Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-381-613/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15336-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. G. (R. G.), atstovaujamo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. (R. G.) ieškinį atsakovei N. D. dėl jungtinės veiklos sutarties, turto pripažinimo bendrosios nuosavybės ir atidalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Svaja“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovas R. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad R. G. ir N. D. nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio 1 d. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu; butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu; automobilį Renaut Latitude, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu. Priteisti iš atsakovės N. D. ieškovo R. G. naudai 23235 Eur kompensaciją už sumokėtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio Renaut Latitude kainą. Pripažinti ieškovo R. G. piniginę prievolę pagal kredito sutartį Nr. BP3040060602 kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ ieškovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariąja prievole kreditoriams; pripažinti pinigines prievoles kreditoriams AB „Klaipėdos energija“, DNSB „Svaja“, AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovo R. G. ir atsakovės N. D. solidariomis prievolėmis. Priteisti iš atsakovės N. D. ieškovo R. G. naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
- Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui R. G. (R. G.) 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus šioje nutartyje. Išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
- Teismas nustatė, kad byloje mokėtinas 673,00 Eur žyminis mokestis. Prie ieškinio pridėtas 2017 m. spalio 9 d. mokėjimo kvitas Nr. 1160, patvirtinantis, kad ieškovo atstovas Viačeslavas Žarkovas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 723,00 Eur žyminio mokesčio. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad žyminis mokestis pagal ieškovo pateiktą mokėjimą yra įskaitytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15695-838/2017. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės vienoje byloje sumokėto žyminio mokesčio įskaityti kitoje byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15695-838/2017 ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo teismas tenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtą bei su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Toje pačioje byloje 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi išspęstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, todėl ieškovas dėl žyminio mokesčio grąžinimo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcija prie LR FM, remdamasi teismo nutartimi. Negrąžintas žyminis mokestis nesudaro pagrindo teismui įskaityti žyminio mokesčio iš vienos civilinės bylos į kitą ir nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
- Teismas taip pat nustatė, kad teismui ieškinį R. G. vardu pateikė advokatas Viačeslavas Žarkovas. Ieškinyje nenurodyta, kad prie ieškinio pridedama šį dokumentą pasirašiusio advokato atstovavimo sutartis, prie ieškinio pridėtų dokumentų atstovavimo sutartis, suteikianti teisę advokatui Viačeslavui Žarkovui atstovauti ieškovą R. G., nepateikta. Todėl sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, neaišku, ar advokatas Viačeslavas Žarkovas turi teisę pasirašyti ir pateikti ieškinį ieškovo R. G. vardu.
- Teismas iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad atsakovei N. D. AB DNB bankas buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui suteikė 35 000,00 Eur paskolą, tačiau ieškovas teikdamas ieškinį, AB DNB banko neįtraukė į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą. Todėl sprendė, kad šio ginčo išsprendimas gali būti susijęs ir su AB DNB banko turtinėms teisėms ir pareigoms, ir ieškovui pasiūlė spręsti klausimą dėl AB DNB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
- Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad reikšdamas reikalavimą dėl turto atidalinimo, turi nuspręsti dėl pasidalinimo būdų – ar reikšti reikalavimą dėl turto priteisimo natūra, ar kompensacijos priteisimo. Be to, reiškiant reikalavimą dėl sumokėtų sumų priteisimo, reikalavimui pagrįsti turėtų būti pateikti įrodymai, ar duomenys, kuriais ieškovas ketina šias aplinkybes įrodinėti. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.
- Be to, teismas iš ieškinio turinio nustatė, jog pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką (reikalavimą) negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo dalyko, todėl ieškovą įpareigojo tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodyti jo faktinį pagrindą bei pateikti įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- Ieškovas R. G., atstovaujamas advokato Viačeslavo Žarkovo, teismui pateikė atskirąjį skundą, nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi sutinka iš dalies, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Sutinka, jog su pateiktais teismui dokumentais nebuvo pateikta ieškovo su atstovu sudaryta teisinių paslaugų sutartis.
- Nesutinka, kad ieškovas turi pakartotinai sumokėti žyminį mokestį, kadangi 2017 m. spalio 9 d. sumokėtas žyminis mokestis ieškovui nėra grąžintas. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo VMI sumokėtą žyminį mokestį grąžinti ieškovui, tačiau VMI iki šiol disponuoja minėtais pinigais.
- Teismas nurodė, kad prašydamas pripažinti, kad nurodytu laikotarpiu su atsakove vykdė jungtinę veiklą, atsakovas neprašo pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį. Be kita ko, prašo priteisti kompensaciją. Ieškovo manymu, kad toks reikalavimo suformavimas yra perteklinis. Prašymas pripažinti turtą daline nuosavybe ir reikalauti išmokėti jam kompensaciją yra alternatyvūs asmens teisių gynimo būdai. Ieškovas pasirinko vieną.
- Mano, kad AB DNB neįtraukimas į procesą trečiuoju asmeniu sudaro kliūtį priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Pagal formuojama teismų praktiką, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Pagal nustatytą reglamentavimą nėra numatyta besikreipiančiam į teismą asmeniui pareigos nurodyti visus trečiuosius asmenis, o teismui nustačius, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje trečiuosius asmenis gali į bylą įtraukti ir savo iniciatyva.
- Į teismo motyvą, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turto atidalinimo, turi nuspręsti dėl pasidalinimo būdų – ar reikšti reikalavimą dėl turto priteisimo natūra, ar kompensacijos priteisimo, nurodo, kad ieškovas vienareikšmiškai prašo priteisti kompensaciją.
- Teigia, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
- Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties dalis, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.
- Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 673,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės vienoje byloje sumokėto žyminio mokesčio įskaityti kitoje byloje.
- Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė sumokėti žyminį mokestį, kadangi žyminis mokestis, sumokėtas kitoje civilinėje byloje, ieškovui nėra grąžintas.
- CPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju 723,00 Eur žyminis mokestis (žyminio mokesčio užduoties Nr. ZF64373, operacijos data 2017 m. spalio 9 d.), sumokėtas civilinėje byloje Nr. e2-15695-838/2017, ieškovui grąžintas CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. ieškovui atsisakius ieškinio. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės vienoje byloje sumokėto žyminio mokesčio įskaityti kitoje byloje. Tačiau suinteresuota šalis, siekdama, kad būtų įskaitytas kitoje byloje sumokėtas žyminis mokestis, turi teismui pateikti tokį prašymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui tokio prašymo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad civilinėje byloje Nr. e2-15695-838/2017 sumokėtas žyminis mokestis yra faktiškai negrąžintas ieškovui. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės įskaityti žyminį mokestį, sumokėtą kitoje civilinėje byloje, tačiau pagrįstai taikė ieškinio trūkumų institutą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi ieškovas nepateikė nei prašymo faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą, nei įrodymų, patvirtinančių, jog teismo nutartimi jam grąžintas žyminis mokestis faktiškai nėra jam grąžintas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartimi teismas ieškovo atstovo prašymu ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-15695-838/2017, rezoliucinėje dalyje nurodant: „Grąžinti advokatui Viačeslav Žarkov už ieškovą R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtą 723,00 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduoties Nr. ZF64373, operacijos data 2017 m. spalio 9 d.)“.
- Apeliantas sutinka, kad prie bylos dokumentų nebuvo pateiktas, patvirtinantis, jog tarp ieškovo ir atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo yra sudaryta atstovavimo sutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra aišku, ar advokatas Viačeslavas Žarkovas turi teisę pasirašyti ir pateikti ieškinį ieškovo vardu, ir šią aplinkybę įvardino kaip ieškinio trūkumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą, pateikė 2017 m. liepos 26 d. teisinių paslaugų sutartį, laikytina, kad minėtas ieškinio trūkumas yra ištaisytas.
- Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovei N. D. AB DNB bankas buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui suteikė 35 000,00 Eur paskolą, tačiau ieškovas, teikdamas ieškinį, AB DNB banko neįtraukė į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, todėl sprendė, kad šio ginčo išsprendimas gali būti susijęs ir su AB DNB banko turtinėms teisėms ir pareigoms, ir ieškovui pasiūlė spręsti klausimą dėl AB DNB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
- Apeliantas, nesutikdamas su šios nutartis 17 punkte nurodytu pirmosios instancijos teismo motyvu, mano, kad AB DNB neįtraukimas į procesą trečiuoju asmeniu nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pagal formuojamą teismų praktiką trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. CPK nuostatos nenumato besikreipiančiam į teismą asmeniui pareigos nurodyti visus trečiuosius asmenis, o teismui nustačius, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje trečiuosius asmenis gali į bylą įtraukti ir savo iniciatyva, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškovui spręsti klausimą dėl AB DNB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra perteklinis.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama, kokią įtaką priimtas procesinis teismo sprendimas turės, ar turės įtakos į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Šie klausimai bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
- Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad reikšdamas reikalavimą dėl turto atidalinimo, ieškovas turi nuspręsti dėl pasidalinimo būdų – ar reikšti reikalavimą dėl turto priteisimo natūra, ar kompensacijos priteisimo. Be to, reiškiant reikalavimą dėl sumokėtų sumų priteisimo, reikalavimui pagrįsti turėtų būti pateikti įrodymai, ar duomenys, kuriais ieškovas ketina šias aplinkybes įrodinėti. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą. Be to, teismas iš ieškinio turinio nustatė, jog pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką (reikalavimą) negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo dalyko, todėl ieškovą įpareigojo tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodyti jo faktinį pagrindą bei pateikti įrodymus.
- Apeliantas, nesutikdamas su šios nutarties 20 punkte nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodo, jog ieškovas vienareikšmiškai prašo priteisti kompensaciją, bei teigia, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto motyvais, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Rašytinių įrodymų pateikimo būtinumas gali iškilti ir rengiantis bylą nagrinėti iš esmės, parengiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, šalis kviečia į parengiamąjį posėdį ir jas apklausia (CPK 230 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė, jog ieškovas nenusprendė dėl pasidalinimo būdo, netinkamai ir neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimų bei nepateikė įrodymų.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, siūlydamas ieškovui spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą bei įpareigodamas ieškovą pasirinkti ir nurodyti pasidalinimo būdą, tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką bei pateikti įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė nurodytus trūkumus, todėl iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies nustatyti minėti siūlymai/įpareigojimai šalintini. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu bei atstovavimo sutarties nepateikimu, todėl pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei pateikti atstovavimą patvirtinančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dalį nurodytų trūkumų nustatė pagrįstai ir iš esmės skundžiamosios nutarties rezoliucinė dalis nesikeičia, bei atsižvelgiant į tai, kad vieną ieškinio trūkumą ieškovas pašalino – pateikė atstovavimą patvirtinančius dokumentus, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R. G. (R. G.) 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos šioje nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui – žyminio mokesčio sumokėjimui – pašalinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Giedrė Seselskytė