Civilinė byla Nr. e2A-152-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00179-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-212/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Guboja“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Realm Juridical“) ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Guboja“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi išregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Guboja“ (toliau – ir UAB) pakeista į jos procesinių teisių perėmėją UAB „Realm Juridical“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 337 890,86 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „Guboja“ iškėlė bankroto bylą. Buvęs bendrovės vadovas atsakovas V. S. per teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui bendrovės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir juridinio asmens dokumentų neperdavė, todėl teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi jam skirta bauda. Tačiau ir po to atsakovas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų nepateikė. Remiantis ieškovės turimais duomenimis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 13 264,89 Eur sumą (iš kurio materialusis turtas sudarė – 11 330 Eur), o trumpalaikio turto už 335 157,84 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas perdavė bankroto administratoriui dalį ilgalaikio turto, t. y. 7 automobilius ir 1 priekabą. Kaip nurodė pats atsakovas, ieškovės ilgalaikio turto sąraše dar yra apskaitytas metalinis garažas, kurio likutinė vertė – 798,13 Eur, tačiau šis turtas bankroto administratoriui perduotas nebuvo. Ieškovės tvirtinimu, kadangi administratoriui neperduotą metalinį garažą pats atsakovas įkainoja 798,13 Eur, laikytina, kad atsakovas perdavė ilgalaikio materialaus turto už 10 531,87 Eur (11 330 Eur – 798,13 Eur) sumą. Savo ruožtu kadangi pagal 2014 m. balansą bendrovė iš viso turėjo turto už 348 422,73 Eur, o perduota turto tik už 10 531,87 Eur, laikytina, kad atsakovas bankroto administratoriui neperdavė 337 890,86 Eur vertės turto. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių neperduoto turto panaudojimą bendrovės veiklos tikslais, todėl atsakovo veiksmai yra neteisėti. Atsakovas šia neperduoto turto suma sumažino galimybę patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir tuo padarė bendrovei žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 337 890,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, o į valstybės biudžetą 3 509 Eur žyminio mokesčio ir 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Teismas nustatė, kad bendrovės „Guboja“ generalinis direktorius nuo 1993 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo atsakovas V. S.. Po 2014 metų UAB „Guboja“ finansinės ataskaitos dokumentų VĮ Registrų centrui neteikė. Pagal 2014 metų balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 348 422,73 Eur, t. y. ilgalaikio turto už 13 264,89 Eur, o trumpalaikio už 335 157,84 Eur.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjant bylą, atsakovas bankroto administratoriui perdavė dalį bendrovės turto už 10 531,87 Eur ir dokumentų, pateikė balansą, sudarytą 2017 m. vasario 24 d., kuriame nurodyta, jog bendrovė turi turto už 82 762 Eur, o skolos sudaro 82 655 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškino, kokių dokumentų pagrindu sudarytas šis balansas, ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nuo 2015 metų neteikė UAB „Guboja“ finansinės atskaitomybės dokumentų, kodėl neišsaugojo bendrovės turto ir visų dokumentų. Teismas nurodė neturintis pagrindo vadovautis atsakovo sudarytu 2017 m. vasario 24 d. balansu, nes į šį balansą įrašytų duomenų nepatvirtina jokie dokumentai.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už UAB „Guboja“ veiklos, apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, įstatymų nustatytos pareigos nevykdė. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl negalima nustatyti UAB „Guboja “ ūkinės finansinės veiklos nuo 2015 iki 2017 metų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakovui nepateikus duomenų apie bendrovės ūkinę veiklą už minėtą laikotarpį, ieškovė, teismo vertinimu, pagrįstai vadovaujasi 2014 metų balanso duomenimis ir reikalauja priteisti iš atsakovo 337 890,86 Eur, t. y. neišsaugoto turto vertę, neįskaitant perduoto 10 531,87 Eur vertės bendrovės turto. 

7.       Teismo vertinimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas nesiėmė priemonių išsaugoti ir teisingai apskaityti bendrovės turtą, iš esmės veikė priešingai bendrovės interesams, o neperdavęs viso balanse apskaityto turto bankroto administratoriui padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams. Tarp padarytos žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys, nes žala bendrovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi jei atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Nuo pat bankroto bylos iškėlimo atsakovas tiek telefonu, tiek susitikimų metu bendravo su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu O. M.. Būtent šiam asmeniui buvo suteikta visa informacija apie UAB „Guboja“ turtą, jo būklę bei buvimo vietą. Jam gyvai parodytos transporto priemonės, esančios jų buvimo vietose (duomenys neskelbtini), ir minėtas asmuo nurodė, kad jis pasirūpins visų transporto priemonių pervežimu į apmokamą saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), t. y. išspręs klausimą dėl automobilių draudimo ir leidimo jiems važiuoti iš taško A į tašką B be galiojančios techninės apžiūros bei kitus klausimus, savo ruožtu atsakovas po visų šių klausimų išsprendimo įsipareigojo padėti šias transporto priemones transportuoti į bankroto administratoriaus nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau iki pat ieškinio atsakovui pareiškimo, bankroto administratorius jokių veiksmų bendrovės turtui perimti taip ir nesiėmė. 

8.2.                      Vadovui kyla pareiga perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o ne pagal paskutinio viešiesiems registrams teikto balanso duomenis. Byloje yra pateiktas atsakovo sudarytas 2017 m. vasario 14 d. balansas, pagal kurį BUAB „Guboja“ turtas sudaro 82 762 Eur, iš kurio 4 252 Eur – ilgalaikis turtas (t. y. transporto priemonės bei metalinis garažas, kurie pilna apimtimi perduoti bankroto administratoriui) bei 78 510 Eur – trumpalaikis turtas (per vienus metus gautinos sumos, kurių detalizacija (debitorių sąrašas), administratoriui taip pat pateiktas). 2014 m. UAB „Guboja“ finansiniai dokumentai, kuriais remiasi ieškovė ir teismas, nėra aktualūs. Lyginant 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. vasario 14 d. balansus, matyti, kad bendrovės turtas sumažėjo 265 661 Eur suma, tačiau ir mokėtinos sumos sumažėjo 275 930 Eur suma. Taigi, turto sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad turtas buvo panaudotas bendrovės veikloje, atsiskaityti su kreditoriais.

8.3.                      Patvirtinti bendrovės balanso duomenis gali ne keli konkretūs buhalteriniai dokumentai, bet viso bendrovės vykdytos veiklos laikotarpio dokumentai, todėl pagrįsti balanso duomenis dokumentais itin sudėtinga, įvertinant ir tai, kad dauguma dokumentų saugoma 10 metų, o kai kurie dar trumpiau. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo 2017 m. vasario 14 d. sudaryto balanso duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, tuo labiau jog atsakovas yra perdavęs ieškovės administratoriui visus jo žinioje buvusius dokumentus ir iki šios dienos nėra gavęs iš administratoriaus pretenzijų dėl netinkamai perduotų dokumentų.

8.4.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Ieškovės reikalavimas dėl žalos už neperduotą turtą priteisimo grindžiamas vien bendrovės 2014 m. balansu, kuris atspindi tik apskaitoje naudojamo bendrovės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Nors 2014 m. balanse užfiksuotas turtas nėra visas perduotas, jis nėra prarastas dėl vadovo kaltės ir todėl nėra pagrindo kilti deliktinei atsakomybei. Turtas buvo panaudotas bendrovės veikloje. Bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą – tai patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitų apyvartos, išrašytos sąskaitos, 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Luminor Bank nuo 2013 iki 2017 m. išieškojo virš 74 tūkst. Eur. Taigi, akivaizdu, kad iki atsakovui kilo prievolė perduoti administratoriui turtą, turtas buvo naudojamas, realizuotas, t. y. jo sudėtis ir vertė gerokai pakito, nes nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo praėjo dveji metai. Be to, kilus prievolei perduoti turtą, daugumos daiktų buhalterinė vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, buvo jau pakitusi, lyginant su 2014 m. užfiksuota verte.

8.5.                      Teismas net neanalizavo 2014 m. balanso duomenų, iš kurių matyti, kad net 327 927,19 Eur balanse apskaityto turto sudaro gautinos sumos, kurios teismų praktikoje nėra laikomos realiu turtu. Teismui tenkinus ieškinį, bankroto administratorius atleidžiamas nuo jo tiesioginės pareigos, t. y. skolų iš skolininkų išieškojimo, nes šią sumą įpareigojamas padengti bendrovės vadovas, o tai neteisinga dar ir dėl to, kad didžioji jos dalis (apie 76 proc.) buvo atgauta ir panaudota atsiskaitymams su kreditoriais. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, tinkamai įvykdė savo pareigas ir jokios žalos savo veiksmais nei bendrovei, nei jos kreditoriams nėra padaręs. Visi atsakovo turėti dokumentai ir turtas perduoti ieškovei pagal bankroto bylos įsitesėjimo dienos duomenis, savo ruožtu ieškovės reikalavimas perduoti prieš dvejus metus buvusį bendrovės turtą, kai bendrovė vykdė veiklą, mažino skolinius įsipareigojimus, realizuodama turtą, yra neteisėtas. Teismas visų šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. 

9.       Ieškovės BUAB „Guboja“ teisių perėmėja UAB „Realm Juridical“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

9.1.                      Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas bendrovės valdymo organams skirtas imperatyvus reikalavimas, t. y. jie privalo perduoti bendrovės turtą. Tai reiškia, kad būtent bendrovės valdymo organas (apeliantas) turi veikti aktyviai ir atlikti turto perdavimo veiksmus. Bankroto administratoriui kyla pareiga šį turtą priimti, tačiau ji negali būti aiškinama kaip administratoriaus įpareigojimas ieškoti turto ar perimti jį savo iniciatyva. Vietos, kurioje yra bendrovės turtas, nurodymas negali būti prilyginamas tinkamam pareigos perduoti turtą įvykdymui. Bankroto administratorius, priešingai nei nurodo apeliantas, aktyviai vykdė savo pareigą perimti turtą ir apeliantui neperdavus turto, administratorius kreipėsi į teismą, kad apeliantui būtų skirta bauda. Net ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo perduoti administratoriui viso materialaus bendrovei priklausiusio turto, kurį savo procesiniuose dokumentuose nurodė pats atsakovas – metalinis garažas liko neperduotas. Taigi, dėl paties atsakovo neveikimo, o ne dėl administratoriaus kaltės, nebuvo perduotas visas turtas.

9.2.                      Administratoriui pagal 2014 m. balansą nustačius, kad UAB „Guboja“ turėjo 348 422,73 Eur vertės turtą, o atsakovui perdavus turto už 10 531,87 Eur, darytina išvada, jog tiek žalos faktas, tiek 337 890,86 Eur jos dydis buvo įrodyti. Vien pažodinis CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto aiškinimas sudaro pagrindą teigti, kad bankrutavusios bendrovės turto neperdavimas kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai. Šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos turtinės žalos. Tinkamai neperdavus turto ir dokumentų neįmanoma nustatyti bankrutavusios bendrovės turto masės, todėl nuostoliais laikoma bendrovės turto visuma, nustatoma pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinius (balanso) duomenis. Savo ruožtu atsakovo kaltė preziumuojama ir pareiga ją paneigti tenka pačiam atsakovui.

9.3.                      Teismas neturėjo pagrindo remtis 2017 m. vasario 14 d. balansu, kuris ne tik neatitinka buhalteriniam dokumentui keliamų reikalavimų, bet ir sudarytas nežinia kokių pirminių dokumentų pagrindu. Apelianto į bylą pateiktas balansas pasirašytas tik jo paties parašu, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys šio balanso duomenų pagrįstumą. Atsakovas nepasirodė nė viename teismo posėdyje, nepateikė jokių paaiškinimų, kokių dokumentų pagrindu buvo sudarytas šis balansas ir kas jį sudarė. Bylos nagrinėjimo metu administratoriui buvo perduota dalis dokumentų, susipažinus su kuriais, į bylą buvo pateikti duomenys, kad per 2015 metus ieškovė gavo dar 602 159,58 Eur pajamų, turėjo 137 053,91 Eur finansinių įsipareigojimų bei įgijo turto už 33 182,17 Eur, tačiau jokių dokumentų, įrodančių ieškovės turto realizavimą, panaudojimą bendrovės reikmėms, nėra. Nors apeliantas teigia, kad realiai minėtų pajamų bendrovė negavo, o buvo vykdomi įskaitymai, tai įrodančių dokumentų atsakovas taip pat nepateikė.

9.4.                      Nuo 2015 metų bendrovės balansai, už kurių parengimą atsakingas vadovas, nebuvo rengiami, taip pat nebuvo išsaugoti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kuriuose būtų užfiksuotos BUAB „Guboja“ ūkinės operacijos laikotarpiu nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Būtent dėl paties atsakovo kaltės, jam neišsaugojus buhalterinių dokumentų, pagal įstatymų reikalavimus laiku nepateikus registrui finansinių atskaitomybių, ieškovė neturi galimybės nustatyti nei bendrovės turto masės, nei ūkinių operacijų, susijusių su šio turto realizavimu ir (ar) panaudojimu ieškovės veikloje. Todėl negalima sutikti su apelianto pozicija, kad ieškovė nepagrįstai vadovavosi paskutinio viešajam registrui pateikto 2014 m. balanso duomenimis. Atsakovas ne tik nepateikė administratoriui jokių dokumentų apie tai, kad bendrovės turtu atsiskaitė su bendrovės kreditoriais, bet ir neperdavė dokumentų, patvirtinančių ieškovės teisę gauti lėšas iš kitų asmenų, todėl bankroto administratorius neturi galimybės ir pagrindo ieškovės vardu ir interesais reikšti reikalavimus kitiems asmenims dėl skolų išieškojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.                      Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios bendrovės (šiuo metu jau išregistruotos) vadovo veiksmais, pastarajam, ieškovės teigimu, neišsaugojus ir neperdavus bendrovės bankroto administratoriui viso bendrovės turto ir jos veiklos dokumentų, atlyginimo.

12.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019; kt.).

13.                      Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymuose nepreziumuojama bendrovės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala; vien bendrovės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.).

14.                      Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir tai, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.).

15.                      Nagrinėjamu atveju ieškinį pateikusios bendrovės bankroto administratorius atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo pastarojo, kaip bendrovės vadovo, pareigos perduoti administratoriui visą bendrovės turtą bei dokumentus neatlikimu, o žalos faktą bei dydį grindė paskutiniu Juridinių asmenų registrui pateiktu UAB „Guboja“ 2014 m. balansu, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso turto už 348 422,72 Eur, iš kurio materialusis turtas sudarė – 11 330 Eur, o trumpalaikis turtas – 335 157,84 Eur sumą (iš kurios 327 927,19 Eur – per vienus metus gautinos sumos), savo ruožtu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 358 858,20 Eur, iš jų 259 271 Eur – per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. S. perdavė bankroto administratoriui didžiąją dalį bendrovės materialaus turto (ieškovės teigimu, viską, išskyrus 798,13 Eur vertės metalinį garažą), ieškovės bankroto administratorius, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 337 890,86 Eur žalos atlyginimą, t. y. ieškovės 2014 metų balanso duomenimis turėto turto, atėmus bylos nagrinėjimo metu perduoto materialaus turto vertę, sumą, nes, bankroto administratoriaus tvirtinimu, atsakovas nepateikė bendrovės buhalterinių dokumentų, leidžiančių įvertinti bendrovės turto masę, sudėtį nuo 2015 metų, ūkinių operacijų, susijusių su turto realizavimu ir (ar) panaudojimu ieškovės veikloje ir jos interesais.

16.                      Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Guboja“ buvo iškelta tik 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, t. y. po dvejų metų nuo balanso, kurio duomenimis remiasi bankroto administratorius, įrodinėdamas žalos faktą bei dydį, sudarymo. Savo ruožtu, kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. sausio 3 d. UAB „Guboja“ dokumentų priėmimo–perdavimo akto, kuriame bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pasirašė gavęs iš atsakovo, be kita ko, 228 lapus 2014–2017 m. laikotarpio sąskaitų apyvartų, banko išrašų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, taip pat iš paties bankroto administratoriaus kartu su 2019 m. sausio 23 d. prašymu prijungti papildomus dokumentus pateiktų trečiųjų asmenų bendrovei „Guboja“ 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijų, UAB „Guboja“ ir po 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. dienos, kurios duomenimis buvo sudarytas ieškovės akcentuojamas balansas, vykdė veiklą. Taigi, akivaizdu, kad iki bankroto bylos UAB „Guboja“ iškėlimo ir bendrovės vadovo pareigos perduoti turtą bankroto administratoriui atsiradimo, bendrovės „Guboja“ turto masė, sudėtis ir vertė galėjo iš esmės pakisti, ką įrodinėjo ir atsakovas, pateikęs teismui tiek 2017 m. vasario 14 d. balansą, tiek nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, atsakovo teigimu, aktualų bendrovės kreditorių bei debitorių sąrašą.

17.                      Pastebėtina, kad nors, ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė administratoriui dokumentų apie tai, jog bendrovės turtu atsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais, 2014 m. balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė, kaip minėta, 358 585,20 Eur sumą, tačiau bankroto byloje patvirtintų BUAB „Guboja“ kreditorių finansinių reikalavimų suma iki skundžiamo sprendimo šioje byloje priėmimo buvo perpus mažesnė nei ieškovės šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo, apskaičiuoto pagal 2014 balansą, suma (remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), bankroto byloje Nr. eB2-51-544/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi, pripažinus, kad BUAB „Guboja“ veikla pasibaigė dėl bankroto, konstatuota, kad likę nepatenkinti finansiniai kreditorių reikalavimai sudaro 169 917,84 Eur). Be to, bankroto administratorius, 2019 m. sausio 3 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte pasirašęs gavęs 228 lapus 2014–2017 metų sąskaitų apyvartų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, pelno (nuostolių) ataskaitų, taip pat 125 lapus 2015 metais išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, užskaitymo aktų, į bylą pateikė tik 2015 m. sausio-balandžio mėnesio sąskaitas faktūras (11 lapų) bei dviejų sąskaitų apyvartų pagal klientus nuorašus (2411 sąskaitos tik už 2015 m. sausio mėnesį (1 lapas), o 443 sąskaitų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų balandžio 30 d. (10 lapų) nepateikė, ne tik nepaaiškinęs, kokie duomenys buvo nurodyti kituose jam perduotuose, priėmimo–perdavimo akte įvardytuose dokumentuose ir kodėl jie administratoriaus įvertinti kaip nereikšmingi šiai bylai, bet ir niekaip nedetalizavęs 2019 m. sausio 23 d. prašyme administratoriaus padarytų išvadų, neva 2015 metų sausio mėnesį UAB „Guboja“ gavo 602 159,58 Eur pajamų, turėjo 137 053,91 Eur įsipareigojimų kreditoriams ir įgijo turto už 33 182,17 Eur (teisėjų kolegijos vertinimu, administratoriaus pateiktų dokumentų nepakanka tokioms išvadoms padaryti). Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nesiaiškino, neanalizavo, iš esmės apsiribodamas tik deklaratyvaus bankroto administratoriaus teiginio, kad atsakovas nepateikė duomenų, kaip bendrovės 2014 ir 2015 metais turėtos lėšos (turtas) buvo panaudotos, pakartojimu.

18.                      Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, ar bankroto administratorius bandė kreiptis į atsakovo pateiktame debitorių sąraše nurodytus juridinius asmenis dėl pastarųjų skolų ieškovei sumokėjimo. Be to, nors atsakovo V. S. dalyvavimas teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, o byloje buvo iškilęs ginčas dėl atsakovo parengto ir pateikto teismui 2017 m. vasario 14 d. balanso patikimumo bei atitinkamai turėjo būti analizuojamas bankroto administratoriui bylos nagrinėjimo metu perduotų dokumentų (2019 m. sausio 3 d.) pakankamumo šiam balansui patvirtinti klausimas, svarbus žalos faktui bei dydžiui įvertinti, atsakovas teismo posėdžiuose (dėl buvimo komandiruotėse) nedalyvavo bei jokių papildomų paaiškinimų pateikti negalėjo, o pirmosios instancijos teismas, nepaisant nutarties 17 punkte nurodytų aplinkybių, jokių veiksmų tokiems paaiškinimams iš atsakovo ir administratoriaus gauti nesiėmė, t. y. iš esmės neanalizavo ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinomis sąlygomis (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir taip pažeidė pamatinę teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis).

19.                      Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tiek iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties (bankroto byloje Nr. eB2-51-544/2019), tiek ir iš į bankroto bylą pateikto 2019 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 turinio (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog bendrovei „Guboja“ priklausęs metalinis garažas vis dėlto buvo perduotas administratoriui ir pastarojo realizuotas, tačiau nei BUAB „Guboja“ administratorius, nei pradinės ieškovės teises ir pareigas perėmusi UAB „Realm Juridical“, tiek iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos, tiek ir vėliau, reikalaujamos priteisti iš atsakovo sumos dydžio šioje byloje nesumažino, nors, kaip matyti pagal minėto kreditorių susirinkimo protokolo datą, faktas dėl garažo perdavimo buvo žinomas BUAB „Guboja“ administratoriui dar iki 2019 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutarties su UAB „Realm Juridical“ pasirašymo.

20.                      Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, todėl CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacijos esmei ir tikslui prieštarautų bylos nagrinėjimas iš naujo naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties bei pobūdžio ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

21.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 17–18 punktuose konstatuotą nepakankamą ir netinkamą vadovo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą bei bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimą, įvertinusi būtinų atlikti papildomų procesinių veiksmų apimtį, gautinų naujų įrodymų pobūdį ir kiekį, jų pagrindu nustatytinų teisiškai reikšmingų aplinkybių mastą, priėjo išvadą, kad pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Aldona Tilindienė

Vytautas Zelianka