Civilinė byla Nr. 2S-2218-345/2018
Teisminio proceso numeris 2-68-3-10759-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.4.2.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-17182-558/2013 procesą, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
- 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 nutarta išieškoti iš A. C. Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 195 008,38 Eur, 142,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 11 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos išieškojimo, ir priverstinai parduoti iš varžytynių atsakovui nuosavybės teise priklausančius ir pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeistus nekilnojamuosius daiktus - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį (pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas - iki 5 proc. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2017 m. rugsėjo 8 d., todėl būtent tada pareiškėjui tapo žinomos naujos aplinkybės dėl nesąžiningų teismo sprendimų ir banko veiksmų. Kadangi šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant banko nesąžiningumą ir yra esminės teisingam šalių ginčo išsprendimui, procesas byloje turi būti atnaujintas. Pareiškėjo teigimu, delspinigiai 2012 m. birželio 8 d. buvo paskaičiuoti ne sudarytos galiojančios Būsto kredito sutarties pagrindu, papildomai priskaičiuoti delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo vėluojančios sumos, o ne nuo visos paskolos sumos, imant vėluojamų dienų skaičių (7) vietoje (30), ir imant proporcingai dienų skaičiui ir kredito ir palūkanų mažesnes sumas. Papildomai turėjo būti pridėti 9,20 Eur (5,86 Eur + 3,34 Eur), o ne 31 680,95 Eur. Tokiu būdu bankas ir antstolis pradėjo išieškojimo veiksmus, siekė didelės materialinės naudos, kas sąlygojo pareiškėjui didelės turtinės žalos atsiradimą (virš 195 084 Eur). Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tik dalyje dėl aplinkybių, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria sumažinta delspinigių ir palūkanų procentinė norma. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti prašymo pagrįstumo, todėl buvo pakankamas pagrindas procesą atnaujinti dėl visų pareiškėjo reikalavimų.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuri 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-2118-585/2018) palikta nepakeista, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pakeistas naujuoju suinteresuotu asmeniu „Swedbank“, AB.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, jos rezoliucinės dalies pirmą punktą išdėstant sekančiai: išieškoti iš A. C. Danske Bank A/S naudai skolą: 146 001,96 Eur negrąžinto kredito, 3 677,11 Eur nesumokėtų palūkanų, 13 471,12 Eur delspinigių, iš viso 163 150,19 Eur, 41,13 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 29 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Likusi nutarties dalis palikta nepakeista.
- Teismas nustatė, kad yra pagrindas remtis ,,Swedbank“, AB, pateiktais paskaičiavimais ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį. Pažymėjo, kad pareiškėjas atnaujinti procesą siekia dėl aplinkybių, nurodytų 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria pakeistos kredito sutarties sąlygos - sumažinta delspinigių ir palūkanų procentinė norma. Teismas, remdamasis šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, 2015 m. liepos 15 d. kasacinio teismo nutartimi, pažymėjo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dalyje dėl delspinigių ir palūkanų.
- Teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis Danske Bank A/S pateiktais paskaičiavimais, kuriuose ankstesnis kreditorius nurodė, kad pareiškėjo skolą sudarytų 146 259,68 Eur negrąžinto kredito dalis ir 8 089,66 Eur nesumokėtų palūkanų suma (šie dydžiai lieka nepakitę), o delspinigių suma sudaro 25 414,66 Eur, procesinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos sumokėjimo skaičiuojamos taikant 5 proc. palūkanų normą. Bendroje sumoje, pareiškėjas kreditoriui skolingas 179 764 Eur. Teismas pažymėjo, kad naujojo kreditoriaus AB ,,Swedbank“ paskaičiavimuose yra įvertintas ne tik delspinigių, bet ir palūkanų pasikeitimas ir tai labiau atitinka skolininko interesus. „Swedbank“, AB, nurodė, kad atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi sumažintą kredito sutartyje numatytą delspinigių ir palūkanų dydį, atitinkamai buvo perskaičiuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 priteistas skolos dydis, t. y. negrąžinta kredito dalis liko nepakitusi ir sudaro 146 001,96 Eur, perskaičiuotos palūkanos – 3677,11 Eur (vietoje 8 089,66 Eur), perskaičiuoti delspinigiai sudarė 13 471,12 Eur (vietoje 40 659,04 Eur); palūkanos perskaičiuotos nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Teismas sprendė, kad delspinigiai perskaičiuotini laikant, kad delspinigių norma yra 0,05 proc. ir jie paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį.
- Atskirojo skundo argumentai
- Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir patenkinti atskirojo skundo reikalavimus dėl žemiau nurodytų argumentų.
- Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje Nr. 2-17182-558/2013, nes pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė dar 2017 m. rugsėjo 14 d. Skundžiama nutartis priimta netinkamai nustačius teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes ir atmetus pagrįstus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus reikalavimus.
- Pareiškėjas, 2017 m. rugsėjo 9 d. gavęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį byloje Nr. e2A-25-590/2017, dar nežinojo ir neturėjo jokių naujų įrodymų, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės dėl neteisėtų banko veiksmų (veikimo) ir delspinigių skaičiavimo. Naujos esminės bylos aplinkybės paaiškėjo tik 2017 m. rugsėjo 21 d., gavus pranešimą iš Mano Creditinfo sistemos (ne iš banko), kad pareiškėjo skola sumažėjo 31 600,47 Eur suma, o ne apeliacinės instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo metu. Delspinigiai (ir skola) po teismo nutarties įsigaliojimo turėjo sumažėti tik 1 219,77 Eur suma. Procesas turėjo būti atnaujintas ne tik dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, bet visa apimtimi, turėjo būti nustatytos naujos esminės bylos faktinės aplinkybės, įvertinti nauji įrodymai bei patenkinti visi pareiškėjo reikalavimai.
- Nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nepanaikino 46 931,62 Eur skolos (delspinigių), atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neteisėtai 2012 m. birželio 8 d. banko paskaičiuotų delspinigių panaikinimo. Pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymas turėjo būti priimtas ir patenkintas pilna apimtimi.
- Nėra žinomas tikslus pareiškėjo skolos likutis, nes iš teisme gauto ,,Swedbank“, AB, pranešimo 2018-04-27 Nr. SR/18-10188 tapo aišku, kad vis dar nėra tinkamai įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis. Sumažinus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc. dydžio, banko neteisėtai paskaičiuoti delspinigiai (ir skola) turėjo sumažėti ne 31 600,47 Eur, bet 1 219,77 Eur suma. Delspinigiai 2012 m. birželio 8 d. buvo paskaičiuoti neteisėtai, ne sudarytos galiojančios Būsto kredito sutarties pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimu pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. 2012 m. birželio 8 d. papildomai priskaičiuoti delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo vėluojančios sumos, o ne nuo visos paskolos sumos. Teismas turėjo netesybas panaikinti arba sumažinti iki 0,02 procento, nes netesybos nėra skirtos vienai sutarties pusei pasipelnyti kitos pusės sąskaita ir jos negali būti neprotingai didelės.
- Pareiškėjas prašyme tinkamai įrodė banko neteisėtus veiksmus ir jam padarytą didelę žalą, kadangi delspinigiai apskaičiuoti neteisėtai. Delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo vėluojančios sumos, o ne nuo visos paskolos sumos, imant vėluojamų dienų skaičių (7) vietoje (30), ir imant proporcingai dienų skaičiui ir kredito ir palūkanų mažesnes sumas, t. y. tokiu atveju pagal sutarties sąlygas turėjo būti skaičiuojami delspinigiai nuo sumos, kur kredito suma turėjo būti 67,63 Eur (289,86 Eur/30x7), o palūkanų suma turėjo būti 36,98 Eur (158,50 Eur/30x7), o delspinigiai turėjo būti lygūs 5,86 Eur sumai (67,63 Eur + 36,98 Eur = 104,61 Eur x (7 x 0,08 procento už dieną). Be to, palūkanos turėjo būti perskaičiuotos ne nuo 2013 m. kovo 29 d., bet nuo 2012 m. birželio 8 d.
