Civilinė byla Nr. e2A-2222-656/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18941-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Constech“ dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Constech“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) 133 kv. m ploto kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 2 d. UAB „Netkada“ parengtą servituto planą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems, kelio servitutą nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) naudai; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai vienkartinę 4 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už prašomą nustatyti kelio servitutą.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai. Šiuo metu vienintelis egzistuojantis įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovo sklypas), yra atsakovės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas), esantis pravažiavimo kelias, kurį 2012 metais įrengė ankstesnė Ieškovo sklypo savininkė pagal 2012 m. balandžio 26 d. Kauno miesto savivaldybės (toliau – KMS) išduotą UAB „L-metal“ statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą laikinojo statinio statybai ir 5 metų eksploatacijai. Atsakovė, įsigydama Ginčo sklypą, žinojo, kad šiame sklype įrengtas pravažiavimo kelias, kuris buvo pažymėtas planuose dar 2016 metais. Ieškovas neturi kitos galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, išskyrus atsakovės žemės sklype esantį pravažiavimo kelią. Todėl ieškovui yra būtinas kelio servitutas. Prašomo nustatyti kelio servituto vietoje esantis pravažiavimas yra žvyro dangos, ties įvaža į Ieškovo sklypą dalis yra asfaltbetonio ir betono dangos, todėl, nustačius kelio servitutą, jokių kelio statybos darbų nereikėtų atlikti, esamos dangos keisti nereikėtų. Ieškovas prašo nustatyti mažiausią įmanomą kelio servitutą 133 kv. m ploto, 3,5 m pločio, reikalingą krovininių ir kito tipo didesnių gabaritų transporto priemonių patekimui į Ieškovo sklypą. Nustačius prašomą kelio servitutą, situacija Ginčo sklype realiai nepasikeistų, nes sklype iš esmės negalimos statybos dėl nustatytų įvairių apribojimų.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą privažiuoti ir aptarnauti laikinus statinius, kurių naudojimo terminas yra pasibaigęs 2017 m. gegužės 1 d. ir ieškovas turi pareigą juos nugriauti. 2012 m. balandžio 26 d. KMS Urbanistikos skyriaus rašytiniame pritarime dėl laikinojo statinio statybos Ieškovo sklype 5 metų laikotarpiui nėra jokių nuorodų dėl kelio servituto. 2016 metais Ginčo sklypo kadastriniuose matavimuose matininko punktyrine linija pažymėta egzistuojanti padėtis – savavališkai ieškovo ar kitų asmenų įrengto žvyro keliuko ribos nepatvirtina tokio kelio teisėtumo ir nepagrindžia servituto nustatymo būtinumo. Prieš įsigydama Ginčo sklypą atsakovė išsiaiškino, kad jame esantis kelias nėra suformuotas. Ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą per valstybinę žemę keletu alternatyvių variantų.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į nurodė, kad, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, o planuojant įrengti įvažą jos statyba privalo būti suderinta su savivaldybe. Ieškovas yra kreipęsis į KMS administraciją dėl galimybės įrengti įvažą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau jam buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra „C“ kategorijos, todėl naujos įvažos įrengimas į Ieškovo sklypą iš (duomenys neskelbtini) neatitiktų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ keliamų reikalavimų. Minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais tokios kategorijos gatvėje yra 100 m, o artimiausia esama įvaža būtų apie 40 m atstumu, todėl atsakovės siūlomas alternatyvus patekimo į Ieškovo sklypą būdas negali būti įgyvendintas, nes prieštarautų teisės aktų reikalavimams.
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė reikalavimą dėl servituto nustatymo atmesti, teismui nustačius bet kokią alternatyvią galimybę ieškovo žemės sklypo naudojimui.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovui nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise priklauso 0,3001 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklype yra šachtinis šulinys. Iki ieškovo šis žemės sklypas priklausė UAB „L-metal“ pagal 2011m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau – E. B. pagal 2012 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, R. Ž. – pagal 2015 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Buvusi žemės sklypo savininkė UAB „L-metal“ pastatė šiame žemės sklype laikinus statinius – sandėliavimo paskirties pastatus. Ieškovas naudoja minėtą žemės sklypą ūkinei veiklai, versdamasis statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuoma ir išperkamąja nuoma.
7. Atsakovei priklauso su ieškovo žemės sklypu besiribojantis 0,2152 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka (hipotekos kreditorė AB „Šiaulių bankas“). Ginčo sklypo vertė pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 86 300,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, kelių plotas – 0,0199 ha, kitos žemės plotas – 0,1953 ha. Ginčo sklypui įregistruotos keturios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, elektros linijų bei ryšių linijų apsaugos zonos). Atsakovė žemės sklypą įgijo iš A. B., R. R., D. G. ir R. J. 2020 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent servituto nustatymo reikalaujančiam ieškovui tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių naudoti normaliomis sąlygomis žemės sklypą arba kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 26 punktas).
