Baudžiamoji byla Nr. 2K-404/2013

Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00087-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.;

2.6.6.;

2.6.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaitytas sulaikymo nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2012 m. birželio 14 d. laikas, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL (780 Lt) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė 5720 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. Š. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios tenkinti prokuroro kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., iki 13.55 val., tikslus laikas nenustatytas, VĮ „Regitra“ tarnybinėse patalpose, esančiose Tauragėje, Liepų takas 1A, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanke surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis (T. Š.) 2009 m. rugsėjo 15 d. Tauragėje pardavė, o A. B. iš jo už 2700 Lt nupirko automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir, eilutėje prie įrašo „Transporto priemonę pardavė“ parašydamas savo vardą ir pavardę bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino šią sutartį, t. y. suklastojo dokumentą. Be to, jis, siekdamas gauti dokumentą – tariamai pirkto minėto automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą, siūlydamas 100 Lt atlygį, sukurstė A. B. 2009 m. rugsėjo 15 d. VĮ „Regitra“ tarnybinėse patalpose, esančiose Tauragėje, Liepų takas 1A, pateikti šią suklastotą sutartį VĮ „Regitra“ Tauragės filialo specialistui, t. y. panaudojo suklastotą dokumentą. 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad minėto automobilio 2009 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sandoris tebėra galiojantis, jo pagrindu automobilis VĮ „Regitra“ užregistruotas A. B. vardu. Nė viena šalis (nei pirkėjas, nei pardavėjas) šio sandorio teisėtumo neginčijo, teismo sprendimu šis sandoris nepripažintas negaliojančiu ir sudarytas nesuklastojus nei jos įrašų, nei parašų. Be to, liudytojas A. B., formaliai tapęs automobilio savininku, įgijo ne tik tam tikrą savininko teisių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnis), bet ir prisiėmė tam tikras pareigas ir atsakomybę, numatytą padidinto pavojaus šaltinio savininkui (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonė oficialiai priklauso asmeniui tol, kol ji jo vardu registruota VĮ „Regitra“. Tai reiškia, kad tas asmuo atsakingas už šią transporto priemonę, jo vardu sudaromos  draudimo sutartys, jis atsakingas už šios transporto priemonės sukeltus eismo įvykius, netgi jeigu vairavo kitas asmuo, ir dėl sukeltų eismo įvykių draudimas brangs būtent jam – kaip transporto priemonės savininkui. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatytos T. Š. tikrosios savo automobilio registravimo A. B. vardu priežastys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad T. Š. ir A. B. sudaryta automobilio 2009 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo suklastota, šio sandorio sudarymas nusikalstama veika nelaikytinas ir T. Š. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, panaikinant jo dalį dėl T. Š. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Aptardamas BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją, remdamasis teismų praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-515/2006 ir 2K-7-200/2008, prokuroras teigia, kad tikro dokumento suklastojimas yra dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai tokį dokumentą pagamina, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant teksto dalį ir pan. Taip pat kasatorius nurodo, kad netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu dar laikomas ir tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

Pažymėdamas BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo būdą, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog T. Š. ir A. B. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo suklastota. Anot kasatoriaus, dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino T. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad minėta sutartis sudaryta nesuklastojus nei jos įrašų, nei parašų. Taip pat išteisinamajame nuosprendyje teismas konstatavo, kad A. B., formaliai tapęs automobilio savininku, įgijo tam tikrą savininko teisių apsaugą ir prisiėmė tam tikras pareigas ir atsakomybę, kuri numatyta padidinto pavojaus šaltinio savininkui. Transporto priemonė oficialiai priklauso asmeniui tol, kol ji jo vardu registruota VĮ „Regitra“. Tai reiškia, kad tas asmuo atsakingas už šią transporto priemonę, jo vardu sudaromos draudimo sutartys, jis atsakingas už šios transporto priemonės sukeltus eismo įvykius, netgi jeigu vairavo kitas asmuo, ir dėl sukeltų eismo įvykių draudimas brangs būtent jam –kaip transporto priemonės savininkui. Šis sandoris nėra nei nuginčytas, nei dėl kokių nors priežasčių pripažintas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, sandorio sudarymas nusikalstama veika nelaikytinas. Tačiau prokuroras pažymi, kad dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai padirbamas parašas ar antspaudas, pašalinama teksto dalis ar pan., bet ir tada, kada į dokumentą įrašoma melaginga informacija.

Skundo autorius nurodo, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog T. Š. automobilį „Subaru Legacy“ įsigijo iš M. Z. 2009 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir šio automobilio parduoti A. B. jis neketino. T. Š. teigimu, jis tik norėjo automobilį užregistruoti A. B. vardu, siekdamas pigesnės draudimo įmokos. Taip pat byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. VĮ „Regitra“ Tauragės filiale jis suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį, į ją įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, jog jis (T. Š.) pardavė, o A. B. nupirko automobilį „Subaru Legacy“. Prokuroras pažymi, jog tai, kad šioje sutartyje nebuvo suklastoti parašai ar vėliau nebuvo pakeistas dokumento turinys, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes pakanka vien to fakto, kad į dokumentą buvo įrašyta žinomai melaginga informacija. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. Š., siekdamas, kad būtų išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas A. B. vardu, sukurstė pastarąjį suklastotą sutartį pateikti VĮ „Regitra“ Tauragės filialo specialistui ir taip šį suklastotą dokumentą panaudojo.

Kasatorius nurodo ir tai, kad liudytojas A. B. teisme patvirtino, jog automobilio pirkti neketino, nes neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei pinigų tokiam pirkiniui pirkti, o pirkimo- pardavimo sutartį pasirašė ir įgijo transporto priemonės liudijimą tik todėl, kad T. Š. jam už tai sumokėjo 100 Lt. Pinigų už tariamai nupirktą automobilį jis T. Š. nemokėjo, šia transporto priemone nesinaudojo ir jos dokumentų neturėjo. Po šio tariamo sandorio automobiliu toliau naudojosi ir disponavo T. Š.. Kartu prokuroras pažymi, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tikrosios priežastys, dėl kurių T. Š. siekė, jog automobilis būtų įregistruotas A. B. vardu. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vienpusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, pranašumą suteikė nuteistojo T. Š. parodymams, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, apygardos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vienas šios veikos bendravykdytojų - A. B. - įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tą pačią veiką, kurios padarymu kitas bendravykdytojas T. Š. šioje baudžiamojoje byloje yra išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje neaptarė ir nemotyvavo, kodėl minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais buvo pagrįstas šis apkaltinamasis nuosprendis, nevertino ir kodėl padarė priešingą išvadą, jog T. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras skunde akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „<...> įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai yra res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas), turi prejudicinę reikšmę, <...> jie iš naujo neįrodinėjami“.

Kartu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas, jog T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, suklydo šią nusikalstamą veiką papildomai kvalifikuodamas dar ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį. Kasatorius, aptardamas BK 24 straipsnio 2 ir 5 dalis, nurodo, kad visais atvejais kaltininko, atlikusio kelis vaidmenis, veika turi išsamiai atsispindėti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau tokia padėtis ne visada turi įtakos asmens veikos kvalifikacijai. Jei bent dalis asmens atliktų veiksmų buvo susijusi su vykdytojo funkcijomis, jo veika turi būti kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. Š. ne tik sukurstė A. B. padaryti nusikalstamą veiką, bet ir pats tiesiogiai padarė dalį bendros nusikalstamos veikos veiksmų, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be nuorodos į BK 24 straipsnio 5 dalį.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, sukalstojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis T. Š. transporto priemonės 2009 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 2700 Lt pardavė sutartyje nurodytą automobilį, o A. B. šį automobilį nupirko. Šį dokumentą taip pat savo parašu patvirtino A. B., kuris kartu su T. Š. atvyko į VĮ „Regitra“ ir pagal išankstinį jų abiejų susitarimą pateikė specialistui, užregistravusiam šį automobilį A. B. vardu. T. Š. ir A. B. duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad realiai T. Š. automobilio nepardavė, o A. B. jo nepirko. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta tik dėl akių – siekiant įregistruoti minėtą automobilį A. B. vardu. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento suklastojimas. Todėl nesuprantama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2009 m. rugsėjo 15 d.  pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesuklastojus jos įrašų. Juo labiau kad tame pačiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra aptartas niekinių ir nuginčijamų sandorių galiojimas, konstatuojant, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisnių pasekmių) sudarytas sandoris yra niekinis. Tačiau, nenustatęs ir nenurodęs jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad į sutartį buvo įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėsto argumentus, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, teismine tvarka nėra pripažinta negaliojančia, todėl yra reali ir galiojanti, sukurianti jos šalims CK numatytas teises ir pareigas. Taip apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo niekinį sandorį pakeitė nuginčijamu (nenurodydamas, kuriai nuginčijamų sandorių grupei jis priskirtinas).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga nekelia abejonių, jog T. Š. ir A. B. 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarė tariamą sandorį, t. y. sandorį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tariamas sandoris negalioja, tai reiškia, kad tariamas sandoris yra niekinis, o ne nuginčijamas. Todėl atskiro sprendimo jį pripažinti negaliojančiu nereikia. Pakanka kompetentingai nustatyti, kad toks sandoris buvo sudarytas. Tokiu nustatymu ir yra patvirtinamas tariamo sandorio negaliojimas. Pats tariamo sandorio sudarymas nėra nusikaltimas. Tačiau jo įtvirtinimas dokumente jau reiškia to dokumento suklastojimą, įrašant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai netikro dokumento pagaminimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę (BK 300 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje teisingai konstatuota, jog T. Š., sudarydamas fiktyvią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, suklastojo šį dokumentą ir jį panaudojo kartu su A. B., įregistruodamas automobilį kito asmens (A. B.) vardu.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog T. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 383 straipsnis), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras pagrįstai prašo tą nuosprendį palikti galioti su pakeitimu, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai padėjėjas ar kurstytojas darant nusikaltimą ir pats atlieka tam tikrus nusikaltimo vykdymo veiksmus, visi jo veiksmai kvalifikuojami tik kaip vykdytojo. Nekyla abejonių, kad šioje byloje tirtu atveju T. Š. atliko ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojo veiksmus (surašė suklastotą dokumentą). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį yra perteklinė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį su pakeitimu: panaikinti šio nuosprendžio dalį, kurioje T. Š. pritaikyta BK 24 straipsnio 5 dalis.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                             

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas 

Vytautas Greičius 

Valerijus Čiučiulka