- Teismas nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad nėra pagrindo remtis Danske Bank A/S pateiktais paskaičiavimais. ,,Swedbank“, AB, atlikdamas paskaičiavimus rėmėsi neteisėtais ir neteisingais Danske Bank A/S pateiktais paskaičiavimais (skolos, palūkanų, delspinigių), be to, apskritai neaišku, kokiu pagrindu ir kodėl sumažėjo palūkanos, taip pat neaišku, ar teisingai perskaičiuoti delspinigiai už kreditą ir palūkanas, nes ,,Swedbank“, AB, nebuvo pateikta jokių skaičiavimų detalizavimo, be to negalėjo būti skaičiuojami ir delspinigiai nuo palūkanų. Pažymėjo, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos, o delspinigiai yra skaičiuojami nuo pradelstos mokėti sumos. Danske Bank A/S nutraukus su pareiškėju sudarytą kredito sutartį pagal šios kredito paskolos sąlygas mokėtina suma tapo visa kredito suma ir nuo jos turėjo būti skaičiuojamos palūkanos (ne delspinigiai).
- Bankai pateikė iš esmės klaidinančią ir tendencingą nepilną informaciją, ignoravo pareiškėjo pateiktas faktines bylos esmines aplinkybes ir įrodymus. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą turėjo būti priimtas pilna apimtimi, išnagrinėtas iš esmės, kadangi atitiko visus CPK 369 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teismas šioje byloje priėmė ne vieną neteisėtą ir naikintiną nutartį, tačiau pareiškėjo prašymų (skundų) vis dar nepanaikino, todėl pažeidė procesinius bylos nagrinėjimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes (jų visumą), kad nors buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, jam per 8 metus nepavyko įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėto banko veikimo (veiksmų) ir jo negalėjimo vykdyti tokios nesąžiningos būsto paskolos ir nesąžiningo bei neteisėto vienašališko paskolos nutraukimo.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
- Pareiškėjas A. C. kartu su atskiruoju skundu pateikė kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies, susitarimo dėl kreditavimo sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo bei sąskaitos išrašo kopijas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų ryšį su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, įvertinęs aplinkybę, jog tokie įrodymai pagal jų gavimo datą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus atsisako priimti ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ir pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, iškeltą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovaujamo Probleminių kreditų departamento projektų vadovo N. R., 2013-03-26 pakartotinį pareiškimą Nr. dnk1303442 dėl priverstinio skolos išieškojimo (žurnalo eilės Nr. CBP-10755). 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta išieškoti iš A. C. kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 146 259,68 Eur negrąžinto kredito, 8 089,66 Eur nesumokėtų palūkanų, 40 659,04 Eur delspinigių, iš viso: 195 008,38 Eur (apie 675 002,01 Lt), 142,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 11 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant palūkanas nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir priverstinai parduoti iš varžytynių atsakovui nuosavybės teise priklausančius ir pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeistus nekilnojamuosius daiktus - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį (pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
14. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nurodytomis 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos sumažinant delspinigių ir palūkanų procentinę normą. Pareiškėjo tvirtinimu, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo vėluojančios sumos, o ne nuo visos paskolos sumos. Be to, teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tik dalyje dėl aplinkybių, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria sumažinta delspinigių ir palūkanų procentinė norma, buvo pakankamas pagrindas procesą atnaujinti dėl visų reikalavimų.
15. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, todėl apelianto argumentai dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikto prašymo atnaujinti procesą atmestini, teismų sprendimai dėl minėto pareiškėjo prašymo byloje jau priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos 2018 m. gegužės 17 d. nutarties pagrįstumą bei teisėtumą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu argumentavimu proceso atnaujinimo klausimu skundžiamoje nutartyje dėl žemiau nurodytų motyvų.
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas atnaujinti procesą dalyje dėl delspinigių ir palūkanų reikalavimų, susijusių su teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje padarytomis išvadomis, apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo kitas nei prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes: nurodo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį gavęs 2017 m. rugsėjo 9 d. ir tuo metu dar neturėjęs duomenų apie neteisėtus banko veiksmus bei delspinigių skaičiavimą, pažymi, kad naujos aplinkybės paaiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimo apie skolos sumažėjimą iš Mano Creditinfo sistemos, o ne iš banko, gavimo. Darytina išvada, kad pareiškėjo pateikiamos prieštaringos aplinkybės dėl pagrindo procesui atnaujinti yra siejamos su, pareiškėjo manymu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytu palūkanų bei delspinigių dydžio po 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo pakeitimu. Priešingu atveju nėra aišku, kaip 2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimo gavimas, pareiškėjui tuo metu jau žinojus apie 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį (pareiškėjui ji įteikta 2017 m. rugsėjo 9 d.), daro įtaką minėtoje nutartyje nustatytų aplinkybių reikšmei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, tiek pranešimo iš Mano Creditinfo sistemos gavimas, pareiškėjui šių aplinkybių nepagrindus, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti procesą dalyje dėl delspinigių ir palūkanų reikalavimų, o ne visa apimtimi, vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Dėl tos pačios priežasties nesutiktina su apelianto argumentu, kad nutartis turi būti panaikinta arba pakeista dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nepanaikinta pareiškėjo 46 931,62 Eur skola, atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neteisėtai 2012 m. birželio 8 d. banko paskaičiuotų delspinigių panaikinimo. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodyta, kad įsiteisėjusi 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl delspinigių ir palūkanų sumažinimo, gali būti peržiūrėta CPK 366 straipsnyje 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo atliktą palūkanų ir delspinigių paskaičiavimą, pažymi, kad ginčo byloje dėl to, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos, o delspinigiai - nuo pradelstos mokėti sumos, nėra. Nesutiktina su apelianto atskirajame skunde pateiktais argumentais, kad nėra žinomas tikslus pareiškėjo įsiskolinimas, nes vis dar tinkamai neįvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, banko neteisėtai paskaičiuoti delspinigiai (ir skola) turėjo sumažėti ne 31 600,47 Eur, bet 1 219,77 Eur suma, o netesybos turėjo būti panaikintos arba sumažintos iki 0,02 procento. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo rėmimosi „Swedbank“, AB, pateiktu paskaičiavimu dėl delspinigių ir palūkanų dydžio pasikeitimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad „Swedbank“, AB, nepateikus skaičiavimų detalizacijos nėra aišku, ar delspinigiai ir palūkanos paskaičiuoti teisingai. Priešingai, - spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi „Swedbank“, AB, pateiktu paskaičiavimu, kadangi jame, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartį, buvo remtasi ir palūkanų dydžio pasikeitimu, kai tuo tarpu Danske Bank A/S pateiktuose paskaičiavimuose buvo perskaičiuotas tik delspinigių dydis. „Swedbank“, AB, pateikti paskaičiavimai atitinka tiek 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, tiek teisės aktų nuostatas bei pareiškėjo interesus, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu nėra. Duomenų, kad „Swedbank“, AB, pateikė netikslią ar klaidinančią informaciją, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra. Apelianto teiginiai dėl informacijos apie tikslų įsiskolinimą nežinojimo taip pat nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, be to, tai nepaneigia skundžiamoje nutartyje teismo atlikto delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo, o Danske Bank A/S nutraukus kredito sutartį, mokėtina suma tampa visa kredito suma ir nuo jos skaičiuojami delspinigiai.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
19. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės – pareiškimas dėl proceso atnaujinimo tenkintas ne tik dalyje dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia pareiškėjo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik pareiškėjo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Apelianto argumentai, kad jam per aštuonerius metus nepavyko įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų banko veiksmų ir pareiškėjo negalėjimo vykdyti, jo teigimu, nesąžiningos būsto paskolos ir vienašališko paskolos nutraukimo, skundžiamos nutarties neteisėtumo nepagrindžia. Priešingai, skundžiama teismo nutartis pagal „Swedbank“, AB, pateiktus paskaičiavimus sumažinus pareiškėjui mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydį, vertintina kaip apelianto interesams palankus teismo sprendimas. Manyti, kad paties apelianto besikeičianti pozicija ir argumentai dėl, jo teigimu, pažeidžiamų teisių ir interesų, teismui turėtų sudaryti pagrindą byloje esančius duomenis ir teismų priimtus procesinius sprendimus vertinti kitaip negu apibrėžia jų turinys, pagrindo nėra.
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo iš dalies tenkino pagrįstai.
21. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ginčijama nutartimi teismo nagrinėtų pareiškėjo argumentų nepasisako, nes jie nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
22. Įvertinus bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad jie nesudaro pagrindo ginčijamos nutarties pakeitimui ar panaikinimui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Henrichas Jaglinskis