Civilinė byla Nr. 2S-124-653/2019

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34699-2018-1

               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4;

          3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 50,40 EUR turtinės žalos, 15 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-07 nutartimi ieškovui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas minėta nutartimi įpareigojo ieškovą aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, nurodant, kaip konkrečiai ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės siejasi su ieškovo reikalavimais (priteisti iš atsakovės 50,40 EUR turtinės žalos, 15 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą), kokie konkretūs teismų/teisėjų veiksmai, kokią dalį prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos lėmė, iš ko susidaro prašomos priteisti sumos, pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškovo teiginius, kad dėl ieškinyje nurodytų asmenų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas neigiamas pasekmes, nurodyti, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimo šioje byloje priėmimas gali turėti kiekvieno ieškinyje nurodyto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, ieškinį teismui pateikti vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų.

3.       2018-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. J. ieškinys po trūkumų šalinimo, kuriuo ieškovas nurodė šalinantis teismo nustatytus ieškinio trūkumus.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam ieškovui.

5.       Teismas susipažinęs su ieškovo ieškiniu, pateiktu po trūkumų šalinimo, konstatavo, jog ieškovas neištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-07 nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi nenurodė tokio pobūdžio bylose teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kaip konkrečiai ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės siejasi su ieškovo reikalavimais, kokie konkretūs teismų/teisėjų veiksmai, kokią dalį prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos lėmė, iš ko susidaro prašomos priteisti sumos, nepateikė dokumentų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad dėl ieškinyje nurodytų asmenų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas neigiamas pasekmes, nenurodė, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimo šioje byloje priėmimas gali turėti kiekvieno ieškinyje nurodyto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, ieškinį teismui pateikė būdu, kuris nenumatytas įstatyme (el. paštu). 

6.       Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinio pareiškimą grąžinti, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Dėl tinkamo procesinio dokumento parengimo bei atstovavimo byloje teismas taip pat ieškovui siūlė pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str.).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

8.1.        Ieškovas patikslintu ieškiniu pašalino visus 2018 m. lapkričio 7 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, todėl patikslintas ieškinys atitinka CPK reikalavimus. Ieškovas pažymi, jog jis tikslai ir aiškiai nurodė faktines ieškinio aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus ir kaip tos aplinkybės siejasi su ieškinio reikalavimais, nurodė konkrečius neteisėtus teisėjų/teismų veiksmus, kurie sukėlė ieškovui žalą, bei pateikė neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovui sukeltą neturtinę žalą patvirtinančius dokumentus.

8.2.       Teismui skundžiamoje nutartyje neįvardijus, kokio nurodyto ieškinio trūkumo ieškovas nepašalino, buvo pažeista CPK 137 str. 3 d. nuostata.

8.3.        Teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, išsprendė ieškovo reikalavimą iš esmės, nors privalėjo tik objektyviai patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus.

8.4.        Ieškovas, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu sertifikuotu ir kitų LR teismų pripažįstamu elektroniniu parašu, patvirtino savo asmens tapatybę kitais būdais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Be to, ieškovo teigimu, jis procesinius dokumentus siuntė teismui elektroninių ryšių priemonėmis, numatytomis LR Teismų įstatymo 37 str. 3 d., todėl ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo taikyti CPK 137 str. 2 d. nuostatų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

12.       Iš apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ieškovui nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-07 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė tokio pobūdžio bylose teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kaip konkrečiai ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės siejasi su ieškovo reikalavimais, kokie konkretūs teismų/teisėjų veiksmai lėmė prašomos priteisti žalos atlyginimą, iš ko susidaro prašomos priteisti sumos, nepateikė dokumentų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad dėl ieškinyje nurodytų asmenų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas neigiamas pasekmes, nenurodė, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimo šioje byloje priėmimas gali turėti kiekvieno ieškinyje nurodyto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, nenurodė (neįvardijo), koks konkretus ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas ir tokiu būdu pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apelianto atskirojo skundo argumentas, jog jis patikslintu ieškiniu pašalino visus 2018 m. lapkričio 7 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, t.y. ieškovas tikslai ir aiškiai nurodė faktines ieškinio aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus ir kaip tos aplinkybės siejasi su ieškinio reikalavimais, nurodė konkrečius neteisėtus teisėjų/teismų veiksmus, kurie sukėlė ieškovui žalą, bei pateikė neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovui sukeltą neturtinę žalą patvirtinančius dokumentus.

14.       Pažymėtina, jog ieškovui pareiga aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą kyla jau ieškinio padavimo stadijoje tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1389-196/2017).

