Civilinė byla Nr. e2YT-2543-1137/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01138-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.4.5.19.

                                                               (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2022 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius

sekretoriaujant Rugilei Verseckaitei, 

dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

suinteresuoto asmens G. Š. globėjos R. L. atstovui advokatui V. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities VTAS atstovei J. K.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Pavel Dobrynskij, G. Š., R. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio kredito unijai, VĮ „Turto bankas“,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio kredito unija, Panevėžio 3-ojo notarų biuro notaras Pavel Dobrynskij, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, 

ir G. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys A. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio kredito unija, VĮ „Turto bankas“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas A. Č. 2022 m. kovo 28 d. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti šį paveldimą turtą;

1.1       Žemės sklypą, kurio plotas 0,1669 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastatą - Gyvenamąjį namą, bendras plotas 57,70 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2       Pastatą - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą - malkinę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius - šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3       Pinigus, sumoje 1946,89 Eur., esančius Panevėžio kredito unijos pajaus sąskaitose (86,89+1560+300);

1.4       1/2 dalį 2-jų kambarių buto, bendras plotas 50,81 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5       Prisiima įsipareigojimus pagal kredito sutartį Panevėžio kredito unijai, sumoje 13068,09 Eur., kurią sudaro 13025,27 Eur. skolos bei 42,82 Eur. palūkanų.

2.       Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1       Mirus motinai R. Š. buvo nepilnametis. Tėvas yra R. Č. tačiau jis su pareiškėju niekada nebendravo, jo neaugino ir tarp jų nėra jokio tarpusavio ryšio. Panevėžio apylinkės teismo 2020-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-718-956/2020 buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia R. Č. A. Č. atžvilgiu.

2.2       R. Š. nei asmeninio, nei oficialaus testamento surašiusi nebuvo. Motinai mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dar buvo nepilnametis, jam buvo 15 metų, todėl pats kreiptis į notarų biurų dėl palikimo priėmimo negalėjo. Be to, jo rūpintojai, turto administratoriai ir gaunamų lėšų tvarkytojai keitėsi, o jis buvo įsitikinęs, kad mirus R. Š., jam faktiškai pradėjus valdyti jos turtą yra nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros. Dėl to per nustatytą terminą į notarą nei jis nei jo atstovai dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė.

2.3       Pareiškėjas šį turtą faktiškai valdo, tai yrą jį prižiūri, juo rūpinasi ir juo naudoja. Kiti įstatyminiai R. Š. įpėdiniai jos palikimo nepriėmė. Šį faktą gali patvirtinti giminaičiai R. V. ir K. V. kurie ir padeda pareiškėjui jį valdyti.

2.4       Panevėžio r. 3-ojo notaro biuro atsakyme yra nurodyta, jog nuo Panevėžio r. 3-ojo notaro biuro veiklos pradžios (2012-02-01) po R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini). mirusios (duomenys neskelbtini). mirties į Panevėžio r. 3-ojo notaro biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

2.5       (duomenys neskelbtini) mirus motinai R. Š. pareiškėjas vienintelis rūpinasi aukščiau išvardintu nekilnojamuoju turtu bei kilnojamuoju turtu baldais, namų apyvokos daiktais ir kt.. Jis moku mokesčius, sumoku įmokas už paskolą kiekvieną mėnesį, prižiūriu namą, ūkinius pastatus ir žemę. Po mamos mirties jis faktiškai priėmė palikimą, pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybes teises į paveldimą turtą. Nuo 2019-06-20 iki dabar (2022 metų) pareiškėjas draudžia minėtą nekilnojamąjį turtą, kiekvieną mėnesį sumoka kredito įmokas, moka mokesčius už elektrą, faktiškai naudojasi žemės sklypu, prižiūri jį, rūpinasi, kad jame nesilankytų kiti asmenys, nedarytų žalos. Pjauna žolę, dirba kitus ūkinius darbus. Taip pat naudojasi ir gyvenamuoju namu ir kitais statiniais - ūkiniu pastatu, malkine, šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu savo pareiškimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

3.       2022 m. kovo 9 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriuo prašė sprendimą priimti Teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Dalyko pakeitimui neprieštaravo.

4.       2022 m. balandžio 12 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodo, kad A. Č. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir dėl dalyko pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2543- 1137/2022 atmestinas kaip nepagrįstas. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras įpareigotinas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti/atsisakyti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą nepilnametės G. Š. vardu išdavimo, taip siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaiko interesus. Nurodė, kad tiek pareiškėjas A. Č., tiek suinteresuotas asmuo - nepilnametė G. Š., terminą palikimui priimti/atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl svarbios priežasties, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys. Visi šie duomenys ir aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad terminas palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu praleistas dėl svarbios priežasties, dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujinimas CK 5.57 str.

5.       2022 m. gegužės 2 d. teisme buvo gautas G. Š. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo ji prašė pareiškimą vertinti teismo nuožiūrą. Nurodė, kad G. Š. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes tai jos mamos palikimas. Nurodė, kad prie pareiškimo pridėti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina aplinkybių, kad 2019 m. birželio 20 d.- 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas būdamas nepilnamečiu, atliko faktinius veiksmus kurie nekeltų abejonių dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

6.       2022 m. gegužės 23 d. teisme gautas VĮ Turto bankas atsiliepimas į pareikštą pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo A. Č. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavęs pranešimą apie galimą palikėjos A. Č. palikimo perėjimą valstybei. Taigi, VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos R. Š. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Č. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

7.       2022 m. gegužės 4 d. pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti, kad terminą R. Š. mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti pareiškėja G. Š. praleido dėl svarbių priežasčių ir j į pratęsti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) t. y. tuo metu kai mirė motina R. Š., pareiškėja G. S. gyveno su tėvu S. Š.. Pareiškėjai tuo metu buvo 12 metų ir pati priimti palikimo negalėjo. Nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gali tėvai, tačiau pareiškėjos tėvas S. Š., tuo metu būdamas atstovu pagal Įstatymą, neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo vaiko vardu, t. y. neužtikrino nepilnametės G. Š. paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Pati G. Š. neturėdama civilinio veiksnumo imtis veiksmų palikimui priimti negalėjo, be to būdama vaiku net ir nesupratusi, jog Įstatymo nustatytu terminu reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Vėlesniu metu taip susiklostė aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas S. Š. netinkamai vykdė tėvo pareigas. 2021-08-16 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. Š. nuo 2021-08-13 nustatyta laikinoji rūpyba. G. Š. globėju paskirtas Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras (buveinės adresas Vasario 16- osios g. 27-18. Panevėžys).

8.       Suinteresuotas asmuo A. Č. pateiktu atsiliepimu sutiko su pareiškėjos G. Š. pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo G. Š. yra jo sesuo. Ji yra gimusi 2007-05-22, todėl (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai R. Š. jai buvo 12 metų, o dabar jai yra beveik 15 metų, tačiau ir dabar ji yra nepilnametė. Tuo metu kai mirė motina R. Š., sesuo G. Š. gyveno su savo tėvu S. Š., kuris turėjo jos, tai yra nepilnamečio vaiko vardu, priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau S. Š., tuo metu būdamas atstovu pagal įstatymą, neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neužtikrino nepilnametės G. Š. paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Sutinka, kad pati G. Š. neturėdama civilinio veiksnumo imtis veiksmų palikimui priimti negalėjo bei nesuprato, jog įstatymo nustatytu terminu reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Jam yra žinoma, kad pareiškėjos tėvas S. Š. netinkamai vykdė tėvo pareigas, todėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu G. Š., likusiai be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir G. Š. globėju paskirtas Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras.

9.       Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija atsiliepimo į pareiškimus nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. ir G. Š. yra R. Š. mirusios (duomenys neskelbtini) vieninteliai vaikai. R. Š. išsituokė 2011 m. birželio 21 d. Mirties dieną jai priklausė šio sprendimo 1.1 – 1.7 p. nurodytas turtas, o jos vaikai buvo nepilnamečiai. Panevėžio apylinkės teismo 2020-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-718-956/2020 buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia R. Č., A. Č. atžvilgiu.

Dėl juridinė reikšmė turinčio fakto nustatymo

11.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

12.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

13.       Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14.       Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15.       Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

16.       Bylos duomenimis po R. Š. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, (pareiškėjas gyveno šiame turte su tėvu, tvarkė jo aplinką, prižiūrėjo, tėvui išsikėlus mokėjo mokesčius, paskolą ir būsto draudimą) rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentai, būsto draudimas ir paskolos mokėjimas) (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17.       Pagal CK

18.       Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po mamos R. Š. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

19.       Civilinio proceso kodekso 445 str

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

21.       CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

22.       CK

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

24.       Nurodytos aplinkybės, chronologinė įvykių seka, byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusios mamos turtą ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą (CPK 185 straipsnis), kad pareiškėja apie faktą, jog mamos palikimui priimti reikalinga atlikti papildomus veiksmus ilgą laiką nežinojo. Iki šiol G. Š. yra nepilnametė, dėl to akivaizdu, kad toks jaunas asmuo neturi gyvenimiškos patirties, kad suvoktų visas mamos mirties sukeltas teisines pasekmes. Mamos mirties dieną pareiškėja gyveno su tėvu S. Š., tuo metu ji buvo 12 metų. Jos tėvas pareigos priimti palikimą jos vardu neįgyvendino, o pati G. Š. tokio turto būdama nepilnamete priimti negali. Netinkamai vykdomas tėvo pareigas patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. G. Š. buvo nustatyta laikinoji globa. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėja dėl objektyvių priežasčių (itin jauno amžiaus ir netinkamo tėvo pareigų vykdymo) neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl šis terminas jai yra atnaujintinas.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), o pareiškėjos G. Š. globėjos R. L. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (53,76 Eur) valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio kredito unija, Panevėžio 3-ojo notarų biuro notaras Pavel Dobrynskij, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po mamos R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti šį paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Atnaujinti įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios mamos R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas           Vytautas Kalnius