Civilinė byla Nr.e2-1867-577/19

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01474-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.5;

 (S)

                                                                                                                       2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

sekretoriaujant Natašai Dobrijan,

dalyvaujant ieškovės atstovams adv. Gintarei Girdzijauskienei, adv. Vytautui Budnikui, 

atsakovių atstovei adv. Giedrei Lastauskienei, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių, sutartinės hipotekos sandorių, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kt., tretieji asmenys notarai Darius Jonutis, Donatas Baranauskas, antstolis Arminas Naujokaitis, ir

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Emilė“ ieškiniu CK 1.82 str., CK 1.80 str., CK 2.133 str. pagrindu prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio: a/ 2012-12-19 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EMI-1, 2012-12-19 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EMI-2; b/ sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas ir turtinės teisės: 2013-01-24 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130004644); 2013-01-31 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130005892); 2013-03-21 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014707); 2013-03-21 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014706); c/ pripažinti negaliojančiais Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro 2016-05-26 vykdomuosius įrašus Nr. 2300, Nr. 2301, Nr. 2302, Nr. 2303, Nr. 2304, Nr. 2305; d/ pripažinti ieškovę UAB „Emilė“ visiškai grąžinus UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pinigines lėšas, gautas pagal 2012-12-19 Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-1 ir Nr. EMI-2; e/ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad ieškovė 2012-12-19 pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EMI-1 su UAB „Šiaulių banko turto fondas“ bei Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EMI-2 su UAB „Minėra“, vėliau ieškovės prievolių, kylančių iš obligacijų pasirašymo sutarčių užtikrinimui, 2013-01-31 ir 2013-03-21 (su vėlesniais pakeitimais) sutartine hipoteka buvo įkeistas turtas ir reikalavimo teisės. Atsakovėms pradėjus nepagrįstą išieškojimą, buvo išduoti vykdomieji įrašai, pradėtos vykdomosios bylos. Paskutinieji ieškovės vadovai, susipažinę su įmonės dokumentais ir išanalizavę situaciją, nustatė, kad tiek aptariamos sutartys, tiek Hipotekos sandoriai pasirašyti V. Ž., kuris niekada nebuvo paskirtas ieškovės vienasmeniniu valdymo organu, neturėjo vienasmeninio valdymo organo įgaliojimų veikti įmonės vardu, sudaryti sandorius ar atlikti kitus veiksmus; sandoriai sudaryti nesant akcininko VANTA 2 pritarimo, kas privalomai buvo nustatyta bendrovės įstatų 13 str. 17 p., 15 str. 10, 11, 12, 13 p.p. Pripažinus sandorius negaliojančiais, prašo taikyti restituciją; kadangi vykdant priverstinį išieškojimą iš ieškovės buvo išieškotos visos gautos iš atsakovių pagal obligacijų sutartis piniginės sumos, laikyti, kad ieškovė atsakovėms visiškai grąžino pagal obligacijų sutartis gautas pinigines sumas, nematerialiųjų obligacijų ieškovei negrąžinti, o iš atsakovių priteisti ieškovei be pagrindo atsakovių gautų pagal sutartis priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų – 154 022,38 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovių atstovė, palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo obligacijų sutarčių pagrindu ieškovė iš atsakovių gavo finansines lėšas, kurias panaudojo įsigyti nekilnojamąjį turtą; vėliau, vengdama vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, pradėjo nepagrįstus teisminius procesus, siekdama sustabdyti priverstinį išieškojimą, teikė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo; nagrinėjamojoje byloje įrodinėja, kad pinigines lėšas atsakovėms grąžinti kaip ir turi, bet neturi mokėti palūkanų už suteiktas lėšas ir delspinigių už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Anot atsakovių atstovės, ieškovė nesąžiningai siekė išvengti sutartinių pareigų vykdymo ir sutartinės atsakomybės. Pažymėjo, jog prieš sudarant ginčo sandorius, atsakovėms buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Emilė“ akcininkas pritarė tiek turto įsigijimui, tiek Obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymui (pakeitimams), tiek ir turto įkeitimui, užtikrinant ieškovės įsipareigojimus pagal Obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovės vardu ginčo Obligacijų pasirašymo sutartis, hipotekos sandorius pasirašė asmuo, nurodytas viešajame registre kaip ieškovės vadovas; ieškovės akcininko valią išreiškiančius dokumentus atsakovams teikė advokatai. Todėl bet kokie ieškovo samprotavimai, kad atsakovai galėjo žinoti apie galimą ieškovės atstovų nesąžiningumą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Akcentavo, jog šalis, ginčijanti sandorį CK 1.82 str. pagrindu, privalo ne tik įrodyti, kad imperatyvios normos buvo pažeistos, bet ir įrodyti, kad imperatyvių normų pažeidimas sąlygojo jos subjektinių teisių pažeidimą. Anot atstovės, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja sandorių negaliojimo pagrindai, įtvirtinti CK 1.80 str. ir 1.82 str., ir kad atsakovės veikė nesąžiningai, todėl prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

3.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Emilė“ akcininkės UAB VANTA 2  2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo nuspręsta iš UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pirkti jai nuosavybės teise priklausantį turtą: negyvenamas patalpas – kavinę, esančias (duomenys neskelbtini); negyvenamas patalpas – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); pastatą – banką, esantį (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); Pastatą – banką, esantį (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – konditerijos cechą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); apsaugos sistemas, įrengtas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir kt. (toliau – Turtas). Šiuo akcininkės sprendimo 2 p. UAB „Emilė“ direktorius V. Ž. buvo įgaliotas pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį ir visus kitus su turto pirkimu susijusius dokumentus. Iš 2012 m. gruodžio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ (pardavėjas) ir UAB „Emilė“ (pirkėjas), turinio matyti, kad šalys sulygo dėl parduodamo turto kainos – 18 700 000 litų (plius PVM); bendra sutarties kaina – 22 627 000 litų (sutarties 3.1 punktas). Be to, šalių buvo sulygta, kad kainos dalį, lygią 8 700 000 litų, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po sutarties 5.13 punkte nurodytų hipotekos ir įkeitimo sandorių įregistravimo Lietuvos Respublikos Hipotekos registre (sutarties 3.8.3 punktas), sutarties 5.12.1 ir 5.12.1.1 punktuose šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sutarties sudarymo pateikti pardavėjui ar jo nurodytiems asmenims pirkėjo išleidžiamų obligacijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp Pirkėjo ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ (sutartyje įvardijamas ir kaip Finansuotojas I), pagal kurią Finansuotojas I įsipareigoja sumokėti pirkėjui už šio išleidžiamas obligacijas sutarties 3.7.1 punkte nurodytą sumą, t. y. 4 400 000 litų Turto įsigijimo finansavimui, ir pirkėjo išleidžiamų obligacijų sutartį, sudarytą tarp Pirkėjo ir UAB „Minera“ (sutartyje įvardijamas ir kaip Finansuotojas II), pagal kurią Finansuotojas II įsipareigoja sumokėti pirkėjui 4 300 000 litų, skirtų Turto įsigijimo finansavimui.

3.1.        UAB „Emilė“ vienintelės akcininkės VANTA 2 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu nuspręsta: išleisti 4 400 000 Lt bendrosios nominaliosios vertės obligacijų emisiją Nr. Emilė-1 šiomis sąlygomis: 44 000 obligacijų (vienos nominali vertė 100 litų), bendra emisijos kaina – 4 400 000 litų (sprendimo 1 p.); išleisti 4 300 000 Lt bendrosios nominaliosios vertės obligacijų emisiją Nr. Emilė-2 šiomis sąlygomis: 43 000 obligacijų (vienos nominali vertė 100 litų), bendra emisijos kaina – 4 300 000 litų (sprendimo 2 p.); buvo nustatytos Obligacijų suteikiamos teisės, t.y. išleidžiamos obligacijos – tai terminuoti ne nuosavybės vertybiniai popieriai, pagal kuriuos bendrovė taps obligacijų savininko skolininke ir prisiims įsipareigojimus obligacijų savininko naudai. Bendrovės obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai. Taip pat buvo nuspręsta dėl įkeičiamo turto ir žemės sklypų nuomos teisės.

3.2.        2012 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-1 (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorius V. Ž.), pagal kurią ieškovė išleido obligacijų emisiją Nr. Emilė-1, o atsakovė UAB „Šiaulių banko turto fondas“ šias obligacijas pasirašo ir įsigyja, t. y. įsigyja 44 000 obligacijų (vienos nominali vertė 100 litų) už 4 400 000 litų; emisijos kainą pagal sutarties sąlygas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ sumokėjo į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ vardu atidarytą sąskaitą, nurodant: pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AG – 1453“ (sutarties 4.6 p.). Obligacijų pasirašymo sutartimi Bendrovė įsipareigojo išpirkti obligacijas per 720 dienų nuo emisijos kainos sumokėjimo (sutarties 8.1 punktas); šalys patvirtino, kad UAB „Emilė“ pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. AG-1453 įsigyjamas turtas yra įkeičiamas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai pirminiu įkeitimu (sutarties 7.1 p.).

