Civilinė byla Nr. e2A-1427-638/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00540-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1..;
(S)
1.3.9.2.2.
Kauno
apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mindaugo Šimonio, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4397-615/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kamesta“ ieškinyje prašė sumažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimu nustatytas ieškovei UAB „Kamesta“ atsakovo V. Z. naudai mokėtinas 2335,05 Eur netesybas, arba iš viso netesybų nepriteisti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovės UAB „Kamesta“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo UAB „Kamesta“ priešieškinio pateikimo Darbo ginčų komisijai iki Darbo ginčų komisijos sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad pripažįsta esanti atsakovui skolinga darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 6947,93 Eur, todėl iš dalies sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Tačiau pažymi, kad ši skola susidarė ne dėl darbdavio piktybinių veiksmų darbuotojo atžvilgiu, o dėl susiklosčiusios ypač sudėtingos bendrovės turtinės padėties. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byla. Darbo ginčų komisijos priteistos 2335,05 Eur netesybos V. Z. yra pernelyg didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės principus, pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Todėl, atsižvelgdama į šio ieškinio faktines aplinkybes, DK 2 ir 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bei nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovė prašo sumažinti Darbo ginčų komisijos sprendimu nustatytas netesybas arba iš viso jų nepriteisti.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Z. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 3567,39 Eur tiesioginių nuostolių, negrąžindamas darbdaviui jo išmokėto avanso ūkio reikmėms, ar nepateikdamas šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Kadangi buvęs darbuotojas gera valia padarytos žalos darbdaviui atlyginti nesutiko, UAB „Kamesta“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją pateikdama priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Komisija nustatė, kad UAB „Kamesta“ priešieškinis tenkintinas šioje dalyje ir iš V. Z. išieškotina 3567,39 Eur materialinės žalos.
4. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija UAB „Kamesta“ prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų atmetė, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje patvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, netaikomos darbo bylose. Ieškovė su tokiais Darbo ginčų komisijos argumentais nesutinka ir prašo papildomai priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo UAB „Kamesta“ priešieškinio pateikimo Darbo ginčų komisijai iki Darbo ginčų komisijos sprendimo visiško įvykdymo. Darbo ginčų komisijos sprendimu nustatytos žalos atsakovas nėra atlyginęs. DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis. Ši praktika taikoma, kai siekiama skatinti darbdavius vykdyti prievoles darbuotojų naudai. Tokiais atvejais taikomos specialios DK normos. Tuo tarpu DK nenumato jokių specialių taisyklių, suteikiančių papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą darbdaviui, kai darbuotojas vengia vykdyti savo prievoles. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi CK normomis.
5. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad
ieškovė (darbdavys) darbo santykiams pasibaigus su atsakovu geranoriškai neatsiskaitė įstatymo nustatytu terminu, todėl jai pritaikyta sankcija, priskaičiuojant įstatymu nurodytą netesybų dydį, yra teisėta, teisinga ir neturi būti kvestionuojama. UAB „Kamesta“ šiuo metu disponuoja keliolikos milijonų eurų turtu. Restruktūrizacijos plano vykdymo laikotarpiu, kaip UAB „Kamesta“ teigia kreditoriams pateiktuose dokumentuose, numato parduoti dalį turto. Įmonė tikrai turi pakankamai materialinių resursų atsiskaityti su atsakovu, tačiau to piktybiškai nedaro. Dėl UAB „Kamesta“ finansinio piktnaudžiavimo ir įstatymų nesilaikymo susidarė ypatingai sunki atsakovo finansinė padėtis, atsakovas gyvena vienas, yra našlys, serga lėtinėmis ligomis, tarp jų ir onkologine, kurių gydymui ir profilaktikai nuolatos reikalingos nemažos finansinės lėšos. Darbo užmokestis atsakovui yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kitų pajamų neturi. Per 2018 m. UAB „Kamesta“ išmokėjo atsakovui 3357,50 Eur darbo užmokestį, kas sudaro vidutiniškai apie 280 Eur/mėn. Tai pusantro karto mažiau už oficialiai nustatytą darbo užmokesčio minimumą šalyje. Dėl to, kad UAB „Kamesta“ neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, 2018 m. atsakovas išgyveno balansuodamas tarp absoliutaus skurdo ir skurdo rizikos ribos. Atsakovas darbo sutartį su UAB „Kamesta“ nutraukė 2018 m. spalio 9 d. pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis). Atleidimo dieną įmonė su atsakovu neatsiskaitė. Dėl kitokio atsiskaitymo termino nebuvo tartasi. Atsakovui 2018 metų spalio 16 d. įmonės kasoje buvo išmokėtas tik vieno mėnesio darbo užmokestis (už balandį) - po to, kai spalio 16 d. rytą informavo SMS žinute darbdavį, kad kreipsis į Darbo inspekciją. Apie jokią menamą skolą įmonei niekas atsakovui net neužsiminė, nieko nereikalavo. Šią menamą skolą darbdavys prisiminė tik praėjus mėnesiui nuo darbo santykių nutraukimo – po to, kai atsakovas 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. UAB „Kamesta“ 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 1250 „Dėl pareiškimo apie įskaitymą“ informavo atsakovą apie savo vienašališką sprendimą išskaityti iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio menamą skolą įmonei - 3567,39 Eur. Pažeisdama galiojančius įstatymus, vienašališkai, be atsakovo sutikimo, UAB „Kamesta“ atliko 3567,39 Eur išskaitymą iš atsakovui priklausančios 6947,93 Eur išmokos. UAB „Kamesta“ oficialiame įsiskolinimų darbuotojams sąraše teigiama, kad UAB „Kamesta“ 2018 m. spalio 9 d. skola atsakovui sudaro 3380,54 Eur, vadinasi, įmonė jau atsiėmė iš atsakovo skolą (6947,93 Eur - 3567,39 Eur = 3380,54 Eur). Įmonė, būdama skolinga atsakovui, reikalauja iš atsakovo palūkanų už nesamą skolą. UAB „Kamesta“ reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas yra absurdiškas, niekinis ir netenkintinas. UAB „Kamesta“ 2018 m. lapkričio 26 d., internetiniame aukcione www.Retrade.eu aukciono būdu įsigijo farvaterio plūdurą, naudojamą laivininkystėje. Esant sunkiai finansinei padėčiai įmonėje laivininkystės įrenginio pirkimas tikrai nėra pirmo būtinumo prekė kelių tiesimo įmonei. Tačiau tokiam pirkiniui lėšų UAB „Kamesta“ rado. Pirkimas internetu, beje, buvo atliktas iš atsakovo buvusio darbinio elektroninio pašto, prisijungimui ir identifikavimui panaudojus atsakovo asmens duomenis. Tai grubus teisės pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Iš viešai prieinamos informacijos apie įmonės dalyvavimą ir pirkinius viešajame internetiniame aukcione, akivaizdu, kad lėšų įmonė turi. UAB „Kamesta” savo finansinio reikalavimo pagrindimui Darbo ginčų komisijai pateikė akivaizdžių suklastojimo požymių turintį dokumentą. Kasos išlaidų orderis Nr. 566 datuotas 2018 m. rugsėjo 28 d. Atsakovas tuo metu nedirbo. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. atsakovas buvo Graikijoje, todėl pasirašyti kasos išlaidų orderio negalėjo. Atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą su prašymu atlikti tyrimą dėl UAB „Kamesta“ įvykdyto oficialaus dokumento suklastojimo ir disponavimo juo.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno
apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui V. Z. iš ieškovės UAB „Kamesta“ 6507 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Kamesta“ 91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. 7. Teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė ne tik savo laisva valia rašytine darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau netinkamai vykdė ir savo pareigas, kurios kyla tiesiogiai iš įstatymo – Darbo kodekso. Be to, vykdydama verslą siekiant pelno, ieškovė prisiima ir šio verslo netinkamo vedimo, arba netinkamų verslo aplinkybių susidarymo riziką. Dėl to, kad ieškovė (darbdavys) nepakankamai gerai vystė savo verslą ir dėl to turi finansinių sunkumų, negali nukentėti ekonomiškai silpnesnė darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas. Iš darbuotojo negali būti atimamos ar sumažinamos DK ir kituose teisės aktuose įtvirtintos jo darbinės ir socialinės teisės, įskaitant teisę į netesybas, vien tik dėl to, kad darbdavys nebesugebėjo vykdyti pakankamai pelningos verslo veiklos. Darbuotojui negali būti perkeliamos verslo finansinių sunkumų rizikos neigiamos pasekmės darbuotojo DK įtvirtintų darbinių ir socialinių teisių sąskaita. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo ieškinyje nurodoma teismų praktika iš esmės yra nesusijusi su konkrečioje darbo byloje darbdavio darbuotojui pareikštu ieškiniu. Be to, sutiktina su atsakovo paaiškinimais, kad ieškovė darbo byloje neįrodė, jog ginčijama netesybų suma, atsižvelgiant į visą ieškovės šiuo metu nuosavybės teise valdomo turto bendrą vertę, yra tokia reikšminga ieškovei, jog ji neturi jokios galimybės sumokėti darbuotojui įstatyme (DK) numatytų netesybų. Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos medžiaga yra nustatyta ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovui net pagrindinės su darbo santykiais susijusių išmokų skolos, kurios dydžio ir fakto ieškovė neginčija. Ieškovė ilgą laiką vengia atsiskaityti su savo buvusiu darbuotoju ir atlikdama tokius veiksmus (neveikimą) prašo panaikinti arba sumažinti įstatyme (DK) įtvirtintą darbuotojo teisę į netesybas, kuria yra užtikrinama viena iš pagrindinių darbuotojo teisių – teisė laiku gauti su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės ieškinio. Teismas iš ieškovės 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m. kovo 5 d. pažymų nustatė, kad atsakovo V. Z. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1084,50 Eur. Teismas nurodė, kad darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2018 m. spalio 9 d. Ieškovė su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui iš ieškovės priteistinos 6507 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką (1084,50 Eur × 6 mėn. = 6507 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovė UAB „Kamesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas susiaurino ginčo apimtį tik iki netesybų klausimo, visiškai nesigilino, netyrė, neargumentavo savo sprendimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ar nepriteisimo, t. y. nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, todėl neatskleidė ginčo esmės. Teismas, formaliai konstatavęs, kad ieškovo ieškinyje nurodoma teismų praktika iš esmės yra nesusijusi su konkrečioje darbo byloje darbdavio darbuotojui pareikštu ieškiniu, visiškai neįsigilino į prašomo spręsti reikalavimo esmę, jo nesprendė, savo sprendimo neargumentavo. Tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų.
8.2. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. spalio 9 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo netesybas dėl delsimo atsiskaityti su atsakovu už šešis mėnesius, vadinasi, iki 2019 m. balandžio 9 d. Akivaizdu, kad tokiu skaičiavimu buvo ignoruojama faktinė aplinkybė, jog apeliantei Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat nepaisyta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo, jog sustabdomas netesybų skaičiavimas.
8.3. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovei RUAB „Kamesta“ nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Ieškovė neatsiskaitė su atsakovu jo atleidimo dieną ir vėliau, kaip, beje, ir su kitais darbuotojais, dėl to, kad neturėjo piniginių lėšų, o nuo 2019 m. vasario 14 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai, kuria iškelta ieškovei restruktūrizavimo byla, ji to padaryti negali dėl įstatyminio draudimo.
8.4. Teismas savo argumentais nepagrįstai suabsoliutino darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies poziciją, neproporcingai suteikė prioritetą darbuotojo socialinėms teisėms, tame tarpe teisei gauti maksimalaus dydžio netesybas. Nors apeliantė valdo pakankamai didelės vertės turtą, tačiau jos pradelsti turtiniai įsipareigojimai, tame tarpe ir kitiems darbuotojams, taip pat yra dideli.
9. A. V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas įsigilino ir išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes. Teismas neprivalėjo ir neturėjo pagrindo vertinti absurdiškų ieškovo reikalavimų pritaikius Civilinio kodekso normas iš darbuotojo darbdaviui priteisti 5 procentų procesines palūkanas, susiklosčius tarp šalių darbiniams santykiams. Ieškovas, visiškai nemokėdamas priteisto atsakovui darbo užmokesčio, be jokio teisėto pagrindo, remdamasis niekuo nesusijusiais su ieškinio dalyku teismų praktikos pavyzdžiais, atkakliai reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines metines palūkanas, nurodydamas teismų praktiką, kur bylose tokios palūkanos buvo priteistos, išvardindamas eilę bylų, niekaip nesusijusių su DK normomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo pareigos mokėti palūkanas pagal CK 6.37 str. ir dėl darbuotojui priteistų netesybų dydžio (DK 147 str. 2 d.).
12. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS – 6831 darbuotojui V. Z. iš darbdavio UAB „Kamesta“ priteisė 6947,93 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitines išmokas. Taip pat priteisė 2335,05 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Darbo ginčų komisija darbdavio priešieškinį tenkino iš dalies, UAB „Kamesta“ priteisė iš V. Z. 3567,39 Eur žalos atlyginimą.
13. Apeliantė (toliau – ir ieškovė RUAB „Kamesta“) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė vieno iš ieškinio reikalavimų - priteisti iš atsakovo V. Z. 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3567,39 Eur žalos atlyginimo sumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti ieškinį, vadinasi, apeliantės reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų buvo išspręstas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė argumentų, kodėl reikalavimas yra netenkinamas, nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, nes pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti palūkanas iš darbuotojo darbdaviui, iš esmės pritarė Darbo ginčų komisijos sprendimui, kuriame darbo ginčų komisija savo ruožtu argumentavo, kad darbo bylose CK 6.37 str. 2 d. netaikoma ir 5 proc. metinės palūkanos nepriteistinos vadovaujantis kasacinio teismo praktika.
14. Teisėjų kolegija su tokia darbo ginčų komisijos pozicija nesutinka. Jau minėtu 2018 m. gruodžio 12 d. darbo ginčų komisijos sprendimu iš atsakovo V. Z. buvo priteista ieškovei 3567,39 Eur žalos atlyginimo, tokia suma buvo išmokėta V. Z. kaip avansas ūkio išlaidoms, kurios atsakovas nepanaudojo ir turėjo grąžinti įmonei. Nė viena iš darbo ginčo šalių nepareiškė ieškinio dėl darbdavio reikalaujamos žalos priteisimo iš darbuotojo, todėl šioje dalyje darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo. Reikalavimas grąžinti išmokėtą ūkio išlaidoms avansą yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių. Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp darbdavio ir darbuotojo nustatytas žalos atlyginimo teisinis santykis, kitaip tariant, darbuotojui nustatyta civilinė teisinė prievolė atlyginti žalą (grąžinti išmokėtus ir nepanaudotus pinigus). Bendrąja prasme palūkanos pagal prievoles yra nustatomos pagal CK 6.37 str. nuostatas, šio straipsnio 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-765-459/2019). Todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš V. Z. priteistina 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3567,39 Eur sumos nuo priešieškinio pareiškimo darbų ginčų komisijos nagrinėtoje byloje dienos (2018 m. gruodžio 6 d., t.2, b.l. 84) iki visiško priteistos sumos išmokėjimo.
15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 147 str. 2 d. taisyklėmis, pakeitė priteistų iš darbdavio darbuotojui netesybų dydį - vietoje dviejų mėnesių darbo užmokesčių netesybų padidino priteistų netesybų sumą iki šešių mėnesių. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. vasario 6 d. UAB „Kamesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d., todėl netesybų skaičiavimas turėjo būti sustabdytas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 p. nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Vadinasi, net ir įmonės restruktūrizavimo procesui prasidėjus, netesybų už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą skaičiavimui yra nustatyta išimtis, toks skaičiavimas nenutraukimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys turi mokėti netesybas, tinkamai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. ir (duomenys neskelbtini) str. 2 d.
16. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2018 m. spalio 9 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 8 d., t.y. po šešių mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad įmonė per laikotarpį nuo atsakovo atleidimo iš darbo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2019 m. vasario 14 d.) nė kiek nesumažino savo įsiskolinimo darbuotojui, vadinasi, uždelstas atsiskaityti laikas yra šeši mėnesiai, ir tai yra maksimalus įstatyme nustatytas laikas netesyboms apskaičiuoti ( DK 147 str. 2 d.). Ieškovės argumentai dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotoju esant sunkiai finansinei situacijai yra išsamiai išanalizuoti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartyje, kuria UAB „Kamesta“ atsisakyta kelti bankroto bylą ir iškelta restruktūrizavimo byla (t.3, b.l. 47-58). Teismas konstatavo, kad visa UAB „Kamesta“ turto vertė yra 10 341 813 Eur (8483865 Eur ilgalaikis turtas, 1 855 167,80 Eur trumpalaikis turtas, 2 781 Eur sukauptos pajamos), o bendra atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma yra 3 990 990,10 Eur, be to, įmonė toliau vykdo ūkinę- komercinę veiklą, yra sudariusi restruktūrizavimo plano metmenis, iš kurių matyti, kad bendrovė ketina parduoti įvairių turto vienetų už 2 842 629 Eur (t.3, b.l. 14). Kolegijos nuomone, ieškovės finansinė padėtis lyginant su atsakovo V. Z. reikalavimu nėra tokia bloga, kad neleistų bent iš dalies atsiskaityti su atsakovu.
17. Pažymėtina ir tai, kad DK 147 str. paskirtis yra nustatyti sankcijas darbdaviams už atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos nesilaikymą, tokiu būdu skatinant operatyviai atsiskaityti su darbuotojais. Ieškovė, kuri neginčijo esanti skolinga darbuotojui darbo užmokestį, galėjo jį išmokėti darbuotojui tokiu būdu pati sustabdydama tolesnį netesybų augimą, tačiau ieškovė to nepadarė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
18. Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme įvertinant patenkintus ir atmestus reikalavimus (CPK 93 str.). Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 50 proc. Iš ieškovės priteista 91 Eur išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą atsakovui, pakeitus sprendimą ši suma mažintina perpus ir priteistina 45,50 Eur valstybei.
19. Šioje byloje valstybei mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 146,40 Eur (skaičiuojama nuo 6507 Eur priteistų netesybų sumos 3 proc. ir dar dauginama iš 0,75 įvertinant, kad byla tvarkoma elektronine forma ( CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.)). Ieškovė jau yra sumokėjusi 128 Eur žyminio mokesčio ( t.1, b.l. 7), todėl iš jos papildomai priteisiama 18,40 Eur žyminio mokesčio.
20. Duomenų apie išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, šalys nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a :
P. K. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą iš dalies.
Patenkinti ieškinį iš dalies. Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei RUAB „Kamesta“, įm.k. 259805810, penkis procentus metinių palūkanų už 3567,39 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 39 ct) sumą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki visiško priteistos sumos sumokėjimo.
Priteisti iš ieškovės RUAB „Kamesta“, įm.k. 259805810, valstybei 18,40 Eur žyminio mokesčio. Priteistą 91 Eur sumą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sumažinti iki 45,50 Eur išlaidų už garantuojamą teisinę pagalbą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms 5630.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas