Civilinė byla Nr. e2A-2079-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00129-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.3.;1.3.2.10.;2.1.5.2.;3.1.7.6.;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NOVUS REX“ dėl darbo sutarties pagrindo nustatymo ir patikslinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktame ieškinyje prašė pakeisti tarp jo ir UAB „NOVUS REX“ 2011 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 arba 4 dalį, arba pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu; įpareigoti atsakovę UAB „NOVUS REX“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) patikslinti ieškovo D. R. 2011 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės vienintelis akcininkas M. M. 2011 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė su juo sudaryti darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią jis nuo 2011 m. birželio 22 d. pradėjo eiti UAB „NOVUS REX“ direktoriaus pareigas. 2012 m. gegužės 22 d. atsakovės vienintelė akcininkė R. M. savo sprendimu nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį, nenurodydama darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir motyvo. Atsakovės buhalterė S. L. 2012 m. gegužės 23 d. VSDFV nurodė, kad darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas, vis dar eidamas atsakovės UAB „NOVUS REX“ direktoriaus pareigas, 2012 m. gegužės 24 d. pats panaikino atsakovės buhalterės pateiktą VSDFV pažymą kaip tikrovės neatitinkančią. Atsakovė Juridinių asmenų registrui 2012 m. gegužės 25 d. pateikė 2012 m. gegužės 22 d. vienintelio akcininko sprendimą, o atsakovės buhalterė S. L. 2012 m. gegužės 28 d. VSDFV nurodė, kad darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kėdainių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 jis buvo pateikęs patikslintą ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo, delspinigių priteisimo, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmėnesines atostogas priteisimo, negrąžintų pinigų priteisimo, išeitinės išmokos priteisimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Tuo metu jis teismui paaiškino, kad neprašo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kadangi darbo sutartis 2012 m. gegužės 22 d. nutraukta atsakovės vienintelės akcininkės sprendimu. Prašė teismo tik įpareigoti atsakovę, jog ji VSDFV patikslintų darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kadangi VSDFV nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitiko tikrovės. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį ieškovo reikalavimą – įpareigoti atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl šis reikalavimas buvo atmestas. Be to, ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, teismas laikė, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl išeitinės išmokos priteisimo. 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovas sužinojo, jog atsakovė, po to kai įsiteisėjo pirmos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, 2016 m. rugsėjo 6 d. VSDFV pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kadangi atsakovė VSDFV pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pirmos instancijos teismo sprendimą, šiuo atveju norint, jog būtų VSDFV patikslintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį, pirmiausia būtina pakeisti (pripažinti) darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį. Civilinės bylos Nr. e2-749-813/2015 nagrinėjimo metu atsakovės atstovas direktorius M. M. su liudytoja  R. M. nurodė, kad darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nes 2012 m. gegužės 22 d. jis (ieškovas) atsakovės patalpose neva pavogė liudytojos R. M. rankinę, dėl to buvo kviesti policijos pareigūnai. Mano, kad šios aplinkybės yra neteisingos, kadangi 2012 m. gegužės 22 d. į atsakovės patalpas atėjo R. M. ir su darbuotojais pradėjo iš vakaro švęsti savo gimtadienį. Kadangi jie su R. M. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dėl to apie 16.00 val. jis paėmė savo sugyventinės R. M. rankinę, ją nuvežė į namus. R. M. įsižeidė, kad jis kartu su ja nešvenčia gimtadienio, todėl apie 16.23 val. paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie tariamą rankinės vagystę. Policijos pareigūnai priėmė procesinius sprendimus, kuriais nustatė, kad nebuvo rankinės vagystės, tą vėliau pripažino ir pati R. M.. Atsakovė 2012 m. gegužės 23 d. VSDFV nurodė, jog darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi akcininkė buvo įsižeidusi ir nenorėjo mokėti jam išeitinės kompensacijos. VSDFV buvo nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, vėliau patikslinta į DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindą, t. y. abiem atvejais nurodė, kad darbo sutartis nutraukta dėl jo kaltės ar iniciatyva, dėl to jis prarado teisę į dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
3. Atsakovė UAB „NOVUS REX“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad analogiškas reikalavimas to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui, tame pačiame teisme yra keliamas jau antrą kartą. Civilinė byla Nr. e2-749-813/2015 yra išnagrinėta, o teismo sprendimas įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad byloje praleistas ir ieškinio senaties terminas, be to nėra pateiktas motyvuotas ir pagrįstas prašymas šį terminą atnaujinti. Ieškovas teismui nepateikė jokių reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl jie laikytini nepagrįstais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 20 d. D. R. ir UAB „NOVUS REX“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas nuo 2011 m. birželio 22 d. pradėjo įmonėje dirbti direktoriumi. 2012 m. gegužės 22 d. UAB ,,NOVUS REX“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nuo 2012 m. gegužės 22 d. atleisti D. R. iš direktoriaus pareigų. Pagal VSDFV Kauno skyriaus pažymą Nr. 16A-666, D. R. atleidimo iš darbo pagrindu 2012 m. gegužės 28 d. buvo nurodyta DK 127 straipsnio 1 dalis. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė UAB „NOVUS REX“ pakeitė VSDFV duomenų bazėje darbo sutarties su D. R. nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Iš prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. e2-749-813/2015 teismas nustatė, kad ieškovo atstovas parengiamojo posėdžio metu galutinai suformulavo reikalavimus ir, be kitų reikalavimų, prašė teismo įpareigoti atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-749-813/2015, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neginčija atleidimo pagrindo, o tik prašo įpareigoti atsakovę pateikti patikslintus duomenis VSDFV. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį ieškovo reikalavimą – įpareigoti atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą.
6. Teismas nesutiko su atsakovės atstovų pozicija, jog darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jo pakeitimas iš esmės reikštų teismo sprendimo peržiūrą. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 ieškovas reikalavimo dėl darbo sutarties pagrindo pakeitimo nereiškė ir jo neginčijo. Nesant byloje ginčo dėl darbo sutarties pagrindo nutraukimo, teismas laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo pagrindu, koks buvo nurodytas į bylą pateiktoje 2015 m. vasario 2 d. VSDFV Kauno skyriaus pažymoje Nr. 16A-666. Esant šioms aplinkybės, teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo, kadangi vadovaujantis DK 140 straipsnio 3 dalimi, asmenims atleistiems iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį išeitinė išmoka nepriklauso. Teismo vertinimu, ankstesnėje byloje teismas nesprendė klausimo dėl atleidimo pagrindo nustatymo (pakeitimo), tačiau vertindamas ieškovo reikalavimo dėl išeitinės išmokos pritesimo pagrįstumą, pasirėmė byloje esančia pažyma, kurioje ieškovo atleidimo pagrindas buvo užfiksuotas pagal atsakovės perduotus duomenis VSDFV.
7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, kad šalių darbo santykiai nutraukti 2012 m. gegužės 22 d.; kad ieškovas neginčija pačio darbo sutarties nutraukimo, t. y. nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių, o tik prašo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta ne atsakovės nurodytu teisiniu pagrindu, sprendė, kad toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas), todėl jam taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas D. R. iš UAB „NOVUS REX“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2012 m. gegužės 22 d. vienintelės akcininkės R. M. sprendimu. Atsakovės buhalterė S. L. 2012 m. gegužės 23 d. VSDFV nurodė, kad darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip nurodė ieškovas, 2012 m. gegužės 24 d. jis pats panaikino atsakovės buhalterės pateiktą pažymą VSDFV. Atsakovė Juridinių asmenų registrui 2012 m. gegužės 25 d. pateikė 2012 m. gegužės 22 d. vienintelio akcininko sprendimą, o atsakovės buhalterė S. L. 2012 m. gegužės 28 d. VSDFV nurodė, kad darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 ieškovas D. R. duodamas paaiškinimus teismui (2015 m. birželio 11 d. garso įrašas Nr. 2) nurodė, jog 2012 m. gegužės 24 d., turėdamas nedarbingumą, pastebėjo, kad yra atleistas iš darbo, todėl kaip įmonės vadovas prisijungęs prie VSDFV sistemos ištaisė jo manymų padarytą klaidą, t. y. pašalino darbo sutarties nutraukimo įrašą. Pasibaigus nedarbingumui, jis 2012 m. birželio 6 d. sugrįžo į darbą, tačiau jam buvo pranešta, kad darbo sutartis yra nutraukta, todėl jis yra nepageidaujamas įmonėje.
9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra praleistas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę – neteisingai nurodytą atleidimo  pagrindą sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. birželio 6 d., t. y. sugrįžus į įmonę po nedarbingumo. Pažymėjo, kad ieškovas pirminį darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas) žinojo dar 2012 m. gegužės 24 d., kai VSDFV sistemoje savo iniciatyva panaikino atleidimo įrašą, tačiau nei pirmo, nei antro darbo sutarties nutraukimo pagrindo niekada neginčijo.
10. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė UAB „NOVUS REX“ pakeitė VSDFV duomenų bazėje darbo sutarties su D. R. nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nelaikytina kaip turinti reikšmę ieškinio senačiai, kadangi šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo nurodytas kaip pirminis ir jį atsakovas matė dar 2012 m. gegužės 24 d. (pats jį ištrynė). Teismas laikė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė ne pakeitė, o patikslino darbo sutarties nutraukimo pagrindą VSDFV duomenų bazėje (ištaisė klaidą). Teismas sutiko su atsakovės atstovo pozicija, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. atleidimo pagrindas buvo patikslintas dėl ieškovo spaudimo per ikiteisminio tyrimo instituciją. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-25996-16.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad abu darbo sutarties nutraukimo pagrindai ieškovui buvo (turėjo būti) žinomi daug anksčiau, nustatęs, kad antrasis darbo sutarties pagrindas buvo patikslintas dėl to, kad ieškovo atstovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (atsakovė vengdama baudžiamojo persekiojimo tik ištaisė klaidą), teismas sprendė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. negali būti laikoma ta data, nuo kurios turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, juolab ieškovas teismo prašo nustatyti visiškai naujus darbo sutarties nutraukimo pagrindus, o ne grąžinti buvusį.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas ieškovo reikalavimui dėl darbo sutarties pagrindo nustatymo (pakeitimo) taikė ieškinio senaties terminą, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.124, 1.126 straipsniai, DK 27 straipsnio 2 dalis).
13. Spręsdamas, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau priežasčių, dėl ko jis buvo praleistas, nenurodė. Pažymėjo, kad ankstesnėje civilinėje byloje ieškovą teisme atstovavo asociacija, pats ieškovas buvo nurodęs, kad prieš kreipdamasis į teismą konsultavosi su specialistais – teisininkais (advokatais) ir buhalteriais (2015 m. birželio 11 d. garso įrašas Nr. 2), tačiau reikšdamas reikalavimus dėl nesumokėtų išmokų, tame tarpe ir išeitinės išmokos, priteisimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo neginčijo, nors, pateikdamas ieškinį (jį tikslindamas), tokią galimybę turėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties instituto tikslas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, be to ieškovui nenurodžius ir teismui nenustačius svarbių priežasčių kodėl terminas buvo praleistas, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo jį atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovas D. R. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų rašytinių įrodymų, jų sąsajos, ypač susijusių su įmonės vadovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymu lokaliniuose aktuose, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju aktualus LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus LR DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. LR ABĮ 37 straipsnio 3-6 dalyse įtvirtintas bendrovės vadovo atšaukimo institutas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, sąlygojantis darbo sutarties pasibaigimą pagal LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi darbo sutartis su bendrovės vadovu baigiasi specialiajame - LR ABĮ nustatytu pagrindu. Tokiu atveju įforminant darbo sutarties pabaigą taikytinos LR DK normos - darbo sutartis baigiasi remiantis LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytu pagrindu. Pripažįstama, kad atsakovės vienintelė akcininkė R. M. turėjo teisę, kuri numatyta LR ABĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalyje, savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį su apeliantu, kaip su atsakovės direktoriumi, kai nėra jo kaltės, remiantis LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytu pagrindu. Tačiau atsakovės vienintelė akcininkė R. M., neįspėjusi apelianto, 2012 m. gegužės 22 d. vienintelio akcininko sprendimu nutraukė darbo sutartį, jame nenurodydama darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir motyvo, pagrindžiančio nutraukimo pagrindą, taip pat ji neužpildė darbo sutarties, iš savo, kaip apelianto darbdavio, pusės, nenurodė sutarties nutraukimo datos, pagrindo (teisės akto ir jo straipsnio), ir nepasirašė, tuo aiškiai parodydama, kad darbo sutartis nutraukta ne dėl apelianto kaltės, o atsakovės vienintelės akcininkės R. M. iniciatyva, turint išskirtinę teisę bet kada nutraukti darbo sutartį. Apeliantas pažymi, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje darbo byloje Nr. e2-749-813/2015 įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad jis apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuotas tik 2012 m. birželio 4 d. Kadangi atsakovė VSDFV pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš LR DK 127 straipsnio 1 dalies į LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai pagal aukščiau nurodytą pirmos instancijos teismo sprendime pasisakymą: „jeigu nereiškiamas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, tai nėra pagrindo tenkinti reikalavimo, kuriuo prašyta įpareigoti atsakovę SODRAI patikslinti darbo sutarties nutraukimo pagrindą“, tai šiuo atveju norint, jog būtų VSDFV patikslintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas iš LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį (pagal atsakovės vienintelės akcininkės sprendimą), pirmiausia būtina pakeisti (pripažinti) darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį, o vėliau, kaip pagal išvestinį reikalavimą, įpareigoti atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį. Taigi, apelianto nuomone, šiuo atveju iškyla reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties nutraukimo pagrindą teisinių vertinimų klausimai, kuriuos skirtingai vertino teismai šioje civilinėje byloje ir prijungtoje byloje Nr. e2-749-813/2015.
2. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, nurodant motyvą, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė ne pakeitė, o patikslino darbo sutarties nutraukimo pagrindą VSDFV duomenų bazėje (ištaisė klaidą). Apelianto nuomone, jo darbo sutartis nutraukta ne LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. negalėjo pakeisti VSDFV duomenų iš LR DK 127 straipsnio 1 dalies į LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (neištaisė klaidos), o padarė naują veiksmą, nurodydama, kad darbo sutartis nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, neturint įsakymo ir darbo sutarties, kuriuose būtų darbo sutarties nutraukimo pagrindas įvardintas kaip LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Pažymi, kad VSDFV pažymoje nurodyta, jog atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. tikslindama darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodydama, kad darbo sutartis nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, rėmėsi darbo sutartimi ir akcininko sprendimu, nors iš tikrųjų nei darbo sutartyje, nei akcininko įsakyme nenurodyta, kad darbo sutartis nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ar LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindais. Kita vertus, atsakovė turėjo teisę ir pareigą VSDFV duomenis patikslinti, pakeičiant iš LR DK 127 straipsnio 1 dalies į imperatyviai laikytiną LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį. Taip pat pažymi, kad atsakovė teismui įrodinėjo ir tam teismas pritarė, kad neva atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. VSDFV patikslino duomenis iš LR DK 127 straipsnio 1 dalies į LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (ištaisė klaidą), nes to reikalavo H. K., kuris jai darė spaudimą. Toks atsakovės ir teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes tai, kad VSDFV nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovė žinojo viso teisminio proceso Nr. e2-749-813/2015 nagrinėjimo metu, tačiau, kai byla buvo išnagrinėta, įsiteisėjo sprendimas ir kai H. K. kreipėsi į teisėsaugą, nurodydamas, kad apelianto darbo sutarties atleidimo pagrindas VSDFV sistemoje nurodytas klaidingai, nes darbo sutartis nėra nutraukta nei LR DK 127 straipsnio 1 dalies ar LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, todėl buvo prašyta, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto dokumento realizavimo, dėl ko būtų atitaisyti duomenys, t. y. VSDFV sistemoje būtų nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta vienintelės akcininkės sprendimu, kuris vertinamas kaip pagal LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį. Taip pat apeliantas pažymi, kad Valstybinė darbo inspekcija pasisakė, jog jeigu įmonės vadovas atleidžiamas akcininku sprendimu, nenurodant teisės akto, tai laikytina, kad darbo sutartis nutraukta LR DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir LR ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu, kurį reikia nurodyti VSDFV sistemoje. Apie tai, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. VSDFV tikslindama darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, apeliantas sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 16 d., kai apie tai pranešė H. K. ir tą pačią dieną iš VSDFV gavo pažymą ir užsakė pateikti kitus duomenis, kurie leistų pamatyti, kas konkrečiai pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindo duomenis, kuriuos jis gavo 2016 m. rugsėjo 23 d. Todėl, apelianto nuomone, laikoma, kad senaties terminas prasidėjo skaičiuoti reikalavimui dėl įpareigojimo atsakovę patikslinti VSDFV duomenis, pakeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas kreipėsi į Valstybinės inspekcijos darbo ginčų komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, po to kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris 2017 m. sausio 10 d. priėmė neskundžiamą nutartį.
3. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, nurodant motyvą, jog yra praleistas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog jis atleistas akcininkės sprendimu sužinojo 2012 m. birželio 4 d., kai buvo pasakyta, kad jis yra atleistas akcininkės sprendimu, kuris Juridinių asmenų registre pateiktas 2012 m. gegužės 25 d. Minėtame įsakyme nenurodyta, kad atleistas dėl apelianto kaltės ar jo iniciatyvos, tačiau 2012 m. birželio 4 d. VSDFV buvo nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokių duomenų VSDFV pateikimą apeliantas laiko klaidinančiu, kuriuos galima taisyti. Todėl nesuėjus trejų metų senačiai jis 2015 m. pradžioje civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę patikslinti VSDFV duomenis, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta ne LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, o vienintelio akcininko sprendimu. Apelianto įsitikinimu, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinio įvykio, kuomet daromas tęstinis pažeidimas. Šiuo atveju apie pažeidimą, jog 2012 m. gegužės 23 d. VSDFV nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta, buvo panaikinta kitą dieną, 2012 m. gegužės 24 d. Todėl laikytina, kad pažeidimas buvo pašalintas. Tačiau 2012 m. birželio 4 d. apeliantas sužinojo, kad VSDFV nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriam senaties terminas prasidėjo skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 5 d., o nepraleidęs senaties termino 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą, kad atsakovė būtų įpareigota VSDFV patikslinti duomenis, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta pagal akcininko sprendimą. Tačiau pirmos instancijos teismas nepakeitė, nurodydamas, kad negalima keisti, jeigu nėra reikalaujama keisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Toliau 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė VSDFV tikslino darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodydama, kad darbo sutartis nutraukta nebe LR DK 127 straipsnio 1 dalies, o LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindo, o apie šį atsakovės pažeidimą apeliantas sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. prasidėjo skaičiuoti senaties terminas, kuris sustojo, kai apeliantas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, o po to į teismą, kuris nagrinėjo šią bylą.
4. Teismas pasisakė, kad jis neįžvelgė priežasties, dėl kurios reikėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau apelianto nuomonė, jeigu yra praleistas ieškinio terminas, tai jį atnaujinti yra svarbios priežastys. Pirma, civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 nebuvo keliamas reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo nustatymo, išskyrus buvo keliamas klausimas dėl įpareigojimo atsakovę VSDFV patikslinti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, panaikinant sutarties nutraukimo pagrindą (LR DK 127 straipsnio 1 dalis) ir nurodant pagal akcininko sprendimą. Procese apeliantą neatstovavo advokatas, o atstovavo juridinis asmuo - asociacija „Idėja Kaunui“. Be to, jeigu teismas manytų, kad toks atstovavimas buvo tinkamas, tai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad proceso metu apelianto atstovui teisėjas uždraudė uždavinėti liudytojams klausimus, dėl ko apeliantas posėdyje buvo be atstovo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad asociacija yra netinkama apelianto atstovė apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantas, kaip ieškovas, buvo silpnoji pusė, tačiau teismas, turėdamas teisę nagrinėjant darbo bylą išeiti už ribų, to nepadarė, nors galėjo imtis iniciatyvos ir pats nustatyti darbo sutarties pagrindą, bet vietoj to tik deklaratyviai nurodė, kad apeliantas nereiškė reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo nustatymo, todėl nėra galimybės tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę patikslinti VSDFV duomenis. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje jis taip pat neturėjo advokato, kadangi tikėjosi, kaip ir anoje byloje, kad teismas laikys jį silpnąją puse ir sieks nustatyti objektyviąją tiesą. Tačiau tai nebuvo padaryta.
5. Teismo motyvas, kad byloje Nr. e2-749-813/2015 apeliantas turėjo tinkamą atstovą, nes paaiškinimo metu nurodė, jog kreipdamasis į teismą konsultavosi su specialistais - teisininkais (advokatais) ir buhalteriais, yra nepagrįstas ir negali būti vertinamas kaip aplinkybė, turinti reikšmės būtinumui atnaujinti terminą. Pirma, darbo inspekcijos specialistai konsultavimo metu pripažino, kad akcininko sprendime nenurodyta, jog apeliantas atleidžiamas savu noru (LR DK 127 straipsnio 1 dalies arba 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu), todėl atsakovė negali nurodyti VSDFV, kad darbo sutartis nutraukta minėtais teisės pagrindais. Taip pat pasakė, kad pagal banko išrašus matyti, kad apeliantui laiku nėra išmokėtas darbo užmokestis, kad apeliantui priklausytų dviejų mėnesių išeitinė kompensacija, nes jis atleistas akcininko sprendimu, nenurodant apelianto kaltės ar iniciatyvos, tačiau tas nebuvo sumokėta, dėl to apeliantui priklauso ir už delsimo laiką atsiskaityti. Apeliantas pažymi, kad apie tai, jog atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. VSDFV tikslindama darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbo sutartis nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu jis sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 16 d. ir tą pačią dieną užsakė iš VSDFV pažymas, kuriose matytųsi kokiomis aplinkybėmis buvo dar kartą pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Dėl ko VSDFV paprašyta pateikti išsamią informaciją apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo patikslinti duomenys, kurie vėliau, 2016 m. rugsėjo 23 d., buvo gauti, ir po to 2016 m. spalio 31 d. kreiptasi į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą. Po to, 2016 m. gruodžio 13 d. apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, 2017 m. sausio 10 d. teismas nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Vėliau, 2017 m. sausio 15 d. šioje byloje su ieškiniu kreipiausi į teismą. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantas siekė kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, todėl senaties termino atnaujinimo atveju nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas, užkirstas kelias neapibrėžtą laiką bylinėtis.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „NOVUS REX“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas tapatus reikalavimas dėl darbo sutarties pagrindo pakeitimo, todėl šioje byloje tokį reikalavimą galima nagrinėti, tačiau, atsakovo nuomone, tai nereiškia, kad šioje byloje gali būti paneigtos CPK 182 straipsnio 2 punkte ir 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, tarp šalių Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-749-813/2015 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei UAB „NOVUS REX“ dėl darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, negrąžintų pinigų priteisimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo. Šioje byloje ieškovas, be kita ko, reiškė reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovę patikslinti VSDFV duomenis, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta ne DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, o vienintelio akcininko sprendimu (DK 124 str. 1 d. ir ABI 20 str. 1 d. 4 p.). Ankstesnėje byloje ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl 1 012,51 Eur išeitinės kompensacijos priteisimo, motyvuodamas tuo, jog buvo atleistas iš darbo akcininko sprendimu, t. y. DK 124 str. 1 d. 1 p. ir ABI 20 str. 1 d. 4 p. pagrindu, o ne DK 127 straipsnio pagrindu. Taigi, anksčiau nagrinėjamoje byloje jau buvo įrodinėjamas faktas, kokiu pagrindu buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis. Ankstesnėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nustatė, tą pripažįsta ir ieškovas šiame apeliaciniame skunde dabar nagrinėjamoje byloje, kad ankstesnėje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, be to, ankstesnės bylos teismo posėdyje nurodė, jog atleidimo pagrindo neginčija, todėl ankstesnėje byloje teismai pripažino, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., o reikalavimą dėl išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 2 d., priteisimo atmetė, nes atleidus ieškovą DK 127 str. 1 d. pagrindu, išeitinė kompensacija nėra mokama (DK 140 str. 3 d.). Ankstesnėje byloje konstatavus, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., ši aplinkybė byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Priešingu atveju būtų kvestionuojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta ieškovui priteisti kompensaciją, ir tai keltų grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo. Teismas nustatė, o apeliantas to neginčija, kad darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2012 m. gegužės 22 d. Ši aplinkybė taip pat yra nustatyta anksčiau nagrinėtoje byloje. Be to, pats apeliantas pripažįsta, jog „2012 m. birželio 4 d. sužinojo, kad VSDFV nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriam senaties terminas prasidėjo 2012 m. birželio 5 d., o 2015 m. kovo mėnesį kreipiausi į teismą, kad atsakovė būtų įpareigota VSDFV patikslinti duomenis, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta pagal akcininko sprendimą“. Taigi, apeliantas pripažįsta, jog jam apie darbo sutarties atleidimo pagrindą, kuris jo netenkina, jam buvo žinoma nuo 2012 m. birželio 4 d. Šią dieną laikant ieškinio senaties dėl reikalavimo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą pradžia, akivaizdu, kad bendrasis trejų metų senaties terminas pasibaigė 2015 m. birželio 5 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra praleistas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę - jo manymu neteisingai nurodytą atleidimo pagrindą sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. birželio 6 d. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pirminį darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas) žinojo dar 2012 m. gegužės 24 d., kai VSDFV sistemoje savo iniciatyva panaikino atleidimo įrašą, tačiau nei pirmo, nei antro darbo sutarties nutraukimo pagrindo (DK 127 str. 1 d.) niekada neginčijo.
3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę patikslinti VSDFV 2016 m. rugsėjo 6 d. pateiktus duomenis dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, patikslinant, kad ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindas ne DK 136 str. 3 d. 2 p., o DK 124 str. 1 d. 1 p. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovo atleidimo pagrindas VSDFV buvo patikslintas dėl ieškovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-25996-16, iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. ieškovo atstovas H. K. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo buhalterei S. L. dėl galimo dokumento klastojimo, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo VSDFV, kad darbo sutartis su D. R. buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teisme atsakovas iš principo neprieštaravo, kad ieškovo atleidimo pagrindas, nurodytas VSDFV duomenų bazėje, būtų pakeistas į tą, kuris buvo nurodytas iki 2016 m. rugsėjo 6 d. ir kurį nustatė teismai anksčiau nagrinėtoje byloje (DK 127 str. 1 d. 1 p.). Tačiau su tokiu atsakovo pasiūlymu pats ieškovas nesutiko, o reikalavo, kad VSDFV būtų nurodytas visiškai naujas darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas (DK 124 str. 1 d. 1 p. ir ABI 37 str. 3 arba 4 d.). Akivaizdu, jog ankstesnėje byloje nustačius, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu, be to, šioje byloje atmetus ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties pagrindo pakeitimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę patikslinti VSDFV 2016 m. rugsėjo 6 d. pateiktus duomenis dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, patikslinant, kad ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 124 str. 1 d. 1 p.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė  (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.
18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas D. R. ir atsakovė UAB „NOVUS REX“ 2011 m. birželio 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas nuo 2011 m. birželio 22 d. pradėjo dirbti UAB „NOVUS REX“ direktoriumi (Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-749-813/2015, 3 t. b. l. 126). 2012 m. gegužės 22 d. UAB ,,NOVUS REX“ vienintelės akcininkės R. M. sprendimu sudaryta darbo sutartis su ieškovu D. R. nutraukta, nenurodant akcininkės sprendime darbo sutarties nutraukimo DK aprašyto teisinio pagrindo (Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-749-813/2015, 1 t. b. l. 108). Pagal byloje ir prijungtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 surinktus rašytinius įrodymus matyti, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo VSDFV sistemoje nurodant DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindą. (VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. 16A-666, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-749-813/2015). Iš prijungtos Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-749-813/2015 medžiagos nustatyta, jog ieškovas D. R. 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „NOVUS REX“ į teismą, jame suformulavo, be kitų, reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą atmetė, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
19. Ieškovas D. R. 2017 m. balandžio 13 d. pateikė teisme ieškinį (popierinės b. l. 52) atsakovei UAB „NOVUS REX“, kuriame suformulavo reikalavimą pakeisti tarp jo ir UAB „NOVUS REX“ 2011 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 arba 4 dalį, arba pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu; įpareigoti atsakovę UAB „NOVUS REX“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau nutartyje ir – VSDFV) patikslinti ieškovo D. R. 2011 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalį.
20. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodęs, jog ieškovas neįrodė suformuluoto ieškinio reikalavimo, be to, yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta ne DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu negalėjo pakeisti VSDFV duomenų bazėje įrašo iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, tai atsakovė padarė neturint jokio teisinio ir faktinio pagrindo (įsakymo ar darbo sutarties).

         Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymui pagrįsti jokių argumentų nenurodė (popierinės b. l. 101, antra pusė). Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, bei atsiliepimas į skundą, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teisėjų kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

            Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą, kurį buvęs darbdavys atliko 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikęs pranešimą VSDFV. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo (akcininko) absoliuti kompetencija šiais klausimais. Nei nagrinėjamoje byloje, nei prijungtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-749-813/2015 ieškovas D. R. nesiekė kvestionuoti vienintelės akcininkės 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atleisti jį iš darbo bendrovėje. Teisėjų kolegija nustatė, jog iki 2016 m. rugsėjo 6 d. VSDFV duomenų bazėje D. R. atleidimo iš darbo UAB „NOVUS REX“ pagrindu buvo nurodoma DK 127 straipsnio 1 dalis (darbuotojo prašymu). Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-749-813/2015 (popierinės b. 1 t. b. l. 157). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „NOVUS REX“ 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė pranešimą VSDFV, kuriuo patikslino darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą, nurodydama, kad darbo sutartis nutraukta nebe DK 127 straipsnio 1 dalies, o DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė UAB „NOVUS REX“ be faktinio ir teisinio pagrindo, praėjus ketveriems metams nuo darbo santykių su ieškovu nutraukimo, vienašališkai pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, taip pažeidė buvusio darbuotojo įstatymo saugomas darbines teises.  
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl darbdavio sprendimas vienokiu ar kitu pagrindu nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, sukelia socialinę įtampą, darbo sutarties nutraukimo faktinis ir teisinis pagrindas turi didelę įtaką tolimesnei darbuotojo darbinei reputacijai ir galimybei įsidarbinti pas kitą darbdavį. Teisėjų kolegija vertina, kad buvusiam darbdaviui 2016 m. rugsėjo 6 d. pakeitus ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies (darbuotojo pareiškimu) į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), toks atsakovės vienašališkas veiksmas neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes, pakenkė jo tolesnei darbinei reputacijai. Teisėjų kolegija vertina, kad po ketverių metų nuo darbo sutarties nutraukimo pakeisti ieškovo darbo sutarties pagrindą atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl darbo sutarties pagrindo su ieškovu vienašališko pakeitimo, netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko šioje dalyje atmesdamas ieškinį, šalių ginčą išsprendė neteisingai.
24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti. Nustatyta, jog apie 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovės pranešimą VSDFV dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ieškovas sužinojo 2016 m. rugsėjo 16 d. Ieškovas nedelsiant kreipėsi su pareiškimu į Darbo ginčų komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu atsisakė nagrinėti tokį ieškovo prašymą. Nustatyta, jog ieškovas 2017 m. sausio 15 d. ieškiniu buvusiam darbdaviui kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl darbo sutarties pagrindo pakeitimo (popierinės b. l. 2). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas nepraleido iki 2017 m liepos 1 d. galiojusio DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nurodytam reikalavimui byloje pareikšti.
25. Nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija panaikina Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti UAB „NOVUS REX“ atliktą 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą iš DK 127 straipsnio 1 dalies (darbuotojo prašymu) į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Šioje byloje teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo ieškinys šioje reikalavimo dalyje tenkinamas.  Ieškovo suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „NOVUS REX“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ieškovo D. R. 2011 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 2 nutraukimo pagrindo pakeitimą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 127 straipsnio 1 dalį, yra  perteklinis, kadangi teisėjų kolegijos sprendimas pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą sukels teisines pasekmes, pateikus šį sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

            Dėl reikalavimo nurodyti kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą

26. Ieškovas byloje suformulavo reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant, kad jis atleistas iš darbo UAB ,,NOVUS REX“ DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto (darbo sutartį nutraukus DK ir kitų įstatymų pagrindu) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu, arba pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija nustatė, kad D. R. yra atleistas iš darbo 2012 m. gegužės 22 d. UAB ,,NOVUS REX“ vienintelės akcininkės R. M. sprendimu. Apie tai, kad jis yra atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas sužinojo 2012 m. gegužės 24 d., kai VSDFV sistemoje savo iniciatyva panaikino atleidimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ((kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), nurodant DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu). Teisėjų kolegija iš prijungtos Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-749-813/2015 medžiagos nustatė, jog ieškovas D. R. atskiroje byloje 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „NOVUS REX“  į teismą, ieškinyje suformulavo, be kitų, reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą atmetė, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės ginčas dėl reikalavimo pakeisti D. R. atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant jo atleidimo iš darbo pagrindą DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindą, arba pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu, yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog ieškinys atsisakomas priimti teisme, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė minėtą ieškovo reikalavimą nagrinėti teisme šio teismo sprendimo 26 pastraipoje įvardintu pagrindu, o ši aplinkybė paaiškėjo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šioje ginčo dalyje teismo sprendimas atmesti ieškinį panaikintinas, civilinė byla šioje ginčo dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetęs, priteisė iš ieškovo atsakovei jos turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijai panaikinus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „NOVUS REX“  2016 m. rugsėjo 6 d. atliktą ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir šį ieškinio reikalavimą patenkinus, laikytina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 50 procentų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei iš ieškovo priteisiama 250 Eur turėtų išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (popierinės b. l. 109-111). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 procentų apimtimi), kitoje dalyje apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 150 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 400 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti.

Šioje byloje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „NOVUS REX“  2016 m. rugsėjo 6 d. D. R. atliktą atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą iš DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pakeisti D. R. atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant jo atleidimo iš darbo pagrindą DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindą, arba pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio 3 arba 4 dalies pagrindu, nutraukti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „NOVUS REX“ (į. k. 302615205) iš D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Albina Rimdeikaitė

Mindaugas Šimonis

Arvydas Žibas