip taisyklė, tokiomis sąlygomis pažeidžiami draudėjo teisėti lūkesčiai dėl draudimo sutartimi teikiamos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 41 punktas).

65.       Tarnybai nustačius neatsargią kaltės formą dėl gaisro kilimo, teismo vertinimu, atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 išaiškinimą, būtų neprotinga visiškai nemokėti draudimo išmokos, nes tuomet prarastų prasmę draudimo sutarties sąlyga, kuria draudėjas norėjo apsidrausti nuo ugnies. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, visiškai atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 185 straipsnis), t. y. per pusę sumažinant prašomą priteisti draudimo išmokos sumą, t. y. iki 100 246,00 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis). Tokia draudimo išmokos suma priteisiama atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma nustatyti kokia procentine išraiška buvo poveikis gaisrui ir jo sukeltoms pasekmėms neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, todėl vadovaujamasi proporcingumo principu (CK 1.54 straipsnis).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

66.       Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti.

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

68.       Ieškovės prašė priteisti solidariai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69.       Teismui pripažinus, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteistina 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

70.       Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). 

71.       Ieškovė prašė priteisti sumokėtą žyminį mokestį, kurio dydis 2 479,00 Eur, bei 3 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (pinigų priėmimo kvitas 2024 m. kovo 4 Nr. 882300). Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 739,50 Eur  (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

72.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

iš dalies tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LAIMTADA“ ieškinį.

Pripažinti 2022 m. lapkričio 24 d. įvykusį gaisrą draudžiamuoju įvykiu.

Priteisti ieškovei UAB „LAIMTADA“ (juridinio asmens kodas: 303039196) iš atsakovės ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas: 110057869) 100 246,00 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 739,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                    Rūta Petkuvienė