Civilinė byla Nr. 2VP-653-639/2018

(Proceso numeris 2-06-3-09490-2017-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.5.1.; 3.5.24.

  KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens A. B. atstovui advokatui N. J., suinteresuoto asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko atstovei G. Č., suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovei advokatei Linai Šimei, suinteresuoto asmens valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą, dėl pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys S. V., J. K., P. V. J., A. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendra Lietuvos – Suomijos įmonė „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) Preilos gyv. Neringoje, savavališkai pastatytus statinius: motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir bendros Lietuvos – Suomijos įmonės „LATILA ARCHITECTS BALTIC“. Antstolė taip pat prašo S. V., J. K., P. V. J. ir A. B. už teismo sprendimo nevykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Nurodė, kad skolininkai iki šios dienos neįvykdė 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo –

nugriauti sklype, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) Preilos gyv., Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895( 16.31) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos- Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.             

2017 m. balandžio 4 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S1-17-75-2299; S1-17-75-2303; S-17-75-2305 ir S-17-75-2306.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-909-889/2013, kuris įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d., ir kuriame buvo konstatuota, jog ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat yra atsakinga dėl kilusių padarinių ir tai neužkerta kelio pareikšti reikalavimus VTPSI, jog šalys turi teisę bet kurioje proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pripažįsta, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo nurodytas įpareigojimas nugriauti statinius, (duomenys neskelbtini),, Neringoje, bei sutvarkyti statybvietę, nėra įgyvendintas. Tačiau nurodė, kad teismo sprendimas nėra vykdomas dėl objektyvių priežasčių – 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ buvo nuspręsta pritarti KNNP tvarkymo plano patikslinimo rengimui ir šio Nutarimo 2.3 punktu numatyta „derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų“. Taip pat, nutarimo parengiamojoje medžiagoje– 2015 m. balandžio 8 d. Aplinkos ministerijos rašte Nr. (18-2)-D8-2622 „Dėl Vyriausybės nutarimo projekto“ pažymima, kad vienas iš numatomų KNNP tvarkymo plano tikslų – racionaliai spręsti klausimus, susijusius su teismų sprendimų dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, įgyvendinimu ir sudarytų sąlygas sudaryti taikos sutartis, sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“, buvo pradėtos KNNP tvarkymo plano koregavimo procedūros (patvirtinta KNNP tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) programa). Remiantis inspekcijos veiksmais, jog inspekcija nesiekia priverstinio sprendimo vykdymo ir suinteresuotas asmuo turėjo pagrindo tikėtis, kad atsiradus tinkamoms sąlygos, egzistuoja galimybė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį.

Pažymėjo, kad valstybės institucijos su suinteresuotu asmeniu nebendradarbiavo – jam neteikė informacijos apie vykstančius procesus ir pradedamus KNNP tvarkymo plano koregavimo darbus, tačiau A. B., būdamas vieno iš statinių, esančių adresu Preilos g. 8B, Neringoje, savininku –2016 m. sausio mėnesį pakartotinai inicijavo dialogą su valstybės institucijomis ir kreipėsi į VSTT, o taip pat, visas kitas civilinėje byloje dalyvavusias šalis dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį. Vyko į pakartotinius susitikimus su VSTT bei kitų institucijų atstovais. Taip  pat suinteresuotas asmuo  vykdant 2016 m. kovo 5 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. VSTT nurodymus teikė siūlymus KNNP tvarkymo plano sprendiniams, be to vykdant 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. liepos 25 d. VSTT nurodymus, teikė du skirtingus architektūrinius pasiūlymus dėl statinių rekonstravimo. Tačiau, nepaisant maksimalių A. B. pastangų, jokių konkrečių susitarimų ir sprendimų dėl taikos sutarties pasirašymo nebuvo pasiekta. Papildomai, pažymėjo, kad Inspekcija, šiuo metu nėra atlikusi jokių veiksmų ir pateikusi jokių įpareigojimų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu. Suinteresuoti asmenys dalyvauja KNNP tvarkymo plano koregavimo procese bei derasi dėl būsimos taikos sutarties sąlygų. Suinteresuotas asmuo taip pat akcentavo, kad iki šiol vykusiuose teisminiuose procesuose nėra nustatytų kaltų A. B. veiksmų dėl atsiradusių savavališkos statybos padarinių. Teismas savo sprendimu konstatavo, jog A. B. bei kiti suinteresuoti asmenys yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, o savavališkos statybos padariniai yra pašalinami ne šių, o kaltųjų asmenų, lėšomis. Pažymėjo, kad tenkinus pareiškėjos antstolės A. R. Žičkuvienės prašymą būtų daromi papildomi nuostoliai ir pažeidžiamos A. B. kaip sąžiningo vieno iš statinių įgijėjo, neatlikusio jokių kaltų veiksmų teisės ir teisėti interesai.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teismo sprendime buvo nurodytos taikytinos pasekmės, kurias bus leidžiama taikyti, jei suinteresuoti asmenys nevykdys teismo sprendimo t. y. - atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Inspekcijai nugriauti sklype, pastatytus statinius: motelius, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Departamento, RAAD ir Laitila. Tuo tarpu teismas jokiame procesiniame dokumente nenurodė, kad atsakovams gali būti skiriamos baudos. Pažymėjo, kad CPK 771 straipsnio 6 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, jog skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, jį reikalauti įvykdyti už skolininką turi teisę išieškotojas.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti antstolės prašymą, kadangi iki šiol teismo sprendimas nėra įvykdytas. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys pateikė prašymą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kurioje priimtas sprendimas ir nors suinteresuoti asmenys uždelsė pateikti šį prašymą, byloje prašymas priimtas ir bus svarstomas, atsižvelgiant į tai suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad tenkinus pareiškėjos antstolės A. R. Žičkuvienės prašymą dėl pasekmių taikymo gali susidaryti teisinė situacija, kad vienu teismo procesiniu sprendimu bus leista taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bus leista nugriauti ginčo pastatus, tuo tarpu kitu to paties teismo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) procesiniu sprendimu bus atidėtas sprendimo vykdymas. Tokiu būdu galima situacija, kad būtų priimti du to paties teismo vienas kitam prieštaraujantys procesiniai sprendimai. Pažymėjo, kad Vyriausybė nusprendė pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ ir jo 4 punktą išdėstyti taip:„4. Teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą.“

Suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovė advokatė Lina Šimė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad tik suderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūrą, kurioje nurodyti įpareigojimai, kaip atitinkamai turėtų būti pakoreguoti Preilos 8B, Preilos gyv., Neringoje, pastatyti trys pastatai – moteliai, kad atitiktų to regiono architektūrą, galima būtų kalbėti apie taikos sutarties sudarymą vykdymo procese. Pareiškimą prašė negarinėti teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti pastatus, pateiktas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis Vyriausybės nutarimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo. Taip pat akcentavo, kad šiuo atveju, nors antstolės reikalavimas yra teisėtas ir teismo sprendimas nėra vykdomas, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimas nevykdomas ne dėl suinteresuotų asmenų kaltės. Tam turi įtakos atsakingų institucijų užtęsti veiksmai ir neveikimas.

Suinteresuoto asmens A. B. atstovas advokatas N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimu nustatyta prievolė dėl pastatų nugriovimo yra padalinta visiems atsakingiems asmenims ir nėra asmeninė A. B. prievolė, todėl jis vienas negalėjo jos vykdyti. Pažymėjo, kad reikalavimai dėl pastatų nugriovimo negali būti vykdomi kol nėra išspręstas nuostolių atlyginimo klausimas suinteresuotiems asmenims kaip teisėtiems ir sąžiningiems turto įgijėjams. Prašė antstolės pareiškimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 įpareigojo: 1)atsakovus P. V. J. ir J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigojo atsakovą S. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. 2301-0002-0091, Preilos 8B, Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. 2399-0000-8043, užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigojo atsakovą A. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę. 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu teismas taip pat nusprendė, kad atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.

2014 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Įsiteisėjus 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui atsakovai privalėjo iki 2015 m. balandžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0075/17/00586 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovui A. B.- per 6 mėnesius nuo teisino sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. 2399-0000-8065, užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31), ir sutvarkyti statybvietę, 2017 m. balandžio 4 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr. S-17-75-75-2305 (vykd. b. Nr. 0075/17/00586, l. 4).

Vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/00587 pradėtoje pagal 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 atsakovas S. V. įpareigotas nugriauti žemės sklype, 2(duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, užfiksuotą 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, 2017 m. balandžio 4 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nuirau tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S -17-75-2306 (vykd. b. l. 0075/17/00587, l. 35). Vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0075/17/00585 ir 0075/17/00584 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017-03-10 vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams K. ir P. V. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo jsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą - motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31), ir sutvarkyti statybvietę, 2017 m. balandžio 4 d. surašyti sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S -17-75-2303 (vykd. b. 0075/17/00585, l. 4) ir Nr. S-17-75-2299 (vykd. b. Nr. 0075/17/00584, l. 4). Antstolė 2017 m. balandžio 4 d. surašė aktus ir kreipėsi į teismą, prašydama taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 2 dalį ir 6 dalį.

Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjų P. V. J. ir J. K. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. eVP2-15918-901/2017 pareiškėjų prašymą tenkino ir iki 2018 m. kovo 1 d. atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą. Sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kurioje priimtas sprendimas dėl įpareigojimų nugriauti statinius, 2018 m. kovo 8 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 94 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, kuriuo pratęsė terminą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimui iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 584, 586, 587 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje (pagal pakeistą civilinio proceso kodekso redakciją 771 str. 6 dalis). Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013; kt.)

Kaip matyti dėl CPK 771 straipsnyje numatytų baudų taikymo yra suformuota vieninga kasacinio teismo praktika, pagal kurią aiškiai nurodoma, kad už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, jeigu neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytas sankcijas – skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leidžiama ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringoje, pastatytus statinius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti statybos inspekcija), dėl to CPK 771 str. 6 d. nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama.

Šiuo atveju, nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo.

Teismo vertinimu būtina nustatyti dėl kokių priežasčių teismo sprendimas nėra vykdomas.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklype esantys ir 2002 m. rugpjūčio 12 d. pripažinti tinkamais naudoti statiniai  patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos: (i) 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (toliau – KNNP tvarkymo planas) ir; (ii) 2012-09-21 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (toliau – Neringos bendrasis planas). Žemės sklypas (bei jame esantys Statiniai) patenka į teritoriją, kuri KNNP tvarkymo plane šiuo metu yra (iki kol bus patvirtinta KNNP tvarkymo plano korekcija) suplanuota kaip „ekstensyviai technogenizuota aplinkos komunikacijų-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona“, kurioje KNNP tvarkymo plano 9.7.1.3 punktu numatoma, kad nenaudojant šios teritorijos automobilių stovėjimo aikštelės paskirčiai, teritorija turi būti rekultivuojama, o Neringos bendruoju planu teritorija priskiriama „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų“ teritorijoms. 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, kadangi dar iki šiol vyksta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) procedūra, kurios derinimui užsitęsus nepateisinamai ilgą laiką, Vyriausybė 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 927 nustatė galutinį terminą iki kada šie derinimai turi būti užbaigti, t.y. iki 2018 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2017 m. gruodžio 20 d. buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas. Nustatytu terminu projekto derinimo darbai nebuvo užbaigti, todėl Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 94 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, kuriuo pratęsė terminą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimui iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-3504(1.8) Inspekcija nurodė, kad atsakovams nevykdant sprendimo, privalės organizuoti šio sprendimo vykdymo priverstinai. Tačiau prieš teikdama vykdomąjį raštą antstoliui inspekcija ruošiasi kreiptis į atsakingas institucijas, dėl informacijos ar planuojama keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, susijusius su teritorija, kurioje yra griautini pastatai, remdamasi gautomis išvadomis inspekcija spręs klausimą ar galima sudaryti taikos sutartį. Remiantis tokia inspekcijos pozicija suinteresuoti asmenys (atsakovai) turėjo pagrindo manyti, jog priverstinis sprendimo vykdymas nebus pradėtas ir, atsiradus tinkamoms sąlygoms bus galima sudaryti taikos sutartį (b. l. 30-31). Iš pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų, matyti, kad suinteresuoti asmenys aktyviai bendradarbiauja su VSTT bei kitomis byloje dalyvavusiomis šalimis. Vykdant VSTT nurodymus, teikė siūlymus KNNP tvarkymo plano sprendiniams (b. l. 32-36, 40,42). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys deda visas pastangas vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, matyti, kad už taikų problemos sprendimo būdą nagrinėjamu atveju pasisako ir Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos (b. l. 44-45), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (b. l. 48), Neringos savivaldybė (b. l. 51).

Be to suinteresuoti asmenys P. V. J. ir J. K. kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. eVP2-15918-901/2017 teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2018 m. kovo 1 d. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kurioje priimtas sprendimas dėl įpareigojimų nugriauti statinius, 2018 m. kovo 8 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Pažymėtina, kad išieškotojas - Inspekcija, šiuo metu nėra atlikusi jokių veiksmų ir (ar) pateikusi jokių įpareigojimų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, priešingai, inspekcija dalyvauja procese, susijusiame su galimos taikos sutarties pasirašymu.

Matyti, kad suinteresuoti asmenys deda pastangas, kad įvykdyti teismo sprendimą ar sudaryti taikos sutartis vykdymo procese. Darytina išvada, kad teismo sprendimo neįgyvendintas būtent dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), sukūrusio aiškius teisėtus lūkesčius, jog bus sukurtos sąlygos taikos sutarčiai sudaryti. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys, aktyviai dalyvavo vykusiuose procesuose, t. y. derino bei teikė pasiūlymus KNNP tvarkymo plano sprendiniams, teikė architektūrinius pasiūlymus pagal VSTT pateiktus reikalavimus, kurių pagrindu būtų sudaroma taikos sutartis ir, atitinkamai, įteisinti konstatuotos savavališkos statybos padariniai. Šių aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju, reikėtų atsižvelgti ne tik į sprendimo neįvykdymo priežastis, bet ir siekti proporcingų pasekmių taikymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys prašė išieškotojų bendradarbiauti, kad galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą, t.y. buvo aktyvūs ir nevengė bendradarbiauti su antstole ir išieškotojais. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo suinteresuoti asmenys įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – dėl atsakingų institucijų nepagrįstai ilgai užsitęsusio sprendime nurodyto išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrų.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, t. y. kad teismui patenkinus antstolės prašymą ir leidus nugriauti ginčo pastatus, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai, antstolės prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0075/17/00587, Nr. 0075/17/00585, Nr. 005/17/00584 ir Nr. 0075/17/00586 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                    Saulius Zajarskas