Civ. b. Nr. e2A-1977-661/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02703-2020-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1 344,55 Eur skolos, 31,53 Eur delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurio negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei E. Š.. Atsakovė laikotarpiu 2018-03-01 iki 2020-04-30 neatsiskaitė už pateiktą šilumos energiją ir ieškovui liko skolinga 1344,55 Eur. Ši skola bei 31,53 Eur delspinigiai turi būti priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nutraukė šilumos energijos tiekimą ir nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30 šilumos energijos netiekė į atsakovei priklausančią patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja įsiskolinimo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovui priteista 1344,55 Eur skolos, 31,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 376,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 13,95 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad:
5.1. Byloje nėra duomenų apie atsakovės patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą byloje, taigi kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol ji įteisins minėtų patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo sistemų.
5.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. nesumokėjo už suteiktą šilumos energiją, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 344,55 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodė, kad nors teismas argumentavo, jog šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau jis nesiaiškino konkrečios sudarytos sutarties datos, o tai turi ypatingą reikšmę šiai bylai. Teismui nenurodžius konkliudentiniais veiksmais sudarytos šilumos energijos tiekimo sutarties datos, bei atsakovės įrenginių prijungumo prie šilumos įrenginių sistemos datos, negalima konstatuoti, kad ieškovas atsakovei tiekė ar netiekė šilumos energiją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas neatjungė atsakovės patalpose šilumos įrenginių. Teismas neapžiūrėjo atsakovės patalpų, visiškai nevertino atsakovės atsiliepime nurodytų faktų, nevertino ieškovo atliktų paskaičiavimų ir tai, kad ieškinio nepagrįstumą visiškai patvirtino ieškovo darbuotoja M. T., klientų aptarnavimo vadybininkė teiginiais: (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams mokestis už patalpų šildymą apskaičiuojamas bendro ploto sumai 2043,05 m2, o už šilumą priskirtą pastato bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas bendrų plotu sumai 2796,10 m2. Nors teismas rėmėsi prejudiciniais faktais kitose bylose, tačiau jose yra kitokie bendrų patalpų plotai ir bendrosios reikmės plotai. Taigi, šioje byloje buvo padaryti esminiai materialinės ir procesinės teisės pažeidimai, netinamai taikytas prejudicinis sprendimas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė teigia, jog gavo ieškovės raštą, kuris įrodo, kad ieškovė savo iniciatyva nutraukė sutartį bei cituoja rašto ištrauką. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, kuriuose nurodė, kad tai standartinis įspėjamasis raštas, kurie teikiami nemokiems klientams, tačiau paslaugos tiekimas niekada nebuvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nors teismas nurodė, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau jis nesiaiškino konkrečios sudarytos sutarties datos, o tai turi ypatingą reikšmę šiai bylai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.
11. CK 1.71 str. 1 d. yra nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
12. CK 6.384 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.
13. Taigi, įstatyme yra labai aiškiai nurodyta, kad energijos pirkimo-pardavimo (įskaitant šilumos energiją) sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė ginčo patalpų savininke tapo 2011 m. gruodžio 16 d., prieš tai patalpų savininku buvo UAB „Servista ir ko“. Taigi, šilumos tiekimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ne su atsakove, o su prieš tai buvusiais patalpų savininkais, todėl sutarties sudarymo momentas neturi jokios esminės reikšmės bylai.
15. Įsigydama patalpas atsakovė turėjo visas galimybes ir galėjo įsitikinti dėl patalpų šildymo būdo, t. y. ar jos šildomos nuo centralizuotų sistemų, ar patalpos nuo jų atjungtos ir yra šildomos kitais būdais. To neatlikdama ir įsigijusi patalpą perėmė visas buvusio savininko teises ir pareigas, susijusias su ginčo patalpa, įskaitant ir prievolę apmokėti už tiekiamą energiją.
16. Atsakovė savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas jai netiekė šilumos energijos, todėl nepagrįstai iš jos reikalauja priteisti skolą. Anot atsakovės, tai, kad ieškovas jai neteikė šilumos energijos įrodo ieškovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. SD-4072, kuriame nurodyta, kad šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekimas į patalpą / butą bus atnaujintas, jums pilnai padengus skolą ir apmokėjus Bendrovės išlaidas, susijusias su teikiamų paslaugų sustabdymu ir atnaujinimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Šiuo atveju pritartina ieškovo teiginiams, kad minėtas raštas buvo tik įspėjimas, kad jeigu atsakovė nepadengs skolos, tik tada jai bus nutrauktas šilumos energijos tiekimas. Atsakovė cituoja tik paskutinį rašto sakinį, tačiau būti atsižvelgti į visą rašto tekstą.
18. Ieškovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. SD-4072 nurodyta, kad: „Prašome per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti aukščiau nurodytą skolą į Bendrovės (juridinio asmens kodas 124135580) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke <...>. Pranešame, kad neapmokėjus skolos ir neatvykus į Bendrovę skolos mokėjimo atidėjimo dokumentui pasirašyti aukščiau nurodytu terminu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo 14 str. bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka, Bendrovė turi teisę sustabdyti šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekimą. Vadovaujantis Taisyklių 213 punktu, Vartotojui, papildomai per 5 kalendorines dienas nesuderinus žemiau nurodytu telefonu arba el. paštu šilumnešio / karšto vandens tiekimo nutraukimo laiko, Bendrovė įgyja teisę jį nustatyti vienašališkai. Apie tikslų darbų atlikimo laiką papildomai informuosime raštu prieš 24 valandas. Šilumos energijos ir ar karšto vandens tiekimas į patalpas/ butą bus atnaujintas, Jums pilnai padengus skolą ir apmokėjus Bendrovės išlaidas, susijusias su teikiamų paslaugų sustabdymu ir atnaujinimu (Šilumos ūkio įstatymo 14 str. 3 d., Taisyklių 216 p.)“.
19. Taigi, iš šio rašto turinio labai aiškiai matyti, kad ieškovas tik įspėjo atsakovę, jog jai nesumokėjus skolos, jis turi teisę sustabdyti šilumos tiekimą, tačiau šilumos tiekimo nutraukimas turi būti suderintas su klientu asmeniškai, o to nepadarius ieškovas turi teisę tai padaryti vienašališkai.
20. Šalių santykius reguliuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Aprašas, o taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (buvusi Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.
21. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 str. tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 str. 2 d., kuriame nustatyta, jog, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, įvertinus kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
22. ŠUI 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos (mokėjimo pranešimo) daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos (mokėjimo pranešimo) apmokėjimo dienos, (įsiskolinusiam vartotojui) šilumos tiekėjas turi teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus. Daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus.
23. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (t. y. kuriame yra atsakovei priklausančios ginčo patalpos) ne vienas, o keli savininkai turi patalpas, jame yra įsteigta Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija, taigi ir šioje situacijoje taikytina minėta įstatymo nuostata, jog leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus. T. y. šilumos tiekimas patalpoms turi būti tęsiamas arba patalpų savininkas turi jas šildyti kitais būdais (ir tai įrodyti), nes nešildant vienų patalpų, nukentėtų kitų patalpų savininkų interesai.
24. ŠUI 14 str. 2 d. yra nurodyta, kad sutartyse nustatoma šilumos tiekėjo prievolė ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomos šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo sustabdymo datos raštu įspėti įsiskolinusį vartotoją.
25. Taigi, tiek iš įstatymo tiek iš ieškovo rašto atsakovei matyti, kad ieškovas šilumos tiekimo nutraukimą privalėjo suderinti su atsakove. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad ieškovas po minėto rašto išsiuntimo atsakovei būtų siuntęs kitus raštus ir būtų nurodęs konkrečią šilumos energijos tiekimo sustabdymo datą. Taigi, vien iš šių išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad šilumos energijos tiekimas atsakovei nutrauktas nebuvo, o ieškovas tik įspėjo atsakovę, jog jis turi teisę tai padaryti.
26. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad skolos susidarymo laikotarpiu pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal vieną įvadinį šilumos skaitiklį, o suvartotas šilumos kiekis vartotojams (įskaitant atsakovę) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos (Tarybos) 2017-08-01 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Būtent šis metodas labiausiai atitiko pastate įrengtą šildymo sistemą ir buvo šilumos tiekėjui nurodytas Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos 2013-03-28 bendrijos susirinkimo protokole.
27. Tarybos nutarimais priimtais išnagrinėjus vartotojų skundus pagal Energetikos įstatymo 34 str. bylos ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad šilumos paskirstymas atliktas pagal netinkamą metodą.
28. Kaip vieną iš skundo pagrindų atsakovė nurodo, kad teismas nesudarė galimybių atsakovei pasisakyti, neatidėjo bylos nors ji pateikė duomenis, kad blogai pasijuto, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kad ji būtų išnagrinėta teismo posėdyje. Ieškovas 2020-11-30 pateikė papildomus paaiškinimus, tačiau atsakovė jokių papildomų duomenų į bylą nepateikė ir pateikdama informaciją teismui, jog nedalyvaus teismo posėdyje nenurodė, jog galimai turi kokių kitų duomenų, kurios būtų reikšmingos bylos ir dėl ko būtų galima atidėti bylos nagrinėjimą.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog neaišku kaip ieškovas apskaičiuoja mokesčius, tačiau nei viename iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad atsakovės patalpa niekada nebuvo prijungta prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų (pvz., duomenys apie konkrečios patalpos šildymo būdą galėtų būti užfiksuoti patalpų kadastro byloje, tačiau atsakovė jų į bylą neteikė).
30. Atsakovė pateikė Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017-08-16 raštą Nr. 2R-2358, Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos 2019-09 raštą Nr. R2 , Tarybos 2019 m. vasario 12 d. nurodymą Nr. 12ĮP1-24 ir kt. dokumentus. Bendrijos pirmininkės pateiktame šildymo sistemos apraše, kuriame nurodyta: „Šildomų patalpų plotas kv. m. 2073,65“. Iš šio dokumento kaip ir iš kitų dokumentų negalima nustatyti, kokios patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra šildomos o kokios ne, kokios yra teisėtai atjungtos nuo centrinio šildymo, o kokios niekada nebuvo prijungtos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių duomenų sprendime plačiau apie juos nepasisakydamas ir priimdamas sprendimą rėmėsi būtent patikimais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko informacija apie atsakovės patalpas.
31. Šiluma pastatui (duomenys neskelbtini), Vilnius, paskirstoma vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 2 d., be to pagal 4 metodą ir Taisyklių 8 p. šilumos paskirstymui naudojamas ne „šildomų patalpų plotas“ bet „naudingasis plotas“ arba „bendras plotas“. Pastato patalpų savininkai ir jų teisėta atstovė Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrija, kaip pastato valdytojas privalo teikti ir teikė šilumos tiekėjui informaciją apie pastato šildymo sistemą, jos pokyčius ir suvartotą šilumos kiekį paskirstymui, o šilumos tiekėjas jais privalo vadovautis. Tarybos patikrinimo dokumentai ir išvados/aktas ir nustatyti Bendrijos pažeidimai, nepatvirtina, jog šilumos paskirstymas netinkamas, ar kad atsakovės patalpos niekada nebuvo šildomos, ar kad atsakovės patalpos buvo atjungtos teisėtai.
32. Atsakovės nurodytos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės nereguliuoja šilumos pirkimo-pardavimo tiesinių santykių tarp šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų. Šis teisės aktas nustato kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei kaip atliekama jų priežiūra. Jo reikalavimai privalomi vykdyti šilumos tinklų ir šilumos įrenginių savininkams. Ieškovo šilumos tiekimo tinklai už kuriuos jis atsakinga baigiasi ties pastato (duomenys neskelbtini) pastato išorine siena, o už pastate esančius tinklus ir tų tinklų priežiūrą yra atsakingi patys tinklų savininkai – pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai įskaitant ir pačią atsakovę. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės nenustato šilumos tiekimo tvarkos, šilumos paskirstymo, apmokėjimo taisyklių, taigi nurodyto teisės akto nuostatos nėra reikšmingos šios bylos dalykui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo šio teisės akto nuostatų.
33. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos prašymą atlikti jai priklausančių patalpų apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka, nes tam nebuvo jokio pagrindo, tam pakako byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovės patalpos yra šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų. Šie duomenys nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais, o iš bylos medžiagos nustatyta priešingai – kad būtent ieškovas tiekia atsakovei šilumos energiją. Kaip minėta, ieškovas nebuvo nutraukęs šilumos tiekimo, o tik įspėjo atsakovę, jog taip gali padaryti; atsakovė neįrodė, kad jos patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotų tinklų ir kad ji kokiu nors kitokiu būdu šildo savo patalpas Kadangi ieškovas tiekia šilumą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai visi patalpų savininkai turi proporcingai apmokėti už pateiktą šilumos šilumos energiją.
34. Taigi, šiuo atveju laikoma įrodyta, kad atsakovė laikotarpiu 2018-03-01 iki 2020-04-30 netinkamai vykdė pareigą apmokėti už šilumos energiją, todėl susidarė 1344,55 Eur skola. Pareiga apmokėti nustatyta teisiniu reguliavimu: CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., Taisyklių 133.2 p., 235.2 p., Aprašo 15.1 p., 30 p., 32 p.
35. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos baigties
36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas