Civilinė byla Nr. 3K-3-59-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01415-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.2; 2.5.2.2.

     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Iveco Capital Baltic“, notarei R. A. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo bei laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys G. S., antstolis G. B.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselių pripažinimą negaliojančiais, vekselio laidavimo prievolės pabaigos pagrindus, notarės veiksmų, atliekant vykdomuosius įrašus, teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2003 m. gruodžio 1 d. išduotus paprastuosius vekselius, kurių kiekvieno suma po 18 427,71 Eur ir kurių mokėjimo terminai – 2004 m. sausio 5 d., 2004 m. gegužės 5 d., 2004 m. birželio 5 d., 2004 m. liepos 5 d., 2004 m. rugpjūčio 5 d., 2004 m. rugsėjo 5 d., 2004 m. spalio 5 d. (toliau – ir Vekseliai), bei pripažinti negaliojančiais notarės R. A. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 138 ir Nr. 3703 (toliau – ir Įrašai); pripažinti ieškovės laidavimo prievolę pagal Vekselius pasibaigusia bei panaikinti Įrašus.
3. Ieškovė nurodė, kad AS „Afin Baltica“ ir UAB „Negita“ 2003 m. gruodžio 1 d. sudarė įrangos lizingo sutartį Nr. AAIVLIT/066/2003 (toliau – Lizingo sutartis). Pagal Lizingo sutarties sąlygas, įrangos kaina turėjo būti sumokėta lygiomis dalimis per 36 mėnesius, kas mėnesį mokant po                18 427,71 Eur. Visos lizingo įmokos buvo padengtos UAB „Negita“ išduotais vekseliais, už kurių įvykdymą laidavo ieškovė.
4. Nors Lizingo sutartis neįsigaliojo, UAB „Negita“ grąžino pagal Lizingo sutartį gautą įrangą, o AS „Afin Baltica“ nurodė nutraukianti Lizingo sutartį, pastaroji 2004 m. sausio 12 d. ir 2005 m. gegužės 4 d. kreipėsi į notarę R. A. dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Notarė AS „Afin Baltica“ prašymus tenkino ir atliko vykdomuosius įrašus. UAB „Negita“ dėl bankroto buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2008 m. gruodžio 17 d. AS „Afin Baltica“, kuri likviduota 2012 m. balandžio 10 d., su atsakove UAB „Iveco Capital Baltic“ 2011 m. gegužės 2 d. sudarė Verslo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė perėmė visas AS „Afin Baltica“ reikalavimo teises.
5. Ieškovės vertinimu, Vekseliai, kurie buvo išrašyti Lizingo sutarčių pagrindu, negali egzistuoti, nes išnyko jų teisinis pagrindas, t. y. pasibaigė prievolės pagal Lizingo sutartis. Dėl to Vekselių panaudojimas iš esmės pažeidžia ieškovės teises ir interesus bei sudaro prielaidas neteisėtai praturtėti jų turėtojui (CK 1.80 straipsnis). Kadangi atsakovė yra nesąžininga Vekselių turėtoja (jai buvo žinoma apie pagrindinės prievolės pasibaigimą), todėl ieškovė remdamasi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 19 straipsniu turi teisę reikšti jai reikalavimus ir atsikirtimus, susijusius su pagrindine prievole bei jos vykdymu.
6. Laidavimo prievolės pagal Vekselius pabaigą patvirtina UAB „Negita“ likvidavimo faktas. Pasibaigus pagrindinei prievolei (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), baigėsi ir šalutinė laiduotojo – ieškovės – prievolė pagal Vekselius. Be to, ieškovės, kaip laiduotojos, prievolė pasibaigė ir dėl AS „Afin Baltica“ likvidavimo. AS „Afin Baltica“ iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro reikalavimo teisės, kylančios iš Vekselių, atsakovei indosamentu neperdavė (ĮPVĮ 13 straipsnio 1 dalis), o ieškovės skola pagal Vekselius nebuvo įtraukta į AS „Afin Baltica“ finansinę apskaitą. Vadinasi, reikalavimo teisė į ieškovę atsakovei nebuvo perleista, ir atsakovė negali būti laikoma įgijusia reikalavimo teisę ieškovei pagal Vekselius.
7. Atlikdama vykdomuosius įrašus, notarė R. A. neįvertino to, kad AS „Afin Baltica“ nepateikė UAB „Negita“ Vekselių apmokėti, ieškovei nebuvo pateiktas pranešimas dėl Vekselio, kurio apmokėjimo terminas 2004 m. sausio 5 d., neapmokėjimo, ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais nepateikti pranešimai dėl kitų Vekselių neapmokėjimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. 
9. Teismas nurodė, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, tai reiškia, kad ieškovės, laidavusios už prievolių įvykdymą, prievolės negali būti laikomos pasibaigusiomis.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, žinojo vekselių paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo juos pripažinti negaliojančiais.
11. Vertindamas notarės atliktų veiksmų teisėtumą, teismas pažymėjo, kad ĮPVĮ nėra nustatyta, jog notarui turi būti pateikiami įrodymai, ar vekselis buvo pateiktas ir kada buvo pateiktas apmokėti. Įvertinęs ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamus vykdomuosius įrašus.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame nurodytais motyvais.
13. Teismas nurodė, kad Vekselių išrašymo pagrindas buvo Lizingo sutartis ir UAB „Negita“ bei AS „Afin Baltica“ susitarimas dėl UAB „Negita“ įsipareigojimų užtikrinimo. Teismo vertinimu, aplinkybės, ar Lizingo sutartis buvo pradėta vykdyti, kada buvo nutraukta ir ar išvis įsigaliojo, teisiškai nereikšmingos, nes Vekselių išrašymo pagrindas buvo UAB „Negita“ ir AS „Afin Baltica“ sudarytas sandoris, kuris de facto buvo vykdomas, t. y. UAB „Negita“ buvo perduoti Lizingo sutarties objektai ir įmonei kilo prievolė mokėti lizingo bei kitas įmokas. Be to, pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.
14. Šiuo metu Vekselių turėtoja yra nebe AS „Afin Baltica“, bet atsakovė UAB „Iveco Capital Baltic“, todėl pagal ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas ieškovė negali reikšti prieštaravimų, grindžiamų UAB „Negita“ ir AS „Afin Baltica“ tarpusavio santykiais, nebent ji pagrįstų, kad atsakovė, įgydama vekselį, tyčia veikė jos nenaudai.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prievolės dydžio klausimas byloje nebuvo keliamas, todėl ieškovė gali reikšti savarankišką reikalavimą dėl konkretaus vykdytinos prievolės dydžio nustatymo, kaip prielaidos gintis nuo nesąžiningai įgyvendinamos reikalavimo teisės apimties (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis).
16. Vekseliuose buvo įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tai reiškia, kad AS „Afin Baltica“ buvo atleista nuo pareigos įforminti protestą dėl neapmokėjimo (ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalis), tačiau ji turėjo įvykdyti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą, susijusią su pranešimo apie vekselių neapmokėjimą įteikimu. Vekseliuose nurodyta jų apmokėjimo vieta (Vilnius) patvirtina, kad ieškovei teko pareiga pagrįsti, jog ginčo vekseliai nebuvo pateikti apmokėti, kaip to reikalaujama pagal ĮPVĮ 40 straipsnį (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad AS „Afin Baltica“ įgaliotinis notarei kartu su prašymais atlikti vykdomuosius įrašus pateikė Vekselių originalus, įgaliojimo patvirtintą kopiją, pranešimų UAB „Negita“ ir ieškovei kopijas bei jų išsiuntimą įrodančius išrašus, todėl laikytina, kad notarė Įrašus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė N. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6.  
7.  
8.  
9.  
10.  
11.  
12.  
13.  
14.  
15.  
16.  
17.  
18.  
19.  
1. Teismai pažeidė CK 1.80 straipsnio, ĮPVĮ 16 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagrįstai konstatuodami, kad ginčo atveju yra galimas teisių perleidimas pagal vekselius, nes buvo pažeista imperatyvi teisių į vekselio laiduotoją perleidimo tvarka. ĮPVĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos teisės pagal vekselį perleidžiamos indosamentu. Tai reiškia, kad teisės į vekselių laiduotoją taip pat perleidžiamos indosamentu. Pasibaigus vekseliui, indosamentų atlikti vekselyje nėra teisinio pagrindo, todėl teisės į vekselių laiduotoją taip pat negali būti perleidžiamos, nors laiduotojo prievolės galioja pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį.
2. Teismai nustatė, kad vykdomuose Vekseliuose nėra indosamentų. Tai reiškia, kad teisių perleidimas neįvyko.
3. Vekselio pabaiga sutampa su vekselio davėjo pabaiga (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). 2008 m. gruodžio 17 d. vekselių davėja buvo išregistruota – bankrutavo ir buvo likviduota, todėl nuo šio momento pasibaigė prievolės pagal vekselius. Taigi, nuo šio momento teisių į vekselių davėją nebuvo galima perleisti, nes vekselio gavėja neteko reikalavimo teisės pagal vekselius.
4. Vekselių gavėja 2012 m. balandžio 10 d. buvo išregistruota, taigi, nuo šio momento nebuvo nei Vekselių davėjos, nei Vekselių gavėjos. Tai reiškia, kad neliko subjekto, kuriam laiduotoja turėtų prievolę atsakyti, todėl laikytina, kad jos prievolės yra pasibaigusios.
5. Darant prielaidą, kad teisių į vekselių laiduotoją perleidimas buvo galimas Verslo perleidimo sutartimi, teismai turėjo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti Verslo perleidimo sutarties turinį (CK 6.193 straipsnis). Sutarčiai taikytina Estijos Respublikos teisė (Sutarties 4.1 punktas), todėl atsakovė turėjo pareigą teikti su Estijos Respublikos teise susijusius motyvus (CPK 12, 178 straipsniai). Kasatorės vertinimu, Verslo perleidimo sutartimi teisės į vekselių laiduotoją perleistos nebuvo.
6. Faktiškai Vekseliai ir Įrašai buvo pas antstolį G. B. vykdomosiose bylose, todėl jų faktinis perdavimas apskritai nebuvo įmanomas.
7. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis visais atvejais gali patekti į apyvartą ir joje likti be jokio teisinio pagrindo. Todėl tarp vekselio ir pagrindinės prievolės yra tiesioginis ryšys. Pagrindinė prievolė apibrėžia vekselio davėjo atsakomybės ribas. Kasatorė užtikrino Lizingo sutarties įmokų, bet ne nuostolių atlyginimą. Vekseliais užtikrintos lizingo įmokų mokėjimas byloje neginčijamas. Lizingo sutarties įmokų prievolės neatsirado, nes sutartis de jure neįsigaliojo. Taigi, Vekseliai neturi užtikrinimo objekto ir jų palikimas apyvartoje pažeistų sąžiningumo principą bei sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise.
8. Jei ginčijami sandoriai neprieštarauja CK 1.80 straipsniui, tai jie negalioja CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes laiduotoja suklydo dėl esminės prielaidos, kad laiduoja tik už Lizingo sutarties įmokas, nors realiai laidavo ir už prievolę atlyginti nuostolius.

20. Atsakovė UAB „Iveco Capital Baltic“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.  
21.  
1. Nagrinėjamu atveju yra svarbios faktinės aplinkybės, kad paprastuosius neprotestuotinus vekselius UAB „Negita“ išdavė, o kasatorė laidavo 2003 m. gruodžio 1 d.; Įrašai pagal 7 Vekselius buvo atlikti 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. gegužės 4 d. ir perduoti antstoliui vykdyti; vykdomosios bylos buvo pradėtos 2004 m. ir 2008 m. lapkričio 20 d., kai nei vekselio davėja, nei vekselio gavėja nebuvo išregistruotos; prievolė sumokėti vekselyje nurodytą sumą nebuvo įvykdyta.
2. Be ĮPVĮ 13–22 straipsniuose įtvirtintų normų, reglamentuojančių vekselio perdavimą indosamentu, šiam ginčui yra svarbi 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, pagal kurią prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo notarui pateikia vekselio turėtojas, nurodydamas skolininką (įskaitant ir solidarųjį skolininką – laiduotoją). Notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, jame nurodo skolininkus (taip pat ir laidavusius asmenis), skolos sumą, vekselio turėtoją, kurio naudai išieškoma vekselyje nurodyta suma.
3. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 8 dalimi vykdomieji dokumentai yra notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius. Vykdomąjį įrašą perdavus antstoliui vykdyti, išieškotojo pakeitimas vykdomojoje byloje vykdomas pagal CPK 596 straipsnyje nustatytą tvarką. Taigi, ĮPVĮ 13–22 straipsniai, kuriuose reglamentuojami vekselio perdavimai indosamentu, taikomi tik tuo atveju, jei vekselis perduodamas iki vykdomojo įrašo atlikimo.
4. Laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo (juridinio asmens) likvidavimo. Likvidavus vekselio davėją (juridinį asmenį) laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
5. Vekselis gali būti perleidžiamas ne tik indosamentu, bet ir teisių perleidimo sutartimi. Įstatymas, nustatydamas, kad vekselis gali būti perleidžiamas indosamentu, imperatyviai neapriboja reikalavimo teisių į mokėtiną pagal vekselį sumą perleidimo galimybių vien tik šiuo būdu – perleisti tokią reikalavimo teisę teisių perleidimo sutartimi ne tik nedraudžiama, bet ir nustatomi atvejai, kuriais leidžiamas tik toks teisių perleidimo būdas, todėl priešingas aiškinimas, tokią galimybę ribojant, neatitiktų įstatymo nuostatų, suteikiančių teisę vekselį perleisti teisių perleidimo būdu, taip pat būtų nepagrįstai varžomos civilinių teisinių santykių dalyvių teisės, nustatytos įstatyme (CK 6.101–6.110 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).
6. Teismai išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su teisių į vekselį perleidimu, sprendimuose išsamiai išdėstė motyvus. Verslo teisių perleidimo sutartimi įvyko universalus teisių perėmimas (Verslo perleidimo sutarties preambulė). Po Verslo teisių perleidimo sutarties ir visų teisių perėmimo AS „Afin Baltica“ buvo likviduota ir išregistruota, todėl akivaizdu, kad šia sutartimi buvo perleistos visos AS „Afin Baltica“ turėtos teisės į visus skolininkus, įskaitant kasatorę.
7. Nei reikšdama ieškinį, nei apeliaciniame skunde kasatorė nekėlė klausimo ir neginčijo savo, kaip laiduotojos, atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo, todėl ji, kasaciniame skunde pateikdama  naujus argumentus, negali vekselio turėtojai pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jos ir vekselio davėjos arba ankstesnės vekselio turėtojos santykiais, nebent vekselio turėtoja, įgydama vekselį, tyčia būtų veikusi skolininkės nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis).
8. Nei jei būtų laikoma, kad AS „Afin Baltica“ vekselius panaudojo savo nuostoliams, patirtiems dėl Lizingo sutarties nutraukimo, kompensuoti, byloje esantys įrodymai nepaneigia aplinkybės, jog prievolė pagal vekselius galioja, vekseliai buvo išduoti esant teisiniam pagrindui ir turi likti apyvartoje, nes Lizingo sutarties 14.5 punkte buvo įtvirtinta, jog, nutraukus Lizingo sutartį, Lizingo gavėjas sutarties nutraukimo dieną sumoka visas pagal šią Sutartį nesumokėtas įmokas.
9. Pasirašydamas vekselį, asmuo turi apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas suvokimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas suvokimas įvyko dėl pačios sandorio šalies (ieškovės) neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Kasatorė pripažino, kad suprato esmines su vekselių pasirašymu susijusias aplinkybes ir laidavo pagal vekselį už UAB „Negita“ prievolių įvykdymą. Kasatorės argumentas, kad ji manė, jog, nutraukus Lizingo sutartį ar jai neįsigaliojus, bus panaikinti vekseliai, kadangi pasibaigus pagrindinei prievolei pagal Lizingo sutartį, pasibaigs ir prievolės pagal vekselius, reiškia ieškovės klaidą dėl sandorio sudarymo perspektyvų, o ne sandorio esmės, todėl negali būti pagrindu taikyti CK 1.90 straipsnį.

22. Atsakovė notarė R. A. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamu atveju Įrašai buvo išduoti kartu su prie jų prisiūtais Vekselių originalais, todėl po to jų perdavimas indosamentu buvo neįmanomas. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011) laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo (juridinio asmens) likvidavimo. Likvidavus vekselio davėją (juridinį asmenį) laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos. Vekselyje įtvirtinta prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, o vekselis – vertybinis popierius, sukuriantis naują abstrakčią prievolę. Vekselio laiduotojo valia išreiškiama vienašališkai, todėl jei laidavimas neatitinka laiduotojo valios, pastarasis turi iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kol bus pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio paskirties ir laiduotojos suklydimo

22. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).
24. Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vekseliai buvo išduoti vadovaujantis Lizingo sutarties 2.2 punktu, kuriame nurodyta, jog lizingo įmokos turi būti padengtos mokėjimo vekseliais, po vieną Vekselį kiekvienai atitinkamai dalinei įmokai, kurie išrašomi paties Lizingo gavėjo, Lizingo davėjo naudai. Taigi, pačioje Lizingo sutartyje expressis verbis nustatyta, kad Vekseliai išduodami Lizingo sutarties vykdymui – įmokų mokėjimui – užtikrinti. Lizingo sutarties pagrindu UAB „Negita“ sutarties pasirašymo dieną išdavė 36 Vekselius (po 18 427,71 Eur) AS „Afin Baltica“ naudai.
26. Išdavus Vekselius kaip reikalavimų pagal Lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonę, jų panaudojimas priklauso nuo sutartyje aptartų sąlygų. Kadangi Lizingo sutarties 2.2 punkte buvo nustatyta, jog Vekseliai išduodami lizingo įmokoms užtikrinti, o 2.3 punkte – kad lizingo davėjas pradės Vekselių vykdymą, jei lizingo gavėjas laiku nesumokės dalinės įmokos, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas pagal Vekselius yra galimas tik ta apimtimi, kiek yra nesumokėta lizingo įmokų, o kitų kreditoriaus reikalavimų (pvz., dėl žalos atlyginimo) įvykdymas panaudojant vekselius nėra galimas. Kadangi kasatorės laidavimu buvo užtikrintas Vekselių įvykdymas, jos, kaip laiduotojos, įsipareigojimų apimtis yra analogiška įsipareigojimų pagal Vekselius apimčiai, t. y. laidavimu buvo užtikrintas tik Lizingo sutarties įmokų mokėjimas.   
27. Konstatavus, kad laidavimu buvo užtikrintas tik Lizingo sutarties įmokų mokėjimas, nebelieka pagrindo spręsti dėl laidavimo sandorio negaliojimo dėl laiduotojos suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nes faktinės ir laiduotojos nurodytos jos įsivaizduotos sandorio aplinkybės sutampa, t. y. laiduotoja nurodė maniusi laiduojanti tik už Lizingo sutarties įmokas, bet ne už prievolę atlyginti nuostolius, ir toks jos suvokimas, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, yra teisingas.

Dėl Lizingo sutarties galiojimo

28. Kasatorė, pripažindama Vekseliais užtikrintų lizingo įmokų mokėjimą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju prievolė šias įmokas mokėti neatsirado, nes Lizingo sutartis neįsigaliojo. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko pernelyg formaliu, nes, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, Vekselių išrašymo, o kartu ir atsiradimo civilinėje apyvartoje, pagrindas buvo UAB „Negita“ ir AS „Afin Baltica“ sudaryta Lizingo sutartis, kuri de facto buvo vykdoma: Lizingo sutarties objektai buvo pas lizingo gavėją UAB „Negita“ ir jai kilo prievolė mokėti lizingo bei kitas sutartyje nustatytas įmokas. Tai, be kita ko, patvirtina ir 2004 m. sausio 8 d. raštas, kuriuo lizingo davėjas informavo lizingo gavėją apie Lizingo sutarties nutraukimą nuo 2004 m. sausio 14 d. 
29. Kaip jau buvo pirmiau aptarta, nagrinėjamu atveju Vekseliais (ir laidavimu) buvo užtikrintas lizingo įmokų mokėjimas, todėl, konstatavus prievolės mokėti lizingo įmokas atsiradimą, atsiranda pagrindas spręsti dėl Vekselių davėjos ir laiduotojos civilinės atsakomybės tokia apimtimi, kiek buvo pažeista pareiga mokėti lizingo įmokas. Lizingo sutartis sudaryta 2003 m. gruodžio 1 d., o nutraukta 2004 m. sausio 14 d., t. y. sutartis galiojo 1 mėnesį ir 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad mėnesinė lizingo įmoka yra 18 427,71 Eur, iš viso sutarties galiojimo laikotarpiu lizingo gavėja lizingo davėjai privalėjo sumokėti 26 749,90 Eur (18 427,71+18 427,71x14/31=26 749,90). Tokios apimties kreditoriaus reikalavimas galėjo būti patenkintas panaudojant Vekselius arba nukreipiant išieškojimą į Vekselių laiduotoją – kasatorę.

Dėl teisių pagal Vekselius perleidimo

30. Kasatorė nurodo, kad pagal ĮPVĮ 16 straipsnio 1 dalį visos teisės pagal vekselį perleidžiamos indosamentu, bet nagrinėjamu atveju Vekseliuose nėra indosamentų, todėl teisių perleidimas neįvyko. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ĮPVĮ, nustatydamas, kad vekselis gali būti perleidžiamas indosamentu, imperatyviai neapriboja reikalavimo teisių į mokėtiną pagal vekselį sumą perleidimo galimybių vien tik šiuo būdu – perleisti tokią reikalavimo teisę teisių perleidimo sutartimi ne tik nedraudžiama, bet ir nustatomi atvejai, kuriais leidžiamas tik toks teisių perleidimo būdas, todėl priešingas aiškinimas, tokią galimybę ribojant, neatitiktų įstatymo nuostatų suteikiančių teisę vekselį perleisti teisių perleidimo būdu, taip pat būtų nepagrįstai varžomos civilinių teisinių santykių dalyvių teisės, nustatytos įstatyme (CK 6.101–6.110 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2013).
31. Kaip jau buvo minėta, tiek perleidimas indosamentu, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, yra įstatyme įtvirtinti teisių, kylančių iš vekselio, perleidimo būdai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kreditoriui pradėjus išieškojimą pagal vekselį, vekselio (kaip civilinių teisinių santykių objekto) perdavimas indosamentu nebėra galimas. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja teisės aiškinimo taisyklę, kad  prasidėjus vykdymo procesui iš vekselio kylančios reikalavimo teisės gali būti perleidžiamos tik reikalavimo perleidimo sutartimi.  
32. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, vekselį perleidus reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, jo įgijėjas perima ne vekselio, kaip vertybinio popieriaus, suteikiamas teises visa įstatyme nustatyta apimtimi, bet ankstesniojo savininko turėtas apribotas teises, t. y. teisę reikalauti jo davėjo įvykdyti įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2013). Kadangi naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo teises perleidžiantis asmuo (pirminis kreditorius pagal vekselius), jis gali pareikšti skolininkui tik tokius reikalavimus, kokius būtų galėjęs pareikšti pirminis kreditorius.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškojimas pagal Vekselius pradėtas (Įrašai padaryti) 2004 m. sausio 12 d. ir 2005 m. gegužės 4 d., o Vekselių gavėja AS „Afin Baltica“ Verslo perleidimo sutartį su atsakove UAB „Iveco Capital Baltic“ sudarė 2011 m. gegužės 2 d., t. y. jau po to, kai buvo pradėtas išieškojimas pagal Vekselius. Tai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, reiškia, kad naujajai kreditorei UAB „Iveco Capital Baltic“ buvo perduoti ne Vekseliai kaip civilinių teisių objektai, o ankstesnės kreditorės turėti reikalavimai, kylantys iš šių Vekselių. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, susiję su vekselių (ne)indosavimu, yra teisiškai ydingi ir atmestini.
34. Teisių, kylančių iš Vekselių, perleidimas reikalavimų perleidimo sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, pirminė kreditorė galėjo panaudoti Vekselius tik lizingo įmokoms pagal Lizingo sutartį apmokėti, suponuoja išvadą, jog naujoji kreditorė gali reikšti Vekselių davėjai ir už ją laidavusiam asmeniui tik tokios pat apimties reikalavimus, nes reikalavimo perleidimas negali sukurti naujajai kreditorei daugiau teisių, nei jų turėjo pirminė kreditorė. Taigi, atsakovė UAB „Iveco Capital Baltic“ Verslo perleidimo sutartimi laikytina įgijusi 26 749,90 Eur reikalavimo teisę į laiduotoją (kasatorę). 

Dėl procesinės bylos baigties

35. Kasatorė (ieškovė) patikslintame ieškinyje reiškia alternatyvius reikalavimus: pripažinti negaliojančiais 2003 m. gruodžio 6 d. išduotus Vekselius, kurių kiekvieno suma po 18 427,71 Eur ir kurių mokėjimo terminai: 2004 m. sausio 5 d., 2004 m. gegužės 5 d., 2004 m. birželio 5 d., 2004 m. liepos 5 d., 2004 m. rugpjūčio 5 d., 2004 m. rugsėjo 5 d., 2004 m. spalio 5 d., bei pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarės R. A. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 138 ir Nr. 3703; taip pat pripažinti ieškovės laidavimo prievolę pagal pirmiau nurodytus Vekselius pasibaigusia bei panaikinti Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarės R. A. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 138 ir Nr. 3703. Atsižvelgdama į tai, kad Vekselių davėja UAB „Negita“ yra bankrutavusi, bei į tai, kad pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus laiduotoja (kasatorė) pagal Vekselius laikytina atsakinga dėl galiojant Lizingo sutarčiai mokėtinų lizingo įmokų (26 749,90 Eur) mokėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės intencijos teismo nutartis keistina ir ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, kad ieškovės laidavimo prievolė dėl reikalavimų dalies, viršijančios 26 749,90 Eur, yra pasibaigusi. Atitinkamai, Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarės R. A. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 138 (dėl 18 427,71 Eur) paliktinas galioti, o vykdomasis įrašas Nr. 3703 dėl dalies, viršijančios 8322,19 Eur (26 749,90-18 427,71=8322,19), panaikintinas. Kita ieškinio dalis (dėl 26 749,90 Eur dydžio dalies laidavimo prievolės panaikinimo ir su šia dalimi susijusių vykdomųjų įrašų panaikinimo) atmestina, nes, kaip jau buvo minėta, kasatorė kaip Vekselių laiduotoja yra atsakinga už prievolės mokėti lizingo įmokas (už laikotarpį nuo Lizingo sutarties sudarymo iki nutraukimo) įvykdymą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio suma yra 147 421,68 Eur, o ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, panaikinus jos laidavimo prievolės dalį dėl 120 671,78 Eur ir palikus galioti prievolės dalį dėl 26 749,90 Eur, laikytina, kad yra patenkinta 82 proc. ieškinio reikalavimų.
37. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė sumokėjo 526,53 Eur žyminio mokesčio, todėl 82 proc. šios sumos (431,75 Eur) priteistina iš atsakovės UAB „Iveco Capital Baltic“. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 16,81 Eur, jos paskirstytinos 13,78 Eur priteisiant valstybės naudai iš atsakovės UAB „Iveco Capital Baltic“, o 3,03 Eur – iš ieškovės N. S. Pirmosios instancijos teisme ieškovė ir atsakovė patyrė atitinkamai 1927,42 Eur ir 724,05 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 1580,48 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 130,33 Eur. Įskaičius šias sumas ieškovei iš atsakovės priteistina 1450,15 Eur.
38. Kasaciniame teisme patirta 11,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovės – 2,09 Eur, o iš atsakovės – 9,54 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
39. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) bei į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 144 Eur.
40. Įvertinus visas pirmiau nurodytas priteistinas sumas ir įskaitant šalių viena kitai priteistinas sumas, laikytina, kad: valstybės naudai iš ieškovės priteistina 5,12 Eur (3,03+2,09), iš atsakovės – 23,32 Eur (13,78+9,54); ieškovei iš atsakovės priteistina 1737,9 Eur (431,75+1450,15-144).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovės laidavimo prievolė pagal 2003 m. gruodžio 6 d. UAB „Negita“ AS „Afin Baltica“ išduotus Vekselius, kurių kiekvieno suma po 18 427,71 Eur ir kurių mokėjimo terminai: 2004 m. sausio 5 d., 2004 m. gegužės 5 d., 2004 m. birželio 5 d., 2004 m. liepos 5 d., 2004 m. rugpjūčio 5 d., 2004 m. rugsėjo 5 d., 2004 m. spalio 5 d., dėl reikalavimų dalies, viršijančios 26 749,90 Eur, yra pasibaigusi.

Panaikinti Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarės R. A. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3703 dėl dalies, viršijančios 8322,19 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės N. S. (duomenys neskelbtini) 5,12 Eur (penkis Eur 12 ct), iš atsakovės UAB „Iveco Capital Baltic“ (duomenys neskelbtini) – 23,32 Eur (dvidešimt tris Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti ieškovei N. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Iveco Capital Baltic“ (duomenys neskelbtini) 1737,90 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                             Egidijus Laužikas

                            Rimvydas Norkus

                            Algis Norkūnas