9. Teismas nurodė, kad šalių pateiktos specialistų išvados dėl naujų įvažiavimų įrengimo nesutampa, abi šalys pateikė specialistų išvadas, kuriose nurodytos priešingos išvados dėl galimybės ieškovui įrengti kitą įvažiavimą į ieškovo sklypą. Iš esmės specialistai nurodė du variantus: 1) įvažiuojant pro ieškovo sklypo 1-2 posūkio taškus, nurodytus 2023 m. vasario 2 d. UAB „Netkada“ parengtame plane, statmenai į (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirmas variantas); 2) įvažiuojant pro ieškovo sklypo 1-2 posūkio taškus, nurodytus 2023 m. vasario 2 d. UAB „Netkada“ parengtame plane, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), prie Ginčo sklypo briaunos vakarų pusėje (arčiausiai (duomenys neskelbtini) g.) (toliau - Antras variantas).
10. Teismas, įvertinęs specialistų išvadas, konstatavo, kad: 1) Pirmas variantas nėra galimas, nes pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) yra C kategorijos ir minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais 100 metrų, o šiuo atveju įvaža būtų apie 40 metrų atstumu, todėl naujos įvažos įrengimas į Ieškovo sklypą iš (duomenys neskelbtini) neatitiktų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ VIII skyriaus 29 punkto 6 lentelėje nurodytų reikalavimų. Tai nurodyta ir NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį, 2023 m. balandžio 6 d. KMS administracijos Miesto tvarkymo skyrius rašte Nr. 43-2-285 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“; 2) Antras variantas yra galimas, nes Ieškovo sklypo kraštinė tarp minėtų 1-2 taškų yra 11 m, kai 18,71 m ilgio transporto priemonėms apsisukimo išoriniam spinduliui reikalingas 10,30 m atstumas. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad kreipėsi į NŽT ar KMS dėl įvažos į Ieškovo sklypą įrengimo pagal Antrą variantą ir toks jo prašymas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pagal nurodyto STR reikalavimus šoninėje apsaugos zonoje negali būti pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų, nėra kliūtis įrengti įvažiavimą, nes ieškovas gali šias kliūtis pašalinti pats taip, kad tai netrukdytų transporto priemonėms pravažiuoti. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog šių kliūčių neįmanoma pašalinti dėl objektyvių priežasčių (trukdantys įvažiavimo įrengimui medžiai yra saugotini, o statiniai atitinkamai įteisinti ir nėra galimybių juos nukelti (pašalinti) ir kt.).
11. Teismas nurodė, kad Atsakovė pateikė nuotraukas, kad apšvietimo stulpo, kliudžiusio Antro varianto įvažiavimui, nėra. Be to, byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad į Ieškovo sklypą yra poreikis važiuoti ir yra važiuojama būtent pačiomis ilgiausiomis (18 m ar ilgesnėmis) transporto priemonėmis. Ieškovo teiktais duomenimis jis tokios transporto priemonės neturi. Be to, net jeigu yra poreikis tokio ilgio transporto priemonių įvažiavimui, tai posūkio kampo užtektų, pašalinus dalį ieškovo tvoros. Ieškovas teismo posėdyje yra paaiškinęs, jog Ginčo keliu ilgos transporto priemonės į Ieškovo sklypą važiuoja atbulos, nes neturi kur apsisukti Ieškovo sklype, taigi, ilgųjų transporto priemonių įvažiavimas, įrengus naują įvažą pagal Antrą variantą, labiau nebūtų apsunkintas nei iki šiol.
12. Teismas nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ir Ginčo sklypo yra valstybinė žemė, kurios plotis 9,28–8,94 m, taigi, jame galima įrengti daugiau kaip dvigubai platesnę įvaža nei yra Ginčo kelias. Jeigu vis tik būtų poreikis patogesniam įsukimo kampui į Ieškovo sklypą ar į (duomenys neskelbtini), tai ieškovas gali prašyti nustatyti būtino dydžio ir konfigūracijos servitutą Ginčo sklype prie šio sklypo briaunos vakarų pusėje (arčiausiai (duomenys neskelbtini)), taip minimaliai suvaržant atsakovės, kaip tarnaujančio sklypo savininkės, teises.
13. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad naujos įvažos įrengimas būtų jam nepakeliama finansinė našta. Pagal byloje pateiktus du komercinius pasiūlymus įvažos įrengimo kaina nurodyta 16 100,00 Eur (G. P. pasiūlymas) ir 37 993,38 Eur (UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas). Teismas nurodė, kad ieškovas yra verslininkas, byloje pateikti duomenys patvirtina jo gerą turtinę padėtį, todėl nuosavo verslo vystymui nurodyta kelio įrengimo kaina nelaikoma kaip neįmanomai ar neproporcingai didelė.
14. Teismas taip pat nustatė, kad 2007 m. gegužės 21 d. sudarytame ieškovo sklypo plane įvažiavimas iš Ginčo sklypo nepažymėtas; laikiną pravažiavimą per Ginčo sklypą (tuo metu buvo valstybinės žemės sklypas) be leidimo įsirengė UAB „L-metal“, kuri ieškovo sklypą įsigijo 2011 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. VL-3162). Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas ginčo kelio įrengimui Ginčo sklype neturėjo leidimo patvirtina 2021 m. balandžio 23 d. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas (į 2021 m. balandžio 9 d. prašymą), taip pat, 2012 m. balandžio 26 d. KMS administracijos Urbanistikos skyriaus rašytinis pritarimas statytojo UAB „L-metal“ statinio projektui Nr. 40-24-280, kuris nesuteikė teisės UAB „L-metal“ ginčo kelio tiesimui. Todėl ieškovo prašymas nustatyti kelio servitutą Ginčo sklype tuo pagrindu, kad jis iki šiol naudojosi per Ginčo sklypą einančiu keliu, yra nepagrįstas, kadangi kelio įrengimas be leidimo ir juo naudojimasis negali būti laikomas teisėtu naudojimusi. Taip pat nustatyta, kad yra galimybė įrengti įvažiavimą į ieškovo sklypą, nenustatant kelio servituto per Ginčo sklypą.
15. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo įvertinama ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, taip pat ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą minėtos teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Nėra pagrindo taikyti servitutą bei riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad servituto nustatymo siekiantis savininkas nori naudotis svetimu daiktu ir kilusias problema spręsti kito asmens teisių sąskaita, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; nutartis civilinėje byloje 2018 m. gegužės 23 d. Nr. e3K-3-200-916/2018; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, kt.)“.
16. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi realią galimybę įrengti kitą įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą, nenustatant kelio servituto Ginčo sklype, taip nesuvaržant atsakovo teisių naudotis Ginčo sklypu. Todėl ieškovo patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
17.1. Ieškovas patikslintame ieškinyje išsamiai pagrindė kelio servituto būtinumą, sąlygų atitikimą ir alternatyvos nebuvimą. Esamas pravažiavimo kelias, per kurį prašoma nustatyti kelio servitutą, yra vienintelis patekimas, užtikrinantis ieškovo galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Šio įvažiavimo vieta pasirinkta atsižvelgiant į individualias ieškovo žemės sklypo savybes (trikampė forma, netolygus reljefas, ties sklypo viduriu einantys vamzdynai) ir poreikį važiuoti sunkiasvoriu transportu, nes žemės sklypo naudojimo būdas - ūkinė komercinė veikla. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kas lėmė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus ir neteisėto sprendimo priėmimą.
17.2. Sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad į Ieškovo sklypą yra galimas patekimas įvažiuojant pro Ieškovo sklypo 1-2 posūkio taškus, nurodytus Servituto plane, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), prie Atsakovo sklypo briaunos vakarų pusėje (arčiausiai (duomenys neskelbtini)). Tokia teismo išvada prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir byloje esantiems įrodymams, o netinkamas jų vertinimas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą.
17.3. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad į Ieškovo sklypą yra poreikis važiuoti ir yra važiuojama būtent pačiomis ilgiausiomis (18 m ar ilgesnėmis) transporto priemonėmis. Tokia teismo išvada yra siurprizinė, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl Sprendime nurodytos aplinkybės. Tokiu būdu grubiai pažeistos Ieškovo teisės atsikirsti, teikti įrodymus, taip pat teismo savarankiškai keliami siurpriziniai argumentai pažeidžia šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus.
17.4. Sprendime konstatuojamos prieštaringos aplinkybės, t. y. nurodoma, jog įvažiavimas į Ieškovo sklypą buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, besiribojančios su Ieškovo sklypo kraštine, esančia tarp posūkio taškų 1-2, tuo pačiu darant išvadą, kad toks patekimo būdas nėra galimas pagal teisės aktų reikalavimus.
17.5. Sprendime nurodoma, kad jei būtų poreikis patogesniam įsukimo kampui į Ieškovo sklypą ar į (duomenys neskelbtini), tai Ieškovas gali prašyti nustatyti būtino dydžio ir konfigūracijos servitutą Atsakovo sklype prie jo briaunos vakarų pusėje, taip minimaliai suvaržant Atsakovo, kaip tarnaujančiojo sklypo savininko, teises. Tokia teismo išvada yra visiškai netikėta. Teismas, Sprendime iškeldamas naujas ir nenagrinėtas byloje versijas, grubiai pažeidžia bylos šalių procesines teises, nes nei Ieškovas, nei Atsakovas neturėjo galimybių pasisakyti dėl nurodyto teismo varianto. Tokia teismo pozicija bei pernelyg aktyvus vaidmuo ieškant argumentų atmesti Ieškovo reikalavimus, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.
17.6. Teismas nepagrįstai atmetė Ieškovo argumentus, jog naujos įvažos įrengimas jam būtų nepakeliama finansinė našta ir Sprendime nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina Ieškovo „gerą turtinę padėtį“. Sprendime nenurodoma, kokiais konkrečiais kriterijais rėmėsi teismas darydamas nurodytas išvadas.
18. Atsakovė UAB „Constech“ padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
18.1. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą privažiuoti ir aptarnauti statinius, kurių naudojimo terminas pasibaigęs dar 2017-05-01, t. y. Ieškovas prašo apginti savo teisę eksploatuoti nelegalius statinius. Teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš neteisėto naudojimo, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).
18.2. Apeliantas teigia, kad šiuo metu esantis įvažiavimas į Ieškovo sklypą buvo įrengtas ankstesnio sklypo savininko UAB „L-metal“ dar 2012 metais ir yra naudojamas iki šiol, nes jokio kito įvažiavimo į Ieškovo sklypą nėra. Tokius apelianto teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021-04-23 raštiškas patvirtinimas, kad apie užregistruotą dokumentą dėl sutikimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti 4 m pločio įvažiavimą į gretimai esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta; 2) Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus 2012-04-26 rašytinis pritarimas „laikinojo statinio statybai ir 5 metų eksploatacijai“, šio dokumento turinyje nieko nėra pasisakoma dėl kelio servituto.
18.3. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog ankstesni Atsakovės žemės sklypo savininkai sutiko, kad jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos su žemės sklype įrengtu pravažiavimo keliu. Šiuos apelianto argumentus paneigia buvusių žemės sklypo bendrasavininkų (pradinių atsakovų) A. B., R. R., D. G. ir R. J. atsiliepime į ieškinį pateiktas patvirtinimas, kad tiek 2011 metais (kuomet žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pradinė atsakovė R. R. pardavė UAB „L-metal“), tiek 2017 metais (kuomet UAB „L-metal“ pardavė šį žemės sklypą pardavė Ieškovui) egzistavo atskiras įvažiavimas į Ieškovo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris ribojosi su žemės sklypu sklypo ribose tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2.
18.4. Byloje pateiktas Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad jokių kelio servitutų Atsakovei priklausančiame žemės sklype nėra ir nebuvo registruota. Todėl apelianto teiginys, kad Atsakovė, prieš įsigydama žemės sklypą, galėjo įsitikinti, kad Atsakovės sklype yra įrengtas įvažiavimas, vedantis prie Ieškovo sklypo, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto nustatymo būtinumo nepagrindžia aplinkybė, kad pravažiavimas Ieškovo iniciatyva (ar ankstesnių Ieškovo žemės sklypo savininkų) buvo įrengtas iki Atsakovei įsigyjant sklypą ir buvo naudojamas ankstesnių savininkų, o Atsakovė nuo pat nuosavybės teisių įsigijimo momento žinojo, kokiomis sąlygomis įsigyja žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014).
18.5. Atsakovė surinko ir pateikė į bylą įrodymus apie ieškovo žemės sklypo suformavimą: 1) 2006-11-23 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo projektą su pastabomis; 2) 2007-02-09 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo planą, įregistruotą Teritorijų planavimo dokumentų registre 2007-05-11. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovui priklausančio žemės sklypo suformavimo metu vienintelis įvažiavimas į minėtą žemės sklypą buvo numatytas 11 metrų pločio tarp taškų 1-2, tuo visiškai paneigiant ieškovo pateiktus teiginius, jog „šiuo metu Atsakovės sklype esantis pravažiavimas egzistavo dar iki Atsakovo sklypo suformavimo”.
18.6. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jokio kito įvažiavimo į Ieškovo sklypą, kaip per Atsakovės sklype įrengtą pravažiavimo kelią, nebuvo ir nėra. Viena vertus, dabartinis pravažiavimo kelias per Atsakovės sklypą yra įrengtas ankstesnių Ieškovo žemės sklypo savininkų savavališkai, neturint jokių suderinimų ir leidimų. Kita vertus, Atsakovė į bylą pateikė skirtingų specialistų kelias alternatyvias pateikimo į Ieškovo žemės sklypą schemas, kurios patvirtina, kad neapribojant Atsakovės teisių ir interesų, galima teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti kelio pravažiavimą ir pateikti į Ieškovo žemės sklypą net ne vienu, o keliais alternatyviais variantais ir abu šie variantai yra realūs.
18.7. Apeliantas remiasi tuo, kad naujos įvažos įrengimas jam būtų per didelė finansinė našta. Ieškovas į bylą yra pateikęs G. P. komercinį pasiūlymą, kuriame kelio įrengimo darbų kaina yra 16100 Eur ir UAB „Kauno keliai“ komercinį pasiūlymą 37 993,38 Eur sumai. Ieškovas pripažįsta, kad jis yra verslininkas, vykdantis veiklą statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuomos bei išperkamosios nuomos srityse. Į bylą pateiktos Ieškovo 2020-2022 metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad Ieškovas yra gavęs, atitinkamai, 17 253,04 Eur, 21 298,16 Eur ir 35 893,26 Eur. Pats Ieškovas patvirtina, kad jam priklauso trys transporto priemonės, kurių jis nenaudoja. Į bylą pateikti nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad Ieškovas nuosavybėje turi daug nekilnojamo turto, kurio vertė 2023 metų Registrų centro duomenimis yra 130 209 Eur. Todėl ta aplinkybė, jog Atsakovas yra ūkinę veiklą vykdantis fizinis asmuo, nesudaro pagrindo laikyti kelio įrengimo kainą „ieškovui neproporcinga našta“ ar nukrypti nuo šalių interesų pusiausvyros principų.
18.8. Ieškovo prašomas nustatyti kompensacijos už kelio servitutą dydis yra nepagrįstai mažas, neatitinkantis kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu.
19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos padavė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimo argumentai:
19.1. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi realią galimybę įrengti kitą įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą, nenustatant kelio servituto Ginčo sklype, taip nesuvaržant atsakovo teisių naudotis Ginčo sklypu. Teismas pagrįstai sprendė, kad Ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą Ginčo sklype esančiam keliui, esant realiai galimybei ieškovui įsirengti kitą įvažą į savo sklypą, neatitinka teismų praktikoje įtvirtintų šalių interesų derinimo, nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių, minimalaus savininko teisių ribojimo principų. Todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teises, neapribojant kito asmens teisių bei interesų. Teismas pagrįstai nurodė, kad būtų neteisinga nustatyti prašomą kelio servitutą, suteikiant galimybę per jį eiti ar važiuoti neapibrėžtam ratui bei skaičiui asmenų bet kuriuo laiku, už kurį ieškovas siūlo atsakovei 4 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją, padalinant Ginčo sklypą į dvi apylyges dalis ir apribojant Ginčo sklypo savininkės - atsakovės galimybę savo nuožiūra naudotis sklypu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK
320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi išplėtota kasacinio teismo praktika, kurioje suformuluoti servituto nustatymo principai, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo įvertinama ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, taip pat ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą minėtos teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Nėra pagrindo taikyti servitutą bei riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad servituto nustatymo siekiantis savininkas nori naudotis svetimu daiktu ir kilusias problema spręsti kito asmens teisių sąskaita, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 3K-3-1524/2002. 2005 m. balandžio 4 d. Nr. 3K-3-246/2005. 2005 m. gegužės 30 d. Nr. 3K-3- 315/2005. 2005 m. spalio 19 d. Nr. 3K-3-496 2005, 2007 m. vasario 27 d. Nr. 3K-3-82 2007, 2007 m. birželio 11 d. Nr. 3K-3-234 2007, 2008 m. spalio 7 d. Nr. 3K-3-469/2008. 2009 m. balandžio 3 d. Nr. 3K-3-157/2009, 2009 m. lapkričio 23 d. Nr. 3K-3-527/2009, 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 3K-3- 259/2011, 2012 m. gegužės 10 d. Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. gegužės 5 d. Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. balandžio 30 d. Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. e3K-3-200-916/2018, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, kt.)“.
22. Sutiktina, kad apelianto nurodyta ir atsakovo neginčijama aplinkybė, kad šiuo metu esantis įvažiavimas į Ieškovo sklypą buvo įrengtas ankstesnio sklypo savininko UAB „L-metal“ dar 2012 metais ir yra naudojamas iki šiol, nes jokio kito įvažiavimo į Ieškovo sklypą nėra, nereikšminga.
23. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog ankstesni Ginčo žemės sklypo savininkai sutiko, kad jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos su žemės sklype įrengtu pravažiavimo keliu. Šiuos apelianto argumentus paneigia buvusių žemės sklypo bendrasavininkų (pradinių atsakovų) A. B., R. R., D. G. ir R. J. atsiliepime į ieškinį pateiktas patvirtinimas, kad tiek 2011 metais (kuomet žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pradinė atsakovė R. R. pardavė UAB „L-metal“), tiek 2017 metais (kuomet UAB „L-metal“ pardavė šį žemės sklypą pardavė Ieškovui) egzistavo atskiras įvažiavimas į Ieškovo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris ribojosi su žemės sklypu sklypo ribose tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (šis atsiliepimas pateiktas teismui bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylos Nr. 2-668-1070/2022).
24. Apelianto nuomone, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad į Ieškovo sklypą yra poreikis važiuoti ir yra važiuojama būtent pačiomis ilgiausiomis (18 m ar ilgesnėmis) transporto priemonėmis. Teigiama, kad tokia teismo išvada yra siurprizinė, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl Sprendime nurodytos aplinkybės. Tokiu būdu pažeistos Ieškovo teisės atsikirsti, teikti įrodymus. Apelianto teigimu, Sprendime nurodoma, kad jei būtų poreikis patogesniam įsukimo kampui į Ieškovo sklypą ar į (duomenys neskelbtini), tai Ieškovas gali prašyti nustatyti būtino dydžio ir konfigūracijos servitutą Ginčo sklype prie jo briaunos vakarų pusėje, taip minimaliai suvaržant Atsakovo, kaip tarnaujančiojo sklypo savininko, teises. Tokia teismo išvada yra visiškai netikėta. Teismas, Sprendime iškeldamas naujas ir nenagrinėtas byloje versijas, pažeidė šalių procesines teises, nes šalys neturėjo galimybių pasisakyti dėl nurodyto teismo varianto.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto argumentai nepagrįsti, nes nurodytos aplinkybės byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Pirmą kartą išnagrinėtoje byloje Nr. 2-668-1070/2022 2022-06-01 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas - nustatytas prašomas kelio servitutas, o Atsakovei iš Ieškovo priteista vienkartinė 5 000 Eur dydžio kompensacija. 2022-11-15 Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje pasisakė, kad 1) specialiomis įrodinėjimo priemonėmis (specialistų/ekspertų išvadomis) liko nepaneigta Ieškovo versija, kad patekimas į Ieškovo sklypą negalimas Atsakovo nurodytu būdu, t. y. pagal Atsakovo pateiktą 2021-09-15 VĮ Registrų centro matininkės Z. S. parengtą siūlomo patekimo į žemės sklypą kad. Nr. 1901/0123:33 schemą (Atsakovo schema); 2) pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios Ieškovo finansinės padėties, t. y. faktiškai vykdomos veiklos ir iš to gaunamų pajamų dydžio; 3) pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Ieškovo vykdomai ūkinei veiklai yra reikalingas būtent CK 4.119 str. 2 d. numatytas 4 m pločio kelias; 4) pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieną kompensacijos parinkimo kriterijų, nevertino kitų kriterijų, kurie gali turėti reikšmės kompensacijos rūšiai ir dydžiui.
26. Byloje esantys atsakovės procesiniai dokumentai ir teismo posėdžių įrašai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu (2024-04-05 teismo posėdyje), tiek baigiamojoje kalboje (2024-06-10 teismo posėdyje) kėlė klausimus dėl nepagrįsto Ieškovo poreikio ir siekio nustatyti kelio servitutą didžiausių gabaritų transporto priemonių įvažiavimui per Atsakovės sklypą.
27. Be to, CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas).
28. Atsakovė į bylą pateikė skirtingų specialistų kelias alternatyvias pateikimo į Ieškovo žemės sklypą schemas, kurios patvirtina, kad neapribojant atsakovės teisių ir interesų, galima teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti kelio pravažiavimą ir pateikti į Ieškovo žemės sklypą keliais alternatyviais variantais. Ieškovas pateikė Alternatyvios įvažos į (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo schema“, kurioje analizuojamos alternatyvios įvažos į Ieškovo sklypą įrengimo galimybės vakarinėje šalių sklypų pusėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, nurodyta, kad brėžinyje nurodytus transporto priemonių apsisukimo geometrinius parametrus, kurie atitinka STR reikalavimus (9 lentelę), sunkvežimio su priekaba (18,71 m ilgio) apsisukimo išorinis spindulys yra 10,30 metrų, be to, papildomai turi būti palikta 1 metro šoninė apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų. Šio brėžinio pastabose nurodyta, kad: 1) transporto priemonių apsisukimo geometriniai parametrai nustatyti vadovaujantis STR; 2) esama įvaža (per Ginčo sklypo vidurį) atitinka posūkio spindulius, reikalingus 9–18 m transporto priemonėms. Pro įrengtus vartus užtikrinama galimybė patekti į Ieškovo sklypą 9–18 m transporto priemonėms; 3) nagrinėjama alternatyvi įvaža (iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g. tarp gatvės raudonųjų linijų ir Ginčo sklypo) neatitinka posūkio spindulių, reikalingų 9–18 m transporto priemonėms. Įvažai taip pat trukdo prie (duomenys neskelbtini) g. esanti apšvietimo atrama. Nagrinėjamoje vietoje Ieškovo sklypo kraštinės ilgis yra 11 metrų, įsukimui į sklypą iš nagrinėjamos įvažos reikalingas didesnis kaip 10 metrų plotis, todėl vartų įrengimas, jei įmanomas, būtų techniškai sudėtingas. Ieškovo sklype pro nagrinėjamą įvažą nėra galimybės pravažiuoti pro esamus medžius, šachtinį šulinį ir esamus statinius (pavėsinę ir sandėlį)
29. Be to, Ieškovo pateiktoje 2024 m. vasario 26 d. specialistės I. T. konsultacinėje išvadoje dėl įvažiavimo įrengimo galimybių į klausimą – ar įmanoma įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įvažiavimą į Ieškovo sklypą iš valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp šio sklypo, Ginčo sklypo ir (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų, vertinta, kad pagal užsakovo (ieškovo) suformuluotą užduotį dėl 18 m ilgio transporto priemonių (įskaitant ir transporto priemones su nelanksčiomis priekabomis) įvažiavimo / išvažiavimo buvo vertinama artimiausios šiam matmeniui 18,71 m ilgio transporto priemonės, o joms reikalingas 10,30 m ilgio įsukimo spindulys ir turi būti palikta papildoma 1 m šoninė apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų. Valstybinės žemės ruožo, įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų ir Ieškovo bei Ginčo sklypų plotis netenkina STR 2.06.04:2019 9 lentelės reikalavimo, nes jis svyruoja nuo 8,94 m iki 9,28 m, todėl valstybinės žemės plote, įsiterpusiame tarp Ieškovo bei Ginčo sklypų ir (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų, nėra galimybės įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įvažiavimą į Ieškovo sklypą tarp taškų 1 ir 2, pažymėtų UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2007 m. gegužės 21 d. parengtame Ieškovo sklypo plane, kad tokiu įvažiavimu į sklypą galėtų įvažiuoti / išvažiuoti 18,71 m ilgio transporto priemonės.
30. Taigi, byloje buvo iš esmės vertinami šalių argumentai dėl galimybės įvažiuoti į ieškovo ilgiausiomis transporto priemonėms.
31. Apelianto teigimu, atsakovė, prieš įsigydama žemės sklypą, galėjo įsitikinti, kad į Atsakovės sklypą yra įrengtas vienintelis įvažiavimas, kuris veda prie Ieškovo sklypo ir tvoroje įrengtų vartų, o Atsakovės žemės sklype įrengto pravažiavimo kelio plotas yra nurodytas žemės sklypo kadastro duomenyse ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Ginčo sklype matininkas buvo punktyrais pažymėjęs faktiškai egzistuojantį kelią.
32. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė – servitutas. Byloje pateiktas Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad jokių kelio servitutų Atsakovei priklausančiame žemės sklype nėra ir nebuvo registruota. Taigi, servitutas yra daiktinė teisė, todėl matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypui nenustatyto servituto žymėti žemės sklypo plane.
33. Be to, byloje pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentai: 2006-11-23 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo projektas su pastabomis; 2007-02-09 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo planą, įregistruotą Teritorijų planavimo dokumentų registre 2007-05-11 dieną. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo metu vienintelis įvažiavimas į minėtą žemės sklypą buvo numatytas 11 metrų pločio tarp taškų 1-2.
34. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, kad į Ieškovo sklypą yra galimas patekimas įvažiuojant pro Ieškovo sklypo 1-2 posūkio taškus, nurodytus Atsakovės pateiktame Alternatyvaus įvažiavimo plane, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g., prie Atsakovo sklypo briaunos vakarų pusėje (arčiausiai (duomenys neskelbtini) g.), yra nepagrįsta. Specialistei I. T. buvo pateiktas klausimas „Ar įmanoma įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp šio sklypo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų (tarp taškų 1 ir 2, pažymėtų UAB „Žemėtvarkos darbai” 2007-05-21 parengtame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane), kad tokiu įvažiavimu į sklypą galėtų įvažiuoti/išvažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės, kurių ilgis siekia 18 m (jskaitant ir transporto priemones su nelanksčiomis priekabomis)? Specialistė I.T.padarė išvadą, kad nėra galimybės įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įvažiavimą į Ieškovo sklypą tarp taškų 1 ir 2, pažymėtų UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2007 m. gegužės 21 d. parengtame Ieškovo sklypo plane, kad tokiu įvažiavimu į sklypą galėtų įvažiuoti / išvažiuoti 18,71 m ilgio transporto priemonės. Spcialistė inžinierė Z. N. savo schemoje taip pat nurodo, kad „alternatyvi įvaža neatitinka posūkio spindulių, reikalingų 9-18 m transporto priemonėms”.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas turi absoliučią teisę reikalauti, kad įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą turi būti skirtas 9-18 metrų ilgio krovininėms sunkiasvorėms transporto priemonėms, t.y. autotraukiniams. Vien aplinkybė, kad Ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas yra „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“, nesuteikia teisės nustatyti Ieškovo naudai maksimalaus dydžio kelio servitutą 18 metrų ir ilgesnėms sunkiasvorėms transporto priemonėms, tuo maksimaliai suvaržant Atsakovės žemės sklypo naudojimą. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad ir važiuojant šiuo metu egzistuojančiu keliu ilgiausios transporto priemonės gali į ieškovo sklypą įvažiuoti tik atbulomis.
36. Ieškovo pasitelkta inžinierė Z. N. savo schemoje nurodė, kad „alternatyviai įvažai taip pat trukdo prie (duomenys neskelbtini) g. esanti apšvietimo atrama“. Šio teiginio paneigimui Ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas, patvirtinančias, kad specialistės paminėta „apšvietimo atrama“ yra išmontuota. Taigi, jokių trukdžių alternatyviai įvažai į Ieškovo sklypą nėra.
37. Ieškovo pasitelkta inžinierė Z. N. savo schemoje taip pat nurodė, kad „nagrinėjamoje vietoje (duomenys neskelbtini) sklypo kraštinės ilgis yra 11 metrų, įsukimui į sklypą iš nagrinėjamos įvažos reikalingas didesnis kaip 10 metrų plotis, todėl vartų įrengimas, jei įmanomas, tai būtų techniškai sudėtingas. Sklype (duomenys neskelbtini) pro nagrinėjamą įvažą nėra galimybės pravažiuoti pro esamus medžius, šachtinį šulinį ir esamus statinius (pavėsinę ir sandėlį)“.
38. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad šių statinių naudojimo terminas pasibaigęs dar 2017-05-01 dieną, t.y. Ieškovas savo poziciją grindžia teise eksploatuoti nelegalius statinius. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruojami. Statybos įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 3 punkte buvo numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės - statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas. Pasibaigus nustatytam statinio naudojimo terminui, tolesnis naudojimasis statiniu nėra galimas, todėl teismas negali ginti tokios Ieškovo teisės, kildinamos iš neteisėto naudojimo (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018).
39. Teismo eksperto statusą turinčio matininko V. Š. konsultacinėje išvadoje Nr. 23.20 į klausimą ar pagal teisės aktų reikalavimus galima suformuoti ne siauresnį nei 4,01 m kelio pravažiavimą valstybinės žemės ruože, besiribojančioje su Ginčo sklypo vakarine dalimi, su tikslu pravažiuoti į Ieškovo sklypą UAB „NETKADA“ 2023 m. vasario 2 d. parengto plano posūkių taškuose 1-2 atsakyta teigiamai - 2023 m. vasario 2 d. UAB „NETKADA“ plane yra nurodyti Ieškovo sklypo posūkio taškai (1-2), tarp kurių yra 11 m vakarinėje dalyje, kurioje galima įrengti net du įvažiavimus / išvažiavimus į Ieškovo sklypą, nedalinant ginčo sklypo į dvi dalis. Šioje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklype yra nurodytas pravažiavimas į Ieškovo sklypą (kelių plotas 0,0199 ha), tačiau pravažiavimo servitutas nenustatytas, sutarties dėl servituto nebuvo, servitutas neregistruotas. Ieškovo sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, matomi galimai tik laikini statiniai. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 9 lentelėje nustatytus reikalavimus posūkių geometrinius parametrus atitinka pirmas ir antras įvažiavimai. Pagal VĮ Registrų centro siūlomo patekimo į Ieškovo sklypą 2021 m. rugsėjo 15 d. schemos duomenis įvažiavimas į Ieškovo sklypą iš vakarų pusės atitiktų posūkio spindulių 9-18 m transporto priemonėms patekti į Ieškovo žemės sklypą; pirmas įvažiavimas tinka įvažiuoti į Ieškovo sklypą (Ieškovo sklypo kraštinės ilgis vakarų pusėje yra 11 m, įsukti į sklypą iš nagrinėjamos įvažos reikalingas didesnis kaip 10 m plotis ir, nupjovus keletą medžių, įvažiavimo į Ieškovo sklypą plotis būtų daugiau kaip 12 m), įrengti šį servitutą beveik nieko nekainuotų, nes žemės sklypas sausas ir laisvas; antras įvažiavimas tinka įvažiuoti į Ieškovo sklypą nuo inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (C kategorijos gatvė), nes, nupjovus du berželius ir padarius įvažiavimą (techniškai labai paprasta), būtų tiesioginis įvažiavimas / išvažiavimas į Ieškovo sklypą; abiem įvažiavimams daugiausia kainuotų tik dokumentų sutvarkymas.
40. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų ir ginčo sklypo yra valstybinė žemė, kurios plotis 9,28 - 8,94 m, taigi, jame galima įrengti daugiau kaip dvigubai platesnę įvaža nei prašo Ieškovas. Jeigu vis tik būtų poreikis patogesniam įsukimo kampui į Ieškovo sklypą ar į (duomenys neskelbtini) g. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas gali prašyti nustatyti būtino dydžio ir konfigūracijos servitutą Ginčo sklype prie šio sklypo briaunos vakarų pusėje (arčiausiai (duomenys neskelbtini) g.), o ne per Atsakovės žemės sklypo vidurį (kaip prašoma patikslintu ieškiniu), taip minimaliai suvaržant Atsakovės, kaip tarnaujančio sklypo savininkės, teises.
41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvertinus aukščiau nurodytas specialistų išvadas bei brėžinius ir tai, kad ieškovo pateiktos specialisčių išvados buvo padarytos pagal ieškovo nurodytas sąlygas, kurios nėra visai teisingos, ir padarė pagrįstą išvadą, kad specialisto V. Šerepkos pateiktas antras variantas kelio yra galimas, nes Ieškovo sklypo kraštinė tarp minėtų 1-2 taškų yra 11 m, kai net 18,71 m ilgio transporto priemonėms apsisukimo išoriniam spinduliui reikalingas 10,30 m atstumas. Tai, kad pagal aukščiau minėto STR reikalavimus šoninėje apsaugos zonoje negali būti pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų, nėra kliūtis įrengti įvažiavimą, nes ieškovas gali šias kliūtis pašalinti pats - nuardyti tam kliudančią savo tvoros dalį, pašalinti (perkelti) trukdančius pravažiavimui želdinius, pavėsinę ir laikinus statinius, sutvarkyti šulinio antžeminę dalį taip, kad ši netrukdytų transporto priemonėms pravažiuoti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog šių kliūčių neįmanoma pašalinti dėl objektyvių priežasčių. Priešingai, paties ieškovo pateikti rangovų komerciniai pasiūlymai dėl kito privažiavimo kelio lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei įrengimo patvirtina, kad aptariamą kelią įrengti galimybė yra.
42. Tarp šalių taip pat kilęs ginčas dėl aplinkybių, ar naujos įvažos įrengimas nebūtų Ieškovui per didelė finansinė našta (naujo kelio įrengimo išlaidos 16100 Eur arba 37993,38 Eur) ir ar užtikrintų galimybę normaliomis sąnaudomis naudoti jam priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį.
43. Ieškovas yra individualią veiką vykdantis fizinis asmuo, t.y. yra verslininkas, vykdantis veiklą statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuomos bei išperkamosios nuomos srityse. Į bylą pateiktos Ieškovo 2020-2022 metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad Ieškovas yra gavęs, atitinkamai, 17253,04 Eur, 21298,16 Eur ir 35893,26 Eur. Ieškovas nuosavybėje turi daug nekilnojamo turto, kurio vertė 2023 metų Registrų centro duomenimis yra 130209 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiklos išlaidos įrengiant įvažiavimą į gamybinį objektą, atsižvelgiant į ieškovo veiklos sritį ir mastą, būtų įprastos veiklos išlaidos, todėl negali būti vertinamos kaip per didelė finansinė našta.
44. Apibendrinant bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai siekia nustatyti servitutą atsakovės sklype vadovaudamasis vien mažiausių darbo sąnaudų, patogumo ir naudingumo kriterijais (už vienkartinę 4500 Eur kompensaciją) ir tai prieštarauja cituotos kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos taisyklėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo teises būtų galima įgyvendinti, neapribojant kito savininko (Atsakovės) teisių ir interesų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad yra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti.
Dėl ginčo procesinės baigties
45. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
46. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
48. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2242 Eur apmokėjimo už advokato pagalbą išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Constech“ iš ieškovo A. A. 2242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė