Civilinė byla Nr. e2-11346-466/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06425-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.4;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl reikalavimo teisių ir prievolių pabaigos pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mabuta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EDS INVEST“ dėl reikalavimo teisių ir prievolių pabaigos pripažinimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) pripažinti ieškovės išpirktas reikalavimo teises pagal 2012 m. balandžio 26 d. ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudariusias atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties dalyką; 2) konstatuoti ieškovės visų prievolių atsakovei, kylančių iš 2012 m. balandžio 26 d. ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties, pasibaigimą.

Atsakovė UAB „EDS INVEST“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovei įgyjant reikalavimo teises jos nebuvo ginčijamos ir po reikalavimo įgijimo ne šioje byloje esanti ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama savo prievolę, o atsakovė pareiškė ieškinį dėl skolos iš UAB „Mabuta‘ priteisimo. Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.427 straipsnio 3 dalis netaikytina ginčo reikalavimo teisėms, nes atsakovė jas įgijo iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ne kaip atskirą teisę, bet kaip Unijos paskolų portfelio dalį. Atsakovė nesusitarė su Unija dėl reikalavimo teisių pardavimo tik į ieškovę, todėl ieškovei iš tikrųjų siekiant išpirkti teises pagal paskolos sutartį, ieškovė turėtų sumokėti atsakovei viso paskolų portfelio įsigijimo kainą.

Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

Dublike ieškovė nurodė, kad CK 6.427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį, arba yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo CK 6.427 straipsnio 1 dalyje numatyta antroji sąlyga, kadangi ieškovė niekada nesutiko su aplinkybėmis, jog atsakovė teisėtai įgijo reikalavimo teises, o civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020, ieškovė UAB „Mabuta“ nurodė teismui, jog nelaiko atsakovės teisėta reikalavimo teisių įgijėja, kadangi atlikus UAB „Mabuta“ ir Unijos tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, prievolės, sudarančios reikalavimo teisių pagrindą, pasibaigė. Ieškovė pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020, Vilniaus apylinkės teismui priėmus sprendimą, kuriame minėti UAB „Mabuta“ argumentai buvo atmesti, tačiau šiam teismo sprendimui dar neįsiteisėjus ir tapus žinomai reikalavimo teisių kainai, ieškovė išpirko šias reikalavimo teises, kurios buvo šalių ginčo objektu, todėl teigtina, kad viso paminėto šalių ginčo metu egzistavo reali tikimybė, jog bus pareikštas ieškovės ieškinys dėl sandorio, kuriuo reikalavimo teisės buvo perleistos atsakovei UAB „EDS INVEST“.

Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog CK 6.427 straipsnio 3 dalis netaikytina ginčo reikalavimo teisėms, nes atsakovė jas įgijo iš Unijos ne kaip atskirą teisę, bet kaip Unijos paskolų portfelio dalį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė įsigijo būtent reikalavimo teises į ieškovę, t. y. – reikalavimą, kaip jis apibrėžiamas CK 6.101 straipsnyje, sudarydama CK 6.425 straipsnio normų numatytą sutartį. Kitu atveju, jei teigiama, kad įsigytos ne reikalavimo teisės, atsakovė nebūtų turėjusi teisės reikšti ieškovei reikalavimų, tokių kokie buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020. Be to, reikalavimo teisių esmė nesikeičia, nepriklausomai nuo kokio „portfelio“ dalimi jos bebūtų. Atsakovės nurodomas „portfelis“ laikytinas reikalavimo teisių rinkiniu/paketu. Tačiau pakankamai akivaizdu, kad toks rinkinys svarbus tik jo pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio teisiniuose santykiuose. Kreditoriaus ir skolininko santykiuose svarbios tik atskiros reikalavimo teisės, susiklosčiusios būtent tarp šių subjektų.

Triplike atsakovė nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais išsamiai pasisakė dėl teisių išpirkimo instituto šioje situacijoje taikymo negalimumo. Ieškovės nurodoma faktinių aplinkybių versija neatitinka tikrovės, o vertinimas dėl nurodytų aplinkybių ir CK 6.427 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies taikymo yra nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių yra ir iki šio ieškinio pateikimo dienos jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažintas ieškovės įsipareigojimų galiojimas. Ieškovės subjektyvus vidinis nesutikimas su įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra pagrindas abejoti teismo sprendimų privalomumu ir galutinumu. Ieškovė nurodo, jog ieškinio pateikimo metu reikalavimo teisės buvo ginčijamos, kadangi sprendimas ginče dėl skolos nebuvo įsiteisėjęs, tačiau esminis yra teismo sprendimas civilinėje byloje, priimtoje ginče dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kuriame teismai sprendė dėl reikalavimo teisių perleidimo, įskaitymo ir galiojimo. Sprendimas ginče dėl skolos priimtas sprendimo, priimto ginče dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, pagrindu, kadangi, kaip teisingai konstatavo teismas – sprendimas ieškovei ir atsakovei turi įstatymo galią. CK 6.427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išpirkimo institutas gali būti taikomas tik dėl reikalavimo teisių, kurios parduotos vykstančio ginčo metu. Unija atsakovei šioje byloje aptariamas reikalavimo teises perleido 2018 m. kovo 27 d., reikalavimo teisių pardavimo metu jos nebuvo ginčijamos. Atsakovei įgijus teises ne ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisių ginčijimo, tačiau atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Dėl aptariamų reikalavimo teisių yra išnagrinėtos dvi civilinės bylos, kurios šalims turi prejudicinę bei res judicata galią, todėl ieškovės subjektyvus nesutikimas su teismų sprendimais, negali būti traktuojamas kaip teisių ginčijimu, kaip tai suprantama pagal CK 6.427 straipsnį.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė dublike nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovė reikalavimo teises į ieškovė įsigijo pirkdama reikalavimo teisių paskolų portfelį, neturi įtakos ir nėra aktuali. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimo teisės yra parduodamas kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Pagal tokią Unijos paskolų portfelio perleidimo sąlygą visos į perleidžiamų paskolų portfelį įtrauktos teisės perleistos viena kaina, neišskiriant pavienių reikalavimo teisių kainų. Unija nesiūlė atsakovei nupirkti tik teises į ieškovę. Atsakovė neturi duomenų, kad Unija bent svarstytų pavienių reikalavimo teisių, įskaitant į ieškovę, perleidimą. Jeigu tokia galimybė buvo, ieškovė turėjo ja pasinaudoti iki reikalavimo teisių įtraukimo į atsakovei perleistų reikalavimo teisių portfelį. Kadangi ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo, o atsakovė reikalavimo teises į ieškovę nupirko kartu su kitomis reikalavimo teisėmis kaip vieną neatskiriamą ir nedalomą teisių visumą, hipotetiškai ieškovė galėtų pasinaudoti CK 6.427 straipsniu tik sumokėdama atsakovei visų reikalavimo teisių įsigijimo kainą. Akivaizdu, kad tokia situacija yra nereali, be to, ieškovė neturėtų teisės įgyti kitų reikalavimų teisių neturėdama specialaus kredito davėjo statuso. Todėl atsakovės įsitikinimu, šis skolininko teisių gynimo būdas yra netaikytinas grupės reikalavimo teisių (portfelio) pirkimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 12 d. ieškovė UAB „Mabuta“ tapo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nare, sumokėdama stojamąjį 100,00 LT (28,96 Eur) pajinį įnašą. 2012 m. gegužės 17 d. ieškovė sumokėjo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ papildomą 286 400,00 Lt (82 947,17 Eur) pajinį įnašą.

2012 m. balandžio 26 d. ieškovė UAB „Mabuta“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė ieškovei 1 790 000,00 Lt (518 419,83 Eur) paskolą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą paskolą, bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas iki 2013 m. birželio 1 d.

2013 m. lapkričio 22 d. ieškovė ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos sutarties pakeitimo, kuriuo paskolos grąžinimo terminas atidėtas iki 2014 m. birželio 1 d., bei papildomų sąlygų 2.3.1. punktu ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ svarstyti jos pateiktą prašymą grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui, taip pat nereikalauti grąžinti paskolos gavėjo turimą pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui arba kitų įmokų mokėjimui nepriklausomai nuo to, ar paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų suma viršija 1/10 paskolos gavėjo paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bendros sumos.

2014 m. sausio 1 d. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ veikla buvo sustabdyta, Lietuvos bankui priėmus sprendimą atšaukti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išduotą licenciją. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla.

2014 m. birželio 1 d. suėjus paskolos sutartyje nustatytiems terminams ieškovė neįvykdė pareigos grąžinti visą gautą paskolos sumą, t. y. negrąžino 28 962,00 Eur paskolos sumos. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavimu – įspėjimu Nr. VTK-0735 „Dėl paskolos sutarties nevykdymo“ ir 2015 m. lapkričio 30 d. įspėjimu Nr. VTK-2098 „Dėl paskolos sutarties nutraukimo“ paragino ieškovę įvykdyti paskolos sutartį.

2018 m. vasario 8 d. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB „EDS INVEST“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią naujasis kreditorius (atsakovė UAB „EDS INVEST“) perėmė visas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytas paskolos sutartis, įskaitant ir tarp ieškovės UAB „Mabuta“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu ieškovė buvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą ir pasiūlyta geruoju įvykdyti pradelstus įsipareigojimus.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4969-918/2019, pagal ieškovės UAB „Mabuta“ ieškinį atsakovams BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratorės J. K., bei UAB „EDS INVEST“, kuriuo ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 22 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės UAB „Mabuta“ ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, ir pripažinti, kad 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis baigėsi pajinio įnašo užskaitymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-205-294/2020, pagal ieškovės UAB „EDS INVEST“ ieškinį atsakovei UAB „Mabuta“, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 28 962,00 Eur skolos, 10 426,32 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteista 28 962,00 Eur skolos, 5213,16 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 2702,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priteistus delspinigius sumažino iki 1042,63 Eur, o bylinėjimosi išlaidas iki 2360,56 Eur.

Šioje civilinėje byloje ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. internetiniame portale „LRytas.lt“ buvo išspausdintas žurnalistinio tyrimo straipsnis, kuriame buvo nurodyta, jog pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį visas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ teises atsakovė UAB „EDS INVEST“ perėmė už 8,57 procentų likusios nominalios 28 962,00 Eur paskolos sumos vertės, t. y. – už 2482,04 Eur. Gavusi nurodytą informaciją ir pasinaudodama CK 6.427 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, 2021 m. kovo 3 d. ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „EDS INVEST“ 2482,04 Eur, tokiu būdu išpirkdama ginčijamas reikalavimo teises.

Šiuo atveju kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę pasinaudoti reikalavimo išpirkimo institutu pagal CK 6.427 straipsnį. Ieškovės teigimu, yra visos sąlygos taikyti minėtą institutą, todėl ieškovė ir pervedė atsakovei 2482,04 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovės įsitikinimu, ieškovė reikalavimo neginčijo, o įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažintas ieškovės įsipareigojimų galiojimas ir nevykdymas, todėl negali būti taikomas CK 6.427 straipsnis.

Vadovaujantis CK 6.427 straipsnio 1 dalimi, teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį, arba yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu ginčijamos teisės parduotos, asmuo, iš kurio šios teisės išreikalaujamos, visiškai atleidžiamas nuo prievolės po to, kai sumoka pirkėjui pirkimo-pardavimo sutarties kainą, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo kainos. Ši išpirkimo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu teisės parduotos kreditoriui kaip skolos grąžinimas arba vienam iš parduotos teisės įpėdinių ar bendraturčių. Išpirkimo teisė taip pat negali būti įgyvendinama, jeigu teismas priėmė sprendimą, pripažįstantį parduotą teisę.

Nagrinėjimu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja taikyti CK 6.427 straipsnyje įtvirtintą išpirkimo teisę. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „EDS INVEST“ reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą įgijo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-4969-918/2019, tiek civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020, ieškovė UAB „Mabuta“ neginčijo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal CK 6.427 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš būtinųjų CK 6.427 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų yra ta, kad teisės, kurias ketinama išpirkti, remiantis CK 6.427 straipsnio 3 dalimi, turi būti ginčijamos. Civilinėje byloje Nr. e2-4969-918/2019, ieškovė ginčijo savo prievolę pradinei kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, prašydama pripažinti, kad prievolė pagal 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį pasibaigė įskaitymu, tačiau teismas tokius ieškovės UAB „Mabuta“ reikalavimus atmetė ir tuo pačiu pripažino, jog ieškovė liko skolinga dalį negrąžintos paskolos. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020, ieškovė UAB „EDS INVEST“ reikalavo, kad atsakovė UAB „Mabuta“ įvykdytu savo prievolę natūra, t. y. sumokėtu negrąžintą paskolos dalį ir kitas mokėtinas sumas. Nors atsakovė UAB „Mabuta“ minėtoje byloje ginčijo ieškovės reikalavimus, tačiau teismas atmetė atsakovės argumentus, ir pripažino, kad jie jau buvo teismo įvertinti ir atmesti civilinėje byloje Nr. e2-4969-918/2019. Taigi, šiuo atveju matyti, kad ieškovė UAB „Mabuta“ abiejuose civilinėse bylose tik nurodė, kad nepripažįsta skolos, tačiau nereikalavo pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Teismų praktikoje nurodoma, kad prievolė pradiniam kreditoriui ir reikalavimo teisė nėra tas pats objektas, todėl prievolės ginčijimas nesukuria CK 6.427 straipsnyje nurodytų pasekmių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-533-585/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovė UAB „Mabuta“ būtų ginčijusi UAB „EDS INVEST“ įsigytas reikalavimo teises į ieškovės skolą pagal 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį ar reikalavusi jas pripažinti sau, taip pat nesant duomenų, jog egzistuoja reali tikimybė tokį ieškinį pareikšti, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.427 straipsnio nuostatas ir pripažinti, kad ieškovė išpirko reikalavimo teises, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė dėl jų dydžio nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovei priteisiamos jos patirtos 2541,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“, į. k. 300664488, 2541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“, į. k. 304478449, naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Gintaras Pašvenskas