Civilinė byla Nr. 3K-3-367/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

95.5; 123.8.

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. spalio 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo firmos Forthmill Limited kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo firmos Forthmill Limited ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakrijas“, trečiasis asmuo K. B., dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas firma Forthmill Limited 2005 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pagal šalių 2003 m. balandžio 4 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01 (toliau – Sutartis) atsakovas įsipareigojo užtikrinti naftos produktų realizavimą bei jų vertės ir gauto pelno dalies grąžinimą ieškovui; grąžinti ieškovui pristatytų naftos produktų vertę sutarties prieduose nurodytais terminais ir sąlygomis. Ieškovo teigimu, atsakovas savo prievolę įvykdė pavėluotai ir tik iš dalies, dėl pavėluoto įvykdymo atsakovas pagal sutarties 9.1 papunktį turi ieškovui sumokėti 0,15 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Anot ieškovo, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-152-45/05 yra patenkinęs jo ieškinį dėl pagrindinio įsiskolinimo, neišmokėto atlyginimo ir delspinigių priteisimo, tačiau minėtoje civilinėje byloje iš atsakovo priteisti delspinigiai nekompensuoja visų nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė Sutartį, nes nepagrįstai ir vienašališkai nutraukė atlyginimo mokėjimą, pažeidė Sutarties prieduose nustatytus pagrindinio įsiskolinimo ir atlyginimo mokėjimo terminus ir neteisėtai naudojo ieškovo pinigus savo verslo tikslais, dėl to ieškovui padaryta turtinė žala, kurią sudaro atsakovo iš neteisėtų veiksmų gauta turtinė nauda (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) ir ieškovo turto netekimas, susidaręs dėl JAV dolerio kurso kritimo. Ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovo naudą, gautą iš jo neteisėtų veiksmų vykdant Sutartį, ieškovo nuostoliais; 2) priteisti iš atsakovo 750 000 Lt nuostoliams atlyginti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino atsakovo naudą iš jo neteisėtų veiksmų, vykdant šalių pasirašytą 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, ieškovo nuostoliais; priteisė iš atsakovo ieškovui 750 000 Lt nuostoliams atlyginti; bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad šalys 2003 m. balandžio 4 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, kuria sutarė, kad sutelks visus savo finansinius, informacinius ir organizacinius išteklius, siekiant įgyvendinti bendrus projektus naftos produktų rinkoje. Sutarties 2.2 papunkčiu ieškovas įsipareigojo teikti naftos produktų tiekimo pasiūlymus, finansuoti pirkimą ir tiekti produktus, vadovaujantis atsakovo transportavimo instrukcija, o atsakovas – užtikrinti naftos produktų realizavimą, jų vertės ir gauto pelno grąžinimą. Kilus šalių ginčui dėl skolos grąžinimo pagal Sutartį, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu patenkino ieškovo įmonės Forthmill Limited ieškinį ir priteisė iš UAB „Pakrijas“ 93 008,54 JAV dolerio, 35 091,16 euro ir 123 785 Lt skolos, 49 047 JAV dolerius, 9633 eurus ir 33 979 Lt delspinigių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 5 d. nutartimi priteistą delspinigių sumą sumažino iki 6539,60 JAV dolerio, 36 375,56 euro ir 128 315,53 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 5.2 papunktį atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovui pristatytų naftos produktų vertę pinigais ir sąlygomis, kurios buvo aptartos ir suderintos Sutarties priede. Nurodęs, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir nustatytais terminais neatsiskaitydavo su ieškovu, teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieškovas būtų gavęs pajamas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartines prievoles. Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės negavo to pelno, kurio pagrįstai tikėjosi gauti pagal Sutartį, ir yra pagrindas pripažinti iš atsakovo neteisėtų veiksmų gautą naudą ieškovo nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Konstatavęs, kad šiuo atveju sunku nustatyti tikslų nuostolių dydį, teismas sutiko su tuo, kad ieškovas, apskaičiuodamas tokių nuostolių dydį, rėmėsi šalių pasirašytos Sutarties sąlygomis. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovas neįrodė, kokią naudą atsakovas turėjo laiku negražinęs piniginės skolos (CPK 178 straipsnis). Nustatydamas nuostolių dydį teismas rėmėsi ieškovo pateiktu UAB „Ober-Haus“ atliktu preliminariu rinkos vertės nustatymu, pagal kurį nustatyto vertinamo turto (patirtų nuostolių) rinkos vertė 2005 m. gegužės 1 d. buvo 750 000 Lt. Teismas nurodė, kad į šią sumą yra įskaityti ir ieškovo patirti nuostoliai, atsiradę dėl JAV dolerio nuvertėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o sprendimo dalį, kuria nutraukta byla dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu (iš dalies pakeistu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų) buvo nustatyta, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu pagal 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, ir ieškovui iš atsakovo priteistos netesybos. Taigi, kolegijos vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš esmės yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, prieštaravę šalių sudarytai sutarčiai, bei atsakovo kaltė. Kolegija nurodė, kad iš patikslinto ieškinio turinio ir iš suformuluotų reikalavimų matyti, jog reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje ieškovas iš esmės pareiškė CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu pagrindu, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas, naudodamas ieškovo lėšas, iš jų naudojimo realiai gavo naudos, taip pat įrodyti šios naudos dydį. Kolegija konstatavo, kad byloje pateikti ieškinio sumos apskaičiavimas ir pažyma apie degalinėje, esančioje Vilniuje, Verkių g. 52, 2003 metais parduotas prekes negali būti tinkamos ir pakankamos įrodinėjimo priemonės ieškovo reikalavimui dėl nuostolių, kuriuos, pasak ieškovo, sudaro atsakovo gauta nauda, atlyginimo pagrįsti. Kolegija pažymėjo, kad vienoje atsakovo degalinėje taikytas prekybos antkainis negali atspindėti atsakovo realiai gautos naudos, nes pinigų suma, gauta iš prekybos antkainio, nėra tapati atsakovo pelnui, gautam iš prekybos naftos produktais, be to, iš atsakovo pateiktų finansinės apskaitos dokumentų – 2003 m. gruodžio 31 d. bei 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitų – matyti, kad 2003 ir 2004 metais atsakovo ūkinė-komercinė veikla buvo nuostolinga. Kolegija konstatavo, kad ieškovo pateikta UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto išvada dėl patirtų nuostolių preliminarios rinkos vertės taip pat negali būti pripažįstama tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone, kuria gali būti nustatyta atsakovo nauda, gauta iš jo neteisėtų veiksmų, nes ji nėra informatyvi, joje nurodoma ne gautos naudos, kurią ieškovas prašo priteisti, o nuostolių vertė, be to, ši išvada negali būti prilyginta turto vertinimo ataskaitai, nes iš jos nėra aišku, ar vertintojai vadovavosi Vyriausybės patvirtinta metodika, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais, kokie nuostolių vertinimo metodai buvo taikomi, o išvados forma bei turinys neatitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašė priteisti negautų pajamų ir jų byloje neįrodinėjo, be to, atsakovo gauta nauda negali būti tapatinama su ieškovo negautomis pajamomis. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 6 539,60 JAV dolerio, 1284,40 euro ir 4530,53 Lt delspinigių, pažymėta, jog priteisiami delspinigiai įskaitytini į nuostolius, dėl kurių nagrinėjama kita civilinė byla. Kolegija konstatavo, kad toje civilinėje byloje ieškovui priteista delspinigių suma visiškai padengia jo nurodytą 16 725,73 Lt dėl valiutų nuvertėjimo patirtų nuostolių sumą.

 

III. Kasacinio skundo, atsiliepimo į kasacinį skundą

bei šalių kitų procesinių dokumentų teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas firma Forthmill Limited prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Kasatoriaus nuomone, tokio pobūdžio bylose, kuriose nagrinėjami CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu pareikšti reikalavimai, turėtų būti laikomasi atsakovo kaltės prezumpcijos doktrinos, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir dispozityvumo principų nuostatos ir teisė į teisminę gynybą taptų fikcija. Kasatoriaus nuomone, ieškinyje suformuluotas ieškinio pagrindas suponuoja ieškovui pareigą įrodyti, jog atsakovas, naudodamas ieškovo lėšas, kurias gavo pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir kurias turėjo grąžinti bei išmokėti ieškovui dalį gauto pelno, iš jų naudojimo realiai gavo naudos, taip pat įrodyti šios naudos dydį, o atsakovą įpareigoja įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti ir (arba) naudos iš šių veiksmų jis negavo, ir (arba) gauta nauda buvo kita nei nurodo ieškovas. Kasatorius pažymi, kad atsakovo pozicija ir įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimų pagrįstumą, nepateikimas teismui, apsiribojant tik ieškovo nurodytų aplinkybių kritika, negali būti laikoma sąžininga civilinių procesinių teisių išraiška ir vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu. Kasatoriaus manymu, teismas ex officio privalėjo reaguoti į šį pažeidimą.

2. Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 16 725,73 Lt dėl valiutų nuvertėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką ir išsamiai atskleidęs netesybų dvejopos teisinės prigimties turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Povilonis v. individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-376/2006; ir kt.). Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus teigimu, jam pasirinkus specialų savo teisių gynimo būdą, t. y. atsakovo gautos naudos (nepagrįsto praturtėjimo) priteisimą, netesybos neįskaitomos į negautų pajamų sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad priteista suma susidariusi dėl valiutų nuvertėjimo buvo grindžiama CK 6.36 straipsnio 5 dalimi ir priskaičiuota nuo prašomos priteisti nuostolių sumos, o ne nuo ankščiau  teismų priteistų sumų, todėl šios su valiutų kurso nuvertėjimu susijusios nuostolių sumos negalima sieti su anksčiau priteistomis netesybomis.

3. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, neanalizavo ir nevertino atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų bei argumentų ir dėl jų sprendime nepasisakė. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl apelianto argumentų ir motyvų, nurodytų apeliaciniame skunde, juos tyrė ir analizavo, o dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų ir argumentų nepasisakė. Tokia teismo pozicija, kasatoriaus nuomone, vertintina kaip šalių lygiateisiškumo, šalies teisės būti išklausytai, teismo nešališkumo, šalių rungtyniškumo ir kitų esminių teisinių principų pažeidimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Pakrijas“ prašo kasacinį procesą nutraukti, o jeigu teismas manys, kad kasacinis skundas gali būti nagrinėjamas, – kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinį skundą pateikė likviduotas ir išregistruotas juridinis asmuo, kuris negali turėti civilinio procesinio subjektiškumo pradėtame kasaciniame procese, todėl kasacinis procesas nutrauktinas. Anot atsakovo, jam 2008 m. kovo mėnesį tapo žinoma, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. Edinburgo laikraštyje buvo atspausdintas skelbimas, kuriame nurodyta, jog, remiantis 1985 m. kompanijų (bendrovių) akto 652A(5) straipsniu, ieškovo – firmos Forthmill Limited – pavadinimas buvo išbrauktas iš bendrovių sąrašo ir nuo šio pranešimo išspausdinimo dienos šios bendrovės veikla yra nutraukiama; skelbime taip pat nurodyta, jog iš bendrovių sąrašo firma Forthmill Limited išbraukta jos pačios prašymu. Atsakovo teigimu, Bendrovių registro tvarkytojas (Jungtinės Karalystės bendrovių rūmai) raštu patvirtino, kad firma Forthmill Limited yra likviduota ir išbraukta iš registro 2006 m. rugsėjo 13 d., paskelbiant apie tai laikraščio „Edinburgh Gazette“ 2006 m. rugsėjo 22 d. numeryje. Kadangi firma Forthmill Limited likviduota dar iki kasacinio skundo padavimo, tai neegzistuojančio juridinio asmens neteisėtai pradėtame kasaciniame procese procesinių teisių perėmimas yra negalimas.

2. Kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingo įrodinėjimo pareigos paskirstymo yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys proceso normoms. Anot atsakovo, netgi esant atsakovo kaltės prezumpcijai, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti kitas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.

3. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, neišsamiai aptarė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, yra deklaratyvūs, neteikiantys teisinio pagrindo naikinti apskųstą sprendimą (jo dalį). Atsakovo manymu, iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių yra akivaizdu, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, vertino visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgė į visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Roščin v. V. Percovskis, bylos Nr. 3K-3-218/2003). Atsakovo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje firma Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007, priteistos netesybos visiškai padengia kasatoriaus reikalaujamus atlyginti nuostolius dėl valiutų kurso pasikeitimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 16 d. nutartimi įpareigojo kasatoriaus firmos Forthmill Limited atstovus pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus apie atsakovo BUAB „Pakrijas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su firmos Forthmill Limited likvidavimu ir išregistravimu, taip pat rašytinius paaiškinimus ir įrodymus apie firmos Forthmill Limited teisių perėmimą, jeigu toks buvo.

R. S. pateiktu pareiškimu, kuriame jis įvardijamas kaip firmos Forthmill Limited teisių perėmėjas, prašo pakeisti esamą kasatorių – firmą Forthmill Limited – nauju kasatoriumi – teisių perėmėju R. S. Pareiškime nurodoma, kad firma Forthmill Limited 2006 m. rugsėjo 22 d. buvo likviduota ir išbraukta iš Škotijos bendrovių registro. Pareiškime pažymima, kad firma Forthmill Limited turėjo du nominalius vadovus – R. S., kuris veikė Škotijoje, bei A. Z., kuris veikė Lietuvos Respublikoje. R. S. teigimu, jis, būdamas vienintelis įmonės akcininkas, nutarė perimti visas firmos Forthmill Limited teises, o Lietuvos Respublikoje veikiantis įmonės vadovas A. Z. apie firmos veiklos pabaigą, jos išregistravimą ir jo, kaip vadovo, įgalinimų pasibaigimą nebuvo informuotas. Pareiškime pažymima, kad teisių perėmėjas R. S. patvirtino visus firmos Forthmill Limited vadovo A. Z. veiksmus ir mano, kad šio įgalioto asmens atlikti veiksmai laikytini teisėtais ir turi būti pripažinti kaip jo paties – R. S. – atlikti veiksmai, sukuriantys jam, kaip teisių perėmėjui, teises ir pareigas. Prie pareiškimo, be kita ko, pateikti 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo akto kopija anglų kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą, šiame dokumente nurodyta, kad Forthmill Limited perduoda R. S. jai grąžintiną UAB „Pakrijas“ skolą su visais nuostoliais ir susikaupusiomis arba galinčiomis susikaupti palūkanomis bei visas dabartines ir būsimas teises, nuosavybės teises ir interesus į šias sumas, suteikiant R. S. visus įgaliojimus išieškoti šias sumas iš UAB „Pakrijas“.

Atsiliepimu į kasatoriaus teisių perėmėju įvardyto asmens R. S. pareiškimą atsakovas prašo kasacinį procesą nutraukti, o jeigu teismas manys, kad kasacinis skundas gali būti nagrinėjamas – kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime akcentuojama, kad kasacinį skundą padavė likviduotas ir išregistruotas juridinis asmuo, kuris negali turėti civilinio procesinio subjektiškumo pradėtame kasaciniame procese, todėl kasacinis procesas nutrauktinas. Atsakovas nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo akto įrašas, jog R. S. yra valdybos pirmininkas, direktorius ir vienintelis akcininkas, neatitinka tikrovės, nes, kaip nurodyta Jungtinės Karalystės įmonių registro tvarkytojo 2008 m. gegužės 27 d. patvirtinime, firmos Forthmill Limited išregistravimo metu, t. y. 2006 m. rugsėjo 22 d., buvo du akcininkai: R. S. ir A. Z., kurie valdė po 50 proc. įmonės akcijų. Atsakovo nuomone, pateiktas 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo aktas, kaip rašytinis įrodymas, vertintinas kritiškai visų bylos aplinkybių kontekste, o reikalavimo perleidimo sandoris, kaip toks, yra neteisėtas ir negaliojantis. Atsakovas pažymi, kad reikalavimo perleidimo sandorį yra sudaręs su pačiu savimi firmos Forthmill Limited akcininkas R. S., kuris valdė tik pusę įmonės akcijų, į bylą nėra pateikti firmos Forthmill Limited įstatai, kurie nustatytų direktorių ir valdybos įgalinimus, tokių sandorių sudarymo galimybę ir t. t., taip pat nėra pateikti įrodymai, susiję su užsienio teisės taikymu, kad toks sandoris pagal jo sudarymo valstybės teisę yra galimas. Anot atsakovo, 1985 m. Bendrovės akte numatyta, jog likviduojamos įmonės turtas (taip pat ir turtinės teisės) tampa bona vacantia ir perduodamas į Karūnos iždą. Atsakovo nuomone, faktinės aplinkybės, jo nurodytos atsiliepime, leidžia teigti, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo aktas yra pasirašytas atgaline data.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl procesinio teisių perėmimo

 

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.

Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.

Iš kasaciniam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškęs ieškovas – firma Forthmill Limited – yra likviduotas ir išbrauktas iš registro 2006 m. rugsėjo 13 d., paskelbiant apie tai spaudoje 2006 m. rugsėjo 22 d. (T. 2, b. l. 156). Šis juridinis faktas įvyko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dar iki priimant teismo sprendimą. Be to, R. S., siekiantis įstoti į procesą kaip kasatoriaus – firmos Forthmill Limited – procesinis teisių perėmėjas, kasaciniam teismui pateikė duomenų ir apie tai, kad firma Forthmill Limited 2006 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki įmonės likvidavimo, perdavė jam – R. S. – įmonei grąžintiną UAB „Pakrijas“ skolą su visais nuostoliais, palūkanomis ir kt. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad R. S. pateiktas 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo aktas, kaip rašytinis įrodymas, vertintinas kritiškai visų bylos aplinkybių kontekste, o reikalavimo perleidimo sandoris, kaip toks, yra neteisėtas ir negaliojantis.

Likvidavus šalimi byloje buvusį juridinį asmenį, šios bylos atveju – ieškovą firmą Forthmill Limited, arba šiam perleidus turėtą reikalavimą atsiranda teisinis pagrindas ir pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto, 293 straipsnio 8 punkto ir kt. nuostatų taikymo. Nors CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškinama kaip įteisinanti tokį teisminį bylos nagrinėjimą, kai proceso šalimi dalyvauja likviduotas juridinis asmuo, be to, kaip teigia pareiškėjas R. S., dar ir perleidęs turėtą reikalavimą. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Pirmiau nurodyta CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto, 293 straipsnio 8 punkto ir kt. nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Šios bylos atveju tai turėjo būti atliekama pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo.

Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ginčą byloje iš esmės išsprendė, kai viena iš proceso šalių – ieškovas firma Forthmill Limited – buvo nustojęs egzistuoti, ir nusprendė dėl šio neegzistuojančio asmens teisių. Taigi buvo pažeistos proceso teisės normos ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui. Dėl to apskųsti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Atsižvelgdama į iškeltą ir spręstiną procesinio teisių perėmimo klausimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nuspręsti dėl kasacinio proceso nutraukimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Antanas Simniškis

 

 

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

 

 

Sigita Rudėnaitė