Civilinė byla Nr. e2A-1095-773/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16221-2018-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9.; 1.3.6.3.2.11.; 1.3.6.4.1.3.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaitel“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Skaitel“ ieškinius atsakovui S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-4514 panaikinimo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Skaitel“ kreipėsi į teismą su ieškiniais kuriais prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514 ir palikti galioti 2018 m. gegužės 29 direktoriaus įsakymą Nr. D1829/1, kuriuo atsakovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 5 punktą, 7 punktą; 2) priteisti iš atsakovo 8 699,52 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-10). Ieškiniuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. liepos 12 d. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas įdarbintas pas ieškove darbų vadovu. Atsakovas S. B. buvo supažindintas su darbų vadovo pareigybės nuostatais, pagal kuriuos darbų vadovas turi vadovauti paskirtam darbo barui, paskirstyti darbuotojams darbus, organizuoti ritmingą darbo užduočių vykdymą nustatytais terminais, organizuoti savalaikį ir kokybišką statybos darbų atlikimą, kontroliuoti darbų eigą. Pareigybės nuostatų 42 punkte nurodyta, kad darbuotojas atsako už padarytą žala bei už kitus pažeidimus. 43 punkte nurodyta, kad už savo pareigų netinkamą vykdymą darbų vadovas atsako įmonės darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovės direktoriaus įsakymais trylika asmenų (įskaitant ir atsakovą) buvo komandiruoti darbui Vokietijoje, Miunchene, kur 2018 m. gegužės 15-16 d. atsakovas neorganizavo statybos objekte inžinerinių tinklų įrengimo darbų atlikimo laiku atsižvelgiant į turimus išteklius, nes negalint vykdyti kasimo darbų mechanizuotu būdu dėl kuro darbinėms mašinoms trūkumo, galėjo būti vykdomi kasimo darbai rankiniu būdu privačiuose gyventojų kiemuose. Dėl atsakovo netinkamai atliekamo darbų organizavimo ir darbuotojų kurstymo, streikavo ir nedirbo tiek atsakovas, tiek jo vadovaujama 12 darbuotojų komanda. Toks streikas negali būti laikomas teisėtu, nes neatitiko DK nustatytų streiko paskelbimo ir vykdymo sąlygų, taip pat nebuvo ir DK 159 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kuomet darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti. Be to, atsakovas neprašė sustabdyti darbo sutarties vykdymo DK 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuo 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas nebepasirodė darbo vietoje. Aplinkybes, kad atsakovas netinkamai organizavo darbus patvirtina ir tai, jog atsakovui nebevykdant darbinių pareigų paaiškėjo jo darbo trūkumai: nebuvo tinkamai sutvarkomos darbo vietos, laiku nepašalinami darbų trūkumai, nustatytas darbų brokas klojant plyteles, įrengiant įvadus ir sujungiant vamzdelių movas, neužbaigta tvarkyti dokumentacija. Dėl šių priežasčių darbai objekte nebuvo užbaigti laiku, ieškovės užsakovas buvo nepatenkintas atliekamų darbų kokybe, darbų atlikimo terminais ir paliktais trūkumais, todėl ieškovė nebegauna darbų užsakymų kitame Vokietijos regione. Tokiais savo veiksmais atsakovas viešai sumenkino ir diskreditavo ieškovės vardą, ieškovei padarė ne tik 8 699,52 Eur turtinę žalą dėl prastovos, bet  ir neturtinę žalą bendrovės dalykinei reputacijai. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur. 2018 m. gegužės 18-28 dienomis atsakovui S. B. neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, ieškovė fiksavo pravaikštas ir ieškovės direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1829/1 atsakovui S. B. paskirta drausminė nuobauda — atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus. Atsakovas S. B. 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir  Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. DGKS - 4514 pripažino atsakovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino UAB „Skaitei” 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. D1829/1, pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu S. B. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Skaitel“ atsakovo S. B. naudai 4268,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, po 67,75 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, Darbo ginčų komisija neįvertino aukščiau nurodomų aplinkybių dėl paties atsakovo veiksmų, todėl priėmė nepagrįsta sprendimą, jog atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, nepagrįstai jam priteisė mokėtinas sumas ir neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimus į ieškinius, kuriais prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 101-108; 5 t. e. b. l. 181-185). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal 2016 m. liepos 12 d. darbo sutartį, sudarytą su ieškove, šalys sulygo dėl tokio atsakovo darbo pobūdžio: atsakovas turėjo nuolat vykti į komandiruotes Vokietijoje, ten vadovauti kitiems įmonės darbuotojams, kurie dirbo statybų objektuose, tiesė inžinerinius tinklus. Grįžęs į Lietuvą, atsakovas jokių darbo funkcijų neatlikdavo, laukdavo, kol vėl bus komandiruojamas į Vokietiją. Komandiravus atsakovą vykdyti inžinerinių tinklų įrengimo darbus statybų objekte Miunchene Vokietijoje, darbuotojai buvo nepatenkinti darbo sąlygomis dėl nesuteikiamų kasmetinių atostogų ir kitų problemų, kurios nėra sprendžiamos, todėl priėmė sprendimą nedirbti. Apie tai atsakovas informavo ieškovę el. laišku 2018 m. gegužės 14 d. Tą pačią dieną į statybos objektą atvyko ieškovės projektų vadovas L. P., kuris, kaip pats teigė, turėjo pakeisti atsakovą, perimti darbus, jis tą padarė 2018 m. gegužės 17 d. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas kartu su darbuotojais ir kitos komandos darbų vadovu A. A. atvyko į objektą tik paraginus atsakovui, kad jei bus išspręstos problemos, susijusios su pinigų trūkumu įsigyti kurui darbinėms mašinoms, būtų galima tęsti darbus. Apie siūlomą problemų sprendimą atsakovas nebuvo laiku informuotas, o pinigų trūkumas nebuvo pašalintas, todėl tą dieną darbuotojai nedirbo, nes neturėjo galimybių įsigyti kuro darbinėms mašinoms. Darbuotojai negalėjo dirbti vien rankinio darbo, kadangi pagal nusistovėjusią tvarką, kiek tranšėjos būdavo atkasama, tiek privalėjo būti užkasama ir sutvarkoma tą pačią dieną. Net ir atkasus privatų kiemą kastuvais, t.y. rankiniu būdu, tą pačią dieną jis turi būti užkastas ir sutvarkytas, atstatyta danga, kadangi gyventojai priešingu atveju negalėtų grįžti į namus. Atkasti ir tą pačią dieną užkasti kiemą, neišvežant nereikalingo grunto, neatsivežant skaldos, smėlio, netankinant užkastos tranšėjos su specialia technika, dirbant vien rankinį darbą išvis nėra įmanoma, dėl to, ieškovės teiginiai, kad darbuotojai galėjo dirbti nesant kuro, yra neįtikėtini ir nepagrįsti. Tą pačią dieną atsakovas el. paštu gavo iš ieškovės direktoriaus A. Ž. aktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuriuo buvo reikalaujama pasiaiškinti raštu iki 2018 m. gegužės 16  d. 2018 m. gegužės 16 d. ieškovės direktorius A. Ž. išleido įsakymą, kuriuo atšaukė atsakovą iš komandiruotės Vokietijoje, nekompensuojant grįžimo į Lietuvą, jį įteikė atsakovui 2018 m. gegužės 16 d. ryte, atvykęs į objektą. Atsakovas į Lietuvą grįžo po savaitės. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovas atvyko į ieškovės buveinę Lietuvoje bei ieškovės direktoriui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. birželio 5 d. pagal DK 56 straipsnio 3 punktą. 2018 m. birželio 1 d. atsakovas atvyko į Sodos teritorinį skyrių, kur sužinojo, jog buvo atleistas iš darbo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas darbo drausmės pažeidimų nepadarė, atsakovas ieškiniu kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-12997, kuriuo tenkino atsakovo ieškinį, pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes ieškovė siekė kuo greičiau atleisti atsakovą, nesilaikydama DK įtvirtintos darbuotojo atleidimo tvarkos. Tokias aplinkybes nustačius Darbo ginčų komisijai, naikinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-4514 nėra pagrindo Dėl ieškovės nurodomų darbų kokybės trūkumų, pažymėjo, kad darbų kokybei fiksuoti ir trūkumams šalinti buvo nustatyta speciali tvarka, pagal kurią atsakovas ir kitas darbų vadovas A. A. turėdavo kasdien fotografuoti atliekamus darbus kiekviename etape (atkasimas, tinklų tiesimas, dangos atstatymas kiekviename sluoksnyje), siųsti nuotraukas užsakovui kartu su dienos statybos žurnalu. Pasitaikius brokui užsakovas fotografuodavo, kurias vietas reikia ištaisyti ir el. laišku informuodavo darbų vadovus. Ištaisius trūkumus, darbų vadovai vėl fotografuodavo ištaisytas vietas ir siųsdavo nuotraukas užsakovui. Todėl darbų trūkumai visada buvo šalinami nustatyta tvarka. Visų šių aplinkybių pagrindu teigtina, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu civilinę darbo bylą, dalyje dėl ieškovės UAB „Skaitel“ ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514, nutraukė, kitoje dalyje ieškovės UAB „Skaitel“ ieškinius atmetė, pripažino atsakovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino ieškovės UAB „Skaitel“ 2018 m. gegužės 29 d įsakymą Nr. D1829/1 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“, pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu S. B. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisė iš ieškovės UAB „Skaitel“ atsakovo S. B. naudai 13 346,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 67,75 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. kovo 9 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 500,00 Eur neturtinės žalos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (6 t., e. b. l. 100-111).

4.       Teismas konstatavo, kad pagal DK 231 straipsnį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, todėl teismas šioje dalyje civilinę darbo bylą nutraukė. Ieškovės reikalavimas, kuris buvo formuluojamas prašant panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, modifikuotas pagal CK 1.138 straipsnyje nustatytus civilinių teisių gynimo būdus ir laikytinas ieškovės reikalavimu pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas pagal su ieškove sudarytą darbo sutartį dirbo pas ieškovę darbų vadovu nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Atsakovas iš darbo atleistas ieškovės direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1829/1 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą 5 punktą ir 7 punktą, kuriame nurodyta, kad „2018 m. gegužės 15-16 dienomis S. B. sukurstė 12 darbuotojų grupę, dirbančių Vokietijoje, streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų, tuo pažeisdamas LR DK 245 str. 1 d., 2 d., 246 str. 1 dalį, tuo pačiu nedirbo ir pats, viešai menkino įmonės vardą, skleidė klaidingą informaciją užsakovui bei darbuotojams, pažeisdamas UAB „Skaitel“ interesus, padarydamas moralinę ir realią žalą įmonei bei į tai, kad 2018 m. gegužės 18-28 dienomis S. B. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties“.

6.       Teismas sprendė, kad  nei atsakovo, nei jam bei kitam darbų vadovui A. A. pavaldžių darbininkų veiksmai ir neveikimas ginčo situacijoje yra niekaip nesusiję su jokia profesinių sąjungų veikla, todėl ginčo situacija ir įvykiai negali būti vertinami kaip įvykęs, ar neįvykęs streikas teisės aktų prasme. Visi atsakovui ir kitam darbų vadovui tuo metu pavaldūs ieškovės darbininkai buvo pilnamečiai, veiksnūs ir turėjo tiek teisę, tiek pareigą patys nuspręsti dėl tolimesnių savo veiksmų bei patys prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes, išskyrus atvejus, kai (jei) dėl veiksmų gavo tiesioginį nurodymą iš savo darbų vadovų. Todėl tarp šalių kilus ginčui ieškovė civilinėje darbo byloje visų pirma privalėjo įrodyti aplinkybes, kad dirbti įprastus darbus ginčo įvykių metu darbų vietoje Vokietijoje buvo objektyvi galimybė, o įrodžiusi šias aplinkybes, ieškovė byloje privalėjo įrodyti ir tai, kad atsakovas tiesiogiai nurodė visiems ginčo objekte tuo metu buvusiems ieškovės darbuotojam nedirbti ir nedirbo pats dėl subjektyvių priežasčių. Nei vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovė byloje neįrodė.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo išimtinai ieškovės objektuose Vokietijoje. Grįžus iš komandiruočių Vokietijoje atsakovui jokios darbo funkcijos priskirtos nebuvo, ieškovė atsakovui Lietuvoje nepavesdavo atlikti jokių darbų, atsakovas privalėdavo laukti naujos komandiruotės į objektus Vokietijoje. Atsakovas nuo pirmųjų darbo dienų susidūrė su problema, jog ieškovė itin taupė pinigines lėšas darbų saugos priemonėms, darbo priemonėms ir darbuotojų darbo sąlygoms. 

8.       Teismas taip pat nustatė, kad apie kilusį darbuotojų nepasitenkinimą atsakovas ir kitas darbų vadovas A. A. informavo ieškovę. 2018 m. gegužės 14 d. darbo dienos pabaigoje atsakovui pavaldžių darbininkų nepasitenkinimas smarkiai išaugo, tačiau atsakovui ir kitam darbų vadovui A. A. pavyko įkalbėti darbininkus vykti į darbo vietą, tačiau vykdyti darbų negalėjo nes darbinėse mašinose nebuvo kuro. Nuvykus užpilti kuro paaiškėjo, kad banko kortelėje nėra pinigų, nes pinigines lėšas iš atsakovo turimos ieškovės banko kortelės, skirtos darbų išlaidoms, ieškovė tuo metu buvo skubiai pervedusi į kitą banko sąskaitą. Kitą dieną darbų nebuvo galima vykdyti, nes smarkiai lijo, todėl kasti tranšėjų nebuvo galimybės dėl tokiu atveju jose besikaupsiančio vandens. Atsakovui ir A. A. buvo įteikti įsakymai dėl atšaukimo iš komandiruotės be piniginių lėšų sugrįžti į Lietuvą išskyrimo. Ieškovės darbuotojai tuo metu buvo po vieną kviečiami į automobilį, kur ieškovės direktorius grasindamas įkalbinėjo rašyti paaiškinimus, kad atsakovas ir A. A. suorganizavo streiką. Didesnė dalis darbuotojų išsigando grasinimų, tame tarpe grasinimų atleisti iš darbo, ir reikalaujamus paaiškinimus parašė.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovė civilinėje darbo byloje iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų taupymo darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų sąskaita – nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kad darbuotojai buvo apgyvendinti name be centrinio šildymo, mažiausiai 1 valandos atstumu nuo darbų vietos, apie 14 žmonių buvo priversti naudotis tiktai dviem tualetais, darbuotojai buvo priversti dirbti šeštadieniais ir kitų atsakovo nurodytų aplinkybių. Teismas sprendė, kad kita civilinės darbo bylos medžiaga (susirašinėjimas su ieškove elektroniniu paštu) taip pat patvirtina aplinkybes, jog tarp atsakovui ir kitam darbų vadovui A. A. pavaldžių ieškovės darbininkų 2018 m. gegužės 14 d. vakare kilo nepasitenkinimas, o apie kilusį darbininkų nepasitenkinimą ir ketinimą kitą dieną nedirbti, atsakovas ir A. A. informavo ieškovę. Teismas kritiškai vertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų dabartinių ieškovės darbuotojų, tarp jų ir L. P. parodymus, nes jie yra nuo ieškovės tiesiogiai materialiai priklausomi. Teismas taip pat kritiškai vertino ir liudytojo T. U. parodymus, nes jis yra su ieškove jungtinės veiklos sutartį sudariusios įmonės vadovas ir tiesiogiai suinteresuotas ginčo išsprendimu ieškovės naudai.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė ir į civilinę darbo bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo įvykių metu ieškovės naudotose technikos priemonėse buvo pakankamas kuro kiekis visiems įprastiems darbams atlikti bei užtikrinti Vokietijos darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Teismas konstatavo, kas ieškovė visomis priemonėmis vengė pateikti duomenis apie piniginių lėšų kiekį ginčo įvykių metu atsakovo turėtose ieškovės banko kortelės sąskaitoje, iš kurios buvo apmokama už kurą ir medžiagas. Tokius duomenis ieškovė vengė pateikti nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, iš pradžių nepateikė tokių duomenų ir teismui, o pateikė šiuos duomenis į bylą tiktai po pakartotinių teismo įpareigojimų. Šių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad pakankamo piniginių lėšų kiekio atsakovo turėtos ieškovės banko kortelės sąskaitoje, iš kurios buvo apmokama už kurą, ginčo įvykių metu nebuvo, tai gi nebuvo ir objektyvios galimybės užpilti kurą į darbines mašinas visiems reikiamiems darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius pakankamo kuro kiekio buvimo darbams būtinoje technikoje ir nustačius aplinkybes, jog užpilti kurą į technikos priemones atsakovas neturėjo objektyvios galimybės, įprasti darbai statybvietėje ginčo įvykių metu negalėjo vykti dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių.