3.3.        2012 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovės UAB „Minera“ buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-2 (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorius V. Ž.), pagal kurią ieškovė išleido obligacijų emisiją Nr. Emilė-2, o atsakovė UAB „Minera“ šias obligacijas pasirašo ir įsigyja, t. y. įsigyja 43 000 obligacijų (vienos nominali vertė 100 litų) už 4 300 000 litų. Atsakovė UAB „Minera“ pagal sutarties 4.6 p. sąlygas sumokėjo į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ vardu atidarytą sąskaitą, nurodant: pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AG – 1453. Obligacijų pasirašymo sutartimi Bendrovė įsipareigojo išpirkti obligacijas per 720 dienų nuo emisijos kainos sumokėjimo (sutarties 8.1 punktas); šalys patvirtino, kad visas UAB „Emilė“ pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. AG-1453 įsigyjamas turtas yra įkeičiamas UAB „Minera“ naudai antriniu įkeitimu (sutarties 7.1 p.).

3.4.        2012 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta Paskolų subordinavimo sutartis, kurią sudarė ieškovės, atsakovių ir ieškovės akcininkės vadovai (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorius V. Ž., VANTA 2 vardu pasirašė vadovė V. C.), susitardami, kad visos ieškovės prievolės ir ieškovės akcininkės teisės, kylančios iš Paskolų sutarčių (2011 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartis – ieškovės akcininkės paskolinta ieškovei suma 1 680 000 litų, palūkanos 4 procentai; 2011 m. spalio 5 d. paskolos sutartis – paskolinta suma – 7 882 000 litų, palūkanos 4 procentai; 2012 m. gegužės 3 d. paskolos sutartis – paskolinta suma – 7 882 000 litų, palūkanos 4 procentai), yra subordinuotos teisėms ir pareigoms pagal Obligacijų pasirašymo sutartis.

3.5.        2013 m. sausio 24 d. sudaryta sutartinė (sąlyginė, maksimalioji) hipoteka Nr. 20120130004644, kuria UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai buvo įkeistas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ priklausantis turtas (perkamas ieškovės pagal pirkimo –pardavimo sutartį). 2013 m. sausio 31 d. buvo sudaryta sutartinė (sąlyginė, maksimalioji) hipoteka Nr. 20120130005892, kuria atsakovės UAB „Minera“ naudai buvo įkeistas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ priklausantis turtas (perkamas ieškovės pagal pirkimo –pardavimo sutartį).

3.6.        Atsakovei UAB „Šiaulių banko turto fondas“ 2013 m. vasario 1 d. įvykdžius įsipareigojimą pagal Obligacijų pasirašymo sutartį ir sumokėjus į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sąskaitą 4 400 000 litų, 2013 m. balandžio 4 d. pranešama apie sutarties hipotekos Nr. 20120130004644 duomenų keitimą, ir įkaito davėju tampa naujasis Turto savininkas – UAB „Emilė“. 2013 m. vasario 1 d. atsakovei UAB „Minera“ įvykdžius įsipareigojimą pagal Obligacijų pasirašymo sutartį ir sumokėjus į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sąskaitą 4 300 000 litų, 2013 m. balandžio 4 d. pranešama apie sutarties hipotekos Nr. 20120130005892 duomenų keitimą, ir įkaito davėju tampa naujasis Turto savininkas – UAB „Emilė“.

3.7.        2013-03-21 sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas: 20220130014707) su vėlesniais pakeitimais (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorius V. Ž. 2015-03-05 pakeitimus UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorė G. K.), pagal kurią pirminiu įkeitimu atsakovei UAB „Šiaulių banko turto fondas“ buvo įkeistos šios reikalavimo teisės: visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Alkona valdymas“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Beatričės saldumynai“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Neiseris“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Vector“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš „Swedbank“, AB pagal nurodytas sutartis; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „eRealty“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „KOSTUS LINUS“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „BSS Grup“ pagal nurodytą sutartį: visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Eurovaistinė“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Palink“ pagal nurodytą sutartį; visos reikalavimo teisės į ieškovės gautinas sumas iš UAB „Compensa Services“ pagal nurodytą sutartį; Sandoriu užtikrinta UAB „Emilė“ prievolė, kylanti iš 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-1. 2013 m. kovo 21 d. sudaromas sutartinis įkeitimas Nr. 220220130014706, kuriuo už UAB „Emilė“ prievoles pagal 2012 m. gruodžio 19 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EMI-2 antriniu įkeitimu įkeičiamos UAB „Emilė“ turtinės teisės (reikalavimo teisės į gautinas sumas) atsakovei UAB „Minera“.

3.8.        2015 m. kovo 5 d. sudarytas papildomas susitarimas prie obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-1, analogiškai prie obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-2, kuriais pakeistas obligacijų galiojimo laikas ir pakeisti obligacijų išpirkimo terminai (buvo susitarta, kad obligacijų galiojimo laikas – 1 095 dienos, t. y. iki 2016 m. sausio 31 d.). Susitarimų 9 p. įrašytas ieškovės UAB „Emilė“ įsipareigojimas papildomai įkeisti atsakovei UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir atsakovei UAB „Minera“ gautinas pajamas (nurodant, kad UAB „Emilė“ akcininko 2015 m. vasario 4 d. sprendimas pridedamas kaip susitarimo priedas) (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorė G. K.).

3.9.        2015 m. kovo 5 d. sudaromas Papildomas susitarimas dėl sutartinio įkeitimo Nr. 20220130014707 pakeitimo; 2015 m. kovo 5 d. pakeičiamas ir susitarimas dėl hipotekos Nr. 20120130004644. 2015 m. kovo 5 d. sudaromas Papildomas susitarimas dėl sutartinio įkeitimo Nr. 20120130005892 pakeitimo. 2015 m. kovo 5 d. pakeičiamas ir susitarimas dėl hipotekos Nr. 20220130014706 (UAB „Emilė“ vardu pasirašė direktorė G. K.).

4.       Ieškovei netinkamai vykdžius įsipareigojimus pagal Obligacijų pasirašymo sutartis, atsakovės pradėjo įsiskolinimų išieškojimą iš įkeisto turto; 2016 m. gegužės 26 d. buvo sudaryti trys vykdomieji įrašai (Nr. 2300, 2301, 2302) dėl 921 277,44 Eur skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ieškovės UAB „Emilė“ turto atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai, 2016 m. gegužės 26 d. buvo sudaryti trys vykdomieji įrašai (Nr. 2303, 2304, 2305) dėl 894 342, 26 Eur skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto UAB „Emilė“ turto atsakovės UAB „Minera“ naudai. Priverstinio išieškojimo procedūrų vykdymo metu 2018 m. gruodžio mėnesį ieškovės įsiskolinimai (pagal ginčo sutartis) atsakovėms buvo padengti pilnai.

5.       Ieškovė, prašydama obligacijų pasirašymo sutartis, sutartinės hipotekos sandorius bei vykdomuosius įrašus pripažinti negaliojančiais CK 1.82 str. 1.80 str., 2.133 str. 6 d. pagrindu, apeliuoja į tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti nesant ieškovės akcininkės VANTA 2 pritarimo, akcininkei nieko nežinant, pasirašyti V. Ž., t.y. asmens, kuris niekada nebuvo paskirtas ieškovės vienasmeniniu valdymo organu, neturėjo įgaliojimų veikti įmonės vardu, sudaryti sandorius ar atlikti kitus veiksmus, dėl ko galimai nesąžiningais veiksmais nepagrįstai perimtas ieškovei priklausantis didelės vertės nekilnojamasis turtas.

6.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir kt.).

7.       CK 1.82 straipsnio 1 dalis nustato, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 1.82 str. privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja to juridinio asmens tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2004, 2006-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006, 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Be to, pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį, sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti.

8.       Ieškovė, norėdama pagrįsti ginčo sandorių negaliojimą CK 1.80 str. pagrindu, nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kadangi neturi būtino sutarčių elemento – šalių susitarimo, nes sudarant ginčijamus sandorius nebuvo išreikšta ieškovės valia tokius sandorius sudaryti, t.y. ginčijamus sandorius ieškovės vardu sudarė neteisėtai vadovu paskirtas asmuo, o tokiems sandoriams nebuvo vienintelio akcininko pritarimo; pažeistos imperatyvios teisės normos, t. y. CK 2.81 str., AB 37 str. 10 d. ir CK 6.159 str. Tai, anot ieškovės, sudaro savarankišką, CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą, pagrindą konstatuoti obligacijų sutarčių ir Hipotekos sandorių negaliojimą ab initio. Ieškovės tvirtinimu, ginčo sandoriai prieštarauja ieškovės teisnumui, ginčo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu tiek dėl valdymo organų kompetencijos pažeidimo, tiek dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams; nurodė, kad ginčo sutarčių sudarymas neužtikrino bendrovės įstatų 5 str. numatyto ieškovės veiklos tikslo įgyvendinimo ir racionalaus bendrovės turto panaudojimo, sandoriai nebuvo naudingi ieškovei; be to, galėjo būti sudaryti atsakovėms veikiant nesąžiningai, situacija, kai be akcininko žinios sudaromi tokie reikšmingi sandoriai, yra žalinga ir galimai sukurta sąmoningai, siekiant be bendrovės akcininko pasisavinti bendrovės turtą. Sutartys ir hipotekos sandoriai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes jų pagrindu atlikti vykdomieji įrašai, pradėtos vykdomosios bylos, kurių metu priskaičiuotos nepagrįstai didelės palūkanos, netesybos, parduotas iš varžytynių ieškovės brangus ir naudingas nekilnojamasis turtas. Be to, hipotekos sandoriais buvo įkeistas turtas, kurio vertė yra beveik septynis kartus didesnė nei obligacijų pasirašymo sutarčių vertė, kas buvo visiškai nenaudinga bendrovei. Ieškovė negali kitais teisių gynimo būdais apginti savo pažeistų teisių.

9.       Ieškovė apeliuoja į tai, kad sutartis (dėl obligacijų emisijos, sutarinės hipotekos) pasirašė V. Ž., kuris niekada nebuvo paskirtas ieškovės vienasmeniu valdymo organu, neturėjo vienasmenio valdymo organo įgaliojimų veikti įmonės vardu, sudaryti sandorius ar atlikti kitus veiksmus, todėl ir negalėjo ieškovės vardu sudaryti ginčijamų sutarčių. Savo argumentus grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-826-370/2016, kurioje nurodyta, kad 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos Teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-1473(16) nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „Emilė“ visu akcijų savininko sprendimas, kuriuo V. Ž. buvo paskirtas UAB „Emilė“ direktoriumi, pasirašė ne V. C. (VANTA 2 vadovė). Pasak ieškovės, tikėtinai yra suklastotas ir 2012-12-19 akcininkės sprendimas, nes toje pačioje Apeliacinio teismo nutartyje pasisakoma ir dėl ekspertizės akto išvadų dėl kitų akcininkės priimtų sprendimų, kur nustatyta, kad parašai yra ne tų asmenų, kurie nurodyti sprendimuose. Taip pat ieškovė, norėdama pagrįsti atsakovių nesąžiningumą, nurodė, kad atsakovai galėjo ir turėjo žinoti, kad ieškovės vienintelio akcininko „VANTA 2“ EOOD 2012-12-19 ir 2012-02-05 sprendimų pasirašymo momentu vadove net nebuvo V. C.; Juridinių asmenų registro duomenimis aptariamų sprendimų priėmimo metu buvo L. M., kuri akcininkės vadove tapo nuo 2010-09-29; atsakovėms turėjo būti akivaizdu, kad 2012-12-19 ir 2012-02-05 sprendimai yra suklastoti, nes juos pasirašo net akcininkės vadovu nesantis asmuo, t. y. netinkamas atstovas.

10.       Ieškovės valios trūkumas ginčo sandoriams sudaryti, arba, kaip teigia ieškovė, ieškovės vienintelio akcininko VANTA 2 valios sudaryti ginčo sandorius nebuvimą grindžiamas dviem aspektais: a/ sutarčių sudarymui nebuvo išreikšta vienintelio akcininko VANTA 2 valia; b/ ginčo sandorius ieškovės vardu kaip įmonės vienintelis valdymo organas pasirašė V. Ž., kuris nebuvo paskirtas akcininkės įmonės vadovu. Dėl šių ieškovės argumentų pagrįstumo pasisakytina aptariant pateiktus į bylą rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių sudarymų ir jų vykdymu ir atsiradusiomis sandorių pagrindu pasekmėmis.

11.       Visų pirma teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga yra atskirti santykius: a/ UAB „Emilė“ ir jos akcininkės UAB „VANTA 2“, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ir b/ UAB „Emilė“ ir atsakovės, kurių sudarytų sandorių pagrįstumas kvestionuojamas nagrinėjamojoje byloje.

12.        Išties, kaip ir teigia ieškovės atstovai, ieškovės įstatų 12 straipsnyje nurodyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas bei vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius). Įstatų 13 straipsnio 17 punktas numato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pritarimo ieškovės vadovui sudaryti Įstatų 15 straipsnio 10, 11, 12, 13 punktuose nurodytus sandorius. Įstatų 15 straipsnio 11 punktas nustato, jog ieškovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 ieškovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Įstatų 6 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškovės įstatinis kapitalas yra 2 896,20 Eur, o įstatų 15 straipsnio 9 punkte numatyta, kad įmonės vardu veikia įmonės vadovas ir jis turi teisę sudaryti sandorius įmonės vardu. Anot ieškovės, UAB „Emilė“ akcininkės pritarimo ginčo sandoriams sudaryti nebuvo; atsakovių atstovės tvirtinimu, visi dokumentai, būtini ginčo sutarčių sudarymui, buvo pateikti; jų tikrumu atsakovės neturėjo pagrindo abejoti.

13.       Iš byloje esančių aukščiau detaliau aprašytų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Emilė“ akcininkė UAB „Vanta 2“ 2012-12-05 sprendimu nuspendė UAB „Emilė“ vardu įgyti už 22 627 000 Lt nekilnojamąjį turtą (sprendimo 1 p.), įgalioti UAB „Emilė“ vadovą V. Ž. pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą ir visus su turto pirkimu susijusius dokumentus (sprendimo 2 p.); 2012-12-06 pasirašoma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kurios 3.7 p. susitariama dėl įgyjamo turto apmokėjimo (t.y. tame tarpe ir dalyje dėl 8 700 000 Lt iš visos 22 627 000 Lt turto kainos iš gautų lėšų mokamų Finansuotojų 1, 2 (atsakovių) už pirkėjo UAB „Emilė“ išleidžiamas akcijas. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad sutartimi sulygta dėl turto kainos atsižvelgiant į tai, kad perkamas visas turtas kartu. 2012-12-06 akcininkė priima sprendimą dėl obligacijų emisijos (jų kiekio, vertės), kurios ir buvo atsakovių išpirktos iš ieškovės ginčijamų obligacijų sutarčių pagrindu; be to sprendime aiškiai nurodoma, kad obligacijų savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės (UAB „Emilė) pinigų sumą, kurią sudaro obligacijų nominali vertė ir metinės palūkanos (sprendimo 2 p.). Tą pačią 2012-12-19 dieną pasirašomos paskolų subordinavimo sutartis (sutarties šalys yra ieškovė, ieškovės akcininkė ir atsakovės), ginčo obligacijų pasirašymo sutartis EMI 1 ir EMI 2 (sutarčių šalys ieškovė ir atsakovės), kurių turinys, sutartyse nurodytos sąlygos yra glaudžiai susijusios. Akcentuotina ir tai, kad paskolų subordinavimo sutarties 2.6 p. net yra aptarta, kad Obligacijų sutarčių EMI 1 ir EMI 2 sąlygos būtų keičiamos be atskiro paskolos davėjo UAB „Vanta-2“ (UAB „Emilė“ akcininkės) sutikimo; reikšminga ir tai, kad iš paskolų subordinavimo sutarčių turinio matyti, jog ieškovės akcininkė suteikė ieškovei paskolas 2011-08-29 1 680 000 Lt su 4 procentų palūkanomis, 2011-10-05 7 882 000 Lt su 4 procentų palūkanomis, 2012-05-03 7 882 000 Eur su 4 procentų palūkanomis. Vėlgi, sąlygos dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka buvo aptartos tiek turto pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 5.13.1.5 p. ir kt.), tiek obligacijų pasirašymo sutartyse. Ginčo Sutartinės hipotekos sandoriai buvo sudaryti 2013-01-24, 2013-01-31, 2013-03-21, jų vėlesni pakeitimai – 2015-03-05, kuriems atlikti buvo gautas akcininkės pritarimas. 2013-02-01 priėmimo-perdavimo aktu įgytas turtas buvo perduotas ieškovei ir privalėjo būti įtrauktas į bendrovės turto apskaitą. Taigi nustatytos aplinkybės bei UAB „Emilė“ įstatų 13 straipsnio 9 punkte įtvirtinta išimtinė UAB „Emilė“ akcininkės teisė tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, nepaisant ieškovės akcininkės vadovų kaitos, suponuoja išvadą, kad ieškovės akcininkė turėjo pilną informaciją apie UAB „Emilė“, ne tik žinojo tiek apie UAB „Emilė“ įgyjamą turtą, tiek apie pasirinktą atsiskaitymo už įgyjamą turtą būdą, tiek apie su juo susijusių prievolių užtikrinimą formą, apie galimas prievolių įvykdymo pasekmes, bet ir aktyviai dalyvaudama sandorių, betarpiškai susijusių su ginčo sutartimis, sudaryme, turto įgijimo finansavime, pritardavo jiems bei vėlesniems jų pakeitimams ir papildymams (CK 2.94 str., 2.133 str. 6 d.). Todėl pagrįsta yra laikyti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti esant akcininkės pritarimui, nepažeidžiant valdymo organų kompetencijos, ieškovės teisnumo; esant nustatytam, nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovės (sudarant ginčo sandorius) valios trūkumų.

