Administracinė byla Nr. AS-30-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00283-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.1; 53.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – F. Š., M. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. administracinės procedūros sprendimą
Nr. 21SD-1554-(14.21.104.), 2018 m. rugsėjo 12 d. administracinės procedūros sprendimą
Nr. 21SD-1740-(14.21.104.).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. administracinę bylą nutraukė ir priteisė F. Š. iš R. K. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad R. K., nesutikdamas su tikrinimo aktu bei ginčydamas skundžiamus aktus, iš esmės ginčija dėl kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Patikslintame skunde pareiškėjo keliami reikalavimai yra grindžiami tuo, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, R. K. bei M. K. priklausančio sklypo sąskaita, buvo padidintas F. Š. priklausančio ginčo sklypo plotas bei nustatyta riba su pareiškėjo ir M. K. sklypo riba, kuri apima ir įvažą į minėtus žemės sklypus, dėl ko pareiškėjas nebegali naudotis šia įvaža norėdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė ir NŽT Biržų skyriaus vedėjai adresuotame 2017 m. liepos 11 d. prašyme Nr. 21FP-1824 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimo“. Šiame rašte pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad ginčo sklypo „matavimų bei jų metu galimai padarytų pažeidimų <...> rezultate, neturint tam pakankamo teisinio pagrindo, yra koreguojami R. K. ir M. K. nuosavybės santykiai: pažeista teisė nevaržomai pagal paskirtį naudotis savo turtu <...>, kadangi didžioji dalis vienintelės į abi namų valdas vedančios įvažos <...> kadastrinių matavimų rezultate patenka į vieno sklypo ribas. Įrengti naują įvažą į valdą dėl vietovės landšafto – susiformavusio žemės nuolydžio (skardžio) būtų daug pastangų ir išteklių reikalaujantis dalykas. Taip pat reikėtų panaikinti dalį sodo, kuriame jau kelis dešimtmečius auga ilgamečiai sodiniai“. Iš esmės analogiški argumentai buvo nurodyti ir pareiškėjo bei M. K. 2017 m. liepos 20 d. skunde ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildyme, teiktuose atsakovui, į kuriuos atsakovas atsakė skundžiamais aktais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą ir reikalaudamas panaikinti skundžiamus aktus dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu.

Patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemoje Liteko, teismas nustatė, jog aplinkybės, susijusios su ginčo sklypo kadastriniais matavimais ir sklypų ribų nustatymu buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019 ginčijama riba tarp R. K. bei M. K. ir F. Š. priklausančių žemės sklypų buvo nustatyta pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, dėl kurių keliamas ginčas šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Panevėžio apygardos teismas ištyrė bei įvertino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą ir šioje nagrinėjamojoje byloje, o būtent konstatavo, jog ginčo sklypas padidėjo teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos ribose; ieškovas R. K. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei F. Š. žemės sklypas padidėjo būtent jam ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo sąskaita. Panevėžio apygardos teismas nurodė, jog bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad F. Š. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant šiame sprendime paminėtais duomenimis, o sklypų riba nustatyta neteisingai. Sprendime konstatuota, jog ieškovas R. K. turi visas galimybes prasiplatinti įvažiavimą į jam ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo pusę, aplinkybė, kad atskiros nuovažos įsirengimas (ar jau esančios nuovažos dalies praplatinimas) iš ieškovo R. K. pareikalautų papildomų lėšų bei pastangų, nagrinėjamoje situacijoje, negali būti laikoma pagrindu šalių žemės sklypų ribą ties (duomenys neskelbtini) nustatyti 2016 metais įrengtos nuovažos viduriu. Minėtas sprendimas civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. kasacinį skundą. 

Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, teismas pažymėjo, jog nagrinėjama administracinė byla, turėtų būti perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau ginčas tarp R. K. ir F. Š. dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų jau yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendimu nustačius ribą tarp F. Š. ir R. K. bei M. K. sklypų, tarp šių asmenų nebeliko teisinio ginčo, o skundžiami aktai, priimti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūroje, jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nebeturi, kadangi šiais aktais konstatuotos aplinkybės jau yra įvertintos civilinėje byloje ir jokių teisinių pasekmių jau išspręstame ginče nebesukelia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog skundžiami aktai nebegali būti ginčo administraciniame teisme objektais, nes net ir patenkinus pareiškėjo skundą, R. K. asmens teisių apimtis (teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų. Kadangi pareiškėjo skundas pateiktas dėl teisinių pasekmių nebegalinčių sukelti aktų, todėl teismas administracinę bylą nutraukė.

Teismas pažymėjo, jog ginčą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribų jau nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjas iškėlė naują pagal esmę analogišką teisminį ginčą, akivaizdžiai liečiantį trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. teises bei teisėtus interesus. Nors F. Š. į teismo procesą buvo įtraukta teismo iniciatyva, minėta aplinkybė reikšmės neturi, nes jos, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, statusas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi procesinis sprendimas nutraukti administracinę bylą yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š., teismas nusprendė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai taikė proceso teisės normas ir suformuotą administracinių teismų praktiką, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, pareiškėjo nuomone, iš esmės nusišalino nuo jam pavestų pareigų – patikrinti administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą – vykdymo. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo sprendimas pareiškėjo teisių apimčiai neturės jokios įtakos, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei neatskleidė bylos esmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ginčai dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo kameraliai akto bei viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) tikrinant žemės sklypo kadastro duomenų bylą kameraliai yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet atsakovo veiksmai žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu, patikrinimo metu atsakovo užpildytų procedūrinių dokumentų bei administracinių sprendimų, adresuotų pareiškėjui, kuriais atsakovas atsisakė naikinti minimus procedūrinius dokumentus, pagrįstumas ir teisėtumas. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai aktu nėra nustatomos žemės sklypo ribos ar patvirtinami kadastriniais matavimais nustatyti kadastro duomenys, juo tik konstatuojama, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo formavimo veiksmai ir sprendimai suformuoti žemės sklypą atliekami ir priimami teismo sprendimu ar jo pagrindu. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. ginčą dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nenustatinėjo ir netvirtino nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, t. y. neformavo sklypo. Regionų apygardos administracinis teismas dar 2018 m. birželio 14 d. sprendime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypų bendrosios ribos ir kelio servituto nustatymo bei ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo (NŽT Biržų skyriaus) yra kilę skirtingose teisės srityse, t. y. teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra išskirtinai administracinio teisinio pobūdžio.

Kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai aktas yra konstatuojamojo pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris nesukūrė trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. jokių naujų ir nepatvirtino turimų teisių, kurias reikėtų ar būtų galima apginti. Palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju atsakovui liks 2018 m. sausio 18 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-98-279/2018 sukurta pareiga pateikti faktais ir teisės aktais pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, t. y. prašymo patenkinimo atveju F. Š. teisės nebūtų pasikeitusios arba pasibaigusios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde apsiriboja teisės aktų ir teismų praktikos citavimu, tačiau nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukeltų panaikinti NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. administracinės procedūros sprendimas Nr. 21SD-1554-(14.21.104.), 2018 m. rugsėjo 12 d. administracinės procedūros sprendimas Nr. 21SD-1740-(14.21.104.). Jos nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar saugomas interesas. Pareiškėjui žinoma, jog F. Š., gavusi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, užbaigė savo sklypo kadastrinių matavimų derinimo veiksmus ir juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

F. Š., kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors byla ir nebuvo išnagrinėta iš esmės. Teismas argumentavo ir pagrindė savo sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas F. Š., o pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių ar pakeičiančių teismo argumentus dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pritaria ir sutinka su atskirajame skunde pateiktu reikalavimu bei prašo tenkinti jį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 2 punktais, nutraukė administracinę bylą dėl to, kad yra ginčas tarp R. K. ir F. Š. dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų jau yra išspręstas civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Skundžiama 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti NŽT Biržų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.). Tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su NŽT 2017 m. liepos 20 d. priimtu Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 21KAM-60072, kuriuo konstatuota, jog ginčo sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo kadastro byla parengta teisingai. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia nustatyti ribą tarp pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei F. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuri tenkintų pareiškėjo interesus.

Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-146/2015; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį teismingumo byloje
Nr. T-40/2016; 2017 m. liepos 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-55/2017; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-103/2018; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2019; 2019 m. spalio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-65/2019 ir kt.).

Patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad R. K. 2017 m. spalio 2 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo. Civilinę bylą yra išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, kuris 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2A-209-278/2019 nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams R. K. ir M. K. bendrą ribą su žemės sklypu (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu esančio (duomenys neskelbtini).

Minėtoje civilinėje byloje ieškovas R. K. pateikė ieškinį atsakovei F. Š., trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo M. K. ir NŽT. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. K. pateikė skundą atsakovui NŽT Biržų skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje laikytos F. Š. ir M. K., taigi, proceso šalys bylose sutampa. Tačiau skiriasi R. K. ieškinio civilinėje byloje ir skundo šioje administracinėje byloje reikalavimai. Civilinėje byloje buvo kreiptasi dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo, o administracinės bylos skundo dalykas yra NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Negana to, R. K. ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog kadastriniai matavimai buvo atliekami pažeidžiant reikalavimus, todėl sklypo ribos yra neaiškios, o skundas administracinėje byloje – NŽT sprendimai nėra paremti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad nesutampa administracinės ir civilinės bylų reikalavimai bei pagrindai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu.

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus. 

Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 nustatė bendrą ribą tarp R. K. (kartu su M. K.) ir F. Š. priklausančių žemės sklypų. Taip pat teismas nurodė, jog žemės sklypų riba pagal R. K. prašomą 2017 m. liepos 28 d. UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtą planą negali būti nustatyta, nes planas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, be to, R. K. pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad F. Š. žemės sklypo 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra žemės sklypų riba pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens nuosavybės teises. Kadangi nagrinėjamu administracinėje byloje pareiškėjas siekia panaikinti NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimus, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai akto ir bylos tikrinimo taisyklių pažeidimų, laikytina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimų teisėtumo, turės atsižvelgti į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad administracinė byla buvo nutraukta be teisėto pagrindo, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo metu negali būti išspręstas. F. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas tik iš esmės pasisakius dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Ramutė Ruškytė