15.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas CK 6.272 straipsnyje įtvirtinto delikto – atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų – pagrindu, nurodant V. J. nepalankius teismų procesinius sprendimus ir jų motyvus, cituojant materialinės ir proceso teisės normas, kurios, ieškovo teigimu, nagrinėjant bylas, buvo pažeistos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, kokie faktiniai duomenys ir (ar) įrodymai (ne ieškovo subjektyvi nuomonė) suponuoja atitinkamus jo įvardijamus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir priežastiniu ryšiu susijusius su įrodinėtina žala. Pažymėtina, kad iš esmės tokie motyvai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyti ieškinio trūkumai, o tai suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog patikslintas ieškinys yra praplėstas naujomis teisės normų ir (ar) teismų procesinių sprendimų citatomis, papildomai pagrįsta, kaip nurodo apeliantas, teismo sprendimo įtaka kai kurių trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, toks teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikytas tinkamu, nes, kaip minėta, iš jo turinio negalima nustatyti kaip konkrečiai ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės siejasi su ieškovo reikalavimais, kokie konkretūs teismų/teisėjų veiksmai lėmė prašomos priteisti žalos atlyginimą, iš ko susidaro prašomos priteisti sumos. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad dėl ieškinyje nurodytų asmenų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas neigiamas pasekmes, nenurodė, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimo šioje byloje priėmimas gali turėti kiekvieno ieškinyje nurodyto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Taigi šiuo atveju, priešingai nei interpretuoja apeliantas atskirajame skunde, ieškovo teiginius pagrindžiančių aiškių faktinių aplinkybių ir įrodymų patikslintame ieškinyje nenurodymas, trukdantis teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suprasti reikalavimo ir visos bylos esmę, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, todėl apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad jis patikslintu ieškiniu pašalino visus 2018 m. lapkričio 7 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus.

16.       Ieškovo įsitikinimas, kad jis patikslintu ieškiniu trūkumus pašalino, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas per nustatytą terminą ieškinio trūkumų neištaisė, laikyti nepagrįsta ir (ar) susiklosčiusioje situacijoje spręsti dėl netinkamo CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Be kita ko, ieškinio, reiškiamo valstybei dėl žalos atlyginimo, nepriėmimas taip pat nesuponuoja pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė dėl ieškinio, o ne dėl 2018-12-03 pateikto ieškinio po trūkumų šalinimo. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, priešingai nei teigia apeliantas, būtent įvertinęs ir išanalizavęs 2018-12-03 ieškovo pateiktą ieškinį po trūkumų šalinimo konstatavo, jog ieškovas neištaisė 2018-11-07 teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas juos taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

17.       Dėl atskirojo skundo argumento, jog ieškovas teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

18.       Taigi, pačiame Teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieškovas savo atskirajame skunde, funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, deleguota būtent Teisingumo ministrui, kuris pastarąją funkciją įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei supranta apeliantas, Teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiškia ir normų, į kurias šis įstatymas nukreipia, laikymąsi.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas. Remiantis šiuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu (Aprašo 3, 5,13, 17 punktai), teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, ką akcentuoja ieškovas, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas procesinius dokumentus pasirašė saugiu elektroniniu parašu, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. J. ieškinio pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teisingumo, todėl tokie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

20.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

      Dėl procesinės bylos baigties

21.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apelianto V. J. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu (teisme užregistruotas 2019 m. vasario 4 d.) pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties 

22.       Vilniaus apygardos teisme 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu buvo gautas (teisme užregistruotas 2019 m. vasario 4 d.) apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria teismas nustatė apeliantui V. J. terminą iki 2019 m. vasario 6 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties trūkumams pašalinti – pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą arba atsiunčiant jį paštu, arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba pateikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

23.       Pagal CPK 301 str., apeliacijos objektu gali būti neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, o pagal minėto straipsnio 2 dalį apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundžiamą nutartį apygardos teismas priėmė bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, susidarytų teisiškai ydinga situacija, jei apeliacinės instancijos teismui išsprendus tarpinius procesinius klausimus (tarp jų ir nustačius procesinių dokumentų trūkumus) būtų sudaryta galimybė peržiūrėti jų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1171-943/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301-196/2016; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71-943/2018). Kai skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė apeliantui V. J. terminą iki 2019 m. vasario 6 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tuo tarpu apeliantas dėl šios teismo nutarties pateikė teismui atskirąjį skundą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais Lietuvos Apeliacinio teismo išaiškinimais bei CPK nuostatomis, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl jos peržiūra apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto V. J. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu (teisme užregistruotas 2019 m. vasario 4 d.) atsiųstas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

Apelianto V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apelianto V. J. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu (teisme užregistruotas 2019 m. vasario 4 d.) elektroniniu paštu pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                              Jelena Šiškina