14.       Ieškovės akcininkės pritarimą patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovė buvo pateikusi 2016-11-28 ieškinį atsakovėms dėl neteisėto vienašališko Obligacijų pasirašymo sutarčių nutraukimo (civilinė byla Nr. e2-50302-592/2016). Šiuo ieškiniu ieškovė nekvestionavo Obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo teisėtumo; ieškinyje ieškovė patvirtino, kad pagal Obligacijų sutartis gautos lėšos buvo skirtos konkrečiam tikslui – nekilnojamajam turtui įsigyti. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovė ieškinį atsiėmė.

15.       Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovių nesąžiningumo, akcentavo: a/ kad savo esme obligacijų pasirašymo sutartys atitinka paskolos ar kreditavimo sutarčių esminius bruožus ir sąlygas, kad tokia sandorių forma pasirinkta neatsitiktinai, nes atsakovės, vengdamos Lietuvos banko, kaip jų veiklą prižiūrinčios institucijos, sankcijų, tikėtina, pasirinko kitą sandorio sudarymo formą – obligacijų pasirašymo sutartį, kuri iš esmės yra paskolos sutartis ir turi apsimestinio sandorio požymių (CK 1.87 str.); b/ atsakovės galėjo ir turėjo susipažinti su bendrovės įstatais ir, atitinkamai, žinoti, jog sudaromi ginčijami sandoriai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams; atsižvelgiant į tai, jog nebuvo gautas akcininkės pritarimas šiems sandoriams sudaryti, atsisakyti sudaryti ginčijamus sandorius; c/ sutartyse yra numatytos itin didelės, net 12 proc. dydžio, palūkanos, kurios susidaro iš 4 proc. fiksuoto dydžio ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų; d/ atsakovėms hipoteka įkeisto turto vertė yra 3,31 karto didesnė už ginčijamų sandorių sumą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad finansavimas pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra teisėtas ir galimas finansinių lėšų generavimo instrumentas, hipoteka yra įprastas prievolių vykdymo užtikrinimas būdas, byloje nėra įrodymų, kad toks finansavimo modelis ir ginčo sutartyse nurodyta palūkanų norma, parinktas įkeičiamo ir hipoteka apsunkinto turto mastas neatitiko tikrosios šalių valios, ar kad ieškovė piniginės lėšas galėjo gauti mažesnių suvaržymų pagalba, į tai, kad pati akcininkė suteikė ieškovei paskolas nustatydama 4 procentus palūkanų, taip pat nekonstatavus, jog palūkanų dydžiui ar įkeičiamo turto mastui yra keliami imperatyvūs reikalavimai, su tokiais deklaratyvaus pobūdžio ieškovės samprotavimais sutikti neturi pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu Viešųjų registrų duomenimis, asmuo, pasirašęs ginčo sandorius ieškovės vardu – V. Ž. buvo įregistruotas ieškovės vadovu; buvo pateikti akcininkės sprendimai dėl obligacijų emisijos, obligacijų sandorių sudarymo, hipotekos sandorių sudarymo ir jų vėlesnių pakeitimų; obligacijų sutartys (kurios šalimis yra ieškovė ir atsakovės) bei paskolų subordinavimo sutartis (kurios pasirašytos ieškovės, jos akcininkės, atsakovių) pasirašytos tą pačią dieną, eliminuoja pagrindą spręsti dėl atsakovių nesąžiningumo ir nepaneigia atsakovių sąžiningumo prezumpcijos.

16.       Vėlgi akcentuotinas ir ieškovės nenuoseklumas; viena vertus, ieškovė apeliuoja į sandorių prieštaravimą įmonės tikslams ir teisnumui, o tuo pačiu, siekdama sustabdyti priverstinį išieškojimą, yra nurodžiusi ginčijamų sandorių pagalba įgyto nekilnojamojo turto svarbą bendrovei. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog ieškovės pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto objektų vystymas ir nuoma, iš įgyto turto nuomos ieškovė nuolat gauna naudą; pripažino, kad net priverstinio išieškojimo vykdymo metu realizavus dalį turto, kurio įgijimas iš dalies buvo finansuojamas ginčo sandoriais, kita dalis turto liko ieškovės dispozicijoje. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, paneigiančią ieškovės argumentus, kad ginčo sandoriai nederėjo su ieškovės tikslais, ir priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad sandoriai buvo reikšmingi ir naudingi bendrovės vykdomai veiklai, sudarė sąlygas ieškovei pasiekti ekonominį tikslą, kurio ji siekė – įsigyti nuomai naudojamą nekilnojamąjį turtą.

17.       Taigi aptartos aplinkybės bei padarytos išvados paneigia ieškovės argumentų pagrįstumą  dėl imperatyvių normų pažeidimo ieškovės nurodytų CK 2.81 str., AB 37 str. 10 d. ir CK 6.159 str. nuostatų kontekste, juolab, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti ginčijamus sandorius tik tada, kai jis sąlygojo asmens subjektinių teisių ar interesų pažeidimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręsti, kad ginčo 2012 m. obligacijų pasirašymo, 2013 m. sutartinės hipotekos sandoriai, kurie iki šiol nebuvo nei ieškovės, nei akcininkės ginčijami, yra įvykdyti, įgytas didelės vertės turtas, kuris buvo (ir iš dalies yra iki šiol) ieškovės nuomojamas ir gaunama nauda, buvo sudaryti be akcininkės pritarimo, nėra pagrindo. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl akcininkės sprendimų dėl ginčo sandorio sudarymo bei UAB „Emilė“ vadovo, pasirašiusio ginčo sandorius, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos pagrindu pagal CK 1.80 str. nuostatas pripažinti ginčo sandorius prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat nenustatyta pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 str. nuostatas.

18.       Teismo vertinimu, teisės normų taikymas negali būti formalus; nagrinėjimu atveju kitoks įstatymo aiškinimas ir taikymas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.4 d.). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir neturi būti ginamos;  teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu ieškovė siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais pagal prisiimtus įsipareigojimus, už naudojimąsi ieškovei suteiktomis piniginėmis lėšomis, prisiimti netinkamo prievolių įvykdymo pasekmes, ne apginti pažeistas teises. Nustatytų faktinių aplinkybių ir susiklosčiusios situacijos kontekste ieškovės įvardijami pažeidimai negali būti laikomi pašalinančiais sukeltas teisines pasekmes ir sudarančiais pagrindo išvadoms dėl sandorių negaliojimo. Reziumuojant išdėstytą, ieškovės reikalavimai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių, hipotekos, įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti, todėl atmestini. Netenkinus ieškovės reikalavimų dėl sandorių, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, pripažinimo negaliojančiais, atmestini kaip išvestiniai ir ieškovės reikalavimai dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimas pripažinti ieškovę UAB „Emilė“ visiškai grąžinus UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ pinigines lėšas, gautas pagal 2012-12-19 Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. EMI-1 ir Nr. EMI-2. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. (...) Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės patyrė kiekviena po 8 596,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikiama teisine pagalba. Teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį (sujungtos 3 bylos), atsakovių parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina; iš ieškovės atsakovėms priteistina po 8 596,95 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienai.

20.       Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 7 413 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-09 nutartis e2-2770-560/2017) (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 – 270 straipsniais, 93 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Emilė“, j.a.k. 302629571, atsakovei UAB „Šiaulių banko turto fondas“ j.a.k.145855439, 8 596,95 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Emilė“, j.a.k. 302629571, atsakovei UAB „Minera“, j.a.k. 121736330, 8 596,95 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Emilė“, j.a.k. 302629571, valstybei 7 413 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič