Civilinė
byla Nr. 3K-3-93/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 30.4.1; 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Algio
Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A.
ieškinį atsakovams A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
dėl nuosavybės teisės gynimo; tretieji asmenys: G. A.,
Kretingos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kretingos
miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu V. A. individualiai statybos
įmonei „Vaja“ buvo suteiktas 1300 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini),
gamybinei bazei statyti. 1991 m. lapkričio 26 d. išduotas leidimas vykdyti statybos
darbus ir parengtas projektas, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis.
Pagal atliktų nulinio ciklo statybos darbų faktą 1994 m. kovo 29 d. parengtas žemės
sklypo planas, kuriame nurodyti pamatai. 2000 m. vasario 21 d. ieškovo
individuali įmonė buvo likviduota. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m.
balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4-2153-(1.3) ir sprendimu Nr. 1027 atsakovei A. P. atkurta
nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolą, (duomenys neskelbtini), yra pastato
pamatai ir stovi statybinis namelis.
2007 m.
gegužės 3 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę
turintį faktą, kad Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu
paskirtame 1300 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio centro
koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654, pastatyti
pamatai priklauso nuosavybės teise ieškovui; nurodė, kad šis faktas reikšmingas
siekiant nusipirkti valstybinės žemės, kurioje yra pamatai, sklypą; pripažinti 1300 kv.
m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio centro
koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654, esančio
žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą A. P. neteisėtu
ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr.
4-2153-(1.3) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1027 dėl
žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti šio žemės
sklypo teisinę registraciją; taikyti restituciją ir įpareigoti A. P. grąžinti nurodytą
žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kretingos rajono
apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė
juridinę reikšmę valstybinei žemei po pamatais pirkti turintį faktą, kad V. A.
valdo nuosavybės teise pamatus ir komunikacijas Kretingos miesto tarybos 1991
m. lapkričio 7 d. sprendimu paskirtame 1300 kv. m ploto žemės sklype (duomenys
neskelbtini) gatvėje, kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių
sistemoje yra x-6195803 ir y-451654; pripažino neteisėtu 1300 kv. m ploto
žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)
mieste, kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir
y-451654, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
perleidimą A. P.; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19
d. įsakymą Nr. 4-2153-(1.3) ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m.
balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1027 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); panaikino nurodyto žemės sklypo teisinę registraciją; taikė
restituciją ir įpareigojo A. P. grąžinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Teismas,
remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais,
nustatė, kad ginčo žemės sklype yra pamatai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas
neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jis nuosavybės teise valdo žemės sklype
esančius pamatus, taip pat negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių
dokumentų kitokia tvarka; prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę, nes
pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos taisyklių
1, 2 ir 3 punktus ieškovas įgis teisę nusipirkti po jam nuosavybės teise
esančiais pamatais suprojektuotą žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad ieškovas
įstatymų nustatyta tvarka – statybos būdu – įgijo nuosavybės teisę į statinį – pamatus,
todėl nustatytinas jo prašomas juridinę reikšmę valstybinei žemei po šiais pamatais
pirkti turintis faktas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, priėjo
prie išvados, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas
įsakymą ir sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą atsakovei A.
P., pažeidė ieškovo, kaip pamatų ir komunikacijų, esančių šiame žemės sklype, savininko,
teises (CK 4.95 straipsnis). Dėl to teismas pripažino atsakovo priimtus įsakymą
ir sprendimą dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimo atsakovei neteisėtais,
juos panaikino, taip pat panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją ir,
taikydamas restituciją, įpareigojo atsakovę grąžinti nurodytą žemės sklypą
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu
patenkino atsakovės A. P. apeliacinio skundo dalį: Kretingos rajono apylinkės
teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą: bylos
dalį dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nutraukė;
ieškinio dalį dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo A. P. pripažinimo
neteisėtu, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo
Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti
nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
taip pat dėl nurodyto žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos
taikymo atmetė.
Kolegija
nurodė, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio
fakto, jeigu pastatai apskritai nebuvo registruoti, nes tai reiškia, kad statybos
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti; tokiu
atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik
suinteresuotam asmeniui inicijavus viešojo administravimo procedūras
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų
teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis
nustatyti ieškovo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą naikintina ir ši bylos
dalis nutrauktina. Dėl kitų ieškinio reikalavimų kolegija nurodė, kad ginčo žemės
sklypas ieškovo individualiai įmonei buvo suteiktas Kretingos miesto tarybos
1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu, tačiau nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. galiojo Žemės
reformos įstatymas, pagal kurio 17 straipsnio 1 dalį žemės reformą vykdo
apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos; pagal
šio įstatymo 18 straipsnį asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkio ir kitai
veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės
reformos tarnybai; apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu
žemėtvarkos institutu parengia sprendimų dėl jų tenkinimo projektus. Kolegija
konstatavo, kad sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo ieškovo individuliai įmonei priėmė
neįgaliota institucija – Kretingos miesto taryba, todėl šis sprendimas yra
niekinis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Dėl nurodytų motyvų teisėjų
kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Klaipėdos
apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007
m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemės
sklypą, šio žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo
ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18
d. sprendimą ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m.
gegužės 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai
aiškino ir taikė vietos savivaldos institucijos kompetenciją reglamentuojančias
teisės normas ir dėl to padarė neteisėtą išvadą dėl Kretingos rajono
savivaldybės tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimo skirti ieškovui žemės
sklypą niekinio pobūdžio. Nurodyto sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės
reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės
žemės fondu disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji
organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar
kitaip naudoti. Pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7
straipsnio 11 punktą savivaldybės taryba turėjo išimtinę teisę nustatyti
nuosavybės objektų teisinį režimą, spręsti jų naudojimo kontrolės ir kitus
nuosavybės klausimus; šio įstatymo 11 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad apylinkės,
gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) miesto taryba vykdo šio įstatymo 7
straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus ir svarsto bei sprendžia žemės skyrimo
juridiniams ir fiziniams asmenims klausimus; pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1
dalies 8 punktą tik savivaldybės skiria žemės sklypus, vykdo žemės naudojimo ir
apsaugos, žemėtvarkos valstybinį valdymą ir kontrolę, sprendžia kitus
klausimus. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Kretingos
savivaldybės taryba turėjo teisę skirti žemės sklypus mieste, todėl apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai pripažino niekiniu ir negaliojančiu šios
savivaldos institucijos priimtą sprendimą skirti žemės sklypą kasatoriaus individualiai
įmonei.
2. Teismas, nutraukęs bylos dalį dėl juridinę
reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeidė materialiosios teisės normas,
reglamentuojančias statomo (nebaigto statyti) nekilnojamojo turto registravimą
ir pridavimą eksploatuoti, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias
bylos nutraukimą. Teismas nenurodė nė vieno iš CPK 293 straipsnyje nustatytų
bylos nutraukimo pagrindų. Teismas rėmėsi tik Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d.
nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo
instrukcija ir netaikė kitų teisės aktų, taip pat neatsižvelgė į byloje
nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
statybą pradėjo juridinio asmens teisių neturinti kasatoriaus individuali
įmonė, kuri 2000 m. buvo likviduota, ir kasatorius yra šios teisių perėmėjas;
iki įmonės likvidavimo statyba nebuvo baigta; nei pamatai, nei komunikacijos
nebuvo inventorizuoti. Prieš įmonės likvidavimą galiojusioje Žemės įstatymo 12
straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai, juose esantys pastatai,
statiniai, kitas nekilnojamasis turtas, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į
nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininko prievolės ir kitų
asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą registruojami Nekilnojamojo turto registre
šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro nuostatų,
detalizuojančių duomenų įrašymo į registrą tvarką, 9 punkte buvo nustatyta, kad
nekilnojamasis turtas ir teisės į jį registruojamos tik tada, kai turtas
inventorizuojamas, o 46 punkte – kad teisiškai neregistruojami nebaigti statyti
statiniai, jeigu jie nustatyta tvarka neinventorizuoti. Pastatų, statinių ir
butų teisinio registravimo instrukcijos 6 punkte buvo nustatyta, kad registre
registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą,
statinį, butą naudoti arba pasikeitus savininkui. Nė vienas teisės aktas
nenustatė privalomos inventorizacijos statybos laikotarpiu, todėl ieškovo
statomas statinys nebuvo inventorizuojamas. Tam, kad būtų užfiksuoti ginčo
pamatai, 1994 m. parengtas žemės sklypo planas, nurodant jame šiuos pamatus.
Kasatorius, perėmęs visas likviduotos individualios įmonės teises, pagal
įstatymą perėmė ir turtines teises į savivaldos institucijos paskirtą įmonei
žemės sklypą, neinventorizuotus pastato pamatus (cokolinį aukštą su perdanga),
žemės sklype įrengtas komunikacijas. Dėl to, kad inventorizuoti pastatą
statybos metu nebuvo privaloma, o statyba nebuvo baigta, nebaigtas statyti pastatas
negalėjo būti priduotas eksploatuoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto
registre, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti
civilinės bylos dalį, remdamasis tuo, kad nebaigtas statyti pastatas nebuvo
įregistruotas.
3. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą pareikštas tam, kad kasatorius galėtų įregistruoti pamatus ir
komunikacijas, esančius ginčo žemės sklype. Byloje iš esmės keliamas tik vienas
klausimas – ar kasatorius yra įstatyminis jo individualios įmonės teisių
perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pamatai pastatyti
kasatoriaus darbu jo lėšomis ir medžiagomis ir kad kasatorius yra individualios
įmonės teisių perėmėjas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios
instancijos teismo sprendimą, nepasisakė dėl kasatoriaus nuosavybės teisės ar
turtinių teisių į ginčo žemės sklypo dalį (1300 kv. m), pamatus ir
komunikacijas, taip įteisindamas atsakovės A. P. nuosavybės teisę į ieškovo
turtą, nors pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį nuosavybė neliečiama.
Atsakovė nereiškė byloje jokių reikalavimų dėl kasatoriaus nuosavybės teisės
nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė savo sprendimo teisėtumo,
t. y. kodėl kasatoriaus turtas ir turtinės teisės turi neatlygintinai tekti
atsakovei, nors nėra tokio jos reikalavimo.
4. Teismas pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 12
straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias žemė, užimta privačių asmenų
statinių, priskiriama valstybės išperkamai ir negrąžinama natūra buvusiam
savininkui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo žemės sklype yra
kasatoriaus lėšomis, darbu ir medžiagomis (individualios įmonės turtas
neatskirtas nuo savininko turto) pastatyti pamatai su pirmojo aukšto grindų
perdengimu (tai patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolas) ir komunikacijos, o atsakovė žinojo apie kasatoriui paskirtą žemės
sklypą, jo pastatytus pamatus ir komunikacijas, pagrįstai konstatavo, kad jai
neteisėtai atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį. Apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria rėmėsi
pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N.
S. v. J. N., G. N., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006).
Dėl to, kad ginčo žemės sklype yra kasatoriaus įrengtos komunikacijos,
pastatyta gamybinės bazės dalis (pamatai su perdengimu) ir yra galiojantis
Kretingos rajono savivaldybės tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas dėl
žemės skyrimo, atsakovei negalėjo būti grąžintas natūra visas ginčo žemės
sklypas, t. y. negalėjo būti grąžinta kasatoriui skirta šio žemės sklypo dalis
– 1300 kv. m.
5. Teismas esmingai pažeidė CPK 320 straipsnio
nuostatas, nes peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nei
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje
nebuvo ginčijamas Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas,
tačiau jį apeliacinės instancijos teismas panaikino, nors, minėta, nėra
pagrindo laikyti šį sprendimą niekiniu. Be to, Kretingos savivaldybė neįtraukta
dalyvauti byloje kaip atsakovas, todėl teismas negalėjo panaikinti jos priimto
akto. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo ieškovo nuosavybės
teisės į komunikacijas ir gamybinės bazės pamatus, tačiau apeliacinės
instancijos teismo sprendimu nuosavybės teisė į nurodytą turtą suteikta
atsakovei. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė gali būti
paimama iš savininko tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir
teisingai atlyginant. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad atsakovės
interesai gali būti prilyginti visuomenės poreikiams. Skundžiamu teismo
sprendimu pažeistos kasatoriaus turtinės teisės ir teisėti lūkesčiai, jam
padaryta žala.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo
kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą
palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Apeliacinės
instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad Kretingos rajono
savivaldybės 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas priimtas neįgaliotos
institucijos, todėl yra niekinis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
2. Kasacinio
skundo argumentai dėl Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo yra teisiškai
nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype esantys pamatai ir
komunikacijos priklauso kasatoriui nuosavybės teise. Pateikti prekių pirkimo,
pardavimo čekiai neįrodo, kad juose nurodytos medžiagos buvo panaudotos
pamatams statyti. Neaišku, kokiu pagrindu kasatorius pretenduoja į 1991 m.
pradėtus statyti ir dabartiniu metu jau sugriuvusius pamatus, kokia šių
paskirtis. Pastatai nebuvo įregistruoti, tai reiškia, kad statybos metu
galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti
eksploatuoti.
3. Klaipėdos
apskrities viršininko priimti sprendimas ir įsakymas dėl nuosavybės teisės į
ginčo žemės sklypą atkūrimo yra teisėti. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir
terminais pateikė žemės reformą vykdančiai institucijai visus dokumentus,
būtinus nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atkurti.
Atsakovė A. P. buvo
pateikusi atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. vasario 12 d.
ir 2009 m. kovo 3 d. nutartimis jį atsisakyta priimti dėl neatitikties CPK 351
straipsnio reikalavimams.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl žemės sklypo
suteikimo teisėtumo
Žemės reformos
įstatymo (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio 1991 m. rugsėjo 1 d., paskirtis –
reglamentuoti žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką (Įstatymo 1
straipsnis). Įstatymo 2 straipsnyje nurodyti žemės reformos tikslai:
įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta
tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perkant ją; sudaryti teisines,
organizacines ir ekonomines prielaidas plėtoti žemės ūkio gamybai laisvai
pasirenkant ūkininkavimo formas. Žemės reformą vykdė apylinkių agrarinės
reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos (Įstatymo 17 straipsnio 1
dalis). Įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai
asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ar kitai veiklai, prašymus
pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai.
Apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu
išanalizuodavo prašymus žemei gauti, parengdavo sprendimų dėl jų tenkinimo
projektus ir apie tai raštu informuodavo pretendentus. Darytina išvada, kad
apylinkės agrarinės reformos tarnyba atlikdavo paruošiamuosius veiksmus,
reikalingus žemės sklypui suteikti kaimo vietovėje konkrečiam asmeniui.
Įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje galiojo nuostata, kad valstybinės žemės fondui
priklausančia žeme disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės organai,
kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip
naudoti.
Vyriausybė 1991 m.
liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 2.6 punkte
nustatė, kad miestų ir rajonų savivaldybės privalo užtikrinti, jog nuo 1991 m. spalio
1 d. būtų tenkinami visų piliečių pageidavimai gauti sklypą gyvenamiesiems
namams, socialiniams ir gamybiniams objektams statyti. Kretingos miesto taryba,
vadovaudamasi šiuo Vyriausybės nutarimu, 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu,
kuris galioja ir šiuo metu, ieškovo individualiai statybos įmonei „Vaja“
suteikė 1300 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
gyvenamajam namui-administraciniam pastatui ir gamybiniam pastatui statyti.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kretingos miesto taryba, suteikdama ieškovo
įmonei žemės sklypą, nepažeidė nei Žemės reformos įstatymo, nei Vyriausybės
nutarimo ir neviršijo savo kompetencijos ribų. Dėl to apeliacinės instancijos
teismo sprendime padaryta išvada, kad Kretingos miesto tarybos sprendimas yra
niekinis ir nesukėlė teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.
Ieškovo įmonė
suteiktame sklype pastatė pamatus, kurie stovi ir šiuo metu. Likvidavus individualią
įmonę, ieškovas tapo jos teisių perėmėju ir įgijo teisę naudotis suteiktu
sklypu bei jame esančiais pastato pamatais ir komunikacijomis, kurie jam
priklauso nuosavybės teise, todėl ieškovas sklypą valdo nuomos sutarties
pagrindu, nors ji raštu nesudaryta, arba turi teisę įsigyti sklypą privačion
nuosavybėn. Tiek 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 4
punkte, tiek 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta,
kad žemė, užimta fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems)
eksploatuoti reikalingų sklypų, išperkama valstybės, piliečiams nuosavybės
teisės į tokią žemę neatkuriamos ir už ją atlyginama pagal nurodyto įstatymo 16
straipsnį. Byloje esanti statomų pastatų pamatų schema patvirtina, kad pamatai
užima didelę dalį žemės sklypo (T. 2, b. l. 80), kuris
reikalingas statomiems pastatams eksploatuoti. Teisėjų kolegija, apibendrindama
nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas
statomiems pastatams eksploatuoti, ši žemė yra valstybės išperkama ir į šį
sklypą atsakovei neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės. Dėl to pirmosios
instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m.
balandžio 19 d. įsakymą ir sprendimą, kuriuo atsakovei buvo atkurtos nuosavybės
teisės ir į ginčo žemės sklypą, priėmė teisėtą sprendimą, nors nurodė ne tą
teisinį pagrindą bei argumentus. Tačiau nurodyti netikslumai nėra pagrindas teismo
sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas
galioti teisėjų kolegijos nurodytu pagrindu bei išdėstytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo atsakovei
pripažinimo neteisėtu, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19
d. įsakymo ir sprendimo atkurti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, taip pat dėl
nurodyto žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos
taikymo ir atmesdamas šią ieškinio dalį, netinkamai aiškino ir taikė
materialinės teisės normas, netaikė tų teisės normų, kurias reikėjo taikyti.
Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo (jo dalies) priėmimui, todėl
nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas ypatingosios
teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius,
nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas,
pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę
turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas
nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų,
patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali
kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių
atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo
tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį
faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų
aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas
teisme.
Pirmosios instancijos
teismas, patekindamas ieškovo pareiškimą ir nustatydamas juridinę reikšmę
turintį faktą, kad ginčo žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys
pastato pamatai, šią išvadą grindė rašytiniais įrodymais. Pamatų valdymo
nuosavybės teise faktą teismas nustatė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturi
dokumentų, patvirtinančių, jog jis nuosavybės teise valdo pamatus bei
komunikacijas ir negali jų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip
teismas faktą, kad ginčo žemės sklype esantys pamatai priklauso ieškovui
nuosavybės teise, nustatęs rašytinių dokumentų pagrindu, nepagrįstai nustatė
juridinę reikšmę turintį faktą. Ta aplinkybė, kad atitinkamos institucijos
atsisako parduoti ar nuomoti ginčo žemės sklypą, taip pat atsisako registruoti
daiktines teises į pamatus ir komunikacijas, nėra teisinis pagrindas juridinę
reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Pamatų įteisinimas ir žemės sklypo
nuomojimas ar įsigijimas iš valstybės galimas inicijuojant viešojo
administravimo procedūras pagal Žemės reformos, Nekilnojamojo turto registro,
Nekilnojamojo turto kadastro ir Statybos įstatymus. Dėl to teisėjų kolegija
sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinta
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir byla dėl reikalavimo nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kiti kasacinio skundo
argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų
nepasisako.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo
dalį, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d.
sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ši bylos dalis
nutraukta, palikti nepakeistą.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d.
sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis
dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo A. P. pripažinimo neteisėtu, Klaipėdos
apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007
m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti nuosavybės teisę į žemės
sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl nurodyto
žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo,
panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo
2008 m. gegužės 21 d. sprendimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
Pranas Žeimys