Byla Nr. TS-38-791/2022
Teisminio proceso numeris 1-01-1-29579-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 30 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas 11 kartų, nusikaltimai smurtinio pobūdžio, būdingas nusikaltimų modelis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka devintą kartą. Nuteistasis laisvėje įgijęs vidurinį išsilavinimą, keletą profesijų, tačiau oficiali darbinė patirtis maža, todėl gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Duomenų, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turės darbą, nėra, taip pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, kurioje yra įvykdęs ne vieną nusikaltimą, todėl apibendrinant galima teigti, kad nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, dėl kurių galima sunkesnė reintegracija į visuomenę, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais buvo su tam tikrais nesklandumais, nuteistasis ne kartą jų atžvilgiu yra panaudojęs smurtą. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, jam buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai, todėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos, tačiau nei būdamas laisvėje, nei pataisos namuose jis nesikreipė dėl galimybės dalyvauti prevenciniuose užsiėmimuose, skirtuose mažinti alkoholio vartojimą. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, pastebima, kad nuteistojo požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, nuteistasis ieško save pateisinančių aplinkybių, greitai susierzina, yra emocionalus, jam nepalankiose situacijose gali greitai pratrūkti ir pasielgti impulsyviai, todėl galima teigti, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai gali būti susiję su jo nusikalstama veika. Nuteistasis nusikalsta spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas, kokias pasekmes jo elgesys sukels, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savikontrolės praradimas. Nuteistojo situacijos bei savęs analizė paviršutiniška, jis nėra linkęs spręsti savo problemų, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nors nuteistasis turi savo tikslų, tačiau neįvardina konkrečių žingsnių, kaip juos įgyvendins, taip pat nuteistasis turi tam tikrų sunkumų siekiant suprasti kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus. Nors nuteistasis supranta, kad turi laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių ir įstatymų, tačiau susiduria su problema, kaip tą reikėtų padaryti, kaltę permeta kitiems asmenims, nusikaltimo pilnai nepripažįsta, todėl apibendrinant galima teigti, kad nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų. Nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo minimaliai, nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nedidelė ir nestabili darbo patirtis, nestabili finansinė padėtis, piktnaudžiavimas alkoholiu. Įvertinus visas aplinkybes Komisija sprendė negalinti konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, nurodydamas, kad su Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nesutinka, nes Komisija nematė, kad jis jau atliko pusę bausmės, o ne 1/3 dalį. Dar būdamas nenuteistas Kauno tardymo izoliatoriuje dalyvavo visuose piešimo konkursuose, piešė atvirukus, piešiniais puošė kamerą, už ką gavo padėkas ir paskatinimą. Alytuje dalyvavo velykinių kiaušinių marginime, įsidarbino darbininku ir dirba jau 4 mėnesius. Dalyvauti programose pakvietė tik po 5 mėnesių, nes yra ,,gyva“ eilė. Pataisos namuose įgijęs ne vieną specialybę, laisvėje turėdamas daug specialybių, dirbo pavienius darbus, pataisos namuose nebaustas, niekada nebuvo uždarytas į drausmės būrį, būdamas besargybiniu dirbo, vyko namo atostogų, pažeidimų nepadarė. Atlikdamas bausmę visada dirbdavo įvairius pasiūlytus darbus, neteko kairės akies, jo mama taip pat yra (duomenys neskelbtini), dabar dar ir beprarandanti atmintį. Ją šiuo metu pagal galimybes prižiūri jo (duomenys neskelbtini) metų dėdė. Su savo vaikais nebendrauja, tačiau žino, jog yra senelis. Laisvėje lankė anoniminių alkoholikų grupę. Turi moterį V. Ž., su kuria ketina kurti šeimą ir kartu gyventi ir kurios nesužalojo ir per langą neišmetė. Prašo taip pat atsižvelgti į jo nekaltumą, teisėtai jį pripažinti kaltu ir teisingai nuteisti už neteisėtus veiksmus, kuriuos jis iš tikrųjų padarė, dėl kurių prisipažįsta ir gailisi. Nori būti šalia mamos ir jai padėti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 53-54 lapai ir II dalies 98-99 lapai).
Nuteistasis R. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. Š. įsitraukė į resocializacijos procesą, drausmine tvarka nebaustas, 1 kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, pataisos namuose nuo 2022 m. kovo mėn. paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), minėtas pareigas atlieka gerai, nusiskundimų nėra, niekada neatsisako atlikti ir papildomus darbus (b. l. 17). Nuteistasis laikosi nustatytų elgesio taisyklių, kriminogeninių veiksnių didėjimo tendencijos nenustatytos. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo R. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. liepos 19 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2022 m. gegužės 9 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą esminių rizikos pokyčių nenustatyta ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra realiai atlikęs pusę bausmės, vis dar išlieka trys statiniai veiksniai: ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu); smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas ir trys dinaminiai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis ir piktnaudžiavimas alkoholiu, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones R. Š. vykdo minimaliai, jis kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais dalyvauti jo individualiame plane numatytose elgesio korekcijos programose, yra įtrauktas į sąrašus. Teismui 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktas Alytaus pataisos namų 2022 m. rugsėjo 22 d. pažymėjimas patvirtina, kad R. Š. nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje ,,Įžanginėje grupėje“, išklausė 6 temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus (b. l. 16).
