Civilinė byla Nr. 2YT-7421-892/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18881-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.4.; 3.4.5.20.

(S)

Vilniaus REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys N. J., VĮ "Turto bankas", išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti bei išduoti I. J. teismo leidimą priimti jos palikimą nepilnamečio sūnaus A. J. vardu.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas A. J. yra miręs. (duomenys neskelbtini) atvykę prie sūnaus tėvo kapo, pareiškėja su sūnumi sužinojo, kad (duomenys neskelbtini)  mirė pareiškėjos anyta, sūnaus močiutė I. J.. Apie vaiko močiutės mirtį pareiškėja nebuvo informuota, nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti, jog ji mirė, į laidotuves pareiškėja su sūnumi nebuvo pakviesti ir jose nedalyvavo, glaudūs santykiai nebuvo palaikomi. Sūnaus močiutės mirties faktui patikrinti pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Registrų centrą. Pažymėjo, kad į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes apie anytos mirtį pareiškėjai nebuvo žinoma, be to, dėl teisinių žinių stokos pareiškėja nežinojo, kad sūnus pagal įstatymą yra antros eilės įpėdinis ir turi teisę į palikimą bei buvo nežinoma, kokia yra palikimo priėmimo procedūra. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai nėra žinoma, koks turtas sudaro palikimą, kadangi su palikėja ilgą laiką nebuvo bendrauta. Pareiškėjos žiniomis, palikėja turėjo butą Vilniuje, Fizikų g. 12-4, sodo namą Riešėje, kreditorių neturėjo. Nepilnamečio vaiko teisės priėmus palikimą nebus pažeistos, kadangi palikimo priėmimas kaip tik pagerintų vaiko padėtį, užtikrintų geresnį gyvenimo lygį.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 57-58).

3. Suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime nurodė neprieštaraujanti pareiškimo reikalavimams, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 74).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad Skyriaus nuomone, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų prioritetinę vaiko teisių apsaugą ir gynybą. Skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų po I. J. mirties likusį palikimą nepilnamečio A. J. vardu (b. l. 55).

5. Teismo posėdyje pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko A. J. močiutė I. J. (b. l. 4-6). Palikėja I. J. mirė būdama našle, turėjo du vaikus: suinteresuotą asmenį N. J. ir A. J., mirusį (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnamečio vaiko A. J. tėvas (b. l. 18). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja I. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), paliko dukrai N. J. (b. l. 64). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, palikėjai taip pat priklausė žemės sklypų, esančio Vilnius, Fizikų g. 14 ir Vilnius, Fizikų g. 12, dalys bei butas, esantis adresu Vilnius, Fizikų g. 12-4 (b. l. 25-52). Kito turto palikėja neturėjo. Iš teismo išreikalautų Antstolių informacinės sistemos registro, Hipotekos registro, Turto arešto aktų registro duomenų, palikėjos atžvilgiu vykdomųjų bylų nebuvo užvesta, duomenų apie palikėjos turtui taikytą areštą ar hipoteką nėra (b. l. 21, 22, 23).

7. Bylos duomenimis, po palikėjos I. J. mirties palikėjos antros eilės įpėdinis, t. y. anūkas A. J., per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei I. J. apie palikėjos mirtį ir galimą palikimą nebuvo žinoma iki 2021 m. birželio 6 d., pareiškėjai ir jos nepilnamečiam sūnui nuvykus į kapines.

8. Nepilnametis palikėjos I. J. anūkas A. J. yra palikėjos antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja I. J. yra nepilnamečio įpėdinio A. J. atstovė pagal įstatymą (LR CK 3.157 straipsnis).

Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobūdžio, bet pripažintinos pateisinamomis: pareiškėja ilgą laiką nebendravo su anyta ir giminaičiais iš buvusio vyro A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), pusės, apie anytos mirtį ir galimą palikimą sužinojo tik nuvykus aplankyti buvusio vyro kapo 2021 m. birželio 6 d., todėl nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Pažymėtina, kad iškart po sužinojimo apie palikėjos mirtį pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo nepilnamečio sūnaus vardu priėmimo (kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie palikėjos mirtį, kt.), pradėjo teisines procedūras. Ginčo ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl mirusiosios I. J. palikimo priėmimo nėra.

12. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, laiko, jog pareiškėja, esanti nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo močiutės mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

13. Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga).

14. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).

15. Kaip jau minėta, palikėjos turtą sudaro žemės sklypų dalys bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie palikėjos turimus kreditorius, kad palikėjos vardu yra vykdomi išieškojimai, ar kad palikėjos vardu buvo įregistruoti areštai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog tik dalis įsipareigojimų yra išviešinama, visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tinkama praktika pripažįsta leidimo priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą išdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35). Todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas išduoda leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. J. mirties nepilnamečio vaiko A. J. vardu pagal turo apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nustatyti pareiškėjai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos palikimui priimti.

Leisti pareiškėjai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjai, kad ji privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėja sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė