Civilinė byla Nr. e2S-1611-562/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11757-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. (D. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei I. B. ir atsakovės I. B. priešieškinį D. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti ieškovo ir atsakovės I. B. (toliau – atsakovė) sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, leisti atsakovei pasirinkti, kokią pavardę po santuokos pasibaigimo pasilikti, priteisti po santuokos pasibaigimo finansinių įsipareigojimų kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui vykdymą pagal kredito sutartį Nr. 12-06IV ieškovui, pagal kredito sutartį Nr. 2411-2011-72339 – atsakovei; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti 2005 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 1387 dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 000 Eur neturinei žalai atlyginti, atsakovei priteisti ½ dalį buto/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 542 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra atitenkančius kilnojamuosius daiktus – fotografijos įrangą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 7 850 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, grąžinti 12 848,34 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2006 m. sausio 12 d. Kredito sutartį Nr. 12 06IV kreditoriui solidariai su ieškovu, grąžinti 12 094,22 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal AB Luminor Bank AS sudarytą 2011 m. gruodžio 9 d. Kredito sutartį Nr. 2411-2011-7233912 kreditoriui solidariai su ieškovu, ieškovui priteisti ½ dalį buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti fotografijos įrangą Tamron 24-70mm lensą, Canon 100mm macro lensą, Canon 600 ex rt blykstes 2 vienetai, Go Pro 4 fotoaparatą, Canon EOS 5D II fotoaparatą, Canon 35mm f1.4 lensą, Sigma 12-24mm f4.5-5.6 lensą, Canon 85mm lensą, grąžinti 12 848, 34 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2006 m. sausio 12 d. Kredito sutartį Nr. 12 06IV kreditoriui solidariai su ieškovu, grąžinti 12 094,22 Eur dydžio sumos kredito likutį pagal Luminor Bank AS sudarytą 2011 m. gruodžio 9 d. Kredito sutartį Nr. 2411-2011-7233912 kreditoriui solidariai su ieškovu, nustatyti nepilnamečių vaikų K. N. B., S. B., A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina ieškove jos gyvenamoje vietoje, priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters K. N. B. išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną atsakovę, priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters S. B. išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną atsakovę, priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters A. B. išlaikymui po 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną atsakovę, priteisti iš ieškovo 7 978,89 Eur atsakovei už nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 1 d., po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną materialų išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N. B., gimusiai 2012 m. gegužės 28 d., S. B., gimusiai 2014 m. vasario 4 d., A. B., gimusiai 2016 m. kovo 24 d., po 300 Eur dydžio sumą, mokamą kiekvienai dukrai periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, piniginių lėšų uzufruktore paskiriant vaikų motiną atsakovę. Nurodė, kad ieškovas į mėnesį perveda trims dukroms tik po 420 Eur iš viso, kas vienai dukrai skirtino išlaikymo sudaro tik 140 Eur, visos kitos išlaidos priklauso tik nuo ieškovo geros nuotaikos, todėl dėl tinkamo ir pastovaus išlaikymo dukroms prašo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra 607 Eur, todėl iš ieškovo priteistinas minimalus 300 Eur laikinas išlaikymas, siekiant patenkinti šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teisminio proceso metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16998-981/2020 atsakovės prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N. B., S. B. ir A. B., mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė atsakovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis ir pakankamas abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o kartu ir tai, jog ieškovas nėra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, jį teikia, tačiau byloje nesant konkrečių duomenų, kokio dydžio išlaikymą ieškovas vaikams teikia, taip pat teikiamo išlaikymo periodiškumą, darė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
6. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, taip pat į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų realius poreikius patvirtinančias aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurių pateikimo būtinumas iškilo pateikiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovės teiginys, jog ieškovas dukterims neteikia tinkamo išlaikymo, yra nepagrįstas. Ieškovas ne pats apskaičiavo vaikams teikiamo išlaikymo dydį, o tai padarė Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Vaikų išlaikymo tarnyba (toliau - Tarnyba), į kurią dėl išlaikymo, kaip paaiškėjo, kreipėsi pati atsakovė (Jungtinės Karalystės Vaikų išlaikymo tarnybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo 1 p. 1 pastraipa). Tiek patį kreipimosi į Tarnybą faktą, tiek šios Tarnybos ieškovui nustatytą mokėtino išlaikymo dydį vaikams atsakovė sąmoningai teismui nutyli, teigdama, kad ieškovas moka vaikams tik po 140 Eur.
7.2. Atsakovė, gaudama iš ieškovo Jungtinėje Karalystėje jam nustatytą išlaikymo sumą vaikams, dar siekia nepagrįstai prisiteisti išlaikymą vaikams ir pagal Lietuvos Respublikos teismo sprendimą.
7.3. Ieškovas ir atsakovė bei trys jų vaikai nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas ir atsakovė šioje šalyje dirba ir moka mokesčius. Atsakovė nutyli, jog iš Jungtinės Karalystės ji gauna už vaikus įvairias pašalpas, kurios kartu su ieškovo teikiamu išlaikymu pilnai užtikrina visu trijų vaiku poreikius, susijusius su pragyvenimu, sveikatos priežiūra, mokymusi ir laisvalaikiu. Nors atsakovė teismui tiksliai nenurodo kokio dydžio pašalpas už vaikus ji gauna iš Jungtinės Karalystės, tai matosi iš jos banko sąskaitų išrašų nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., kuriuos ji kaip priedus pateikė teismui su priešieškiniu. Atsakovei Jungtinė Karalystė kas mėnesį išmoka 1 783,60 Eur pašalpų vien dėl to, kad su ja gyvena trys ieškovo vaikai. Ieškovas iš Jungtinės Karalystės negauna jokių pašalpų, nes sutiko ir neprieštaravo, kad atsakovė deklaruotų, jog vaikais rūpinasi tik ji. Iš tiesų ieškovas taip pat reguliariai praleidžia laiką su savo vaikais, išsiveža juos kartu atostogų ir perka abonementus į vaikų klubą.
7.4. Atsakovė pati dirba ir gauna darbo užmokestį. Kartu su jos pajamomis, gaunama pašalpa ir ieškovo teikiamu išlaikymu per mėnesį ieškovė gauna 3 302,08 Eur. Ieškovo mėnesinės pajamos, išskaičius mokamą 420 Eur sumą vaikams, sudaro 1 5957,19 Eur.
7.5. Ieškovo atžvilgiu neteisinga mokėti dvigubą išlaikymą, kai jau yra nustatytas išlaikymas pagal kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas neteisingai nurodo duomenis apie savo gaunamas pajamas, kurios iš darbo santykių šiuo metu yra 2 715,52 Eur per mėnesį be papildomai gaunamų premijų. Dar 2019 m. balandžio 24 d. elektroniniame laiške atsakovei, pateiktame teismui su priešieškiniu, ieškovas džiaugėsi, kad jo atlyginimas padidės. Be darbo pajamų ieškovas gauna pajamas iš fotografijos verslo, kurios vidutiniškai per metus siekia iki 18 000 – 20 000 Eur. Byloje šiuo metu yra pateiktas ieškovo atstovo 2020 m. rugsėjo 17 d. rašytinis pripažinimas, jog jis pripažįsta pagal atsakovės „Vestuvių lentelę“ gautas pajamas iš vestuvių verslo. Taigi ieškovas per metus gauna iki 47 000 – 50 000 Eur pajamų ir nesąžiningai teigia, kad negali teikti ne tik realius vaikų poreikius tenkinančio, bet ir priteisto laikino po 200 Eur išlaikymo dukterims, kol byla bus nagrinėta teisme, nes jam pragyvenimui lieka tik 227,19 Eur per mėnesį. Šiuo metu teismui nustačius kiekvienai dukrai mokėtino 200 Eur laikino išlaikymo sumą mėnesiui ieškovo pragyvenimui liekanti suma sumažėja 180 Eur, t. y. pragyvenimui lieka 1417,19 Eur vien tik darbo pajamų ir vidutiniškai 1 600 Eur pajamų iš fotografijos verslo, iš viso ne mažiau kaip 3 000 Eur.
8.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsižvelgus į atsakovės gaunamas pajamas, vaikams skirtus pinigus iš Jungtinės Karalystės, ieškovo teikiamo išlaikymo neužtenka.
8.3. Atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės, be to, jai tenka nepilnamečių vaikų kasdienio išlaikymo ir priežiūros našta.
8.4. Atsakovė Tarnybai, kuri tarpininkauja dėl išlaikymo užtikrinimo dukterims kas mėnesį po 140 Eur, sąžiningai pranešė apie priimtą teismo nutartį, kurios pagrindu nutraukė Tarnybos teikiamą paslaugą, kas patvirtina, jog ji jokio dvigubo išlaikymo nesiekia, negavo ir negaus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
9. Šalys kartu su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymų galimą reikšmę klausimo išnagrinėjimui, sprendžia, jog šalių pateiktus įrodymus yra tikslinga priimti, todėl jie priimami.
Dėl bylos esmės.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N. B., S. B. ir A. B., mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; atsakovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
16. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė jau gauna iš jo laikiną išlaikymą, taip siekia gauti dvigubą išlaikymą, be to priteisus laikiną išlaikymą iš ieškovo, jo pajamos ženkliai sumažėtų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikams Jungtinėje Karalystėje buvo nustatytas laikinas išlaikymas, ieškovui mokant po 140 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas gauna didesnį darbo užmokestį atskaičius mokesčius, nei yra nurodęs teismui – 2 241,46 GBP (2 466,52 Eur). Apie didesnį gaunamą darbo užmokestį ieškovui jau buvo žinoma dar 2019 m. birželio 14 d. (darbdavio Highways England raštas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo finansinė padėtis yra neabejotinai geresnė, nei ją vertina ir teismui apibūdina procesiniuose dokumentuose pats ieškovas. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas vykdo ūkinę komercinę veiklą – fotografijos verslas, teikiant fotografijos paslaugas (Facebook puslapis (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktos sudarytos pajamų lentelės matyti, kad lentelėje galutinė pelno suma, atskaičius mokesčius, yra 15 700 Eur. Kadangi ši lentelė yra pasirašyta tik atsakovės ir jau vykstant tarp šalių ginčui, teismui nėra galimybės įsitikinti nurodyto pelno tikslumu, tačiau iš bylos duomenų neabejotina ta aplinkybė, jog iš šios veiklos gaunamos pajamos pagerina ieškovo finansinę padėtį. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas nepaneigė tos aplinkybės, jog vykdo ūkinę komercinę veiklą – fotografijos paslaugų verslą.
19. Visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Taigi, įvertinus atsakovės pridėtus rašytinius įrodymus, negalima būtų nesutikti su atsakovės pozicija. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnametės šalių dukros auga su atsakove, jai tenka didesnė kasdienės priežiūros našta, rūpinimasis vaikų mityba, maisto ruoša, švietimu, apranga, kasdienine sveikatos priežiūra, auklėjimu ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikino išlaikymo dydį šalių nepilnametėms dukroms, ir atskirojo skundo argumentais, atsižvelgiant taip pat į gerą ieškovo finansinę padėtį, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priteisto laikinojo išlaikymo.
20. Be to, iš byloje esančio Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos rašto matyti, kad atsakovė buvo Tarnybą informavusi apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, Tarnybos teiktos paslaugos buvo nutrauktos, pagrindo mokėti 140 Eur laikiną išlaikymą pagal Tarnybos sprendimą nebeliko, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovė, pirmosios instancijos teismo prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dvigubo išlaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
22. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rosita Patackienė