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis R. Š. kalbėdamas apie darbinę veiklą nurodo, kad oficialios darbinės patirties turi mažai, nes nuo 1993 metų iki 2018 metų nenutrūkstamai dalyvaudavo nusikalstamose veiklose, kas įtakojo, jog nuteistasis negalėjo įgyti oficialios darbinės patirties. Taigi, R. Š. darbinė patirtis yra menka, be to, ilgas laikas, praleistas laisvės atėmimo vietose, gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tuo labiau, kad nėra oficialių duomenų, kad nuteistasis po paleidimo turės darbą. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek PSDF biudžetui, tiek nukentėjusiajai. Akivaizdu, jog turimos piniginės prievolės bei pragyvenimo lėšų nebuvimas laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.
Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis kaltę dėl padaryto nusikaltimo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neigė, iš skundo turinio taip pat akivaizdu, jog jis nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Skunde nuteistasis taip pat nurodė, jog nori būti šalia mamos ir jai padėti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis ne kartą yra panaudojęs smurtą savo artimų šeimos narių atžvilgiu, taip pat smurtavo ir prieš savo mamą, už ką du kartus buvo nuteistas. Kitų šeimos narių, su kuriais nuteistasis galėtų palaikyti socialinius ryšius, neturi. Be to, paties nuteistojo 2022 m. rugsėjo 26 d. teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad jo mama A. E. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis iš viso teistas 12 kartų, daugiausia už smurtinius nusikaltimus (nuo nužudymo iki įvairaus masto sveikatos sutrikdymų, du kartus už smurtą prieš motiną, laisvės atėmimo bausmę atlieka devintą kartą. Jam buvo skirtos įvairios bausmės - ir laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant, ir realus laisvės atėmimas, ir laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikaltimus, yra baustas ir administracine tvarka, taip pat ne vieną kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau tai jo elgesiui įtakos nepadarė ir jis toliau vykdė nusikaltimus lygtinio paleidimo metu. Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, todėl galima teigti, jog dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Kriminalinį elgesį pateisinančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau teisės pažeidėjo nusikaltimų istorija rodo, kad jis nusikalsdavo dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, prasilenkiančių su įstatymais, ir sąmoningai tai suvokdamas.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. Š. nepripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra problema, nors nusikalsdavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei ne kartą yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus būnant alkoholio poveikyje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad smurtavo taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kalbėdamas apie save nuteistasis nurodo, kad yra draugiškas, greitai orientuojasi, nekonfliktiškas, tačiau koreguotinų savo asmens savybių neišskiria. Pokalbio metu stebima, kad nuteistojo savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistasis bendraudamas ieško save pateisinančių aplinkybių, greitai susierzina, yra emocionalus, jam nepalankiose situacijose gali greitai pratrūkti ir pasielgti impulsyviai, nelinkęs atskleisti visos informacijos. Kalbėdamas apie savo padarytą nusikaltimą, kaltės nepripažįsta ir ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis dažniausiai nusikalsta spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas, kokias pasekmes jo elgesys sukels. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Asmeniui būdingas tiek agresyvus/kontroliuojantis elgesys, tiek ir negebėjimas valdyti savęs, savikontrolės praradimas, t. y. naudojo smurtą tiek siekdamas asmeninių tikslų (plėšimų metu - pasisavinti svetimą turtą), tiek ir dėl to, kad prarado savitvardą (fizinio skausmo sukėlimo bei žmogžudystės metu). Asmens situacijos bei savęs analizė paviršutiniška, buitinio lygmens. Stebima, kad nuteistasis nėra linkęs spręsti savo problemų, toliau vartoja alkoholį ir daro nusikaltimus, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas (smurtauja). Nuteistasis nelinkęs iš anksto apgalvoti savo elgesio pasekmių ir neanalizuoja, kaip jo elgesys prisideda prie problemų atsiradimo. Kalbėdamas apie savo tikslus teigia, jog išėjęs nori susirasti darbą, padėti mamai bei suremontuoti butą, tačiau aiškiai neįvardina konkrečių žingsnių, kaip tą sieks įgyvendinti. Nuteistasis turi tam tikrų sunkumų siekiant suprasti kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus. Tam tikrose situacijose asmeniui būdingas nelankstus, gana kategoriškas požiūris. R. Š. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų, o taip pat su motyvacijos keisti savo elgesį stoka.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Š. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja V. D.