11.       Teismas taip pat atmetė kaip visiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad įprastus darbus ginčo situacijoje buvo galima atlikti ne tiktai naudojant techniką, bet ir dirbant rankiniu būdu. Net jeigu dalį kasimo darbų ir buvo galima atlikti kasant rankiniu būdu, akivaizdu, kad iškasto grunto išgabenti į tam skirtas visai kitoje vietovėje esančias specialias vietas tą pačią dieną nebuvo jokios galimybės, o ieškovė civilinėje darbo byloje neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad išvežti iškastą grumtą pagal Vokietijos teisės aktus buvo būtina jau tą pačią dieną. Todėl pradėjus kasimo darbus rankiniu būdu, nesant objektyvios galimybės po to tą pačią dieną išvežti iškastą grumtą, būti pažeidžiami užsakovo reikalavimai. Be to, liudytojai J. B. ir A. V., kurie nėra materialiai priklausomi nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovo, visiškai patvirtino atsakovo paaiškinimus, kad nesant galimybės dirbti įprastus darbus, buvo dirbami kiti būtini darbai – tvarkoma statybvietė, technika, konteineriai, įrankiai ir kt. Be to, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė byloje būtų įrodžiusi aplinkybes, kad dirbti įprastus darbus ginčo įvykių metu darbų vietoje Vokietijoje buvo objektyvi galimybė, ko ieškovė nagrinėjamu atveju nepadarė, ieškovės ieškinys šioje dalyje galėtų būti tenkinamas tiktai tokiu atveju, jeigu ieškovė byloje būtų įrodžiusi ir aplinkybes, kad atsakovas tiesiogiai nurodė visiems ginčo objekte tuo metu buvusiems ieškovės darbininkams nedirbti. Tačiau tokių aplinkybių ieškovė byloje taip pat neįrodė ir jas buvus paneigia išnagrinėtos civilinės darbo bylos medžiaga, nes darbai buvo atnaujinti tik tada, kai darbinė technika buvo papildyta reikiamu kuro kiekiu.

12.        Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje iš esmės neginčijo atsakovo nurodomų aplinkybių, jog iš komandiruotės Vokietijoje atsakovas buvo atšauktas neskiriant jam jokių materialinių lėšų sugrįžimui į Lietuvą, kad atsakovas pas ieškovę visą laiką dirbo darbų vadovu išimtinai ieškovės objektuose Vokietijoje, o grįžus iš komandiruočių Vokietijoje atsakovui jokios darbo funkcijos Lietuvoje priskirtos nebuvo, jokie darbai ieškovės atsakovui Lietuvoje nebuvo pavedami atlikti, atsakovas privalėdavo laukti naujos komandiruotės į objektus Vokietijoje. Ieškovė nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, grįžęs iš komandiruotės Vokietijoje, ginčo situacijoje privalėjo atvykti į ieškovės buveinę ir tenai jam būtų buvę pavesta atlikti kokius nors konkrečius naujus darbus pagal darbo sutartyje numatytas, t. y. darbų vadovo, pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad darbuotojas neprivalo nuolat būti kontoroje, jei neturi aiškaus iš anksto patvirtinto ir viešai skelbiamo darbo grafiko. Ir net darbuotojo neatvykimas į darbovietę, nevykdant teisėtų darbdavio nurodymų atvykti į įmonės buveinę įforminti dokumentų ir susipažinti su darbo užduotimis, arba suderinti atostogų grafiko, gali būti vertinamas tik kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų nevykdymas, t. y. neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015). Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus dėl neva nepagrįsto atsakovo neatvykimo į darbą (ieškovės buveinę) jam savo asmeninėmis lėšomis sugrįžus iš darbinės komandiruotės Vokietijoje, o paminėtų aplinkybių, kaip neva padaryto atsakovo darbo drausmės pažeidimo, nurodymas ieškovės direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. D1829/1, teismo vertinimu, buvo ieškovės siekis konfliktinėje situacijoje bet kokiomis priemonėmis pagrįsti atsakovo atleidimą iš darbo „už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą“. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas, pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

13.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, pažeidė DK numatytą darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką ir privalomas procedūras, kas taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu. Ieškovė civilinėje darbo byloje objektyviai net neįrodė aplinkybių, kad atsakovas DK nustatyta tvarka buvo supažindintas su ieškovės direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1829/1, dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir/ar, kad šio įsakymo kopija atsakovui buvo įteikta.

14.       Teismas sprendė, kad pripažinus nepagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu ir jį atmetus, turi būti vykdomas valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. DGKS-4514, tačiau pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui  ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, CPK 3 straipsnio 8 dalimi į teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkelta paminėto darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis ją atitinkamai patikslinant.

15.       Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes šie ieškovės reikalavimai galėtų būti pilnai arba iš dalies tenkinami tiktai tokiu atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, nustačius aplinkybes, kurios sudarė šio ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą. Abiejų ieškovės reikalavimų faktinis pagrindas iš esmės yra tapatus. Nagrinėjamu atveju ieškovė civilinėje byloje neįrodė nei atsakovo veiksmų, kuriais grindė savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, neteisėtumo, nei atsakovo kaltės pagal CK 6.246 ir 6.248 straipsnius.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skaitel“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti 2018 m. gegužės 29 UAB „Skaitel“ direktoriaus įsakymą Nr. D1829/1, kuriuo atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 5 punktą, 7 punktą, priteisti iš atsakovo S. B. ieškovės UAB „Skaitel“ naudai 8 699,52 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (6 t., e. b. l. 114-137). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo situacija ir įvykiai negali būti vertinami kaip įvykęs, ar neįvykęs streikas teisės aktų prasme, nes darbuotojai atsisakė dirbti, jų atsisakymą organizavo atsakovas ir tai darė neturėdamas nei teisės, nei įgaliojimų organizuoti ir skelbti streiką. Pats atsakovas elektroniniame laiške iš vakaro rašė apie būsimą “streiką” rytojaus dieną ir tik po to, galbūt pasitaręs su teisininkais ar advokatu ir sužinojęs, kad negalėjo streiko organizuoti, pakeitė savo nuomonę ir pradėjo neigti savo paties el. laiške nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti ieškovės bendrovės darbininkai V. U., A. V., T. U., J. L., kurie tiesiogiai susiję su įvykiais ginčo dienomis, parodė, jog iš vakaro kalba buvo būtent apie „streiką“. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu liudytojai A. V. ir A. A. yra atsakovo bičiuliai ir būtent jų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Be to, vien tai, kad tarp darbuotojų ir darbdavio buvo neišspręstų ginčų, jeigu jų ir buvo, nesudarė pagrindo, neteisėtomis priemonėmis siekti išspręsti šiuos ginčus. Papildomai pažymėtina, kad nei atsakovas, nei kiti 12 darbuotojų neprašė, DK 50 straipsnio tvarka, sustabdyti darbo sutarties vykdymą darbdaviui nevykdant įsipareigojimų. Priežasčių atsisakyti dirbti DK 159 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat nebuvo.

1.2.                      Atsakovas S. B. 2018 m. gegužės 18-28 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, darbdavio fiksuotos pravaikštos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovui S. B. grįžus į Lietuvą nebuvo priskirtos jokios darbo funkcijos, kadangi atsakovas S. B. į Lietuvą grįždavo išimtinai atostogoms ir savo pageidavimu, o naujų komandiruočių laukti jam nereikėdavo, nes grįždavo trumpam laikui susitvarkyti savo reikalams ir vėl išvykdavo. Teismas klaidingai nurodo ir aplinkybes, kad atsakovas grįžęs iš komandiruotės neprivalėjo atvykti į įmonė buveinę, nes ieškovė nurodė, kad atsakovas visada privalėjo atvykti ir atsiskaityti su įmonės buhalterija, tą jam nurodė ir ieškovės direktorius A. Ž. SMS žinute 2018 m. gegužės 17 d. Be to, atsakovas atšauktas iš komandiruotės, kaip pats teigia, nežinojo ką jam toliau daryti ir kokie tolimesni veiksmai ar užduotys jo laukia, todėl logiška tokioje situacijoje yra susisiekti su savo vadovu ir išsiaiškinti situaciją. Atsakovas S. B. į ieškovės UAB „Skaitel“ buveinę atvykęs buvo 2018 m. gegužės 29 d., tačiau atsisakė pasirašyti ant pateiktų dokumentų, pats savo ranka surašė pasiaiškinimą, kad nesutinka pasirašyti. S. B. išvykus iš UAB „Skaitel“ buveinės ieškovės buhalterė R. S. ir direktorius A. Ž. surašė aktą dėl S. B. atsisakymo pasirašyti ant įsakymų. Šias faktines aplinkybes davusi priesaiką teisme paliudijo ir tuo metu įmonės buveinėje buvusi R. S..

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pažeidė darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Teismas neįvertino, kad ieškovė šios nuostatos laikėsi, nes iš atsakovo S. B. buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus 2 kartus – 2018 m. gegužės 15 d. akte dėl S. B. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir 2018 m. gegužės 29 d. akte dėl S. B. neatvykimo į darbą. Nei vienu, nei kitu atveju atsakovas savo pasiaiškinimų nei per nustatytą terminą, nei vėliau nepateikė. Taigi, prieš priimdamas sprendimą dėl darbuotojo atleidimo pagal DK 58 straipsnį, darbdavys įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovas tyčiniais neteisėtais veiksmais tiesiog atvirai šantažuodamas darbdavį, siekdamas savanaudiškų tikslų, kad jam būtų pakeltas atlyginimas, sukurstė darbuotojus nedirbti ir taip ne tik padarė turtinius nuostolius atsakovo įmonei, bet akivaizdžiai pakenkė įmonės reputacijai, sumenkino įmonės įvaizdį ir pasitikėjimą atsakovo įmone prieš užsakovus, t. y. nevykdė savo tiesioginių darbo funkcijų. Pravaikštos, kaip DK įtvirtintas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, šiuo konkrečiu atveju darbdavio buvo įvertintos, kaip tęstinė ieškovės neteisėtų veiksmų seka, todėl manytina, kad atleidimas iš darbo nenustačius pakankamo termino pasiaiškinimui dėl neatvykimo į darbą, šiuo atveju nėra tiek svarbus, kad paneigtų atsakovo darbo drausmės pažeidimą 2018 m. gegužės 15-16 d.

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad darbai 2018 m. gegužės 15-16 d. negalėjo vykti dėl to, kad nebuvo galimybių apsirūpinti kuru darbo mašinoms. Įmonėje yra nusistovėjusi tvarka, kad darbų vadovams prireikus lėšų kurui ar medžiagų pirkimui skambinama direktoriui, kuris pinigines lėšas perveda į kortelę. Tomis dienomis atsakovas direktoriui neskambino dėl piniginių lėšų trūkumo ir tuo sutrikdė tinkamą apsirūpinimą kuru. Pagal pateiktą kortelės sąskaitos išrašą yra matoma, kad kuras nebuvo perkamas kiekvieną dieną, kaip kad teigia atsakovas S. B. (pirkimai – 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 12 d., 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 2 d.), be to, pirkimų sumos nėra didelės, todėl sunku patikėti, kad vienu pirkimu apmokamas ir dyzelinas (ekskavatoriams bei automobiliams) ir benzinas (smulkiai statybinei technikai). Situacija, kad kuro būtų įpilama į baką tik tiek kiek reikia tai dienai, o dienos pabaigoje kuro likutis bake prilyginamas nuliui yra neįtikėtina ir nepagrįsta. Išnaudojus kurą iki pabaigos prasideda kitos bėdos su mechanizmais – sunku juos užkurti, gadinami kurio siurbliai, gaištamas papildomas laikas kuro sistemos pripildymui kuru. Todėl nėra net teorinių galimybių, kad kuras visų tipų ir visose statybinėse mašinose būtų visiškai pasibaigęs, todėl esant norui dirbti ir atlikti bent dalį dienos normos darbų tikrai įmanoma net ir esant nepilniems kuro bakams. Atsakovo S. B. teiginius, kad nebuvo kuro statybinėse mašinose paneigia ir liudytojų V. U., A. V., J. L., L. P. parodymai, kurie nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., kuomet buvo atnaujintas darbas objekte, kuro statybinėse mašinose buvo pakankamai, kad galima būtų vykdyti dienos darbus. Pažymėtina, kad iki 2018 m. gegužės 16 d. atsakovas S. B. vis dar nebuvo pranešęs vadovams, kad negali atlikti darbinių funkcijų dėl to, kad neturi kuro, o pokalbiai vyko dėl derybų atnaujinimo, ką patvirtina paties atsakovo surašytas pokalbio su ieškovės UAB „Skaitel“ plėtros vadovu M. U. protokolas. Taigi, dėl atsakovo kaltės buvo sustabdyti darbai objekte, nes jis nedavė užduočių jam pavaldiems darbuotojams ir nesudarė sąlygų jiems dirbti.

1.5.                      Tai iš esmės lėmė, kad tokiais neteisėtais tyčiniais veiksmais atsakovas prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jam patikėtą darbą bei jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, t.y. atsakovas S. B. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovui darant nuolatinį spaudimą ieškovei dėl darbo apmokėjimo ir galimo streiko, ieškovė tam rengėsi ir išsiuntė į Vokietiją L Paukštą, kuris, tuo atveju, jei atsakovas nebevykdytų savo pareigų, buvo pasirengęs perimti darbus ir buvo įpareigotas įspėti atsakovą, kad jei atsakovas S. B. įgyvendins savo planus dėl streiko, bus atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Pažymėtina, kad ieškovė labai aiškiai nurodė atsakovo šiurkštaus darbo pažeidimo turinį, jog 2018 m. gegužės 15-16 dienomis, S. Bałtrušaitis nevykdė tiesioginių darbo pareigų, t. y., būdamas komandiruotas darbams Vokietijoje, Miunchene pagal UAB ‚Skaitel“ sutartį su OFM Communications GmbH & Co. KG objekte „Tiefbauleistungen Stadtwerke Muenchen – CL 670 Freiham Los 4“, nepaskirstė darbų darbuotojams, neorganizavo darbo užduočių vykdymo, savalaikio ir kokybiško statybos darbų atlikimo, dėl ko 13 darbuotojų (įskaitant patį S. B.) neatliko savo tiesioginių darbinių pareigų, todėl bendrovei padaryta turtinė ir neturtinė žala. 

1.6.                      Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, nes ieškovės direktorius buvo priverstas vykti į Vokietiją, kad galėjo tinkamai suvaldyti susidariusią situaciją, todėl su šia kelione susijusios išlaidos laikytinos turtine žala. Be to nedirbant ieškovės darbuotojams dvi dienas nepagrįstai buvo mokama nuoma už jų gyvenimą Vokietijoje, todėl būtent atsakovui sukursčius nedirbti ieškovės darbuotojus, atsakovas turėtų padengti šias ieškovės išlaidas darbuotojų būsto nuomai apmokėti. Ieškovės prašoma neturtinė žala, grindžiama ta aplinkybe, kad ieškovės klientas – darbų užsakovas nepagrįstai buvo informuotas, jog ieškovės darbuotojai streikuoja dėl netinkamų darbo sąlygų, tuo sumenkinant ieškovės reputaciją.

17.       Atsakovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (6 t., e. b. l. 158-171). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovo atleidimo pagrindas yra ieškovės direktoriaus įsakymas. Atleidimo pagrindas yra aiškiai apibrėžtas šio įsakymo turinio ribomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino pirmąją įsakymo dalį dėl streiko, jog akivaizdžiai nesant jo požymių, tarp šalių kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, ieškovė civilinėje darbo byloje visų pirma privalėjo įrodyti aplinkybes, kad dirbti įprastus darbus ginčo įvykių metu darbų vietoje Vokietijoje buvo objektyvi galimybė, o įrodęs šias aplinkybes, ieškovė byloje privalėjo įrodyti ir tai, kad atsakovas tiesiogiai nurodė visiems ginčo objekte tuo metu buvusiems ieškovės darbuotojam nedirbti ir nedirbo pats dėl subjektyvių priežasčių. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė. 

2.2.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad viso ginčo metu ieškovė nebuvo nuosekli grįsdama atsakovo kaltę dėl neteisėto streiko organizavimo, nes iš pradžių teigė, kad atsakovas sukurstė ne tik jam pavaldžius darbuotojus, bet ir kitą darbų vadovą A. A. streikuoti, tačiau pastarajam paneigus minėtas aplinkybes, teigė, kad tiek atsakovas, tiek A. A. kurstė darbuotojus streikuoti. Vėliau užėmė pozicija, kad streikuoti buvo išimtinai kurstomi paties atsakovo visi tame objekte dirbę darbuotojai. Šis nenuoseklumas ir argumentų keitimas reiškia, jog ieškovės pozicija yra prisitaikėliška ir eškovė siekia nesąžiningai sukurti atsakovo kaltę. Byloje surinkti įrodymai, t.y. visų darbuotojų pasirašyti įvykių protokolai, el. susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo, kuriame minimos darbuotojų problemos su darbdaviu, el. susirašinėjimas tarp kito darbų vadovo A. A. ir ieškovės, A. A. ir A. V. rašytiniai paaiškinimai, A. V. žodiniai paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog atsakovas nekurstė ir neorganizavo darbuotojų nedarbo, nedavė nurodymų visiems nedirbti, neatliko šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojų nepasitenkinimas negali būti tapatinamas su darbų vadovų atlyginimais, nors tokį klausimą darbų vadovai taip pat kėlė. Priešingai nei interpretuoja ieškovė, susirašinėjimas patvirtina ne tik aplinkybę, jog darbų vadovai kelia klausimą dėl jų atlyginimų, bet ir darbų vadovų komunikaciją darbuotojų vardu, dėl darbuotojų problemų, nepasitenkinimų ir pan.

2.3.                      Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės liudytojų parodymai yra nepatikimi – ieškovės liudytojai yra tiesiogiai suinteresuoti ginčo išsprendimu ieškovės naudai, kadangi visi liudytojai yra materialiai priklausomi nuo ieškovės. Teismas turi teisę nesiremti liudytojų parodymais ir šioje byloje tai padarė pagrįstai, nurodydamas motyvus. Be to, liudytojo L. P. parodymai Darbo ginčų komisijoje ir teisme buvo nenuoseklūs, nes L. P. pirmą kartą paaiškinimus davė darbo ginčų komisijoje, raštu bei nurodė, jog pirmą savaitę (nuo 2018 m. gegužės 17 d.) buvo taisomas brokas, darbai buvo atliekami tik rankomis ir nebuvo naudojama jokia technika. Vėliau darbo ginčų komisijoje L. P. parodymus davė žodžiu ir paneigė šią aplinkybę, nurodydamas, kad technika buvo naudojama. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia liudytojų parodymus jais manipuliuodama, išrinkdama jai aktualius teiginius, juos vertindama ir vertinimą pateikdama tik savo naudai, nes nenurodo, kad tie patys liudytojai, kurių parodymais remiasi ieškovė, taip pat patvirtino aplinkybes, jog 2019 m. gegužės 15 d. buvo daromi darbai, kuriuos buvo galima vykdyti be statybinių mašinų, 2019 m. gegužės 16 d. lijo ir darbai negalėjo būti vykdomi, jog buvo kilęs darbuotojų nepasitenkinimas darbo sąlygomis ir apmokėjimu.

2.4.                      Atsakovui iki buvo pateiktas banko išrašas negalėjo būti žinoma dėl kokių priežasčių jis 2019 m. gegužės 15 d. negalėjo atsiskaityti už kurą, reikalingą statybinėms mašinoms generatorius, ekskavatorius, sunkvežimiai, vibro kojos, vibro plokštė) ir darė prielaidą, kad kortelė yra užblokuota. Tik teismui išreikalavus banko kortelės sąskaitos išrašą paaiškėjo tikroji negalėjimo atsiskaityti su banko kortele priežastis, nes 2019 m. gegužės 14 d. ieškovė atliko 321,99 Eur pavedimą dėl kurio banko kortelės sąskaitoje nebeliko lėšų. Taigi, 2018 m. gegužės 15 d. darbuotojai negalėjo atlikti savo įprastinių darbo funkcijų dėl pačios ieškovės veiksmų – darbų vadovams išduotų banko kortelių ištuštinimo, nors DK 31 straipsnis numato, jog darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas turėjo skambinti ir prašyti piniginių lėšų yra neadekvatūs susiklosčiusiai situacijai, nes ieškovė pati atlieka lėšų pervedimą, jai yra žinoma, kam naudojamos šios lėšos ir kad po pervedimo jų sąskaitoje nelieka, ir po šių veiksmų vis tiek laukia iš darbų vadovų skambučio, kad lėšos vėl būtų pervestos į sąskaitas. Darbų vadovai pirkimus ir lėšų nuėmimus darydavo kone kasdien, todėl gerai žinojo savo sąskaitų likučius. Darbų vadovai suprato, kad jei nėra galimybės pasinaudoti kortelėmis, vadinasi ieškovė atliko tyčinius veiksmus, po kurių šios galimybės neliko. Tai, kad visi darbuotojai planavo ir ketino dirbti įprastus darbus patvirtina aplinkybė, jog darbų vadovai vyko įsigyti kuro į benzino kolonėlę anksti ryte, po to pranešė užsakovo atstovui, kad negali pasinaudoti savo banko kortelėmis. Jei kortelėse būtų buvusios lėšos, visi darbuotojai būtų dirbę įprastinius darbus. 2019 m. gegužės 16 d. atsakovas negalėjo dirbti, nes tos dienos ryte įsakymu buvo atšauktas iš komandiruotės, be to darbai negalėjo vykti ir dėl oro sąlygų.

2.5.                      Ieškovė pati Darbo ginčų komisijoje ir teismo posėdyje yra patvirtinusi, kad šalys buvo sutarę, jog atsakovui grįžus į Lietuvą jis laukia darbdavio nurodymų dėl naujų komandiruočių į Vokietiją ir tomis dienomis jokių darbo funkcijų neatlieka, tačiau šias aplinkybes neigia apeliaciniame skunde. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki atleidimo iš darbo dienos elgėsi pagal nusistovėjusį šalių susitarimą, į ieškovės buveinę neatvyko pagrįstai, kadangi jokių darbo funkcijų ieškovės buveinėje atsakovas atlikti neturėjo, taigi neatvykdamas į ieškovės buveinę nurodytu laikotarpiu šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai, motyvuotai ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatė, jog atsakovas neatliko pravaikštų. Taigi, įsakymo dalis dėl atsakovo atleidimo iš darbo už pravaikštas yra neteisėta, nepagrįsta; jos teisėtumas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodytas.

2.6.                      Ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nesilaikė DK įtvirtintos atleidimo tvarkos, nes nenustatė atsakovui protingo termino pasiaiškinimams pateikti. Surinkti įrodymai patvirtina, kad reikalavimas pasiaiškinti dėl darbuotojų nedarbo/streiko atsakovui buvo pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. akte, siųstame atsakovui el. paštu, jame nustatyta viena diena pasiaiškinimui pateikti. Kitą dieną, 2018 m. gegužės 16 d., atsakovas jau buvo atšauktas iš komandiruotės ir turėjo nedelsiant ieškotis kur pernakvoti, kaip sugrįžti į Lietuvą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog vienos dienos terminas pasiaiškinimui pateikti yra neprotingas. Tuo tarpu reikalavimas pasiaiškinti dėl pravaikštų, kurios sudaro vieną iš atleidimo pagrindų, atsakovui nebuvo pateiktas ir tai posėdžio metu patvirtino ieškovės direktorius. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas negavo įsakymo dėl atleidimo jokia forma, gavimo fakto nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovei buvo gerai žinomi atsakovo kontaktiniai duomenys, tačiau ieškovė jokia forma, įskaitant elektroninių ryšių priemones, atsakovui nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pravaikštomis ir atleidimu, neinformavo, kad atsakovas yra atleistas.

2.7.                      Ieškovė reikalaudama priteisti žalą iš atsakovo privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą. Teismo sprendimu pagrįstai ir išsamiai nustatyta, jog neteisėti veiksmai ir kaltė atsakovo veiksmuose nebuvo įrodyti, t.y. atsakovas nesukurstė darbuotojų nedirbti, nedavė jiems privalomų nurodymų nedirbti, pats nedirbo ne dėl subjektyvių priežasčių. Atsakovo manymu ieškovė neįrodė ir likusių civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos, nes nepateikti žalos dydį objektyviai pagrindžiantys įrodymai. Žala, jei tokią iš tiesų patyrė ieškovė, buvo patirta dėl tos priežasties, kad ieškovės direktorius atėmė darbo priemones iš darbų vadovų – pinigines lėšas. Darbuotojai atvyko į darbo vietą, darbų vadovai vyko į degalinę pirkti kuro statybinėms mašinoms ir darbai būtų vykę kaip ir įprastai, tačiau paaiškėjus, jog abiejų darbų vadovų galimybė gauti lėšų yra apribota, t.y. jiems priskirtose bankų sąskaitose nėra lėšų, tuo buvo tiesiogiai paveiktas visų darbuotojų darbas. Būtent tarp ieškovės veiksmų ir darbuotojų negalėjimo dirbti įprastų darbų yra tiesioginis priežastinis ryšys, bet ne tarp atsakovo veiksmų ir darbuotojų galimybės dirbti įprastus darbus.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.        CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19.       Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių bylos aplinkybių vertinimą, nurodant, kad įrodymų vertinimas atliktas pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, ir nesutinka su DK normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, aiškinimu ir taikymu šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti civilinę darbo bylą dalyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo apeliaciniu skundu nėra skundžiamas, todėl ši dalis paliktina nepakeista (DK 231 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

20.       UAB „Skaitel“ darbų vadovo pareigybės nuostatuose, patvirtintuose 2017 m. sausio mėn. 3 d. įsakymu Nr. 170103/06 nustatytos darbų vadovo pareigos, teisės bei atsakomybė už darbų organizavimą, užduočių laiku įvykdymą, darbų kokybę; efektyvų ir taupų medžiagų, gaminių ir visų rūšių energijos naudojimą, savalaikį darbų atlikimą; tinkamą darbo laiko naudojimą ir darbo drausmės pažeidimus (1 t., e. b. l. 27-30). S. B. su nuostatais supažindintas 2017 m. vasario 3 d. (1 t., e. b. l. 31).

21.       UAB „Skaitel“ direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu S. B. įsakyta vykti į tarnybinę komandiruotę į Vokietiją nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 15 d. objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene (1 t., e b. l. 40).

22.       Iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 14 d. A. Ž. pranešta, kad 2015 m. gegužės 15 d. vyksta į darbą, bet streikuos 2 darbų vadovai ir 13 darbininkų dėl neištęsėtų pažadų tvarkant dokumentus SOKABAU fondui, neišmokėtų kompensacijų už atostogas, galimai klastojamų parašų ant algalapių, prašymų ir kitų dokumentų. Nurodoma, kad susirašinėjimas bus perduotas Lietuvos DI ir VMI, nes darbdavys jų negirdi. Pasirašė 15 Miuncheno darbuotojų (1 t., e. b. l. 56).

23.       Iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)  M. U. kreipiasi į A. ir S., informuodamas, kad SOKABAU fondui dokumentai pateikti, darbuotojai fonde užregistruoti, nes kitu atveju jie negalėtų dirbti Vokietijoje, paaiškinama atostoginių išmokėjimo tvarka (1 t., e. b. l. 102).

24.       Sąskaitos išraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. gegužės 14 d. iš sąskaitos atliekamas 321,99 Eur pervedimas tarp savų sąskaitų (6 t., e. b. l. 3-4).

25.       UAB „Skaitel“ 2018 m. gegužės 15 d. aktu „Dėl S. B. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ konstatuota, kad 2018 m. gegužės 15 d. S. B. sukurstė Vokietijoje dirbančių 12 darbuotojų grupę streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų nesilaikant DK reikalavimų. S. B. taip pat nepagrįstai kurstė darbuotojus nepaklusti darbdaviui, nes jiems nėra mokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurios pagal LR įstatymus yra mokamos tik darbuotojui nutraukus darbo sutartį. S. B. paprašyta pateikti pasiaiškinimą (1 t., e. b. l. 53-54).

26.       UAB „Skaitel“ 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu S. B. atšauktas iš tarnybinės komandiruotės nuo 2018 m. gegužės 16 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nekompensuojant kelionės į Lietuvą išlaidų. Prieš išvykstant S. B. įsakyta perduoti direktoriui A. Ž. visus įmonei priklausančius raktus, techniką, įrangą, dokumentus, projektus, ryšio priemones bei kitus įmonei priklausančius daiktus. Įrašas ranka: „Ryšio priemonių ir kitų įmonei priklausančių daiktų neturėjau. Susipažinau“. Parašas (1 t., e. b. l. 55).

27.       UAB „Skaitel“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu S. B. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus už tai, kad jis 2018 m. gegužės 15-16 d. sukurstė Vokietijoje dirbančių 12 darbuotojų grupę streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų, tuo pažeisdamas DK 245 straipsnio 1, 2 dalis, 246 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu nedirbo ir pats, viešai menkino įmonės vardą, skleidė klaidingą informaciją užsakovui bei darbuotojams, pažeisdamas UAB „Skaitel“ interesus, padarydamas moralinę ir realią žalą įmonei, ir už tai, kad jis 2018 m. gegužės 18-28 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (1 t., e. b. l. 26).

28.       UAB „Skaitel“ 2018 m. gegužės 29 d. aktu „Dėl S. B. atsisakymo pasirašyti ant įsakymo 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 1829/2 (dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“ konstatuota, kad darbuotojas S. B. 2018 m. gegužės 29 d. atvykęs į įmonės buveinę ir susipažinęs su UAB „Skaitel“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu atsisakė pasirašyti, kad su įsakymu susipažinęs (3 t., e b. l. 13). S. B. pareiškimas dėl atsisakymo pasirašyti pridedamas (3 t., e. b. l. 15).

29.       Informacijoje apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nurodoma, kad atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai buvo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. – 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. gegužės 18 d. – 2018 m. gegužės 29 d. (3 t., e. b. l. 109).

30.       Patalpų nuoma vienam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini) yra 280 Eur mėnesiui (1 t., e. b. l. 109).

31.       PVM sąskaitoje faktūroje Serija BC7 Nr. 644375 nurodyta, kad aviabilieto Vilnius-Ryga-Miunchenas-Vilnius 2018 m. gegužės 16 d. kaina 656,85 Eur. Mokėjimo pavedimas nurodytai sumai atliktas 2018 m. gegužės 15 d. (1 t., e. b. l. 110-111).

32.       UAB „Skaitel“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodyta, kad vidutiniškai įmonės pajamos už vieno darbuotojo, dirbančio objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene, vieną darbo dieną yra 406,23 Eur pagal 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenis (1 t., e. b. l. 103).

33.       Liudytojas T. U. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad nėra UAB „Skaitel“ darbuotojas, bet yra UAB „Skaitmeninė elektronika“, kuri yra sudariusi su UAB „Skaitel“ jungtinės veiklos sutartį dėl darbų Vokietijoje vykdymo, direktorius, su juo buvo derinamas darbo užmokestis UAB „Skaitel“ darbuotojams, taip pat ir atsakovui. Atsakovas S. B. atleistas iš darbo už tai, kad nepagrįstai siekdamas asmeninės naudos, t.y. didesnės algos, suorganizavo darbuotojų streiką. Atlyginimas atsakovui nebuvo keliamas, nes S. B. darbu nebuvo patenkinti užsakovai, po darbo jis vartodavo alkoholį. Šio darbuotojo neatsisakė, nes jis gebėjo kalbėti vokiškai. 2018 m. gegužės 15 d. jam paskambino V. U. ir informavo, kad darbų vadovai neleidžia darbininkams dirbti, todėl buvo imtasi veiksmų spręsti susidariusią situaciją. Dėl streiko kaltina tik atsakovą, nes kitas darbų vadovas A. A. nereiškė nepasitenkinimo iki į objektą atvyko atsakovas. 2018 m. gegužės 14 d. buvo pervesti pinigai į kitą sąskaitą siekiant išvengti galimo S. B. piktnaudžiavimo dėl susiklosčiusios įtemptos situacijos, nes turi ankstesnę neigiamą patirtį su kitu įmonės darbuotoju (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 s. – 49 min. 00 s.).

34.       Liudytojas L. P. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Skaitel“ darbuotojas nuo 2018 m. kovo 5 d. Į Vokietiją atvyko dirbti 2018 m. gegužės 14 d. tikslu apsimokyti dirbti Vokietijoje, nes dirbo darbų vadovu Lietuvoje ir turėjo išmokti dirbti Vokietijoje, kad galėtų pakeisti Vokietijoje dirbančius darbų vadovus jų atostogų metu. 2019 m. gegužės 15 d. iš ryto ieškovės direktorius įpareigojo jį pranešti darbuotojams, kad jeigu jie streikuos, bus atleisti iš darbo, ką jis ir padarė. Į jo pastabas nebuvo kreipiama dėmesio, todėl jis paskambino ieškovės direktoriui pranešti apie susidariusią situaciją. Atvykus direktoriui, darbuotojai po vieną buvo kviečiami pasikalbėti su direktoriumi, paskui pas jį ateidavo pasirašyti pasiaiškinimą. 2018 m. gegužės 17 d. atnaujinus darbus daliai darbų buvo reikalinga statybinė technika, klausimas dėl kuro trūkumo nebuvo keliamas, darbuotojai patys geriau žinojo, kokius darbus atlikti, nes jis buvo visiškai naujas darbuotojas tame objekte. Vėliau jis perėmė vadovavimą ir nustatė, kad atsakovo darbe buvo likę trūkumai. Po to įvykio dar vieną kartą dirbo Vokietijoje, dabar dirba Lietuvoje (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 40 s. – 1 val. 03 min. 30 s.).

35.       Liudytojas V. U. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Skaitel“ darbuotojas nuo 2018 m. kovo 12 d., šiuo metu išėjęs kasmetinių atostogų, nes vasarą dirba, o žiemą atostogauja, šioje įmonėje yra dirbęs ir anksčiau. Dirbo vadovaujant atsakovui S. B. Vokietijoje. 2018 m. gegužės 14 d. sužinojo iš darbų vadovo A. A., kad nutarta 2018 m. gegužės 15 d. streikuoti, pasirašė atsakovo S. B. surašytą aktą dėl streiko. Jis kaip darbininkas privalo klausyti darbų vadovo. Jis manė, kad streikuoti viduryje mėnesio netikslinga, nes neišmokėti atlyginimai, taip pat suprato, kad nebus mokama už streiko dienas, todėl 2018 m. gegužės 15 ar 16 d. paskambino T. U., nes nenorėjo, kad streikas ilgiau užsitęstų ir būtų prarandamas atlygis. Darbai atnaujinti 2018 m. gegužės 17 d. Pradėjus darbus jo ekskavatoriui kuras nebuvo reikalingas, nes jo ekskavatoriui kuras buvo užpiltas 2018 m gegužės 14 d. popietę. Be darbų vadovo dirbti negalėjo, nes nesupranta vokiškai, o užsakovas darbų vadovams paaiškindavo, ką reikią daryti (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. 40 s. – 1 val. 19 min. 05 s.). 

36.       Liudytojas J. L. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Skaitel“ darbuotojas nuo 2017 m. spalio 22 d., šiuo metu išėjęs kasmetinių atostogų, anksčiau nebuvo ėjęs kasmetinių atostogų. Dirbo vadovaujant atsakovui S. B. Vokietijoje. Apie tai, kad nebus dirbama, sužinojo 2019 m. gegužės 15 d. ryte atvykus į objektą, pasirašė kažkurio iš darbų vadovų surašytą aktą dėl streiko jo neskaitęs. Nesigilino dėl ko yra skelbiamas streikas, nes jį tenkino darbo sąlygos, stengėsi laikytis nuošaliau nuo įvykiu. Negali pradėti darbų negavus užduočių iš darbų vadovo ir privalo klausyti darbų vadovo. Darbai buvo atnaujinti 2018 m. gegužės 16 ar 17 d. Jis dirbo ekskavatoriaus vairuotoju, atnaujinus darbus, kuro užpilti nereikėjo. Atnaujinus darbus, darbams vadovavo L. P. (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 11 s. – 1 val. 32 min. 44 s.).

37.       Liudytojas A. V. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Skaitel“ darbuotojas nuo 2018 m. gegužės pradžios. Dirbo vadovaujant atsakovui S. B. Vokietijoje tik 15 dienų. Apie planą streikuoti išgirdo 2018 m. gegužės 14 d. grįžtant po darbo. Buvo informuotas, kad 2018 m. gegužės 15 d., vyks į objektą, bet darbo nepradės, lauks tolimesnių nurodymų, pasirašė kažkurio iš darbų vadovų surašytą aktą dėl streiko, akto neskaitė. Pasirašė kaip ir visi, nes nenorėjo išsiskirti iš kitų darbuotojų. 2018 m. gegužės 15 d. jis galėjo dirbti ir be darbų vadovo nurodymo, bet klausė darbų vadovo nurodymų nedirbti, neprisimena, ar jo vairuojamos technikos raktai buvo tuo metu pas jį ar pas darbų vadova. Streikas jam naudos nedavė, todėl jam nepritaria, jį tenkino darbo sąlygos. 2018 m. gegužės 16 d. jau prasidėjo kažkokie darbai, atvyko naujas darbų vadovas. 2018 m. gegužės 17 d. darbus galėjo pradėti daryti be kuro, taip pat nėra reikalingi konkretūs darbų vadovo nurodymai, jei darbo pobūdis žinomas (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 28 s. – 1 val. 47 min. 08 s.). 

38.       Liudytojas J. B. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Skaitel“ darbuotojas, bet šiuo metu nedirba. Dirbo vadovaujant atsakovui S. B. Vokietijoje, nėra matęs apsvaigusio nuo alkoholio S. B.. Neprisimena, ar buvo kilęs nepasitenkinimas dėl darbo sąlygų dirbant Vokietijoje, su darbų vadovais vykdavo pokalbiai apie bendrą situaciją. 2018 m. gegužės 14 d. vakare atvyko L. P., kuris sakė, kad darbuotojai bus atleisti. 2018 m. gegužės 15 d. nedirbo, nes darbų vadovai informavo, kad banko kortelė užrakinta ir negali dirbti, tvarkė tą dieną įrankius, kiti darbuotojai taip pat tvarkė įrankius. 2018 m. gegužės 16 d. nedirbo, nes sulaukė direktoriaus, be to lijo. Jokio pasiaiškinimo nerašė, nes pasiaiškinimas rašomas tik, jei esi kaltas (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 16 s. – 1 val. 59 min. 40 s.).

39.       Liudytoja R. S. 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje parodė, kad tvarko UAB „Skaitel“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį su jai priklausančia įmone. 2017 m. pirmą kartą teikė deklaraciją už darbuotojų pajamas, kurios gautos dirbant Vokietijoje. Deklaraciją pateikė netinkamai. Aplinkybę, kad galimai netinkamai pateikė deklaraciją sužinojo iš atsakovo S. B.. Pasitikslino dar kartą aplinkybes VMI ir tinkamai užpildė deklaraciją. Socialinio draudimo mokesčiai mokami Lietuvoje, o gyventojų pajamų mokestis mokamas Vokietijoje. Taip pat mokamos įmokos į SOKABAU fondą. Neprisimena, ar 2018 m. gegužės 15-16 d. Vokietijoje buvusiems darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai už vadinamojo streiko dienas, galima pasitikslinti dokumentuose. 2018 m. gegužės 29 d. buvo paruošusi aktą dėl neatvykimo į darbą, įsakymą dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo ir avansines apyskaitas. Atvykęs į buveinę atsakovas pareiškė, kad dokumentus pasirašys tik tokiu atveju, jei bus atsisakyta pretenzijų jo atžvilgiu, norėjo pasidaryti dokumentų kopijas, bet nesutiko jas pasidaryti su įmonėje esančiu kopijavimo aparatu. Apie atsakovo atleidimą Sodrai buvo pranešta 2018 m. gegužės 30 d. Liudytoja parengė 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymą UAB „Skaitel“ apie įmonės pajamas už vieno darbuotojo, dirbančio objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene, vieną darbo dieną (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 55 s. – 24 min. 20 s.).

40.       Liudytojas A. V. 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje parodė, kad yra dirbęs UAB „Skaitel“ nuo 2018 m. kovo 26 d. iki tų pačių metų liepos pradžios. Darbinantis nežinojo, kad yra darbuotojų nepasitenkinimas darbo sąlygomis, bet pradėjęs dirbti pastebėjo darbuotojų nepasitenkinimą, daug apie tai kalbėjo darbuotojas vardu V., kurio tikslaus vardo ir pavardės nepamena. Pats darbo sąlygomis irgi nebuvo patenkintas, nes palėpėje vienu metu gyveno šešiese vienoje patalpoje. 2018 m. gegužės 14 d. vakare sužinojo iš to paties V., kad planuojama nedirbti 2019 m. gegužės 15 d. 2019 m. gegužės 15 d. nuvyko į darbą, tvarkėsi statybinę aikštelę. Vėliau paaiškėjo, kad apskritai negalės dirbti, nes nepakanka mašinose kuro, o darbų vadovai negalėjo jo įsigyti, nes kortelės buvo užblokuotos. Su darbų vadovais kalbėdavo tik tiek, kiek reikia gauti darbų užduotis. 2019 m. gegužės 16 d. negalėjo dirbti, nes lijo lietus, be to ir vokiečiai draudė. Galimai 2018 m. gegužės 16 d. atvyko direktorius, kvietė po vieną į mašiną ir liepė rašytis paaiškinimus. Tekstą diktavo L. P., jis nesutiko rašyti to, ką diktuoja L. P., t.y., kad darbų vadovai organizavo streiką, ir parašė taip, kaip buvo. Su kitais darbuotojais buvo sutarę, kad dės taškus prie parašų tuose pasiaiškinimuose, kurie išgauti šantažo būdu. Po to darbų vadovu buvo paskirtas L. P. ir pratęsti darbai. L. P. objektuose nieko nežinojo, todėl jam viską aiškino darbuotojai, t.y. kokia darbų tvarka, kokiais atvejais reikalingi gryni pinigai, paskui ir L. P. pradėjo orientuotis. Atlyginimą gavo tik už dirbtas dienas, atostoginiai nebuvo išmokėti. (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 00 s. – 39 min. 59 s.). 

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau ištirtų įrodymų visuma, nustatė, kad 2018 m. gegužės 15 d. Vokietijoje objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene nevyko darbai, kurių vykdymą objekte turėjo organizuoti ieškovės UAB „Skaitel“ darbų vadovas atsakovas S. B.. Atsakovas S. B. ieškovės UAB „Skaitel“ 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu atšauktas iš tarnybinės komandiruotės Vokietijoje Miuncheno mieste nuo 2018 m. gegužės 16 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas S. B. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18-28 d. neatvyko į ieškovės buveinę Lietuvoje. Ieškovės UAB „Skaitel“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu atsakovui S. B. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus.

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas – pripažinti atsakovo S. B. atleidimą teisėtu, nagrinėtinas, visų pirma, vadovaujantis DK normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teises ir pareigas, atsirandančias darbuotojui su darbdaviu sudarius darbo sutartį. DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nurodoma, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jei darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus

43.       DK 58 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atvejai, koks darbo pareigų pažeidimas yra laikomas šiurkščiu. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri išlieka aktuali ir įsigaliojus naujos redakcijos DK, išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino atsakovo S. B. veiksmų 2018 m. gegužės 15-16 d. jo kaip darbuotojo darbo funkcijų, jo teisių ir pareigų atžvilgiu. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo, kaip darbuotojo funkcijos, teisės ir pareigos buvo apibrėžtos ieškovės UAB „Skaitel“ 2017 m. sausio mėn. 3 d. įsakymu Nr. 170103/06 patvirtintuose darbų vadovo pareigybės nuostatuose. Atsakovas S. B. su darbo vadovo pareigybės nuostatais supažindintas 2017 m. vasario 3 d. (žr. nutarties 20 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo kaip darbų vadovo veiksmų 2018 m. gegužės 15-16 d. Vokietijoje, Miunchene, atitikimo jo darbo pareigoms, yra reikšmingos minėtuose darbų vadovo pareigybės nuostatuose įtvirtintos darbų vadovo pareigos paskirstyti darbuotojams darbus (10 punktas), organizuoti ritmingą darbo užduočių vykdymą (14 punktas), siekti aukšto darbo našumo (15 punktas), organizuoti savalaikį ir kokybišką statybos darbų atlikimą (16 punktas), organizuoti įmonės darbų planavimą, apskaitą ir nustatytais terminais atsiskaityti su atitinkamomis įmonės tarnybomis (darbdaviu ir jo įgaliotais asmenimis) (20 punktas), kontroliuoti darbų eigą (26 punktas).

45.       Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo, kaip darbų vadovo, pareigų apimties statybos darbų objekte 2018 m. gegužės 15-16 d. Vokietijoje Miunchene vykusių įvykiu metu vadovaujantis darbų vadovo pareigybės nuostatais, netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodomais neigiamais padariniais, t. y. turtine žala įmonei ir ieškovės reputacija, nors ieškovė savo ieškinį grindė būtent šiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo situacija ir įvykiai negali būti vertinami kaip įvykęs ar neįvykęs streikas teisės aktų prasme, nes nei atsakovo, nei jam bei kitam darbų vadovui A. A. pavaldžių darbininkų veiksmai ir neveikimas ginčo situacijoje yra niekaip nesusiję su jokia profesinių sąjungų veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pagal DK 244 straipsnio 1 dalį streikas apibrėžiamas kaip profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, o ginčo situacijoje darbuotojų darbo nutraukimą organizavo ne profesinė sąjunga ar jų organizacija, negali savaime eliminuoti galimybės vertinti susidariusią situaciją kaip streiką jo teisėtumo prasme. Aplinkybę, kad savo veiksmus kaip streiką suvokė tiek atsakovas, tiek kiti ginčo įvykių metu dirbę darbuotojai patvirtina susirašinėjimas su įmonės vadovybe elektroniniu paštu (žr. nutarties 22 punktą), taip pat liudytojų V. U., J. L., A. V. parodymai teisme (žr. nutarties 35 – 37 punktus). Liudytojas A. V. taip pat patvirtino šias aplinkybes, kai teismo posėdžio metu nurodė, kad pasiaiškinime 2018 m. gegužės 16 d. surašė viską kaip buvo, o ne kaip jam liepė L. P. (žr. nutarties 40 punktą). Minėtame pasiaiškinime A. V. yra nurodęs, kad 2018 m. gegužės 15 dieną nedirbo, nes darbuotojai streikavo dėl savo socialinių garantijų (1 t., e. b. l. 67). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė šių aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios privalėjo būti įvertintos, atsižvelgiant į tai, jog DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta galimybė vertinti ir kitokį darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kokia yra pažeidimų, susijusių su netinkamu darbuotojo pareigų vykdymu, vertinimo praktika darbovietėje, jei tokia praktika yra, nors tai yra irgi vienas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kriterijų, kuriuo remiantis darbuotojo pareigų nevykdymas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodomo atsakovo atleidimo pagrindo vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu, t. y. tyčia padarius turtinės žalos darbdaviui ar bandžius tyčia padaryti jam turtinės žalos, nors ieškovė savo ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo atleidimą teisėtu grindė ir šia aplinkybe. Ieškovei grindžiant ieškinį šia aplinkybe bei pateikus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes, atsižvelgdamas į DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių, kurios, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėjo būti ištirtos, siekiant įvertinti atsakovo S. B. atleidimo dėl darbo pareigų pažeidimo 2018 m. gegužės 15-16 d. pagrįstumą ir nepagrįstai sutelkė dėmesį vien tik į darbuotojų subjektyvų nepasitenkinimą darbo sąlygomis, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą vertinti įrodymus remiantis visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ištyrimu.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą

47.       Teisėjų kolegija nustatė, kad dar vienas atsakovo atleidimo iš darbo pagrindas buvo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, išlieka aktuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis yra išaiškinęs, kad  tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018, 35 punktas).

48.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas pas ieškovą visą laiką dirbo darbų vadovu išimtinai ieškovės objektuose Vokietijoje, o grįžus iš komandiruočių Vokietijoje atsakovui Lietuvoje jokios darbo funkcijos priskirtos nebuvo, jokie darbai nebuvo pavedami atlikti, atsakovas privalėdavo laukti naujos komandiruotės į objektus Vokietijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys apie atsakovo nedraudiminius laikotarpius (žr. nutarties 29 punktą) galimai patvirtina šias aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas turėdamas CPK 414 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą būti aktyviam ir rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą, visapusiškai neištyrė atsakovo nurodomų aplinkybių, t.y. nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo nurodomi atsakovo nedraudiminiai laikotarpiai jo darbo pas ieškovę metu, ar Sodros nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir nedraudiminiai laikotarpiai iš esmės sutampa su atsakovo darbo Vokietijoje ir buvimo Lietuvoje laikotarpiais, kada ir kaip atsakovas atsiskaitydavo už atliktus darbus su darbdaviu pasibaigus darbams Vokietijos objektuose ir kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų teismui pagrįsti atsakovo nurodomas aplinkybes dėl darbo specifikos pas ieškovę ir būtinybės grįžus iš komandiruotės atvykti į ieškovės buveinę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos atsižvelgiant į darbų vadovo pareigybės nuostatus, juose įtvirtintas darbuotojo funkcijas ir pareigas.

Dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

49.       DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikant ankstesnės redakcijos DK normas išaiškinta, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat išlieka aktuali, nes DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat nesieja darbo sutarties nutraukimo su konkrečiais šiurkščiais darbuotojų pareigų pažeidimais. Todėl tik nustačius, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, jis gali būti atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė aplinkybes dėl atsakovo darbo pareigų vykdymo, teisėjų kolegija, sprendžia, kad tai sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai parenkant šiam ginčui spręsti taikytinas teisės normas. 

50.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 42 – 49 punktuose padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės, o apeliacinės instancijos teisme žemiau nurodytų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtis bei pobūdis reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. sprendimas, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria civilinė darbo byla, dalyje dėl ieškovo UAB „Skaitel“ ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514, nutraukta, naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, netyrė ieškinio reikalavimų, susijusiu su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

52.       Pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo  teisėtumo ir atsakovo kaip darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų pirmosios instancijos teismas visų pirma privalo nustatyti atsakovo kaip darbuotojo pareigų apimtį statybos darbų objekte 2018 m. gegužės 15-16 d. Vokietijoje, Miunchene, vykusių darbuotojų nevykdymo darbo funkcijų metu ir 2018 m. gegužės 18-29 d. fiksuotos pravaikštos metu vadovaujantis darbų vadovo pareigybės nuostatais ir taip įvertinti atsakovo veiksmus pagal DK normas, apibrėžiančias šiurkštų darbų pareigų pažeidimą, kurių pagrindu atsakovas buvo atleistas. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi nustatyti Sodros nurodomų atsakovo nedraudiminių laikotarpių priežastis, atsakovo atsiskaitymo už atliktus darbus su darbdaviu tvarką pasibaigus darbams Vokietijos objektuose, ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovės nurodomais neigiamais padariniais, t.y. ieškovės nurodoma patirta turtine ir neturtine žala,  nustatyti, kokia yra pažeidimų, susijusių su netinkamu darbuotojo pareigų vykdymu, vertinimo praktika, jeigu tokia yra, buvusioje atsakovo darbovietėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčas kyla iš darbo teisinių santykių o tai lemia, kad teismas turi būti aktyvus (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

53.       Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo šios nutarties 50 punkte nurodyta apimtimi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria civilinė darbo byla, dalyje dėl ieškovo UAB „Skaitel“ ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514, nutraukta, panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                                Albina Rimdeikaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas