Civilinė byla Nr. e2A-851-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00067-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.2.4.8.2; 3.2.4.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-524-730/2021 pagal ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,ICA Real Estate“ dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė ir valstybės įmonė Turto bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. G. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti jiems nuosavybėn po 1/2 dalį nekilnojamo turto – buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. jie su UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ sudarė paskolos sutartį ir lygiomis dalimis suteikė šiai bendrovei 225 903,61 Eur (780 000 Lt) paskolą (kiekvienas ieškovas po 112 951,81 Eur), o paskolos gavėja UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ sutarties vykdymą užtikrino turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Vėliau ieškovai sužinojo, kad atsakovas R. S., pasitelkdamas kitus fizinius ir juridinius asmenis, šiems nežinant, sukčiaudamas, suklastotų dokumentų pagrindu, neteisėtai įgijo ieškovams priklausančias pinigines lėšas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas taip pat nusikalstamu būdu gauto turto įkeitimu.

3.       Ieškovų teigimu, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 buvo konstatuotos ir tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovas R. S. nusikalstamu būdu (sukčiaudamas), veikdamas per UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“, iš ieškovų pagal paskolos sutartį įgijo pinigines lėšas, kurių 188 253,01 Eur (650 000 Lt) dalį jis pervedė į kitų faktiškai jo valdomų bendrovių banko sąskaitas. Per vieną iš šių bendrovių, t. y. atsakovę UAB ,,ICA Real Estate“, atsakovas R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas lėšas, už dalį gautų lėšų 2013 m. spalio 24 d. įsigijo ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas 2013 m. gruodžio 18 d. neva už 63 716,40 Eur kainą perleistas kitai atsakovo valdytai, o vėliau likviduotai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei Cherster Services LLP. Aplinkybė, kad turto kaina atsakovei UAB ,,ICA Real Estate“ realiai buvo sumokėta, baudžiamojoje byloje nenustatyta (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-46-487/2017; Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-166-307/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-304-895/2018).

4.       Ieškovų vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytu nusikalstamu būdu atsakovas R. S. praturtėjo jų sąskaita, t. y. butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo už ieškovų pinigines lėšas, kurias jie prarado dėl atsakovo R. S. nusikalstamos veikos. Todėl prašo priteisti jiems ginčo turtą lygiomis dalimis. Ieškovai pažymėjo, kad dalį lėšų, kiekvienas po 75 000 Eur, jie atgavo pagal jų ir asmenų, kurių nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas sudarant paskolos sutartį, sudarytą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1023-241/2018.

II. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį ir priteisė ieškovams nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė neteisėto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normas; įvertindamas ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorių akivaizdų fiktyvumą, savo iniciatyva nepagrįstai netaikė teisės normų dėl niekinių sandorių, taip pat nesprendė dėl tokių sandorių teisinių pasekmių. Be to, bylos nagrinėjimo metu turėjęs duomenų, kad užsienio valstybėje įsteigta bendrovė Cherster Services LLP yra pasibaigusi ir neturi civilinio procesinio subjektiškumo, teismas nesprendė dėl galimybės tęsti (ar poreikio nutraukti) bylą šios atsakovės atžvilgiu. Byloje taip pat nebuvo svarstyta bei spręsta dėl Lietuvos Respublikos galimo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tikimybės, kad gali būti nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ar pareigų (aplinkybė dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įregistravimo asmeniui, kuris yra pasibaigęs ir kurio turtinės teisės nėra perimtos). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tik įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes galės būti teisingai išnagrinėta byla.

8.       Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: (1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o Cherster Services LLP už 63 716,40 Eur (220 000 Lt) nupirko butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini); (2) priteisė ieškovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad tokiu būdu ieškovams yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur, t. y. po 30 410,10 Eur kiekvienam jų, žala; (3) sprendimui įsiteisėjus, nurodė jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui; 4) priteisė iš atsakovo R. S. kiekvienam ieškovui po 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 1 137 Eur žyminį mokestį valstybei; 5) netenkino ieškovų prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui R. S.; 6) iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo daikto–buto su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.   

9.       Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, ieškovams buvo pasiūlyta pateikti savo nuomonę dėl atsakovų tinkamumo, dėl Lietuvos Respublikos įtraukimo dalyvauti byloje, dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, dėl papildomų įrodymų, susijusių su buto verte bei žalos dydžiu, pateikimo. Kadangi ieškovai sutiko pašalinti iš bylos dalyvių sąrašo atsakove nurodytą bendrovę Cherster Services LLP, teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl reikalavimo šiai likviduotai atsakovei nutraukė, o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Lietuvos Respubliką, kurios atstovas VĮ Turto bankas.  

10.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškinio pagrindo ir jo dalyko ieškovai nepatikslino, papildomų įrodymų neteikė, visgi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl niekinio sandorio fakto ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 nustatytų faktų visuma leidžia pripažinti, kad 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o likviduota Cherster Services LLP nupirko ginčo butą už 63 716,40 Eur (220 000 Lt), akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi pagrindinis ir vienintelis tokio sandorio tikslas buvo skirtas pasiekti priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslui – nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas, kas ir buvo padaryta, juolab kad faktiškai pagal šį sandorį jokios piniginės lėšos nebuvo mokamos.

11.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamam klausimui prejudicinėmis laikytinos tokios baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tiek atsakovę UAB „ICA Real Estate“, tiek Cherster Services LLP faktiškai valdė atsakovas R. S., kuris apgaule įgijo didelės vertės ieškovams priklausantį turtą – 37 650,60 Eur (130 000 Lt) grynaisiais, ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 188 253,01 Eur (650 000 Lt) bankiniu pavedimu. Siekdamas nuslėpti ir įteisinti šias lėšas, R. S. organizavo vadovavimą daugybei juridinių asmenų, tarp jų ir UAB „ICA Real Estate“ bei Cherster Services LLP, ir, pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis, nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas 94 126,51 Eur (325 000 Lt) pinigines lėšas pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą. R. S., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ nupirko iš J. N. ir M. N. ginčo butą už 60 820,20 Eur (210 000 Lt). Siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, R. S. organizavo UAB „ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP 2013 m. gruodžio 18 d. sandorio sudarymą, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ pardavė Cherster Services LLP ginčo butą, tačiau faktiškai Cherster Services LLP pinigų pagal šį sandorį UAB „ICA Real Estate“ nesumokėjo.   

12.       Tokių faktinių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad 2013 m. gruodžio 18 d. sandoris jokių teisėtų padarinių negali sukelti, todėl jį ex officio pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tai, kad vienintelis 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio tikslas buvo priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, t. y. juo buvo siekiama nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas, o būtent toks tikslas ir buvo pasiektas, be to, visos sandorio šalys apie tai žinojo, nes UAB „ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP faktiškai vadovavo atsakovas R. S., teismas konstatavo, kad restitucija šiuo konkrečiu atveju netaikytina (CK 1.81 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo vertinimu, taikant restituciją ir grąžinant ginčo butą atsakovei UAB „ICA Real Estate“, kai jį už butą nėra sumokėjusi, susiklostytų tokia viešajai tvarkai ir gerai moralei priešinga situacija, kad atsakovė UAB „ICA Real Estate“ nepagrįstai praturtėtų.   

13.       Teismas pažymėjo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo būdai, kurių taikymą reglamentuoja skirtingi CK institutai. Bendrosios sandorių negaliojimo nuostatos, be kita ko, negaliojimo pagrindai ir jo pasekmės, įtvirtintos CK 1.78–1.96 straipsniuose. Civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, ir jos atsiradimo pagrindus ir taikymo sąlygas, reglamentuoja CK 6.245–6.304 straipsniai. Todėl pripažinęs sandorį negaliojančiu, bet netaikęs restitucijos, teismas toliau pasisakė dėl ieškovų reikalavimo atlyginti jiems nusikalstamais atsakovo R. S. veiksmais padarytą žalą ir dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų.

14.       Atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. S. pažeidė įstatyme įtvirtintą rūpestingumo pareigą ir nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl pripažino įrodyta tokią civilinės atsakomybės sąlygą, kaip atsakovo veiksmų neteisėtumas. Be to, nustatytas atsakovo neteisėtas elgesys priežastiniu ryšiu yra susijęs su žalos ieškovams kilimu. Jeigu atsakovas R. S. per jo faktiškai valdomus juridinius asmenis apgaulės būdu nebūtų įgijęs ieškovams priklausančių piniginių lėšų ir, siekdamas jas paslėpti bei įteisinti pasinaudojant faktiškai jo vadovaujamais juridiniais asmenimis, nebūtų už šias pinigines lėšas faktiškai sau įgijęs ginčo buto, ieškovai žalos nebūtų patyrę.

15.       Teismo vertinimu, prejudiciniais faktais yra nustatytas ir padarytos ieškovams žalos dydis, jo nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo ir atsakovas. Atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės ieškovams priklausantį turtą – 37 650,60 Eur (130 000 Lt) ir teisę į 188 253,01 Eur (650 000 Lt) pinigines lėšas, iš viso – 225 904 Eur, iš kurių faktiškai ginčo buto įsigijimui buvo panaudota 60 820,20 Eur (210 000 Lt). Teismas taip pat atsižvelgė ir į pačių ieškovų pripažįstamą faktą, kad dalis jų patirtos žalos, t. y. kiekvienam jų po 75 000 Eur, buvo atlyginta pagal jų ir turto, įkeisto jų naudai išduodant paskolą, savininkų E. A. ir J. A. sudarytą bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1023-241/2018 patvirtiną taikos sutartį. Taigi, neatlygtinos žalos dydis yra 75 904 Eur (225 904 Eur – 150 000 Eur), o pareikštu ieškiniu, atsižvelgiant į butui įgyti panaudotą iš jų pasisavintų lėšų sumą, siekiama 60 820,20 Eur žalos atlyginimo.

16.       Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo buto priteisimas ieškovams nuosavybės teise, pirmiau pripažinus negaliojančiu 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį ir netaikius restitucijos, būtų sąžiningas ir teisingas žalos atlyginimas pagal šios konkrečias bylos aplinkybes, kartu pripažįstant, jog taip ieškovams yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur žala, t. y. kiekvienam ieškovui atlyginta po 30 410,10 Eur. Teismo vertinimu, ginčo buto priteisimas kaip turtinio pobūdžio kompensacija savo verte atitinka ieškovų faktiškai patirtus turtinius praradimus dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, kadangi atsakovas, siekdamas nuslėpti ir įteisinti 60 820,20 Eur iš ieškovų įgytų piniginių lėšų, už šias lėšas įsigijo ginčo butą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, šio prašymo nepatenkinus – sprendimą ar jo dalį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Ginčo turto savininke yra Cherster Services LLP, o ne atsakovas R. S.. Atsakovas R. S. nebuvo Cherster Services LLP vadovu ar akcininku, jis turtinės naudos iš 2013 m. gruodžio 18 d. sandorio, kurį teismas pripažino negaliojančiu, negavo.    

17.2.                      Teismui iš bylos dalyvių pašalinus likviduotą Cherster Services LLP, kurios nuosavybės teisė į butą yra įregistruota viešajame registre ir iš kurios turto išieškoma žala, bet nepasiūlius ieškovams pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą. Šios bendrovės nariai (akcininkai) ir tikrieji naudos gavėjai buvo Livorno Holding S. A. ir Verona Inter S. A., tačiau jie byloje nedalyvavo, nors atsakovas prašė juos iškviesti kaip liudytojus.

17.3.                      Teismui buvo teiktas prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 73 straipsnio 13 dalies ir Jungtinės Karalystės 2006 m. įmonių įstatymo 1012 straipsnio taikymo, jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Atsakovas siekė išsiaiškinti, ar likvidavus Cherster Services LLC turtas privalėjo būti padalintas ir perduotas tikriesiems naudos gavėjams (nariams) Livorno Holding S. A. ir Verona Inter S. A., ar Jungtinei Karalystei, tačiau teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42, 176 straipsnių nuostatas, atmetė šį prašymą.

17.4.                      Nepagrįsta ir teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Baudžiamojoje byloje nebuvo analizuoti Cherster Services LLP veiksmai ar 2013 m. gruodžio 18 d. sandorio teisėtumas civilinės teisės ribose. Teismas turėjo nustatinėti, ar Cherster Services LLP atliko konkrečius ieškovų nurodytus veiksmus, tiesiogiai susijusius su nurodytos žalos atsiradimu dėl bendrovės kaltės.

17.5.                      Teismas nepagrįstai visus sandorius vertino vienodai, remdamasis tik baudžiamosios bylos aplinkybių dalimis. Šių aplinkybių įrodinėjamas yra skirtingas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto ir neteisėtų schemos elementų, kur atskiri sandoriai bei veiksmai yra skirtingi, o bendrovė Cherster Services LLP yra tik dalies šių sutarčių šalis. Nuosprendyje nenustatyti Cherster Services LLP neteisėti veiksmai.

17.6.                      Baudžiamojoje byloje konstatuota aplinkybė, kad UAB ,,ICA Real Estate“ banko sąskaitos išraše nėra duomenų apie piniginių lėšų už parduotą turtą gavimo, nėra prejudicinė. Atsiskaitymą už šį turtą patvirtina nepagrįstai teismo netirti ir nevertinti į civilinę bylą pateikti įrodymai – 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2013 m. gruodžio 18 d. atsakovės UAB ,,ICA Real Estate“ pakvitavimas.

17.7.                      Iš mokestinių pavedimų matyti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje finansinė grandinė nutrūksta ties UAB „ICA Real Estate“, todėl jokių neteisėtų lėšų, kurios buvo įgytos iš ieškovų, Cherster Services LLP negavo. Be to, atsakovas R. S. nebuvo nuteistas dėl Cherster Services LLP veiklos, o tai patvirtina, kad jis šios bendrovės nevaldė ir jai nevadovavo.     

17.8.                      Ieškovai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl žalos dydžio, t. y. nenurodė ir neįrodė tikslaus žalos dydžio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina žalos dydį.

17.9.                      Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovui R. S. grynaisiais buvo perduota dalis paskolos – 37 650,60 Eur (130 000 Lt). Faktiškai visa pagal paskolos sutartį gauta 188 253,01 Eur (650 000 Lt) suma buvo pervesta UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“. Grynų pinigų suma įtraukta į bendrą paskolos kainą, nes taip ieškovai siekė išvengti privalomų mokesčių. Be to, dalis paskolos, t. y. 6 255,79 Eur (21 600 Lt), buvo grąžinta. Teismas aptartų faktų neįvertino, todėl neteisingai nustatė galimos žalos dydį. Ši žala nėra 75 904 Eur dydžio, o tik 31 997,22 Eur dydžio (188 253,01 Eur – 150 000 Eur – 6 255,79 Eur).

17.10.                      Butas su rūsiu šiuo metu kainuoja ne 60 820,20 Eur, o kur kas daugiau, tačiau teismas neatsižvelgė į kainų pokyčius rinkoje. Ieškovai tik dėl šios priežasties ir siekia nuostolių kompensacijos natūra, tačiau tokiu atveju patirtos žalos dydžio kompensacija viršytų patirtą žalą.

18.       Ieškovai V. G. ir V. K. atsiliepime į atsakovo R. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti atsakovui R. S. baudą už piktnaudžiavimą proceso teisės normomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

18.1.                      Keldamas atsakovų ir teismo proceso tinkamumo klausimus, atsakovas bando paneigti baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, kurie šiai bylai turi prejudicinę reikšmę. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta ir tai, kad Cherster Services LLP faktiškai priklausė ir buvo valdoma atsakovo R. S..     

18.2.                      Teismas neprivalėjo analizuoti Cherster Services LLP veiksmų, nes šis juridinis asmuo tebuvo priedangos bendrovė, faktiškai valdyta atsakovo R. S., kuris per ją realizavo savo neteisėtus veiksmus.

18.3.                      Dėl Jungtinės Karalystės įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepagrįstumo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, todėl atsakovas nepagrįstai iš naujo kelia šį klausimą.

18.4.                      Byloje esančių įrodymų ir teismų konstatuotų prejudicinių faktų visuma patvirtina, kad iki šiol ieškovams nėra atlyginta 75 904 Eur žala, į kurią neįskaičiuotos palūkanos už visą laikotarpį nuo 2013 metų.

18.5.                      Atsakovas R. S. piktnaudžiauja jam suteiktomis proceso teisėmis, procesiniuose dokumentuose neigia įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuotus faktus, akivaizdžiai tyčiojasi iš ieškovų, bandydamas nusikalstamus veiksmus bei nusikaltimų pasekmes pateikti tik kaip išimtinai civilinius teisinius santykius, o apeliaciniame skunde dėsto motyvus bei teikia prašymus, kurių tikslas yra užvilkinti žalos atlyginimą nukentėjusiems bei išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio nagrinėjimo

19.       Ieškovai V. G. ir V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad apeliaciniame skunde pateiktos tikrovės neatitinkančios ir teismą galinčios suklaidinti faktinės aplinkybės, apeliantas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ieškovai galės pateikti teismui išsamius ir apelianto aiškiai nepagrįstus teiginius paneigiančius argumentus.

20.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą – toje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, objektyviai lemiantį žodinio proceso poreikį (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, visgi toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė nusprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos, t. y. rašytinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma (pavyzdžiui, būtina užduoti klausimus ekspertams, apklausti liudytojus ir pan.).

21.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko net du kartus, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikinus ankstesnį pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinus šiam teismui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, teise į žodinį bylos procesą šalys jau yra pasinaudojusios, jos buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme dviejų skirtingų sudėčių teismo, taigi galėjo žodžiu nurodyti visus, jų manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus argumentus. Teisėjų kolegija būtinumo pirmiau aptartos išimties taikymui nenustatė. Kitokio šio ieškovų prašymo vertinimo nesuponuoja ir prašymo teiginiai, susiję su apelianto nurodytų argumentų neteisingumu ir teismo galimu klaidinimu. Ieškovai turėjo ir galėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat ir apelianto nurodytų argumentų kritiką išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą. 

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicijos ir deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad baudžiamojoje byloje priimtuose nuosprendžiuose, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas už sukčiavimą stambiu mastu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalis), už neteisėtą juridinių asmenų veiklą, juos naudojant neteisėtai veiklai nuslėpti (BK 203 straipsnio 2 dalis), už nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą (BK 216 straipsnio 1 dalis) ir už suklastotų dokumentų panaudojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis), nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

23.       CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Išaiškinimai, kokios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos dėl savo prejudicialumo, yra pateikti kasacinio teismo jurisprudencijoje.

24.       Nors įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, dėl ko teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, visgi yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai (nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis, jos dydis, kiti nusikaltimo tiesioginiai padariniai) įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Todėl sprendžiant, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti pripažįstami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 29 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 47 punktas). Kita vertus, teisinę reikšmę turi ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, nes jie vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 46 punktas).

25.       Jeigu teismo nuosprendyje nustatyti faktai civilinėje byloje turi prejudicinę galią, jie negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų ir todėl savaime neteisėtų asmenų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių (t. y. ar buvo šias neteisėtais veiksmais padaryta atitinkama žala), taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 18 punktas; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 31 punktas).   

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią kasacinio teismo praktiką, baudžiamojoje byloje apelianto atžvilgiu priimtuose nuosprendžiuose konstatuotas faktines aplinkybes, palyginusi baudžiamosios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip prejudicija rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su apelianto neteisėtais veiksmais, įsigyjant ir nusikalstamos veikos vykdymui panaudojant ginčo turtą, taigi CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatų nepažeidė.   

27.       Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 29 punktas).

28.       Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų, baudžiamosios bylos Nr. 1-46-487/2017, kurioje už šios nutarties 22 punkte nurodytas veikas apeliantas buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-166-307/2018, kurio teisėtumas buvo konstatuotas galutine bei neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018, nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė ir ieškovų ieškinyje įvardytos 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, pagal šią sutartį iš ieškovų gautų lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas baudžiamosios teisės ribose, tokių veikų kvalifikavimas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku.

29.       Ieškovai savo ieškinio reikalavimą dėl atitinkamų buto dalių jiems priteisimo grindė aplinkybėmis, kad šį butą apeliantas įgijo panaudojęs iš jų gautas pinigines lėšas, už kurių neteisėtą panaudojimą jis buvo nuteistas (pripažintas kaltu) baudžiamojoje byloje. Vadinasi, nagrinėjamoje civilinėje byloje nereikėjo iš naujo įrodinėti faktų, kad apeliantas yra atlikęs būtent tokius neteisėtus veiksmus ir yra kaltas, nes jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl šių veiksmų. Taip pat nereikėjo iš naujo įrodinėti, kad šiais jo veiksmais ieškovams yra padaryta turtinė žala (priežastinio ryšio buvimas). Pirmosios instancijos teismui pakako identifikuoti žalos dydį ir išspręsti klausimą, ar tokia forma, kuria pageidavo ieškovai, padaryta žala gali būti atlyginta.

30.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kuria ginčas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, pateiktus išaiškinimus, į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, pagrįstai ieškovų reikalavimą teisiškai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir ginčą išnagrinėjo vadovaudamasis CK 2.246–6.249, 6.263 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, o ne pagal ieškovų nurodytas nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas. Kitaip tariant, teismas pritaikė teisės normas, atitinkančias išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Teisinė ginčo kvalifikacija yra paties teismo prerogatyva, kurią riboja tik ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, bet ne ieškovų nurodytos teisės normos.    

31.       Pažymėtina, kad apeliantas jokių nesutikimo su būtent tokia ginčo teisine kvalifikacija argumentų savo apeliaciniame skunde ir nenurodė, o apeliacinio skundo teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė neteisėtą ir neteisingą išvadą dėl sąlygų visumos jo deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrįsti.

32.       Apeliantas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo juridinio asmens UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu kitiems baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų turtu, organizavo 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutarties su ieškovais sudarymą. Paskolos sutartį UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ vardu sudarė apelianto fiktyviai paskirtas bendrovės vadovas, kuriam apie apelianto planuotą ir atliktą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma. Šios paskolos sutarties pagrindu ieškovai apeliantui grynaisiais pinigais perdavė 37 650,60 Eur (130 000 Lt), o bankiniu pavedimu į UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ sąskaitą pervedė dar 188 253,01 Eur (650 000 Lt). UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ paskolos grąžinimą užtikrino įkeisdama nekilnojamąjį turtą, kurį prieš tai taip pat apelianto apgaulės būdu įgijo iš kitų baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų.

33.       Kitas epizodas, už kurį apeliantas taip pat yra nuteistas, yra susijęs su jo veiksmais, atliktais siekiant jo paties nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytų lėšų nuslėpimu bei įteisinimu. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad juridinių asmenų UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“, UAB ,,Nemėžio logistika“, UAB ,,Eglė ir Ričardas“, UAB ,,Luginta“, UAB ,,ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP faktiniu vadovu buvo apeliantas, kuris visų šių bendrovių, išskyrus Cherster Services LLP, akcijas įgijo, tačiau šio fakto neįregistravo registre, paskyrė fiktyvius vadovus. Be to, visų instancijų teismai konstatavo ir tai, kad nė viena iš šių bendrovių jokios realios veiklos nevykdė ir apelianto buvo naudojamos tik kaip priedanga, reikalinga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas.

34.       Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad savo tikslą legalizuoti apgaulės būdu iš ieškovų įgytas lėšas apeliantas realizavo panaudodamas pirmiau aptartas jo paties valdomas bendroves, vienai po kitos vis mažesnėmis sumomis pervesdamas pagal paskolos sutartį iš ieškovų gautas lėšas, t. y. kas kartą naujai bendrovei pervedama suma sumažėdavo, o bendrovėje likusi dalis pinigų būdavo išgryninama arba pervedama dar kitiems asmenims. Galutinis momentas, užbaigęs šiuos veiksmus, buvo nekilnojamojo turto įgijimo sandorio sudarymas ir vėlesnis šio turto perleidimas sukuriant iliuziją, kad turtas yra parduodamas su apeliantu R. S. nesusijusiai užsienio bendrovei. Tačiau ir užsienyje registruota Cherster Services LLP faktiškai buvo kontroliuojama apelianto.

35.       Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad 2013 m. gruodžio 18 d. UAB ,,ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP sudaryta iš ieškovų apgaulės būdu įgyto ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis yra fiktyvus sandoris, faktiškai Cherster Services LLP už jai perleistą turtą su pardavėja UAB ,,ICA Real Estate“ neatsiskaitė. Šis sandoris sudarytas siekiant legalizuoti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų įgytą turtą – dėl akių sudarant šio turto pirkimo–pardavimo sandorį.

36.       Tokių baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto veiksmų neteisėtumas, t. y. pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas šiuo atveju buvo įrodytas ir konstatuotas baudžiamojoje byloje, nuteisiant jį už atitinkamas veikas, taigi šios aplinkybės iš naujo civiline tvarka neįrodinėtinos.     

37.       Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamojoje byloje teisėtumo aspektu nebuvo nustatinėjami ir vertinami Cherster Services LLP veiksmai, ir nepagrįsti, ir teisiškai neaktualūs. Civilinėje byloje ieškinys yra pareikštas būtent apeliantui, kuris, kaip buvo konstatuota baudžiamojoje byloje, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą veikė per jo priedanga buvusius juridinius asmenis, tame tarpe ir per Cherster Services LLP. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje nustatyta, kad Cherster Services LLP vardu ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorį pasirašęs asmuo nurodė, jog šią sutartį pasirašė palieptas apelianto, jam buvo nurodyta, kad jis turi atstovauti užsienio bendrovę, be to, ir UAB ,,ICA Real Estate“ atstovavęs asmuo taip pat patvirtino, kad visas sandorio sąlygas derino būtent apeliantas ir buvo veikiama jo paliepimu bei nurodymais (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 29.7 punktas).

38.       Tokius baudžiamojoje byloje nustatytus faktus paneigiančių įrodymų, t. y. kad sudarant buto pirkimo–pardavimo sandorį Cherster Services LLP veikė kaip savarankiškas juridinis asmuo, nesusijęs su apeliantu ar kad šie veiksmai nebuvo jo suplanuotos nusikalstamos veikos schemos dalimi, apeliantas nepateikė. Vien apelianto teiginiai, kad šios bendrovės akcininkai yra Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės ir kad buvo veikiama per ją, nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir jo vaidmens tokio sandorio pasirašyme. Tokia aplinkybė, kad apeliantas net ir po to, kai tapo Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų akcininku šio fakto neišviešino, taip siekdamas išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo nusikalstamą sumanymą, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad atitinkamas veiklos modelis buvo pasirinktas ir Cherster Services LLP atžvilgiu.

39.       Apelianto sumanymą turtą, kaip nustatyta ir baudžiamojoje byloje, fiktyviai perleisti užsienyje registruotai bendrovei neabejotinai lėmė siekis apsunkti jo nusikalstamos veikos schemos atskleidimą ir tyrimą. Tokį vertinimą akivaizdžiai patvirtina ir jo procesinis elgesys nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekiant išvengti atsakomybės už ieškovams padarytą žalą, išsaugoti nusikalstamais veiksmais įgytą ginčo turtą, apsunkinti įrodinėjimo procesą civilinėje byloje, kas kartą teikiant prašymus, susijusius su Cherster Services LLP akcininkų, Jungtinės Karalystės įtraukimu į bylos nagrinėjimą ir pan., nors baudžiamojoje byloje jau buvo nustatyta ir nagrinėjamai civilinei bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ši bendrovė tebuvo apelianto priedanga ir įrankis nusikalstama veika gautų lėšų legalizavimui. Todėl ir jos ar jos tariamų akcininkų veiksmai ar situacijos vertinimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės.

40.       Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš naujo kelia Jungtinės Karalystės, kaip galimos likviduotos Cherster Services LLP turto perėmėjos, įtraukimo į nagrinėjamą bylą, civilinės bylos nutraukimo, ieškiniui esant pareikštam netinkamam atsakovui, kreipimosi į ESTT dėl išaiškinimų pateikimo, klausimus. Dėl tokių jo prašymų nepagrįstumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje (žr. minėtos nutarties 37–39 punktus), todėl tokių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas iš naujo nevertinamas. Dar daugiau, būtent toks apelianto elgesys sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad tikrieji jo ketinimai ir tikslai, teikiant pakartotinai tuos pačius prašymus, yra kaip galima ilgiau išvengti savo prievolės ieškovams įvykdymo.

41.       Apelianto nesąžiningus siekius taip pat patvirtina ir itin nenuosekli bei prieštaringa jo paties pozicija byloje. Viena vertus, apeliantas teigia, kad nėra susijęs nei su atsakove UAB ,,ICA Real Estate“, nei su buvusia atsakove Cherster Service LLP, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kita vertus, atlieka procesinius veiksmus bei reiškia prašymus būtent Cherster Service LLP, kurios vardu yra įregistruotas ginčo turtas, interesais. Apeliantas visu bylos nagrinėjimo metu itin aktyviai naudojosi bylos šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tripliką, teikdamas apeliacinius skundus (nors, nukreipus jo padarytos ieškovams žalos atlyginimą į, kaip teigia apeliantas, su juo visiškai nesusijusios bendrovės turtą, toks bylos išnagrinėjimo rezultatas jam turėtų būti palankus ir naudingas), savo procesiniuose dokumentuose dėstydamas aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties sudarymu, ginčo buto įsigijimu. Nėra abejonės, kad asmeniui, kuris nebūtų susijęs su minėtomis bendrovėmis, nei paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, pavyzdžiui, kad faktiškai buvo paskolinta tik 188 253,01 Eur (650 000 Lt), o likusi suma yra palūkanos, nei atsiskaitymo ar neatsiskaitymo tarp bendrovių už ginčo butą aplinkybės negalėtų būti žinomos.  

42.       Atmestini kaip nepagrįsti ir nereikšmingi tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, jog veiksmų grandinė nutrūko pinigus pervedus atsakovei UAB ,,ICA Real Estate“, taigi jokių neteisėtų lėšų nusikalstamoje schemoje užsienio bendrovė Cherster Service LLP iš apelianto negavo, dėl šios užsienio bendrovės jis net nebuvo nuteistas, kas, pasak apelianto, patvirtina, kad jis Cherster Service LLP nevaldė ir jos veikloje nedalyvavo. Baudžiamojoje byloje jau yra konstatuota faktinė aplinkybė, kad nusikalstamoje schemoje apeliantas pasinaudojo taip pat ir bendrove Cherster Service LLP, fiktyviai jai perduodant neteisėtai įgytų lėšų pagrindu įgytą ginčo turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

43.       Skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių Cherster Service LLP atsiskaitymą už ginčo butą su atsakove UAB ,,ICA Real Estate“, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų dėl atsiskaitymo ir 2013 m. gruodžio 18 d. pakvitavimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino 2013 m. gruodžio 18 d. sutartį negaliojančia kaip sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, nebuvo pagrindo remtis kuriomis nors pripažintos negaliojančia sutarties sąlygomis. Ir net jeigu būtų kitaip, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad šios sutarties turinys kartu su jo nurodytu 2013 m. gruodžio 18 d. pakvitavimu patvirtina atsiskaitymo už ginčo butą faktą.

44.       Pirma, pagal sutarties 4.1 punktą visą kainą pirkėja turėjo sumokėti pardavėjai mokėjimo pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą sąskaitą prieš pasirašant sutartį. Tačiau nagrinėjant apelianto baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad į UAB ,,ICA Real Estate“ banko sąskaitas jokie mokėjimai pagal šią sutartį nebuvo atlikti. Tokios nustatytos aplinkybės apeliantas jokiais kitais leistinais įrodymais (banko sąskaitos išrašais) (CPK 177 straipsnio 3 dalis) nepaneigė. Todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad atsiskaitymas įvyko.

45.       Antra, 2013 m. gruodžio 18 d. pakvitavime (el. b. t. 3 t., b. l. 17), kurį kaip UAB ,,ICA Real Estate“ direktorius pasirašė A. P., yra užfiksuotas tik šio asmens patvirtinimas, kad Cherster Service LLP atsiskaitė pagal sutartį, prievolė įvykdyta visiškai. Tačiau tokio turinio dokumento įrodomoji galia šiuo konkrečiu atveju itin silpna, nes tai nėra kasos dokumentas ir negali paneigti baudžiamojoje byloje nustatyto neatsiskaitymo už butą fakto. Be to, kaip minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta ir tokia aplinkybė, kad šis asmuo veikė tik kaip statytinis, vykdęs visus apelianto nurodymus. Apklaustas liudytoju A. P. paaiškino, kad jis net ir neturėjo galimybės patikrinti, ar Cherster Service LLP atsiskaitė, kadangi neturėjo prieigos prie elektroninės bankininkystės, tokią prieigą turėjo būtent apeliantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 29.7 punktas). Vadinasi, pakvitavimo turinys neatitinka tikrovės, o jo surašymas, tikėtina, buvo inicijuotas paties apelianto.  

46.       Kritiškai vertinti ir apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nebuvo naudos gavėjas pagal 2013 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartį. Kaip buvo nurodyta, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šiuo atveju visų instancijų teismai jau yra pripažinę, kad apeliantas, atlikdamas nusikalstamas veikas, apgaule įgijo didelės vertės ieškovų turtą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o vienas iš epizodų, pagal kurį jis buvo nuteistas, yra neteisėtos materialinės naudos gavimas. Tokio fakto vien deklaratyvūs apelianto skundo teiginiai negali paneigti ir nepaneigia. Taip pat nėra jokios abejonės, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kurie baudžiamosios teisės normų kontekste kvalifikuoti kaip atlikti tiesiogine tyčia, priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovų patirta žala, kurios faktas taip pat konstatuotas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėdamas priešingas, nei buvo nustatyta apkaltinamajame nuosprendyje, aplinkybes apeliantas iš esmės siekia to, kad jo atlikti ir neteisėtais pagal  baudžiamosios teisės normas pripažinti veiksmai civilinio proceso tvarka būtų įvertinti kitaip, siekdamas išvengti žalos atlyginimo prievolės ir išsaugoti neteisėtai panaudojant ieškovams priklausiusias pinigines lėšas įgytą turtą.

Dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo   

48.       Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovų patirtos žalos dydį, neatsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, kad ginčo buto kaina, lyginant su ta, už kurią jis buvo nupirktas, šiuo metu yra žymiai didesnė. Taip pat teigia, kad dalis paskolos jiems buvo grąžinta, o dalis jos, t. y. 37 650,60 Eur (130 000 Lt) grynaisiais pinigais, iš viso negauta. 

49.       CPK galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Vadinasi, apeliantas, siekdamas paneigti tiek ieškovų ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, tiek ir aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje, privalėjo pateikti kitokią jo procesinę poziciją pagrindžiančius įrodymus. Tačiau apsiribojo vien deklaratyviais ir jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstais teiginiais dėl netinkamai nustatyto žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, dydžio. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atlygintinų nuostolių dydį.

50.       Kadangi šis ginčas kilo ne dėl paskolos iš jo gavėju nurodyto juridinio asmens priteisimo, o dėl ieškovų piniginių praradimų – nuostolių konkrečia forma (turto dalimis) jiems kompensavimo, už kuriuos atsakomybė teko būtent apeliantui, teisiškai reikšmingos yra baudžiamojo proceso tvarka nustatytos aplinkybės. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu įsiteisėjusiame nuosprendyje buvo nustatyta, kad apeliantas nusikalstamu būdu (apgaule) įgijo didelės vertės ieškovų turtą – 37 650,60 Eur (130 000 Lt) grynaisiais ir teisę į 188 253,01 Eur (650 000 Lt), kurie buvo pervesti į UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą, šių lėšų dalis, t. y. 60 820,20 Eur (210 000 Lt), buvo panaudota 2013 m. spalio 24 d. įgyjant ginčo butą. Tuo atveju, jei apeliantas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovai nebūtų patyrę tokių nuostolių, kaip piniginių lėšų praradimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su 37 650,60 Eur (130 000 Lt) pinigų sumos negavimu, kitaip tariant, tokios žalos ieškovams nepadarymu, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teismo procesiniu sprendimu konstatuotam faktui.

51.       Apeliacinio skundo argumentai, kad kaip žalos atlyginimas ieškovų naudai priteistas butas šiuo metu yra gerokai didesnės vertės, nei buvo jį įsigyjant, teisinės reikšmės nustatant žalos atlyginimo prievolės dydį neturi. Apelianto neteisėti veiksmai, pasisavinant ieškovų pinigines lėšas, sukuriant jiems nepagrįstą lūkestį, kad paskola bus grąžinta šalių sutartomis sąlygomis, o to nepadarius, jos išieškojimas galės būti nukreiptas į kitą įkeistą nekilnojamąjį turtą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, taip pat apelianto buvo įgytas neteisėtai, lėmė tai, kad ieškovai prarado galimybę disponuoti jiems priklausančiomis lėšomis. Tai reiškia, kad jie negalėjo nei investuoti šių lėšų, nei gauti atitinkamos grąžos, o tuo pačiu ir įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio vertė dėl rinkos pokyčių taip pat būtų ilgainiui išaugusi. 

52.       Pažymėtina, kad taikant žalos atlyginimo institutą šalis yra grąžinama į padėtį, buvusią iki žalos jai padarymo, o padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, juolab kai jie yra padaryti nusikaltimu (CK 6.251 straipsnis). Ieškovų pasirinktas ir pirmosios instancijos teismo taikytas nuostolių atlyginimo būdas atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Kitoks vertinimas reikštų, kad apeliantas iš savo neteistų veiksmų tikisi gauti naudos vien dėl rinkoje padidėjusių nekilnojamojo turto kainų, tačiau tokie apelianto ketinimai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei vienam iš pamatinių teisės principų, kad iš neteisės teisė negali atsirasti (lot. ex injuria jus non oritur).

53.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir priteisęs ieškovams po 1/2 dalį ginčo buto, padarė pagrįstą išvadą, kad faktiškai abiem ieškovams buvo padaryta 225 904 Eur žala (780 000 Lt), kuri lygi apelianto neteisėtai iš ieškovų gautos paskolos dydžiui. Tačiau dalis sumos, kiekvienam ieškovui po 75 000 Eur, buvo atlyginta kitų asmenų, siekusių išsaugoti ieškovams įkeistą turtą, ir kurie apelianto baudžiamojoje byloje taip pat buvo pripažinti nukentėjusiais asmenimis. Būtent iš tų asmenų neteisėtai apelianto įgytas turtas, pateikus suklastotą dokumentą, neva patvirtinantį, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsiskaityta visiškai, buvo įregistruotas UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“, o vėliau ir įkeistas ieškovų naudai. Ieškovams kompensacija buvo sumokėta mainais į įkeitimo teisės atsisakymą. Taigi, po šio nukentėjusių nuo apelianto veiksmų asmenų susitarimo ieškovams neatlyginta nuostolių dalis yra 75 904 Eur.

54.       Kadangi 60 820,20 Eur neteisėtai gautos lėšos buvo panaudotos ginčo butui įsigyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad likusios žalos dalies atlyginimas gali būti kompensuojamas faktiškai už ieškovų pinigines lėšas įgytu nekilnojamuoju daiktu. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio šioje byloje susiklosčiusios išskirtinės faktinės situacijos teisinio vertinimo, nei atliko bylą nagrinėjęs teismas, nelemia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ginčą išsprendė teisingai.    

Dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso teisėmis skyrimo    

55.       Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovams. Tokį savo prašymą ieškovai motyvavo argumentais, kad apeliantas nuo 2013 metų neteisėtai disponavo ir naudojosi jų lėšomis, nesiėmė jokių veiksmų bent iš dalies atlyginti padaryta žalą. Be to, neigdamas įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotus faktus, apeliantas bando savo nusikalstamus veiksmus ir jų pasekmes pateikti kaip išimtinai civilinius teisinius santykius, apeliaciniame skunde dėsto motyvus ir teikia prašymus, kurių tikslas užvilkinti žalos atlyginimą, išsaugoti nusikalstamu būdu užvaldytą turtą.

56.       Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pateikimas teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

57.       Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę

58.       Teisėjų kolegija įvertinusi tokias aplinkybes, kad apeliantas, vien deklaratyviai neigdamas visų instancijų teismų baudžiamojoje byloje įrodytu jau pripažintą jo nusikalstamų veiksmų faktą bei šių jo veiksmų padarinius, teikdamas perteklinius ir aiškiai nepagrįstus prašymus įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis jo faktiškai valdytos ir fiktyvios bendrovės akcininkus, paduodamas apeliacinį skundą net dėl savo menamo teisių pažeidimo, o iš esmės likviduotos užsienio bendrovės, kurios vardu yra įregistruotas ginčo butas, interesais, nors šiame skunde tuo pat metu tvirtina nebuvęs su šia bendrove susijęs ir jos nekontroliavęs, tyčia elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti procesą. Toks apelianto elgesys vertintinas kaip aiškus piktnaudžiavimas jam suteiktomis proceso teisėmis.

59.       Pateiktas apeliacinis skundas sąmoningai grindžiamas klaidinančiomis, aiškiai neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinio skundo teise šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apelianto procesinis elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jis siekia kaip galima ilgiau išvengti turtinės prievolės ieškovams įvykdymo, o pradėto pagal jo skundą apeliacinio proceso tikslas nėra apelianto teisių gynimas, priešingai, juo nepagrįstai suvaržomi kitų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai. Tokį teisėjų kolegijos įsitikinimą pagrindžia ir apeliacinio skundo prašymai nutraukti bylą arba teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliantui skirtina bauda (CPK 95 straipsnis).  

60.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl baudos dydžio, atsižvelgia į tai, kad apelianto procesinis elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo asmens elgesio standartų, jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai tęsiasi nuo 2013 metų, t. y. ilgą laiką, apeliaciniame skunde išdėstytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios sąmoningai nurodytos siekiant suklaidinti teismą, o užsitęsęs ginčo išnagrinėjimas lėmė ieškovų patirtas papildomas laiko ir finansines sąnaudas. Toks elgesys negali būti toleruojamas. Atsižvelgus į nustatytą piktnaudžiavimo pobūdį, apeliantui skiriama 5 000 Eur bauda, pusę jos priteisiant ieškovams lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam jų po 1 250 Eur (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 

61.       Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Tačiau atlygintinos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, jų patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, šiuo atveju – ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

62.       Ieškovai nurodė, kad kiekvienas iš jų patyrė po 500 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieškovams kompensuotinos visos jų turėtos dėl apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidosi, juolab jų dydis neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio (1 524,20 Eur x 1,3).   

63.       Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 181 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apelianto (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis). Be to, apeliantui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi tokios pačios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas ir už jo pirmąjį apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidos turi būti šalims paskirstomos baigiamuoju bylos procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į ginčo išnagrinėjimo rezultatą. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau ne dėl visų išlaidų paskirstymo šalims pasisakė. Tokiu atveju šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas ir iš apelianto priteisia valstybei 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atidėtą 181 Eur žyminio mokesčio dalį. Iš viso iš apelianto valstybei priteistinas 362 Eur (181 Eur + 181 Eur) jo nesumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

        Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 362 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinius skundus jam buvo atidėtas.

Paskirti atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, pusę šios baudos priteisiant ieškovams V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. kiekvienam iš jų po 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų), o kitą pusę, t. y. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) baudos priteisiant į valstybės biudžetą. 

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė                 

                                        Danguolė Martinavičienė    

                                        Agnė Tikniūtė