Civilinė byla Nr. e2A-824-538/2023
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02401-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.1; 2.6.29.4; 2.6.15;3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G.(toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. G. (toliau – ir atsakovė) 10 136,70 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovės prašymu, 2014 m. sausio 31 d. į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, pervedė 35 000 litų, kas šiai dienai sudaro 10 136,70 eurų. Atsakovei skolos negražinus ieškovė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 18 d. registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją su prašymu gražinti skolą. Pretenzija atsakovei įteikta 2022 m. rugpjūčio 30 d., bet atsakovė skolos geruoju negražino, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės V. G. ieškovei S. G. 10 136,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 136,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės V. G. 228 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš atsakovės V. G. valstybei 1 365 Eur išlaidų už S. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovės V. G. 39,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Iš bylos duomenų matyti, kad lėšas ieškovė atsakovei perdavė 2014 m. sausio 31 d. ir tuo metu galiojo 2014 m. sausio 8 d. CK šeštos knygos redakcija, kurioje pagal 6.871 straipsnio nuostatas fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, paskolos notarinė forma nebuvo numatyta. Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Taigi šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės tiek paskolos sutartis, tiek dovanojimo sutartis dėl 35 000 Lt (10136,70 Eur) paskolinimo ar dovanojimo turėjo būti rašytinės formos, tačiau nei rašytinė paskolos sutartis, nei rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ta aplinkybė, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, savaime nereiškia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.
3.2. Ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo pavedimu, patvirtinančiu, kad ji į atsakovės banko sąskaitą pervedė 35 000 Lt (10136,70 Eur), mokėjimo paskirties laukelyje nurodydama „skola“. Kaip teigia ieškovė, šis ieškovės mokėjimo pavedimas, jo paskirtyje nurodant, kad pervedamos lėšos atsakovei yra suteikiamos kaip paskola, patvirtina, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjai ir nurodo, kad buvo išreikšta ieškovės valia šias lėšas paskolinti, nepaisant to, kad nėra sudarytos rašytinės paskolos.
3.3. Šiuo atveju ieškovė, mokėjimo pavedimu pervesdama atsakovei lėšas, nurodė mokėjimo paskirtį „skola“. Atsakovė šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo laukelyje nurodytos mokėjimo paskirties ieškovei nepareiškė. Teismo vertinimu, 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo pavedimas atitinka paskolos sutarties reikalavimus. Ieškovei aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį, yra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjos) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai egzistavimas. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas. Mokėjimo pavedimu pervestos lėšos, šalims nesudarius atskiros rašytinės paskolos sutarties, nagrinėjamu atveju gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius.
3.4. Byloje esantys ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė jai pinigus dovanojo kaip dovaną savo proanūkiui, žodžiu nurodant, kad minėta pinigų suma turi būti panaudota ieškovės proanūkio gerbūviui. Teismo posėdžio metu ieškovės anūkas D. S. tvirtino, kad apie skolą sužinojo tik praėjus savaitei ar mėnesiui nuo pinigų pervedimo, teigė, kad jis pinigų iš savo močiutės neprašė.
3.5. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad vien dėl to, kad nėra rašytinės paskolos sutarties ir tiesiogiai užfiksuoto atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovei jai kaip paskolą pervestą sumą, yra neįrodyta abiejų šalių valia dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) dydžio paskolos suteikimo. Ieškovės valią skolinti lėšas patvirtina mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis (skola), o atsakovės – šių pinigų, pervedamų kaip skola (paskola), priėmimas.
3.6. Protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip skola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Byloje esant duomenims, kuriuose užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjai faktas ir atsakovei neįrodžius kito pinigų pervedimo tikslo, ir neginčijant pinigų gavimo bei neįrodžius pinigų grąžinimo, yra pagrindas konstatuoti, kad įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimas – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjos nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės S. G. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos papildomai teikiamus įrodymus - trečiojo asmens ir atsakovės susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę išklotinę. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios
instancijos teismas klaidingai sprendė, kad atsakovė neįrodė kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo, nei savo ieškinyje nurodė ieškovė. Nagrinėjamoje byloje šalims iš esmės davus skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes, esant šių parodymų prieštaravimams, tampa aktualus klausimas dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike, nei teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti visiškai jokių faktinių aplinkybių susijusių su neva suteikta paskola.
4.2. Ieškovė nedetalizavo kaip įvyko pats sandoris, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaroma notarinės formos paskolos sutartis, kokiu tikslu pinigus neva skolinusi, koks buvo šalių susitarimas dėl tariamos paskolos grąžinimo ir kodėl daugiau nei 8 metus nesiekė susigrąžinti tariamai suteiktos paskolos. Tokia ieškovės pozicija, pasyviai nurodant arba išvis nenurodant jokių sandorio sudarymo aplinkybių, tvirtinant tik tą faktą, kad neva jos buvo paprašyta paskolinti ir ši paskolinusi visiškai nesiteiraudama, kam pinigai bus panaudoti, kada jie bus grąžinti ir kitų sąlygų, vadovaujantis LR CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal tikimybių pusiausvyros principą yra mažiau tikėtina, nei atsakovės sąžiningai, nuosekliai ir logiškai išdėstyta pozicija, nurodant, kad tikroji ieškovės valia buvo padovanoti 35 000 litų sumą (kaip ir kitiems anūkams), žodžiu nurodant, kad ši suma turi būti panaudota įsigyjant būstą.
4.3. Kodėl dovanojimo sandoris buvo atliekamas pinigus pervedant bankiniu pavedimu atsakovei, o ne anūkui D. S., atsakovė nuosekliai paaiškino ir pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė žinojo ir suprato, kad bet kokiu atveju dovanojama pinigų suma bus panaudota įsigyjant butą (tam kad tiek anūkas, tiek proanūkis turėtų kur gyventi, nes prieš tai visi gyveno ieškovės bute), dėl tos priežasties nematė reikalo išgryninti pinigus ir perduoti juos anūkui, o tiesiogiai pinigų sumą pervedė į atsakovės banko sąskaitą. Teismas neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumos, klaidingai pasikliovė ieškovės išdėstytu siauru ir paviršutinišku aplinkybių nurodymu, ir to pasėkoje klaidingai konstatavo, kad mokėjimo pavedimu pervestos lėšos, šalims nesudarius jokios rašytinės paskolos sutarties, gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius.
4.4. Pirmosios
instancijos teismas vertindamas byloje esančius šalių žodinius parodymus, turėjo itin kritiškai vertinti trečiojo asmens D. S. duotus paaiškinimus, kuris akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra priešiškai nusiteikęs prieš atsakovę ir būtent jo iniciatyva buvo surašyta ir išsiųsta pretenzija atsakovei.
4.5. Pirmosios
instancijos teismas taip pat visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, jog atsakovei ir D. S. nusprendus gyventi skyrium, buvo išspręstas klausimas dėl bendrai sugyvento turto pasidalijimo. Byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, t. y. garažo pirkimo-pardavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad kaip kompensacija už buto dalį (įsigyto už ieškovės dovanotus pinigus), atsakovė D. S. nurodymu perleido D. S. nurodytam asmeniui - L. G., bei atsakovės ir D. S. susitarimas dėl automobilių pasidalinimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių dokumentų esančių byloje visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą.
4.6. Teismas, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos pagal 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo pavedimą suteikimą, neteisingai remdamasis vien pavedimo paskirtyje pavartoto žodžio „skola“ aiškinimu, neįvertinęs kitų reikšmingų aplinkybių visumos, nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai.
4.7. Paskolos sutarties lingvistinio vertinimo aspektu pažymėtina, kad mokėjimo pavedimo paskirtyje pavartotas žodis „skola“ gali būti suprantamas ir naudojamas dviprasmiškai. „Skola“ lingvistiniu požiūriu gali būti suprantama ne tik kaip skolinami pinigai, bet ir kaip grąžintinai gauti pinigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs „paskola“ ir „skola" žodžių reikšmes, pasisakydamas, jog žodis „paskola" pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmąją pagrindinę prasmę yra skolinami pinigai, t. y. grąžintinai perduodami pinigai. Atsakovė vertindama žodžio „skola" įrašymą 2014-01-31 bankinio mokėjimo pavedimo paskirties laukelyje, ir žinodama, kad ieškovė savo turimas lėšas išdovanojo kitiems savo vaikams ir anūkams, suprato kaip dovanojimo skolos perdavimą jos su D. S. bei N. S. buvusiai šeimai, todėl, gavusi iš ieškovės 35 000 litų, neturėjo jokių pastabų ir priekaištų ieškovei dėl nurodytos mokėjimo paskirties. Pinigų pavedimo dokumente esant dviprasmiškai įtvirtintai pinigų paskirčiai, siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp šalių egzistuojančius teisinius santykius buvo būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, ko pirmasis instancijos teismas akivaizdžiai nepadarė.
4.8. Ginčo
pinigų pervedimo dokumentas neatitinka nė vienos iš aukščiau paminėtų paskolos sutarties sąlygų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinto paskolos suteikimo fakto ir tuo labiau neatsispindi paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus. Teismas, neatsižvelgęs į minėtas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esantį įrodymą - 2014-01-31 bankinio pinigų pavedimo dokumentą, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, numatytas CK 6.870 straipsnyje, 6.193 straipsnio l dalyje.
4.9. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikimas sudaro pagrindą netenkinti ieškovės atstovo prašymo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Išreikšdama savo valią dovanoti pinigines lėšas savo šeimos nariams, žinojo, kad dovanojimo faktas turi būti įforminamas notarine tvarka, ką ir atliko kitas pinigines lėšas dovanodama savo artimiems šeimos nariams. Dovanojimo sutartys pateiktos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantei piniginės lėšos buvo paskolintos, kas akivaizdžiai nurodyta piniginių lėšų pervedimo dokumente įvardijant „skola“, tam atvejui, jeigu apeliantė iš tiesų bandytų negrąžinti skolos.
5.2. Teisiniai santykiai atsirado būtent tarp ieškovės ir apeliantės ir visiškai nebuvo susieti su D. S., iš ko akivaizdu, kad šiuo atveju tik patvirtinama kad skola ieškovei nebuvo gražinta. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai paneigia apeliantės dėstomus teiginius.
5.3. Akivaizdu, kad tarp ieškovės ir apeliantės įvyko piniginių lėšų skolinimo faktas, kuris paremtas piniginių lėšų pervedimo dokumentu, kur aiškiai įvardinta paskirtis, o teisme pakartotinai įvardintas ieškovės siekis paskolinti, bet ne dovanoti pinigines lėšas.
5.4. Teismas priėmė visus apeliantės teikiamus įrodymus, jokių įrodymų neatmetė, nepagrįstų su byla nesusijusių įrodymų būtinybė nėra iškilusi vėliau, reikalavimas prijungti dokumentus turi būti atmestas.
5.5. Neteisingai apeliantė interpretuoja skundo 4.3. punkte VGTPT priteistinas išlaidas. Atkreipia dėmesį, jog minėtų išlaidų priteisimo prašymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 12 d., o vėliau buvo teikiamas išlaidų tikslinimas pagal realiai dirbtą laiką, kadangi nepasibaigus bylos nagrinėjimui, nėra galimybės nustatyti būsimą laiką, kiek tęsis bylą. Dėl minėtos priežasties yra teikiamas patikslintas pirminio prašymo paskaičiavimas, kuris atitinka realias laiko sąnaudas byloje.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. S. prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Tauragės apylinkės teismas tinkamai vertino tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Viso teismo posėdžio metu pati atsakovė teigė melagingus, nepagrįstus paaiškinimus, kurie kaskart vis keisdavosi, buvo nenuoseklūs, dviprasmiški ir nekorektiški. Atsakovė kaskart vis keisdavo paaiškinimus kokiais, tikslais jai buvo paskolinti pinigai.
6.2. Ieškovė neprivalo aiškintis atsakovei, kam ji gali dovanoti pinigus, o kam skolinti. Jis, kaip S. G. anūkas, nepriėmė iš jos dovanojamų pinigų, kadangi jam jų asmeniškai nereikėjo. Jei jam būtų reikėję pinigų, močiutė būtų juos davusi asmeniškai grynais, kad ir dalimis. Tačiau jis jų nepriėmė, kadangi pats uždirbdavo pakankamai ir jam užtekdavo.
6.3. Ieškovė, dovanodama savo pinigus artimiesiems, pasirašė notarines dovanojimo sutartis, kurios buvo registruotos. Kitai anūkei dovanojo dalį pinigų, kad būtų įsigytas namas su sąlyga, kad močiutė galės jame gyventi iki gyvenimo galo, kur ji ir gyvena nurodytu adresu. Už įsigytą turtą kitą dalį moka paskolą jo sesuo.
6.4. Vaiko gerovės patenkinimui jo kambario remontai ir viso buto remontai buvo atlikti iš jo atlyginimo, kuris buvo uždirbtas dirbant (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo visas atlyginimas buvo pervedamas į V. G. asmeninę banko sąskaitą, kad ji galėtų tinkamai pasirūpinti butu bei vaiku. Todėl ieškovė melagingai teigia, kad pinigai buvo jai duoti, kad tenkinti N. S. poreikius. Be to, nepilnamečiu vaiku rūpintis privalo tėvai, o ne promočiutės, kaip teigia atsakovė. Atsakovė vaiko išlaikymui nuolat gauna periodines išmokas, taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda pats nupirkdamas vaikui įvairių būtinų prekių.
6.5. Atsakovė teigia melagingus, visiškai nepagrįstus faktus, kad buvo išspręstas klausimas dėl bendrai sugyvento turto pasidalijimo. Atsakovė nepateikė jokios teismo ar notaro patvirtintos sutarties, kad bendru sutarimu buvo pasidalintas bendrai užgyventas turtas. Bendrai užgyventas turtas iki šiol dar yra nepadalytas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl įrodymų prijungimo
11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
12. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų pateikimas nėra apeliacinio skundo papildymas, jis tik patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad 2014 m. sausio 31 d. ieškovė S. G. iš savo banko sąskaitos į atsakovės V. G. banko sąskaitą pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai „skola“. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė atsakovei registruotu paštu išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė per 5 dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos turi grąžinti skolą, ją sumokant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.
Dėl ginčo
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, nustatęs paskolos teisinius santykius, priteisė skolą iš apeliantės.
15. Apeliantė teigia, ieškovės pozicija, pasyviai nurodant arba išvis nenurodant jokių sandorio sudarymo aplinkybių, tvirtinant tik tą faktą, kad neva jos buvo paprašyta paskolinti ir ši paskolinusi visiškai nesiteiraudama, kam pinigai bus panaudoti, kada jie bus grąžinti ir kitų sąlygų, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal tikimybių pusiausvyros principą yra mažiau tikėtina, nei atsakovės sąžiningai, nuosekliai ir logiškai išdėstyta pozicija, nurodant, kad tikroji ieškovės valia buvo padovanoti 35 000 litų sumą (kaip ir kitiems anūkams), žodžiu nurodant, kad ši suma turi būti panaudota įsigyjant būstą. Apeliantės argumentai atmestini.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pervedė 35 000 Lt (10136,70 Eur), o atsakovė šias lėšas gavo. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės banko pavedimu pervesti pinigai atsakovei yra paskolos sutarties dalykas, ar jie buvo padovanoti atsakovei.
18. Apeliantė teigia, kad ieškovės banko pavedimu pervesti pinigai buvo padovanoti atsakovei (ieškovės proanūkio N. S. gerbūviui, t. y. buto pirkimui, kambario vaikui įrengimui, tiek ir būsimoms vaiko išlaikymo išlaidoms), pačios ieškovės iniciatyva. Ieškovė su šiais atsakovės teiginiais nesutinka, nurodo, kad neplanavo dovanoti ginčo sumos apeliantei ir dėl minėtos aplinkybės, piniginių lėšų pervedimą įformino būtent įrašu „skola“, kadangi jos tikslas ir siekis buvo pinigines lėšas paskolinti, o ne dovanoti. Taip pat nurodo, kad išreikšdama savo valią dovanoti pinigines lėšas savo šeimos nariams, žinojo, kad dovanojimo faktas turi būti įforminamas notarine tvarka, ką ir atliko kitas pinigines lėšas dovanodama savo artimiems šeimos nariams. Dovanojimo sutartys pateiktos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantei piniginės lėšos buvo paskolintos, kas akivaizdžiai nurodyta piniginių lėšų pervedimo dokumente įvardijant „skola“.
19. 2014 m. sausio 8 d. galiojusioje CK šeštos knygos redakcijoje nustatyta, kad pagal 6.871 straipsnio nuostatas fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, paskolos notarinė forma nebuvo numatyta. Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės tiek paskolos sutartis, tiek dovanojimo sutartis dėl 35 000 Lt (10136,70 Eur) paskolinimo ar dovanojimo turėjo būti rašytinės formos, tačiau nei rašytinė paskolos sutartis, nei rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad kitiems giminaičiams piniginių lėšų dovanojimą atliko notarine tvarka. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė pervesdama pinigines lėšas atsakovei nesiekė sudaryti dovanojimo sandorio, todėl apeliantės argumentai, kad ieškovė padovanojo jai pinigines lėšas atmestini.
20. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų.
21. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑235/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015)
23. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. sausio 31 d. ieškovė S. G. iš savo banko sąskaitos į atsakovės V. G. banko sąskaitą pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai „skola“. Pažymėtina, kad šis pavedimas, kaip paskolą patvirtinantis dokumentas yra vertintinas visumos kitų bylos duomenų ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Byloje išnagrinėtos aplinkybės ir pateikti duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir apeliantės įvyko piniginių lėšų skolinimo faktas, kurio pagrindas piniginių lėšų pervedimo dokumentas, kuriame yra nurodyta paskirtis, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad siekė ne padovanoti, o paskolinti pinigines lėšas. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Atsakovė šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo laukelyje nurodytos mokėjimo paskirties ieškovei nepareiškė, iki šiol pinigų nėra grąžinusi.
24. CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kadangi nagrinėjamu atveju paskolos grąžinimo terminas nebuvo numatytas, apeliantė turėjo pareigą grąžinti ieškovei skolos sumą jai pareikalavus, tačiau apeliantė paskolintus pinigus grąžinti atsisakė. Byloje nustačius, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir paskola iki šiol nėra grąžinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė (35 000 Lt) 10 136,70 Eur iš apeliantės.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjami atveju atsakovės nurodytos aplinkybės dėl santykių su trečiuoju asmeniu šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pinigus atsakovei skolino ieškovė, kuri nurodė, kokio dydžio sumą paskolino, nurodyta suma sutampa su pinigų pavedime nurodyta suma, daryti priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.
26. Taip pat byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė vengė mokestinių prievolių, todėl nesudarė dovanojimo sutarties. Kaip minėta, ieškovė artimiems giminaičiams padovanojo atitinkamas sumas ir dėl šių sumų dovanojimo notarinės sutartys buvo sudarytos.
27. Atmestini apeliantės argumentai, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikimas sudaro pagrindą netenkinti ieškovės atstovo prašymo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis nustato, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
29. Nustatyta, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimo prašymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 12 d., o vėliau buvo teikiamas išlaidų tikslinimas pagal realiai advokato dirbtą laiką, kadangi nepasibaigus bylos nagrinėjimui, nėra galimybės nustatyti kiek tęsis byla. Atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų skaičiavimo specifiką bei į tai, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimo prašymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 12 d., darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš apeliantės priteistos pagrįstai.
Dėl kitų argumentų
30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis
Giedrė Seselskytė