Civilinė byla Nr. e2-10411-1159/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05540-2021-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;  

        2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)                   

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

                                                                Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovui P. K. ir jo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2021 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. gruodžio 17 d. 15 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą 2021-02-23 ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo:

- 3418,25 Eur žalos atlyginimo;

- bylinėjimosi išlaidas – 77 Eur žyminio mokesčio;

- 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 2020-11-10 Narbuto gatvėje, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, važiuodamas dviračiu per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, susidūrė su transporto priemone Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau visame tekste – transporto priemonė arba automobilis) ir ją apgadino. Dėl minėto eismo įvykio buvo pripažintas kaltu atsakovas. Ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo sutartimi (KASKO) bei draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, apgadintos transporto priemonės remontą atlikusiai įmonei sumokėjo 3 418,25 Eur draudimo išmoką.

1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens“.

1.3. prie ieškinio pridėjo įrodymus apie 1) sumokėtą žyminį mokestį; 2) transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta jog transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta, 3) Vilniaus miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-12-10 pažymą Nr. 10R-34348276-20, kuriame pateikiama informacija apie 2020-11-10 eismo įvykį, kad jame susidūrė transporto priemonė ir dviratis Peugeot, kad dėl eismo įvykio kaltas P. K., nes pažeidė Kelių eismo taisyklių 64.9 punktą, 4) transporto priemonės foto nuotraukos, kuriose matosi nežymūs transporto priemonės priekinio gaubto apgadinimai, priekinio žibinto (foto nuotraukose nepažymėta kurios pusės) stikliuko įskilimai, priekinio bamperio apgadinimai, variklio radiatoriaus pagrindinių grotelių apgadinimai, matosi jog trūksta priekinio bamperio kairės pusės orą nukreipiančių grotelių, įlenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, suskilusios nežinomos dvi plastikinės detalės, 5) UAB Sipra-auto 2020-11-24 remonto sąmata, kurioje aprašyti remonto darbai: ardymas ir surinkimas, priekinio bamperio remonto darbai, priekinio bamperio ir priekinio gaubto dažymas, bei keičiamos detalės: priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinės kairės pusės orą kreipiančios grotelės, priekinis gaubtas, radiatoriaus grotelės, kairės ir dešinės pusės žibintai, sujungimo rėmo apdaila, nurodyta darbų kaina be PVM 142,80, Eur, dažymo kaina be PVM 444,82 Eur, detalių kaina be PVM 2237,88 Eur, bendra kaina su PVM 3418,86 Eur, 5) UAB Sipra-auto 2020-12-04 PVM sąskaita faktūra, kurios suma yra 3418,25 Eur, 6) ieškovo 2020-12-05 pavedimas SEB banke skirtas UAB Sipra-auto, kuriame nurodyta pavedimo suma 3298,25 Eur, 7) ieškovo 2020-12-17 pavedimas SEB banke skirtas UAB Sipra-auto, kuriame nurodyta pavedimo suma 120 Eur.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:

2.1.1. Tam, kad atsirastų civilines atsakomybes teisiniai santykiai, būtina nustatyti ir ieškovas turi įrodyti visas atsakomybes sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltę.

2.1.2. Sutiko, kad jis buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau nesutinka su ieškovės apskaičiuotos žalos dydžiu, kurį draudikas apskaičiavo remiantis prieštaringais ir nepatikimais, neįrodančiais realių nuostolių dydžio dokumentais. Atsakovas mano, kad dėl atsakovo kaltės galėjo atsirasti tik tokie transporto priemonės apgadinimai, kurie realiai buvo užfiksuoti iš karto po eismo įvykio, bet ne tokie, kurie nurodyti ieškovės pateiktose prieduose prie ieškinio. Pažymėjo, kad policijos rašte dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį nurodyta, kad susidūrimo metu dviračiui buvo fiksuoti tokie sugadinimai: sulenktas kairės pusės pedalas ir nubrozdinti rėmo dažai, o transporto priemonei Audi A6: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, kas leidžia konstatuoti, kad transporto priemonei buvo padaryti tokie apgadinimai: nežymiai įlenktas variklio gaubtas (3 trasologinės žymės), nežymiai nubrozdinta priekinio bamperio kairė pusė (1 trasologinė žymė) ir išmuštos kairės pusės plastikinės oro kreipiančios grotelės. Todėl atsakovas mano, kad ieškovės pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad visi atlikti transporto priemonės remonto darbai ir pateiktoje sąmatoje nurodomų dalių keitimas buvo atsakovo veiksmų pasekmė, ypač įvertinus aplinkybę, kad ši transporto priemonė 2017 m. spalio mėnesį jau dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo pažeistas kėbulas. Pažymėjo, kad policijos pareigūno fiksuotų pažeidimų pobūdis leidžia manyti, kad pažeistos dalys galėjo būti suremontuotos, nes kėbulo dalių pažeidimai yra nežymūs, o ne keisti juos naujomis dalimis.

2.1.3. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais eismo įvykio metu. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo išmokėta daugiau negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Nustačius, kad draudikas nevykdė pareigų bendradarbiauti ir ekonomišku žalos atlyginimu, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249, CPK 178 straipsniai).

2.1.4. Į bylą pateikti įrodymai (atsiliepimo 1 priedas) liudija, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai įlenktas transporto priemonės gaubtas, nežymiai nubrozdinta priekinio bamperio kairė pusė, išmuštos kairės pusės plastikinės orą kreipiančios grotelės. Įvertinus visus įrodymus mano, kad nebuvo sugadintas nei vienas iš priekinių žibintų. Detalės buvo keičiamos naujomis, todėl joms turi būti taikomas nusidėvėjimas. Pažymi, kad visos detalės galėjo būti suremontuoti, jų keisti nebuvo objektyvaus pagrindo. Automobilis pagamintas JAV rinkai, tačiau suremontuotas kaip Europos rinkai skirtas automobilis.

2.1.5. Svarbu tai, kad automobilis 2017 m. dalyvavo eismo įvykyje, kurio rezultatas – kėbulo pažeidimas: dešinė priekinė dalis, dešinė galinė dalis.

2.1.6. Prie atsiliepimo pridėjo įrodymus:

1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726, įvykusio 2020-11-10 d. apie 11:46 val. Vilniuje, T. Narbuto g., bylos kopiją ir nuotraukas. Minėtoje bylos medžiagoje ir nuotraukose užfiksuoti šie ginčui spręsti aktualūs momentai: administracinio nusižengimo protokolas surašytas P. K. už tai, kad 2020-11-10 apie 11:46 val. kirto važiuojamąją dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją važiuodamas dviračiu, kai tai daryti draudžiama, atsitrenkė ir apgadino automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 64.9 punktą. Transporto priemonės vairuotojo paaiškinime nurodyta, kad jis praleido pėsčiąjį, įsitikino, kad daugiau pėsčiųjų nėra, pradėjo važiuoti, tada pamatė greitai judantį dviratininką iš kairės pusės, tuomet nuspaudė stabdžius bet vis tiek kliudė dviratininką. Atsakovo paaiškinime nurodoma, kad matė priekyje sustojusį automobilį, kuris praleido pėsčiąjį, todėl jis pagalvojo, kad taip pat spės pravažiuoti, todėl važiavo per pėsčiųjų perėją, tačiau matyt vairuotojas jo nepastebėjo ir partrenkė. Prie medžiagos pridėtos foto nuotraukos, kuriose matosi nežymiai apgadintas priekinis variklio gaubtas, priekinio bamperio apgadinimai jo kairėje pusėje, variklio radiatoriaus pagrindinių grotelių apgadinimai kairėje pusėje, jog trūksta priekinio bamperio kairės pusės orą nukreipiančių grotelių, įlenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, matosi įskeltas dešinės pusės priekinio žibinto stikliukas, kitose nuotraukose yra dviračio vaizdo fragmentai ant kurių vizualiai negalima matyti jokių dviračio apgadinimų. Papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad apgadintos šios a) transporto priemonės detalės: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas; b) dviračio PEUGEOT – kairės pusės pedalas, ir rėmo dažų nubrozdinimai. 

2) „Autodna“ transporto priemonės istorijos ataskaitą, kurioje pateikta transporto priemonės pažeidimų istorija, pažyminti, kad 2016-05-03 buvo pažeistas transporto priemonės kairys šonas ir apačia, 2017-10 buvo pažeistas dešinės priekis ir galas, 2020-11 buvo pažeista transporto priemonės priekis tiek kairė tiek dešinė.

3) Pateikiamos dvi dviračio foto nuotraukos ir trys dviračio ir analogiškos transporto priemonės Audi A6 nuotraukos, kuriose pavaizduota galima dviračio ir transporto priemonės pozicijos eismo įvykio metu.

2.2. Ieškovė 2021-05-17 pateikė teismui dubliką, kuriuo iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad:

2.2.1. Administracinio nusižengimo bylos 10 puslapyje esančioje nuotraukoje yra užfiksuotas dešinysis transporto priemonės žibintas, kuriame matosi skilimas, taip pat šis apgadinimas yra fiksuotas ir policijos pareigūnų pildytuose dokumentuose, susijusiuose su įvykiu (administracinio nusižengimo bylos 7 puslapis). Papildomai paaiškino, kad išvadą, jog šis apgadinimas yra neabejotinai susijęs su įvykiu ir yra jo pasekmė, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas į transporto priemonę atsitrenkė važiuodamas būtent iš dešinės pusės. Taigi ir įvykio schema leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas su dviračiu atsitrenkdamas į transporto priemonę, apgadino/įskėlė ir transporto priemonės dešinės pusės žibintą. Ieškovas, draudimo išmoką išmokėjo už abu priekinius žibintus, kadangi transporto priemonės gamintojas nenumato galimybės atskirai keisti žibinto laikiklių – žibintas yra vientisa, neardoma transporto priemonės dalis, todėl buvo keičiami abu priekiniai transporto priemonės žibintai. Sprendimas keisti abu žibintus buvo priimtas tuomet, kai nuėmus transporto priemonės apdailą paaiškėjo, kad yra nulūžę kairiojo žibinto laikikliai. Žibinto laikiklio lūžio vietoje nebuvo pastebėta žymių, kurios leistų spręsti, kad šis transporto priemonės sugadinimas atsirado anksčiau (ne šio įvykio metu). Transporto priemonių žibintams, jų skleidžiamai šviesai ir krypčiai, yra keliami griežti techniniai reikalavimai, kurių atitiktis yra tikrinama ir transporto priemonių techninės apžiūros metu. Žibintas privalo tinkamai stovėti savo vietoje, kad jo skleidžiamas šviesos srautas atitiktų reikalavimus bei būtų galimybė jį reguliuoti.

2.2.2. Transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Tai savanoriškas transporto priemonių draudimas, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką nepaisant to, ar transporto priemonės valdytojas yra atsakingas už eismo ar kitą įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Taigi Transporto priemonės savininkas/valdytojas neturėjo jokio suinteresuotumo eksploatuoti apgadintą Transporto priemonę ir neinformuoti Ieškovo.

2.2.3. Techninė apžiūra Transporto priemonei buvo atlikta 2018-12-29, kurioje nėra fiksuoti jokie Transporto priemonės defektai. Todėl akivaizdu, kad Transporto priemonės žibintų defektai negalėjo atsirasti 2017 m. eismo įvykio metu – jie būtų fiksuoti techninės apžiūros protokole ir, esant lūžusiam Transporto priemonės kairės pusės laikikliui, nebūtų buvusios galimybės tinkamai sureguliuoti žibinto skleidžiamą šviesą.

2.2.4. Pasisakydami dėl faktinio Transporto priemonės remonto aplinkybės nurodome, kad teismui taip pat buvo pateiktos fotonuotraukos (16-19 fotonuotraukos, ieškinio priede Nr. 4), kuriose matyti, kad Transporto priemonė po įvykio buvo ardoma, remontuojama – nėra jokio tikslo išardyti Transporto priemonę ir ją vėl surinkti neketinant atlikti remonto veiksmų. Teismui yra pateikta PVM sąskaita faktūra, išrašyta už faktiškai atliktus Transporto priemonės remonto darbus, taip pat sąskaitoje faktūroje už remonto darbus pasirašė autoserviso darbuotojas ir dokumente nurodyta, jog darbams yra suteikiama 6 mėn. garantija. Šis rašytinis įrodymas nėra paneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais.

2.2.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje įrodinėjant patirtos žalos dydį neturėtų būti vertinami duomenys, kam buvo panaudota Ieškovo išmokėta draudimo išmoka, bet turėtų būti tiriama, ar draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagrįstai.

2.2.6. Prie dubliko pridėjo šiuos įrodymus: 1) susirašinėjimą tarp ieškovės ir B. S., kuris teismas mano, kad tikriausiai veikė atsakovo vardu, 2) UAB Marsega 2020-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad priekinio gaubto kaina 760 Eur, 3) UAB Marsega 2020-12-01 PVM sąskaita faktūra, kurioje nuorodos detalės: rėmo apdaila, bamperio laikiklis, bamperio grotelės, radiatorius, bendra detalių kaina su PVM ir nuolaida 238,50 Eur, 4) UAB Marsega 2020-12-01 PVM sąskaitą faktūrą dėl priekinių žibintų ir grotelių, bendra kaina su PVM ir nuolaida 1380 Eur, 5) priekinio žibinto (neaišku kurios pusės) plastikinio rėmo įskilimus, 6) transporto priemonės 2018-12-29 techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 300-0513170, kurioje transporto priemonės išorės apgadinimų nefiksuota.

2.3. Atsakovas 2021-06-09 pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinti, ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nurodė, kad:

2.3.1. nesutinka su ieškovės išvada, kad atsakovas į transporto priemonę Audi A6 atsitrenkė važiuodamas būtent iš dešinės, nes Audi A6, praleidęs pėsčiąjį ir pradėjęs judėti, pastebėjo, kad dviratis su kuriuo jis susidūrė, staiga atvažiavo iš kairės pusės. Aukščiau nurodyti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė (dviratis) ir pats atsakovas fiziškai negalėjo apgadinti (įskelti) automobilio Audi A6 dešinės pusės priekinio žibinto. Atsakovas mano, kad įrodymas, jog automobilis Audi A6 iki nagrinėjamo eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, visiškai nereiškia, kad nuo techninės apžiūros atlikimo (2018-12-29) iki nagrinėjamo eismo įvykio, automobiliui Audi A6 negalėjo būti įskeltas priekinis dešinys žibintas anksčiau, o ne nagrinėjamo eismo įvykio metu.

2.3.2. Ieškovė neatliko tyrimo, kaip tai nustato Eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 29 punktas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio pateikė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 350/3046544 (priedas prie ieškinio Nr. 2), kurioje (skiltis „Draudimo sąlygos“), kaip viena iš draudimo sąlygų – taikomas dalių nusidėvėjimas, tačiau ieškovė apmokėjo visas remonto išlaidas, įskaitant ir detalių vertę.

2.3.3. Atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų, nes vietoj naudotos dalies vertės jam būtų kompensuojama naujos dalies vertė. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas nustato tikrąjį žalos dydį, o kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Atsakovas taip pat pridūrė, kad ieškovės pateikti įrodymai liudija, jog dalis apgadinimų buvo remontuojami, o dalis apgadintų detalių buvo keičiamos naujomis.

2.4. Ieškovė 2021-11-15 pateikė teismui transporto priemonės remontui panaudotų detalių kainas pagal faktinę įsigijimo vertę: priekinės kairės pusės grotelės įsigijimo kaina 10 Eur, radiatoriaus grotelės kaina 150 Eur, priekinio gaubto 600 - Eur, priekinių žibintų po 700 Eur, rėmo apdaila 20 Eur, pažymėjo, kokia būtų naujų detalių vertė ir vertė pritaikius nusidėvėjimą, taip pat pateikė transporto priemonės draudimo polisą bei transporto priemonės draudimo taisykles, kurios taikomos ginčo sutarčiai. 

Teismas pažymi, kad minėtu raštu teismui pateiktos kai kurių detalių kainos yra mažesnės nei nurodytos prie ieškinio ir dubliko pridėtuose prieduose (pvz., priekinio gaubto), todėl vertindamas, tai, kad šis dokumentas yra naujausias, konstatuojamoje dalyje teismas vadovausis būtent minėtomis detalių kainomis žalai apskaičiuoti.

2.5. Atsakovas:

2.5.1. 2021-11-15 pateikė teismui duomenis apie su transporto priemonės remontu susijusių naudotų detalių kainas, t. y. priekinių žibintų kainos 300-456,82 Eur, kapoto 450-500 Eur, priekinių grotelių 150-180 Eur, žibinto stiklo 75 Eur, žibinto laikiklių 1,12-6 Eur arba 35-71 Eur.

2.5.2. 2021-12-01 pateikė teismui transporto priemonės apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, kad priekinis transporto priemonės gaubtas yra 2013 m. gamybos, plieninis, pamatavus matosi, kad jis yra remontuotas, nes dažų sluoksniai nėra vienodo storio, tikėtina, kad storesnis dažų sluoksnis yra tose vietose, kuriose buvo padaryti priekinio gaubto įlenkimai, eismo įvykio metu. Pateikiama nuomonė, kad priekinis gaubtas galėjo būti suremontuotas glaistymo, dažymo būdu. Pridedamose nuotraukose matosi, kad kairio priekinio žibinto gamybos data yra 2020-07-02, dešinio priekinio žibinto 2020-04-17.

2.5.3. 2021-12-06 pateikė teismui:

1) transporto priemonės techninės apžiūros, kurią atliko ieškovo įgaliotas darbuotojas, protokolo kopiją, kurioje nurodyta, kad variklio gaubtas yra keičiamas, tačiau su žyma dažoma detalė, kitos keičiamos detalės: KP grotelės, centrinės grotos, numeriai, KP ir DP priekiniai žibintai, plastikas, o bamperis yra remontuojama detalė. Nurodytas žalos bylos numeris 9185347-1;

2) transporto priemonę iliustruojančias foto nuotraukas, kurias kaip teigia atsakovas, jam pateikė ieškovas 2021-03-22. Nuotraukose iš esmės matosi tie patys transporto priemonės apgadinimai, kaip ir fiksuoti Administracinio nusižengimo byloje;

3) įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1050 Eur.

2.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, tenkindamas šalių prašymus, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinę su ginčo išsprendimui aktualiais klausimais

2021-11-19 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės gautas paaiškinimas Nr. E2-10411-1159/2021, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis P. B. vidaus reikalų sistemoje nebedirba. Tačiau dėl 2020-11-10 dienos įvykio Narbuto gatvėje, Vilniuje, atsiųstas vyriausiojo patrulio P. O. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog eismo įvykis buvo užregistruotas tinkamai. Visa surinkta medžiaga, t. y. eismo įvykio schema, vairuotojų paaiškinimai. Transporto priemonių apgadinimai buvo tinkamai nufotografuoti tarnybiniu MRT bei įkelti į Eismo įvykių informacinę sistemą. Abu vairuotojai dalyvavo nustatant abiejų transporto priemonių padarytus apgadinimus. Automobilio ir dviračio apgadinimai prieš įrašant į Eismo įvykių informacinę sistemą garsiai buvo įvardinti kiekvienam transporto priemonės vairuotojui. Vairuotojams patvirtinus dėl padarytų apgadinimų, visa informacija buvo įrašyta į Eismo įvykių informacinę sistemą. Vyriausiasis patrulis P. O. teismo prašo vadovautis pirminė surinkta medžiaga, kadangi eismo įvykis įvyko prieš metus, todėl daugiau patikslinti ir papildyti informacijos negali.

3. Teismo posėdžių metu:

3.1. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad: ieškiniu ieškovas realizuoja subrogacijos teisę, ieškinys tenkintinas pilnai, įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, transporto priemonės apgadinimai apžiūrėti ir fiksuoti ieškovo įgalioto darbuotojo, apgadinti abu priekiniai žibintai, nesutiko su atsakovo pateiktomis transporto priemonės detalių kainomis iš skelbimų, vertino jas kritiškai, nes detalių kainos įrašytos paties atsakovo ar jo atstovo, žibintų negalėjo restauruoti, nes taip jie nebūtų techniškai tvarkingi, kaip ir kitos detalės negalėjo būti restauruojamos, nes nebūtų taikoma remonto garantija, kartu su atsakovu transporto priemonės apžiūrą atliko nekvalifikuotas asmuo, neaišku kokiu prietaisu buvo nustatytas skirtingas dažų sluoksnis ant priekinio gaubto, transporto priemonės remonto įmonę pasirinko pats transporto priemonės savininkas, 120 Eur išskaita išmokant pinigus transporto priemonės savininkui nebuvo taikoma, nes taip nustatyta Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 9.7.8 punkte, su atsakovu nederino transporto priemonės apimties, pakeistų sugadintų detalių atsakovui neperdavė, jas turėjo utilizuoti remontą atlikusi įmonė, remonto darbams buvo taikoma 6 mėnesių garantija.

Ieškovė atmetė taikos sutarties sudarymo galimybę.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė atskirai aptarė žalos mastą, jog jis yra įrodytas ir dėl jo kaltas atsakovas, kad pasirinktas remonto būdas keisti, o ne restauruoti detales, yra pagrįstas, nes tokios yra gamintojo rekomendacijos, remonto išlaidų kaina yra optimali ir mažesnė nei būtų naudojamos naujos detalės, net ir taikant nusidėvėjimą. Pažymėjo, kad kairio priekinio kairio žibinto laikiklių lūžiai yra nauji, tai matosi iš nuotraukų, todėl jie negalėjo atsirasti anksčiau, nebuvo nustatyta kitų eismo įvykių, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė. Transporto priemonė turėjo būti suremontuota kaip galima greičiau, nes kitu atveju būtų turėję suteikti transporto priemonės savininkui pakaitinį automobilį, todėl tai dar viena priežastis kodėl negalėjo būti restauruojamos pažeistos detalės. Prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi.

3.2. Atsakovas ir jo atstovas advokatas Raimondas Garlauskas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad atsakovas pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl to ginčo nėra, tačiau nesutiko su tuo, kad dėl jo kaltės apgadinti priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, manė, kad priekinio gaubto nereikėjo keisti, nes galėjo būti suremontuotas originalus, pažymėjo, kad tikriausiai priekinis gaubtas ir nebuvo keistas, o suremontuotas, nes jo pažeidimai buvo minimalūs. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad tose vietose kur eismo įvykio metu padaryti įlinkimai yra didesnis sluoksnis dažų, jo vidinė pusė nėra dažyta, yra lipdukas nurodantis, kad priekinio gaubto gamybos metai 2013 m. taip pat mano, kad detalių kainos yra per didelės labiau atitinka naujų detalių kainas nei dėvėtų.

Atsakovas atmetė taikos sutarties sudarymo galimybę, nes ieškovė nesutiko atsakovo nurodytomis sąlygomis.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovas ir jo atstovas pažymėjo, kad ieškovas nesiėmė pakankamų įrodinėjimo priemonių, neįrodė atsakovo kaltės, priežastinio ryšio ir neteisėtų veiksmų dėl žibintų apgadinimo, radiatoriaus grotelių apgadinimo, valstybinio numerio laikiklio apgadinimo, sutinka atlyginti išlaidas už transporto priemonės priekinio bamperio remontą, priekinio gaubto remontą ir kairės pusės orą nukreipiančias groteles. Papildomai pažymėjo, kad byloje yra daug neatitikimų, įrodymo našta tenka ieškovui, o byloje buvo priešingai įrodymus teikė vien atsakovas, automobilio dešinė pusė nekontaktavo eismo įvykio metu, todėl negalėjo atsirasti priekinio žibinto įskilimas, radiatoriaus grotelių pažeidimai yra seni, aprūdiję, todėl jie irgi negalėjo atsirasti įvykio metu, aktualu ir tai, kad po eismo įvykio dviratis iš esmės liko be apgadinimų, pateikdami naudotų detalių kainas nustatė skambindami detalių pardavėjams, nes skelbimuose jos nebuvo nurodytos, jei ieškovas netiki tomis kainomis, galėjo paskambinti nurodytais numeriais, apie transporto priemonės apžiūrą pranešė ieškovui likus 3 valandoms iki apžiūros, tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir nedalyvavo, transporto priemonės remontui panaudoti nauji, o ne dėvėti transporto priemonės priekiniai žibintai. Gali būti priteisiama tik ta žala kuri yra įrodyta ir tinkamai įvertintas jos dydis, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 484,42 Eur žalą, atitinkamai prašė iš ieškovo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai.

II. Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies:

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovas važiuodamas dviračiu per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją padarė Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto nuostatų (Dviračių vairuotojams draudžiama: kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis) pažeidimą, nes nepraleido transporto priemonės, o transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo atsakovo važiuojančio dviračiu ir taip vienas į kitą atsitrenkė, ko pasėkoje buvo apgadinta transporto priemonė. Dėl paties eismo įvykio fakto nėra ginčo tarp šalių, kaip ir nėra ginčo dėl eismo įvykio kaltininko. Tačiau šalys skirtingai vertina kai kurias eismo įvykio aplinkybes, žalos mąstą ir žalos dydį, todėl teismas dėl kiekvieno iš minėtų aspektų pasisakys plačiau.

4. Visų pirma, teismas pažymi teismų praktiką ir teisės normas, kuriomis remiantis spręstinas kilęs ginčas:

4.1. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 p., 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 34 p.).

4.2. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 33 p., 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 35 p.).

4.3. Kasacinis teismas, plėtodamas nuoseklią praktiką dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį arba pareigą sudaryti draudimo sutartį pažeidusį asmenį, yra nurodęs, kad būtent ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 p., 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 36 p.).

4.4. Įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo <...> atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 p., 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 37 p.).

4.5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 p., 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 38 p.).

4.6. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-690-415/2015).

4.7. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-690-415/2015).

4.8. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

4.8.1. Ieškovo pateiktų Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 16.1 punktas nustato - Jei Draudėjas ar teisėtas Transporto priemonės valdytojas nėra kaltas dėl Draudžiamojo įvykio ir yra nustatytas asmuo atsakingas už Draudėjo nuotolius, ko pagrindu Draudikas turi realią galimybę subrogacijos teise juos išieškoti iš kaltininko, Išskaita (franšizė) Draudiko sprendimu gali būti netaikoma.

4.9. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

4.10. CK 6.282 straipsnis nustato, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

4.11. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

5. Reikalavimas priteisti ieškovui 3418,25 Eur žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes:

5.1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl visos kilusios žalos, t. y. dėl tarp dalies ieškovo išlaidų nėra priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais:

5.1.1. teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu dviratininkas dešine savo ir dviračio puse atsitrenkė į kairiąją priekinę transporto priemonės dalį. Šią teismo išvadą pagrindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726 medžiagoje pateikti duomenys, atsakovo ir transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai, kuriuose transporto priemonės vairuotojas A. G. (medžiagos lapas Nr. 8) nurodo, kad praleido pėsčiąjį, įsitikino, kad daugiau pėsčiųjų nėra, pradėjo važiuoti, tada pamatė greitai judantį dviratininką iš kairės pusės, tuomet nuspaudė stabdžius, bet vis tiek kliudė dviratininką. Analogiškai įvykio aplinkybes paaiškino ir teismo pasėdžio metu atsakovas P. K.. Transporto priemonės esminį susidūrimo smūgį kaire puse liudija ir transporto priemonės priekinio bamperio apgadinimai, t. y. išdaužtos priekinio bamperio kairės pusės orą nukreipiančios grotelės. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovo dublike ir teismo posėdžio metu pateikta pozicija, kad atsakovas į transporto priemonę atsitrenkė važiuodamas būtent iš dešinės pusės yra netiksli transporto priemonės atžvilgiu, tačiau tiksli dviratininko pusės, kuri kliudė transporto priemonę, atžvilgiu.

5.1.2. nustačius transporto priemonės ir dviračio susidūrimo pagrindinę poziciją, teismas daro šias išvadas dėl eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonės detalių ir jų apgadinimu padaryto realaus žalos dydžio ieškovui:

5.1.2.1. Dėl priekinio gaubto, priekinio bamperio, kairės pusės orą nukreipiančiųjų grotelių ir darbų kainos ir dėl jų patirtos žalos tenkinimo:

1) Priekinio gaubto įsigijimo ir atitinkamai žalos ieškovui vertė mažintina iki vidutinės rinkos kainos, t. y. iki 533,75 Eur (remonto darbų ir dažymo kaina apskaičiuojama žemiau).

Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad buvo nežymiai apgadintas transporto priemonės priekinis gaubtas, tačiau ginčo šalys skirtingai vertina padarytą žalą. Ieškovas įrodinėja, kad priekinį gaubtą pakeitė kitu ir jo įsigijimas jam kainavo 600 Eur (2021-11-15 prašymas teismui Nr. 9165347-1). Atsakovas įrodinėja, kad priekinio gaubto keisti nereikėjo, kad jį buvo galima suremontuoti už tą pačią dažymo kainą, pateikia įrodymus (2021-11-15 prašymo teismui priedai), kad priekinio naudoti gaubto kaina rinkoje yra 450-500 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti tiek ieškovo tiek atsakovo pateiktomis priekinio gaubto vertėmis, šalys jų nepaneigė. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalys tinkamai nebendradarbiavo dėl priekinio gaubto remonto ar keitimo, ieškovas neperdavė atsakovui seno transporto priemonės gaubto, kad šis galėtų įsitikinti, jog jį reikėjo keisti, o ne remontuoti, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prisiėmė sau papildomą riziką arba nevengė situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Atitinkamai teismas priima pateiktas priekinio gaubto vertes tiek ieškovo, tiek iš atsakovo ir tikrą žalos dydį nustato pagal abiejų šalių pateiktų rinkos kainų vidurkį, t. y. atsakovas pateikė du skelbimus su priekinio gaubto verte, vieno jų vertė 460 Eur (1 priedas prie 2021-11-15 prašymo), kito 450-500 Eur (2 priedas prie 2021-11-15 prašymo), teismas laiko, kad atsakovo pateiktų priekinio gaubto kainų vidurkis yra 467,5 (460+475)÷2), atitinkamai galutine priekinio gaubto verte žalai kompensuoti be dažymo darbų teismas laiko 533,75 Eur (467,5+600)÷2). Atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovas galimai nepirko kito dėvėto priekinio gaubto, o restauravo buvusį, teismas atmeta, nes byloje yra ieškovo pateikti įrodymai (priedas prie dubliko) - UAB Marsega 2020-12-01 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad priekinis gaubtas buvo parduotas transporto priemonę remontavusiai įmonei. Atsakovo į bylą 2021-12-01 pateiktas teismui transporto priemonės apžiūros protokolas nepatvirtina, kad buvo restauruotas būtent transporto priemonės priekinis gaubtas, tačiau patvirtina, kad po remonto transporto priemonėje yra įmontuotas naudotas priekinis gaubtas, kuris galėjo būti ir restauruojamas iki jo panaudojimo, o tai atitinka ieškovo paaiškinimus ir minėtą UAB Marsega 2020-12-01 PVM sąskaitą faktūrą.

2) Tarp šalių nėra ginčo dėl kairės pusės nukreipiančiųjų grotelių vertės išlaidų atlyginimo ieškovui, todėl iš atsakovo priteistina 10 Eur suma žalai, dėl kairės pusės orą nukreipiančių grotelių pakeitimo, kompensuoti.

3) Iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos išlaidos dėl visų dažymo darbų ir jos jiems reikalingų medžiagų, kitų susijusių darbų ir smulkių detalių, t. y. 764,11 Eur.

Dėl priekinio bamperio apgadinimų ir jo remonto išlaidų iš esmės nebuvo ginčo tarp šalių, tarp šalių nebuvo ginčo ir dėl to, kad ieškovas turėjo perdažyti priekinį gaubtą, priekinį bamperį, o tam juos nuimti ir uždėti, taip pat teismas laiko, kad buvo reikalingi darbai išimti ir pakeisti priekinius žibintus, radiatoriaus groteles, nes jie buvo sudėtinė priekinio gaubto ir bamperio nuėmimo ir uždėjimo darbo dalis. Atitinkamai pagrįstai remonto darbams buvo reikalingos įvairios smulkios detalės, todėl priekinio bamperio remonto išlaidos nustatytinos kartu su visomis kitomis ieškovo patirtomis išlaidomis darbams ir dažymo medžiagoms. Teismas vertina, kad ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovo visų pagal UAB Sipra-auto 2020-11-24 remonto sąmatą (kurios pagrindu buvo išrašyta UAB Sipra-auto 2020-12-04 PVM sąskaita faktūra), nurodytų darbų ir jiems panaudotų medžiagų ir smulkių detalių kainos išlaidų, t. y.  UAB Sipra-auto 2020-11-24 remonto sąmatoje nurodyta, kad dažymo darbų ir medžiagų kainos vertė yra 444,82 Eur, kitų darbų kainos vertė yra 142,80 Eur, panaudotų smulkių detalių vertė yra 43,88 Eur. Šias sumas sudėjus ir pridėjus 21 proc. PVM gauname 764,11 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo.

5.1.2.2. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 700 Eur už transporto priemones dešinės pusės žibinto įsigijimui patirtus nuostolius atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad šis žibintas galėjo būti apgadintas eismo įvykio metu. 

Kaip minėta ieškovas savo procesiniuose dokumentuose netiksliai nurodė, kad eismo įvykio metu dviratis atsitrenkė į priekinę dešinę transporto priemonės dalį, nes byloje surinkti įrodymai liudija, kad dviratis atsitrenkė į priekinę kairę transporto priemonės dalį (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726 medžiagoje pateikti duomenys, transporto priemonės vairuotojo A. G. paaiškinimas (medžiagos lapas Nr. 8). Todėl įvertinus atsakovo pateiktas simuliacines galimo susidūrimo foto nuotraukas (priedai prie atsiliepimo) teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad dešinys priekinis žibintas eismo įvykio metu niekaip negalėjo būti apgadintas. Be to kaip minėta, ieškovas neperdavė atsakovui pakeisto žibinto, kad šis galėtų įsitikinti žibinto apgadinimu, nustatyti žibinto apgadinimo laiką ir pobūdį, parduoti žibintą už likutinę vertę. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad byloje pateikti įrodymai pvz., atsakovo prie atsiliepimo pridėta „Autodna“ transporto priemonės istorijos ataskaita aiškiai nurodo, kuri transporto priemonės pusė yra dešinė, o kuri kairė, todėl atmestinas ir ieškovės argumentas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726 medžiagoje nurodytas kairės pusės žibinto apgadinimas yra kairės pusės stovint priekiu į automobilį. Manytina, kad policijos pareigūnai, kurie kiekvieną dieną dokumentuoja aibę eismo įvykių puikiai žino, kuri transporto priemonės pusė yra kairė, o kuri dešinė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prisiėmė sau papildomą riziką arba nevengė situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, atitinkamai šioje dalyje reikalavimas atmestinas pilnai.

5.1.2.3. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 700 Eur už kito kairės pusės žibinto įsigijimui patirtus nuostolius mažintinas iki žibinto vidutinės rinkos vertės – 500 Eur.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu dviratininko ir transporto priemonės susidūrimo vieta buvo transporto priemonės kairė priekinė pusė, t. y.  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726 medžiagoje be kita ko nurodyta, kad apgadintas priekinis kairys žibintas (nors byloje ir nebuvo gauti papildomi policijos pareigūnų paaiškinimai, tačiau teismo vertinimu tai galėjo lemti, jog policijos pareigūnai apžiūrėdami transporto priemonę iš karto po eismo įvykio galėjo pastebėti, kad kairys priekinis transporto priemonės žibintas, nuo smūgio į dviračio vairuotoją, kiek pajudėjo iš savo vietos, ir todėl pažymėjo, kad jis yra apgadintas) be to prie ieškinio pridėtose nuotraukose (priedas Nr. 4) matosi, kad vieno žibintų paslėptos plastikinės detalės yra įskilę. Atsakovas 2021-11-15 pateikė teismui duomenis apie su transporto priemonės remontu susijusių detalių kainas, t. y. žibinto laikiklių 1,12-6 Eur arba 35-71 Eur, bei kad priekinių žibintų rinkos kainos yra 300 Eur naudotiems ir 456,82 Eur (naujam, tačiau matosi, kad nurodyta kaina yra pritaikius akciją, todėl teismas negali remtis šia kaina, nes neaišku kam ir kada taikoma ir galioja kainos akcija).

Teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai, jog žibintas negalėjo būti restauruojamas yra pagrįsti, nes tokiu atveju nebūtų taikoma garantija atliktiems darbams bei nebūtų galimybės užtikrinti kad žibinto skleidžiamos šviesos kryptis bus tinkama bei, kad transporto priemonė galės atitikti nustatytus techninius reikalavimus.

Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalys tinkamai nebendradarbiavo dėl priekinių žibintų keitimo, ieškovas neperdavė atsakovui seno transporto priemonės priekinio kairio žibinto, kad šis galėtų įsitikinti, jog jį reikėjo keisti, o ne remontuoti, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prisiėmė sau papildomą riziką arba nevengė situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010), todėl prašoma priteisti suma mažintina iki byloje nustatytos vidutinės žibinto rinkos kainos, t. y. teismas neturi pagrindo netikėti tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktomis naudotomis priekinio žibinto vertėmis, šalys jų nepaneigė. Todėl teismas priima pateiktas priekinio kairio žibinto vertes tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo ir tikrą žalos dydį nustato pagal abiejų šalių pateiktų rinkos kainų vidurkį, t. y. atsakovas pateikė du skelbimus su naudoto priekinio žibinto verte po 300 Eur (1-2 priedai prie 2021-11-15 prašymo), - galutine priekinio kairio žibinto verte žalai kompensuoti teismas laiko 500 Eur (300+700)÷2).

5.1.2.4. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 170 Eur už transporto priemones radiatoriaus grotelių ir valstybinio numerio rėmelio įsigijimui patirtus nuostolius atmestina, nes ieškovas neįrodė, kad tiek transporto priemonės radiatoriaus grotelės tiek valstybinio numerio rėmelis galėjo būti apgadinti eismo įvykio metu.

Kaip minėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuoto eismo įvykio ROIK: Nr. 07-20-9537726 medžiagoje pateikti duomenys apie tai, kad apgadintos šios transporto priemonės detalės: priekinis bamperis, variklio dangtis (priekinis gaubtas), priekinis kairės pusės žibintas. Atsakovo pateiktos simuliacinės galimo susidūrimo foto nuotraukos (priedai prie atsiliepimo) iliustruoja, kad eismo įvykio metu niekaip negalėjo būti kartu apgadintos radiatoriaus grotelės bei valstybinio numerio ženklo rėmelis, šių apgadinimų nenurodė ir policijos pareigūnai. Teismas papildomai įvertinęs byloje esančias transporto priemonės radiatoriaus grotelių foto nuotraukas, sutinka su atsakovo pozicija, kad nors foto nuotraukose matosi šių grotelių apgadinimai, tačiau akivaizdu, kad jie yra padaryti daug anksčiau, nes yra pakeitę savo natūralią spalvą. Be to kaip minėta, ieškovas neperdavė atsakovui pakeistų radiatoriaus grotelių, valstybinio numerio rėmelio, kad šis galėtų įsitikinti jų apgadinimais, nustatyti apgadinimo laiką ir pobūdį, parduoti už likutinę vertę. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prisiėmė sau papildomą riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010) arba nevengė situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, atitinkamai šioje dalyje reikalavimas atmestinas pilnai.

Teismas apibendrinęs visus aukščiau išdėstytas išvadas konstatuoja, kad pagal pirmąjį ieškovo reikalavimą iš atsakovo ieškovui priteistina 1807,86 Eur žalos atlyginimo.

6. Reikalavimas priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas pilnai.

6.1. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis.

6.2. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1807,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinys buvo priimtas 2021-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

7. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 77 Eur žyminio mokesčio tenkintinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovo prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 1050 Eur – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

7.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

7.2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3418,25 Eur žalos atlyginimo, tačiau kaip minėta ieškovui priteistina suma mažintina iki 1807,86 Eur, t. y. teismas patenkino 52,89 procento reikalavimų ir atmetė 47,11 procentų reikalavimų, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 52,89 procentai iš sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 40,73 Eur;

7.3. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 1050 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.3, 8.18, 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį ir į tai, kad ieškovas neteikė teismui analogiško reikalavimo bei į tai, kad teismas atmetė 47,11 procentų ieškovo reikalavimų, daro išvadą, kad  iš ieškovės atsakovui priteistina 47,11 procentai atstovavimo išlaidų, t. y. 494,65 Eur.

8. Kadangi valstybės patirtos išlaidos yra minimalios, t. y. 5,23 Eur, tačiau jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5 Eur) Valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis), todėl siekiant nedidinti šalių ir teismo adminitracinės naštos jos nedalintinos šalims proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinos iš atsakovo, kadangi iš jo yra priteista didesnė nei 50 procentų ieškovo reikalavimų dalis, t. y. taikytinas principas – pralaimėjęs moka.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265-267 straipsniais, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies ir:

1)       Priteisti ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (įmonės kodas 304080146) iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

- 1807,86 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis eurus 86 centus) žalos atlyginimo;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1807,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinys buvo priimtas 2021-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- dalį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 40,73 Eur (keturiasdešimt eurų 73 centus).

2)       Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

3)       Priteisti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (įmonės kodas 304080146) atsakovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 494,65 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.

4) Priteisti valstybei iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,23 Eur (penkis eurus 23 centus) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.  

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Romualdas Gylys