Civilinė byla Nr. e2-537-1112/2025
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01366-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 8 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,
sekretoriaujant Karolinai Butkienei,
dalyvaujant ieškovei D. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui,
atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms pirmininkei A. B. ir advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskleistų, paskelbtų tikrovės neatitinkančių duomenų, teiginių, žeminančių garbę ir orumą pripažinimo, įpareigojimų atsiprašyti, paskelbti tokių duomenų paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 d. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai, o būtent: „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 Eur, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“ „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“ „prašome atsiliepti nuo D. Š. nukentėjusius asmenis“, „taip pat labai prašome atsiliepti ir tų, kurie nukentėjo nuo jos dukters A.“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „Ieškome asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų daugintojos iš Tauragės D. Š.“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“, „M. pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės D. Š. garbę ir orumą; pripažinti, kad 2024 m. balandžio 8 d., 08:46 val. socialiniame tinkle „Messenger“ skelbti atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti vieši, tyčiniai ir melagingi teiginiai, o būtent: „aš esu M.. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus — jos vaikus. Nuo gimimo mačiau tik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo — tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai išsigandęs“, daugintoja D. Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi M. ir dar begalę gyvūnų“, gyvūnų luošintoja Š.“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės D. Š. garbę ir orumą; pripažinti, kad 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Messenger“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai: „VMVT patikrinimas, skundas nepasitvirtino“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „Tai yra D. Š. patirtis“, „net ir šiandien patikrinimą atlikę inspektoriai liko priblokšti, kad dar ji savo garbę eina ginti. Kokią garbę?“ „ar einame į kovą paruošęs jai didelių staigmenų?“ „be jūsų mes niekas. Ir jeigu manote, kad visi turi gauti tai, ko nusipelnę, labai Jūsų prašome padėkite“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės D. Š. garbę ir orumą; pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 dienomis, 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti daugkartiniai teiginiai: „D. Š. yra daugintoja“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės D. Š. garbę ir orumą; įpareigoti atsakovę asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės D. Š., paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę D. Š., kurie žemina jos garbę ir orumą; priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė D. Š., vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 62ĮV-329 „Dėl veterinarijos kontrolės subjekto patvirtinimo“ vykdo teisėtą šunų veisimo veiklą. 2021 m. rugsėjo 16 d. įregistruojamas D. Š. veislynas, kurio veikla bus vykdoma (duomenys neskelbtini) sav. 2023 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl šuns B., šokoladinės spalvos labradoro veislės be kilmės dokumentų, atvesto 2023 m. liepos 20 d., jam įterpta mikroschema. 2024 m. gegužės 16 d. VšĮ „Fontibus“ išduotame medicininiame dokumente, kuriame nurodoma, jog šuniukui 2023 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. spalio 21 d. atliktos vakcinacijos, buvo įvertinta gyvūno (augintinio) sveikatos būklė – šuo buvo sveikas. Šiam šuniukui B. parduoti ieškovė D. Š. įdėjo skelbimą į „Skelbiu.lt“ pardavimų portalą. Po kurio laiko ieškovei paskambino moteris, pasiteiravo apie šuniuką, buvo paaiškinta, kad tai mišrūnas. 2023 m. spalio 25 d ieškovė D. Š. pardavė šuniuką gyvūną (augintinį). Pirkėja maždaug apie 15-16 val. atvyko į ieškovės D. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šuniuką perėmusi savininkė apžiūrėjo norimą įsigyti gyvūną, matė jo gyvenamąją vietą, gavo išsamius atsakymus apie šuniuko sveikatą, jau turimus įgūdžius, šuns skiepus, susipažino su teismui teikiamais gyvūno dokumentais. 2024 m. lapkričio 24 d šuniuką perėmusi savininkė paskambino ieškovei D. Š. ir pareiškė kad šuo serga, „įdomiai vaikšto kojomis“. Ieškovė sutiko pasiimti gyvūną atgal, grąžinti gautus 200 Eur. Apie tai 2024 m. lapkričio 24 d. ieškovė informavo šuns savininkę ir telefonu, ir žinute. Po kurio laiko paaiškėjo, kad galimai šis šuniukas B. atsidūrė asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, o tada prasidėjo neteisingos, neigiamos, neatitinkančios tikrovės informacijos skleidimas viešojoje skaitmeninėje erdvėje. Siekiant įrodyti teismui ir atsakovei, jog ieškovė yra be pagrindo šmeižiama, apie ją viešai skelbiama tikrovės neatitinkanti, ieškovės garbę ir orumą žeminanti informacija, šuniuko tėvai L. ir L. buvo patikrinti pas specialistą, kurie patvirtino, kad abu tėvai displazija neserga. Atsakovės asociacijos “ (duomenys neskelbtini)“ iniciatyva viešai buvo skelbiama ir meluojama, kad gyvūnas buvo laikomas baisiomis sąlygomis, tvarte, neprižiūrėtas, parduotas žinant, kad yra nesveikas. Atsakovės veiksmai akivaizdžiai pakenkė ieškovės teisėtai veiklai ir jos įvaizdžiui. Atsakovė asociacija „(duomenys neskelbtini)“ visai atvirai, be jokių įrodymų teigia, kad šuniukas B. serga displazija, visaip šmeižia ir koneveikia ieškovę, nuteikinėja skaitovus prieš ieškovę. Atsakovė kentė ir iki šiol kenčia nepagrįstus įtarinėjimus, apkalbas, įžeidinėjimus, pažeminimą. Ieškovė apie šuniuko B. ligą nežinojo, parduodama šuniuką tyčia tokios informacijos nenuslėpė, pirkėjai siūlė grąžinti šuniuką atgal, tačiau nebuvo išgirsta. 2024 m. kovo 15-26 d. atsakovė vėl pradėjo sistemingai atakuoti ir skleisti melą, šmeižtą. Socialiniame tinkle 2024 m. balandžio 8 d. „Messenger“ atsirado atsakovės vieši, tyčiniai ir melagingi teiginiai, kurie yra grynas melas, šmeižtas ir netiesa, šis „intriguojantis“ rašinys ir tekstas yra tik atsakovės tyčiniai išsigalvojimai, skaitytojų, sekėjų apgaulė ir lengvų pinigų siekimas prisidengiant šuniuko M. nenustatyta liga. Šiose diskusijose skelbiama konkreti ieškovės informacija, duomenys, nupaveiksluoti kiti skelbimai, išsakoma išgalvota nuomonė apie ieškovę, skundžiamasi, kad ieškovė ginasi, prašoma pinigų, prašoma viešinti šią neteisingą informaciją, priešinami skaitytojai, keliamos melo versijos.
2024 m. balandžio 9 d., tikėtina, atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pastangomis „Tauragės kurjeryje“ pasirodė straipsnis „Naujas dūris gyvūnų veisėjams – kol bus pirkėjų, bus ir pardavėjų“. Ieškovė nereiškia pretenzijų nei laikraščiui „Tauragės kurjeris“, nei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – ir VMVT). Atsakovė nesidrovi ieškovę viešai, tyčia įžeidinėti, žeminti ir visur vadina „daugintoja“. 2024 m. birželio 19 d. ieškovės D. Š. namuose vėl buvo atliekamas neplaninis patikrinimas dėl informacijos, kurią inicijavo ir melagingai pateikė atsakovė. 2024 m. birželio 19 d. surašytame gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo akte nurodyta, kad ūkio objektas įvertintas ir atitinka gyvūnų gerovės ir sveikatingumo, ženklinimo kontrolės reikalavimus. Atsakovės piktybiškai, sistemingai ir plačiai skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios, ieškovę šmeižiantys teiginiai gadina ieškovės gerą vardą ir gerą reputaciją, o viešai paskleisti duomenys apie ieškovę kelia didelį ažiotažą, šokiruoja skaitytojus. Atsakovė kreipėsi į policiją ir 2024 m. balandžio 15 d. siekdama draugiškai ir taikiai išspręsti šią problemą, ieškovė atsakovei pateikė pretenziją. Nors neteisėtais atsakovės asociacijos “ (duomenys neskelbtini)“ veiksmais ieškovė D. Š. formaliai patyrė turtinę žalą, tačiau jos neskaičiavo, nevertino ir turtinės žalos iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė kentė ir iki šiol kenčia nepagrįstus įtarinėjimus, apkalbas, įžeidinėjimus, pažeminimą. Perskaičiusi atsakovės asociacijos “ (duomenys neskelbtini)“ žeidžiančius ir neteisingus vertinimus, ieškovė labai susinervino, ženkliai pablogėjo sveikata, gėrė vaistus (valerijono lašai, „Rameval“, „Lilandor“, „Persen“ ir kt.), pradėjo naktimis kankinti nemiga, padidėjo galvos skausmai, pakilo kraujo spaudimas, atsirado baimės, netikrumo jausmas. Ieškovė patyrė psichologinę traumą, su ja gyvena iki šiol, prarado savo savivertę, pasitikėjimą savimi, atsirado kaltės jausmas, bendravimo su žmonėmis baimė. Į gydytojus ieškovė nesikreipė, gydėsi savarankiškai. Sveikatos nesuteikė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas, kurio metu jokių esminių pažeidimų nenustatyta, o nežymūs rasti trūkumai pašalinti nedelsiant. Jau geras mėnuo kaip visiškai sustojo domėjimasis ieškovės auginamais gyvūnais, pirkimas. Neturtinę žalą ieškovė D. Š. įvertino 1000 Eur.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad I. J. įsigijo iš ieškovės šunį. Vėliau bendravo su specialistais ir sužinojo apie gyvūno sveikatos būklę. Kadangi tokiomis ligomis sergančio šuns gydyti neturėjo pakankamų finansinių galimybių, atsakovė priėmė šunį savo globon dar 2024 m. kovo 15 d. Nuo to laiko gyvūnui augintiniui buvo suteiktas vardas M.. Aplinkybę, kad gyvūnas serga displazija, atsakovei patvirtino ne tik gyvūno pirkėja, tačiau ir veterinarijos gydytojai. 2024 m. balandžio mėnesį atsakovė su veterinarijos klinika „8 drambliai“ sutarė dėl gyvūno operacijos, ji buvo atlikta. 2024 m. gegužės 20 d., gyvūnas buvo perduotas naujo savininko globon, kuri iki šiol rūpinasi M. reabilitacija. Atsakovė neginčija to, kad yra paskelbusi „Facebook“ įrašų, tam tikrais aspektais susijusių su ieškove. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovės paskelbti įrašai atitinka žinios, ar išsakytos nuomonės sąvoką Atsakovės teiginys, jog M. (B.) buvo parduotas už 200,00 Eur sumą, atitinka tikrovę – faktą, tai patvirtina ir ieškinyje nurodytos aplinkybės. Įraše matomą frazę „garsioji Tauragės rajono daugintoja“ atsakovė vartojo ne siekdama pažeminti ieškovės garbę ar orumą, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau, priešingai – susipažinusi su viešai prieinama informacija, visuomenės informavimo priemonių, žurnalistų išleistomis publikacijomis ir straipsniais, o taip pat ir žinodama apie ieškovės atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. A13.-199-799/2021). Buvo plačiai paskalbta apie įvykį, kai iš ieškovės buvo paimtas ne vienas žiauriomis sąlygomis laikytas gyvūnas augintinis. Lietuvių kalbos žodyne pateikiama veiksmažodžio „dauginti“ sąvoka aiškinama kaip kiekio didinimas, gausinimas. Sąvoka „garsioji <...> daugintoja“ atsakovės vartojama apie prieš kelis metus vykusius praeities įvykius, plačiau nepasisakant, ar ieškovė yra „daugintoja“ ir dabar; pagrinde šis atsakovės išsireiškimas ir vartojama frazė „garsioji“ siejama su išimtinai plačiai visuomenėje nuskambėjusiais įvykiais. Atsakovė, įrodinėdama ir tai, jog socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtuose įrašuose nurodyti teiginiai nėra melagingi, teikia atskirų veterinarijos klinikų pateiktus medicininius dokumentus. Atsakovė, paskelbtame įraše nurodžiusi „<...> faktas, kad pardavė, žinodama, kad gyvūnas nesveikas <...>“, rėmėsi specialistų, veterinarijos gydytojų išvadomis, kuriose konstatuota M. (B.) genetiškai paveldima displazija, apie kurią ieškovė negalėjo nežinoti, iki pardavimo pati auginusi šuniuką, jeigu šuo buvo kliniškai ištirtas. Ši atsakovės frazė buvo nukreipta į objektyviai egzistuojantį faktą ir neturėjo nieko bendra su ieškovės asmeniu. Į asociaciją yra kreipęsis ne vienas asmuo, turėjęs nusiskundimų dėl iš ieškovės įsigytų labradorų mišrūnų sveikatos būklės.
Nurodė, kad ir kiti asmenys rašė apie ieškovės veiklą, tačiau visų kitų asmenų nuomonė, pasidalintos žinios apie ieškovę ar kritika ieškovės atžvilgiu, jos garbės ir orumo nepažemino, o atsakovės įrašai pažemino. Teismui kvalifikavus atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintuose įrašuose išsakytus teiginius kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Paskelbtame įraše dėl M. įsigijimo sąlygų atsakovė nurodė tai, ką sužinojo iš M. (B.) įsigijusios pirkėjos. Apie tai, kokiomis sąlygomis įsigijo labradorą mišrūną M. (B.), pirkėja informavo ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokio pobūdžio straipsnių visuomenės informavimo priemonėse apie ieškovę yra ne vienas, tačiau nė vieno iš šių straipsnių ieškovė neginčijo ir neprašė paneigti, t. y. paskleistų faktų apie praeityje vykdytą veiklą, laikytus gyvūnus, jų laikymo sąlygas, teisminį procesą ieškovė nevertina kaip melagingų ar klaidinančių. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalintuose įrašuose nurodytų frazių, kiek tai susiję su ieškovės anksčiau atliktais veiksmais (vykdyta veikla), gyvūno augintinio M. (B.) sveikatos būkle ir kitų anksčiau ieškovės laikytų gyvūnų laikymo sąlygomis, sveikatos būkle, nėra pagrindo traktuoti bei pripažinti kaip tikrovės neatitinkančios žinios, žeminančios ieškovės garbę ir orumą. Dėl to šie ieškovės reikalavimai turi būti atmesti. Atitinkamai, turėtų būti atmesti ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo paskelbti įrašuose nurodytų frazių paneigimą, atsiprašyti ieškovės, pašalinti nurodytus įrašus. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kaip jos neturtinė žala susidarė ar kaip ji atsirado, kokiu priežastiniu ryšiu ši žala yra siejama su atsakovės tariamai neteisėtais veiksmais, kurie jai sukėlė žalą. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėja, ieškinyje nedetalizavo, neišskirstė, kokiomis dalimis ir apimtimi žala ieškovės buvo patirta. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Teismo posėdžio metu ieškovė D. Š. paaiškino, kad yra šmeižiama dėl šuns, kurį iš jos pirko. Po mėnesio jai paskambino, pasakė, kad šuo sunkiai vaikšto, ji siūlė grąžinti šunį ir pirkėjai grąžinti pinigus, bet daugiau nieko iš jos nesulaukė. Nurodė, kad vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, turi teisę vykdyti veisimo veiklą. Mano, kad visi teiginiai pateikti kaip žinia ir laukiama sekėjų pritarimo. Teiginiai apie pardavimą žemina jos garbę, nes pirkėja atvažiavo į namus, šuniukai buvo aptverti dideliame plote, jie lakstė, truputį lynojo, bet atvažiavo į namus ir susirašė sutartį kambaryje. Šuo yra labradoras, jo abu tėvai labradorai, neturi kilmės dokumentų, vadinami labradoro mišrūnai. Gyvūno pase rašoma, kad mišrūnas, o paprastoje kortelėje – labradoro retriveris. Šuniuką buvo apžiūrėjęs veterinaras, buvo skiepytas. Ją žeidžia, kad kituose teiginiuose ją vadina daugintoja, gyvūnų kankintoja. Nurodė, kad ligotų gyvūnų neparduoda. Jeigu žmonėms kas negerai, nukentėjo, turi kreiptis į ją, o ne viešinti per „Facebook“, ieškoti nukentėjusių. Rašo ir apie jos dukrą. Šia veikla taip pat užsiima jos dukra, bet daugiau niekas iš šeimos. Sūnus tuo neužsiima, taip tik buvo nurodžiusi taip tikrintojams, nes bijojo išeiti į lauką. Ji yra veisėja, taip nurodyta leidime, o daugintoja vadina siekiant pažeminti. Daugintojai yra tie, kurie veikia neturėdami dokumentų, leidimo, tai yra negerai. Jos veiklą atvažiuoja patikrinti, reikia vykdyti apskaitą, ribojimų, kokie gyvūnai gali būti veisiami, nėra. Jos veikla apima tik mišrūnų veisimą. Visur rašo jos pavardę, todėl kituose teiginiuose rašo apie ją, nors ir pavardės nenurodo. Rašo melagystes, kad pirko iš tvarto, buvo murzinas, rašė, kad nuvežė kažkur, nesakė adreso. Šuniuką paėmė, kai buvo šviesu, šiek tiek lijo, šuo buvo lauke, todėl buvo purvinos kojytės. Namuose nebuvo tuo metu elektros, jei būtų tamsu, nebūtų galėję pasirašyti sutarties. Šuns ji neluošino, pardavė sveiką. Neįsivaizduoja, kaip liga galėjo atsirasti, bet jei atsirado, ji pirkėjai siūlė šunį grąžinti. Niekas nėra šunų grąžinę. Ją žeidžia, kad atsakovė viską viešina, kiti žmonės rašo paskui žinutes, dėl jos atlieka patikrinimus. Netiesa, kad iš jos paimti gyvūnai buvo ligoniai, buvo paimti, nes ji neturėjo leidimo vykdyti veiklą. Buvo visko prirašyta, kad galėtų paimti gyvūnus. Jai buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes neturėjo leidimo veiklai. Atsakovė viešina, kad daugiau žmonių susirinktų ir dar jiems pinigų pervestų. Ji nepriklauso veisėjų organizacijoms. Prieš gyvūnų sukergimą tėvų sveikata tikrinta nebuvo. Jai priklausė M. mama, dabar nebeturi, ji perleista dukrai. Parduodamam šuniukui nepriklauso jokių tyrimų daryti, daryti nebuvo, buvo skiepytas du kartus, veterinaras apžiūrėjo prieš skiepijant. Neturtinės žalos prašo, nes jai kainavo daug sveikatos ir nervų, sirgo depresija, turėjo nuostolių, nes šuniukus turėjo parduoti pigiau. Į „Tauragės kurjeris“ dėl paneigimo nesikreipė, bet jie nevadino jos daugintoja.
D. Š. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šis atvejis ją sukrėtė, per 8 darbo metus tokio atvejo nematė, veterinarijos klinika Klaipėdoje negalėjo padėti, įspėjo, kad reikės vežti į Kauną arba į Vilnių. Šiuo metu šuns vardas M., taip jį priregistravo naujieji savininkai. Gyvūnas gydytas iš asociacijos lėšų. Jie išlaikomi iš suaukotų lėšų. Su ja susisiekė klinika dėl šuns, kurio situacija sudėtinga, brangiai kainuos gydymas. Ji sutiko perimti gyvūną ir bandyti jam padėti. Parsivežė gyvūną ir pamatė, kad gyvūnas visiškai luošas, paėjęs 3 - 4 metrus jau jisai guldavosi ilsėtis, pavargdavo. Padarė kompiuterinę tomografiją, atliko visus reikiamus tyrimus, patvirtino, kad yra įgimta liga, vėliau atlikus tyrimus patvirtino dvi genetiškai paveldimas ligas, tai yra sunkaus laipsnio displazija ir dešiniojo klubo visiškas išnirimas. Bendravo su veterinarijos klinikomis Kaune ir Vilniuje, operacijos kaina buvo didelė, gyvūnui padės gyventi geriau, bet liga nėra visiškai išgydoma, jam reikalinga priežiūra ir reabilitacija. Šiuo metu asociacijos paskyra turi apie 43000 sekėjų, prieš tai buvo mažiau, gal 1000 sekėjų, jų skaičius auga. Ginčo įrašus galėjo matyti visi žmonės, ne tik sekėjai. Ji dalyvavo paimant gyvūnus iš ieškovės 2023 metais, dalyvavo ir kitose vietose daugyklų skandaluose. Kaip gyvūnų globėja, yra įsipareigojusi ir jaučia pareigą būti gyvūnų balsu, šviesti visuomenę, kad mažėtų paklausa. Lietuvos kinologijų draugijos vaizdo įraše paaiškinta, kaip atskirti daugintoją nuo veisėjo. Daugintojui neprivaloma daryti elementarių kraujo tyrimų, nors tokius atlieka ir daug kartų geriau gyvūnais rūpinasi gyvūnų prieglaudoje. Mano, kad šunį norėjo susigrąžinti, kad ši jautri istorija nebūtų paviešinta. Nurodant pirkimo sąlygas ji suklydo dėl to, kad nedavė pardavėja adreso, buvo komunikacijos su pirkėja klaida, kitame pranešime papildė, kad pirktas iš tvarto. Jos nuomone ir veterinarai tai patvirtino, kad žmogus, kuris dirba su gyvūnais iškart pamatys, kad gyvūnas turi problemų su kojomis, be to, pardavė labai pigiai. Ji analizavo ieškovės skelbimus. Pagal ieškovės skelbimus ji daugina labradorą su pudeliu pagal iš Amerikos atėjusias veisles, bando kažką išrasti, atlieka bandymus. Jai žmonės pradėjo siųsti ir viską rodyti. Jos tikslas yra ne pažeminti, ne sumenkinti, o viešinti, šviesti žmones, kad mažėtų paklausa pirkti gyvūnus iš veisėjų tik su veterinarinio numerio patvirtinimais, o pirkti gyvūnus iš tikrų veisėjų, kurie atsakingai pardavinėja gyvūnus, bet kas ir bet kada atvažiavęs jo tikrai nenusipirks. Įrašai buvo pagrįsti praeitimi, kurią matė, skaitė laikraščiuose, iš žmonių, kurie atsiuntė vaizdines medžiagas, nuotraukas. Apie tai, kad jos dukra verčiasi ta pačia veikla sužinojo iš savanorių, kurie padėjo gelbėjant gyvūnus, o apie sūnų ieškovė pati nurodė tarnyboms, kad tai buvo jo šunys. Populiacijos didinimas yra dauginimas, jos nuomone, ar pavadinsi dauginimu, ar veisimu, tai yra vienas ir tas pats, sinonimai. Daugintojas, jos nuomone, nededa daug pastangų pasirūpinti gyvūno sveikata, o veisėjas įdeda širdį, kad pasirūpintų gyvūno sveikata ir tinkamo šeimininko paieška. Išsireiškimas „dvasios ubagė“ buvo griežtesnė kritika. Ji dirba, laiko, slaugo, gelbėja, kartais ir naktimis, visokius kreivus, sulūžusius, sutrankytus, sulaužytus gyvūnus, o kiti tuos gyvūnus paleidžia į pasaulį. Mano, kad toks išsireiškimas negali įžeisti. Kitus teiginius, istoriją parašė gavusi duomenis iš šuns pirkėjos. Apie gyvūnų suluošinimą, vaikščiojančius lavonus parašė remdamasi M. istorija ir praeities įvykiais, kai gyvūnai buvo iš ieškovės konfiskuoti, jie buvo laikomi išmatose, tokiose sąlygose, kad gyvūnams grėsė žūtis. Apie tai buvo parašyta spaudoje. Kai buvo patikrinimas pas juos prieglaudoje, jie įsikalbėjo su veterinarijos tarnybos atstovais, kurie pasakė, kokią dar garbę šitas žmogus sako gali ginti. Savo sekėjų klausė nuomonės, ar turėtų kauptis kovai, ar atsiprašyti prieš neteisybę. Situaciją vertina kaip neteisybę, nes nieko neprikūrė, neprigalvojo, nesiekė apšmeižti ar pažeminti, tik norėjo perduoti žinią visuomenei. Į jos kreipimąsi atsiliepė daug žmonių, įskaitant su augintinių displazijos atvejais, bet žmonės nenorėjo perduoti medžiagos teismui. Kai kurie nurodė, kad pardavėja nesakydavo adreso, atveždavo tiesiog į miestą, susitardavo kur susitikti, rodė, kad susirašinėjo iš netikros anketos, kur nurodyta kita pavardė. Jos nuomone, reguliavimas nėra sutvarkytas, suteikia veterinarinį numerį, bet neįpareigoja net kraujo tyrimo atlikti, inspektoriai patys pripažino, kad visų nebesugaudo.
Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodė, kad asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra gyvūnų globėja, vienas iš uždavinių yra viešinti savo veiklą, viešinti, kas yra daroma, viešinti apie gyvūnus, kuriuos globojo asociacija.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 62ĮV-329 „Dėl veterinarinės kontrolės subjekto patvirtinimo“ įregistruotas D. Š. veislynas, kurio veikla bus vykdoma (duomenys neskelbtini), kaip gyvūnų augintinių veisėja ir suteiktas veterinarinio įregistravimo numerį LT-77-77-067 (Šunų veisimas gyvenamosiose patalpose).
Iš 2024 m. kovo 21 d. Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų patikrinimo akto turinio matyti, kad patikrinimo metu ieškovė turėjo 6 veisiamas pateles, 7 auginamas veisimui, 1 patinėlis, 13 jauniklių. Gyvūnų veislės – mišrūnai.
Pagal į bylą pateiktus duomenis asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra labdaros ir paramos teikėja ir labdaros gavėja, kurios veiklos tikslai, be kitų, yra šviesti visuomenę gyvūnų gerovės klausimais, dalyvauti visuomeninėse programose bei konsultuoti beglobių gyvūnų gelbėjimo ir priežiūros klausimais, viešinti žiauraus elgesio su gyvūnais faktus, siekiant, kad asmenys pažeidžiantys gyvūnų laikymo ir naudojimo įstatymą, neliktų nenubausti.
2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Facebook“ asociacija „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė viešai įrašus, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje. Pagal atsakovės atstovus nurodytus duomenis, asociacija įrašų paskelbimo metu turėjo apie 1000 sekėjų, tačiau įrašus galėjo matyti visi asmenys, t. y. neapibrėžtas asmenų ratas.
Dėl garbės ir orumo gynimo
Ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės 2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. paskelbtuose įrašuose, nurodytuose ieškovės reikalavimuose, paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą.
Asmens garbė ir orumas yra teisės ginamos asmeninės neturtinės vertybės. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).
Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi, atsakovės paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiama subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimas teismo tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 20436/02 Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad asmens reputacija gali būti pažeista tuo atveju, jeigu saviraiškos būdas yra nesąžiningas ir neturi objektyvaus pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015). Žeminimo samprata yra vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT yra konstatavęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą.
Šiuo atveju ginčas kilo dėl asociacijos, kurios pagrindiniai tikslai yra šviesti visuomenę ir prižiūrėti beglobius gyvūnus, išsakytų teiginių apie gyvūnų veisimo veiklą vykdantį asmenį. Teismo vertinimu, gyvūnų gerovės užtikrinimo klausimai yra aktuali visuomenei tema. Gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovės ir teisių apsauga įtvirtinta teisės aktuose ir pripažįstama, kad beglobių ir bepriežiūrių gyvūnų problema, žiaurus elgesys su gyvūnais, netinkamas veisimas, gyvūnų globos organizacijų veikla ir socialinės akcijos yra vieni iš probleminių klausimų, keliančių grėsmę gyvūnų gerovei ir teisėms. Iš įrašų turinio matyti, kad atsakovės veikla ir jos padaryti įrašai, susiję su ieškove yra tik apie ieškovės vykdomą veiklą, todėl teismo vertinimu, informacijos ir nuomonės apie atsakovės veiklą viešinimas buvo proporcingas pagrįstam visuomenės interesui.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 24 teiginių, paskleistų „Facebook“ portale esančioje asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą). Sprendžiant dėl CK 2.24 straipsnio taikymo taip pat svarbu nustatyti, ar žinios yra paskleistos apie ieškovą.
Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2009).
Įvertinus ieškinyje nurodytų ir teismui pateiktų teiginių turinį ir jų kontekstą pripažintina, kad iš 24 teiginių 11 teiginių kvalifikuotini kaip žinios paskleidimas, 8 teiginiai laikytini nuomonės išreiškimu, o penki teiginiai vertintini kaip nesusiję su ieškove. Kai kuriuose teiginiuose yra pateikta tiek informacija apie faktus, tiek išsakyta nuomonė.
Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų, matyti, kad atsakovės atstovų ginčijamų įrašų „Facebook“ tikslas buvo parašyti paramos sunkiai sergančiam šuniukui, taip visuomenės švietimas, aštri kritika VMVT ir neatsakingiems veisėjams, įspėjimas veisiamų šuniukų pirkėjams. Iš įrašų turinio matyti, kad aprašoma šuns, kuriam reikalingas brangus gydymas, sveikatos būklė bei šuns įsigijimo istorija, kartu nurodant ir pateikiant duomenis bei nuomonę apie jo pardavėją, t. y. ieškovę. Viename iš įrašų prašoma atsiliepti kitus pirkėjus, kurie yra pirkę šunį iš ieškovės ar jos šeimos nario. Iš kartu su įrašais į bylą pateiktų paskyros sekėjų komentarų matyti, kad pagrindinė diskusija tarp sekėjų kilo dėl šuns sveikatos būklės ir jo gydymo, asociacijos finansų skaidrumo ir atsakingo veisimo klausimų, nesiejant to su ieškovės vykdoma veikla.
Į bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įrašuose „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 Eur, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“, „M. pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „ponia daugintoja suluošinusi M. ir dar begalę gyvūnų“, „aš esu M.. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus — jos vaikus. Nuo gimimo mačiau tik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo — tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai išsigandęs“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „tai yra D. Š. patirtis“ nurodyta informacija turi faktinį pagrindą, todėl negali būti pripažinta neatitinkančia tikrovės. Paminėtuose teiginiuose nurodytas aplinkybes dėl pardavimo žinant apie ligą ir gyvūnų luošinimo pagal jų kontekstą ir pateiktus paaiškinimus, teismas vertina kaip nuomonės išsakymą, kuris turėjo faktinį pagrindą. Pagal liudytojos I. J. parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus, šunų dresuotojas neilgai trukus nuo gyvūno pirkimo pastebėjo gyvūno eisenos problemas, be to, byloje nekilo ginčas, kad ieškovė gyvūnų veisimo veikla užsiima ne vienus metus, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad tokia gyvūno sveikatos būklė turėtų būti pastebėta iki pardavimo.
Šiuo atveju ginčo dėl to, kad ieškovė vykdo naminių gyvūnų veisimo veiklą ir veisia kilmės dokumentų neturinčius naminius gyvūnus (mišrūnus), nekilo. Į bylą pateikti duomenys, rašytiniai įrodymai, atsakovės atstovės ir liudytojos I. J. paaiškinimai patvirtina, kad šuo M. (buvo B.), be kilmės dokumentų, už 200 Eur buvo pirktas iš ieškovės. Šiam šuniui buvo diagnozuota ligų, tarp kurių yra struktūriniai klubo sąnario kapsulės pakitimai, sunkaus laipsnio klubo displazija, klubo dalinis išnirimas. Pagal atsakovės atstovės, liudytojos paaiškinimus ir viešai skelbiamus duomenis, klubo displazija priskiriama prie paveldimų ligų. Esmines šuns pirkimo aplinkybes, išskyrus aplinkybę, kad pati pardavėja šuniuką atvežė, kurios nurodytos įrašuose, patvirtina tiek pirkėjos raštu išdėstytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu pateikti liudytojos paaiškinimai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad gyvūno pardavimo metu lijo, gyvūnas buvo lauke, nebuvo elektros. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kad augintinis buvo pirktas jau tamsiu paros metu, taip pat šuniukas buvo per lietų lauke, purvinas ir smirdantis. Aplinkybes dėl pirkimo laiko patvirtina į bylą pateikti liudytojos mobiliojo ryšio duomenys. Aplinkybę, kad atsakovė pagrįstai galėjo teigti, kad ieškovės veisiami gyvūnai turi sveikatos problemų, patvirtina ir pateiktos susirašinėjimo su kitais augintinių pirkėjais ištraukos. Aplinkybę, kad atsakovės atstovė dėl pirkimo vietos galėjo sąžiningai suklysti, patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai su kitais augintinių pirkėjais, iš kurių vienas nurodė, kad augintinį pasiėmė kitoje nei veislyno vieta, nors galėjo ir sutiko atvažiuoti į auginimo vietą. Be to, kituose įrašuose ši faktų neatitinkanti informacija nebebuvo teikiama.
Iš į bylą pateiktų publikacijų spaudoje, teismo informacinės sistemos „Liteko“ ir viešai skalbiamų duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-199-799/2021 ieškovė buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal analogiškas bylos aplinkybes Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A13.-43-377/2021, konkrečiu atveju aptarti konfiskuotini objektai, t. y. 10 šunų konfiskuoti nutarimu minėtoje byloje, papildomai tiems patiems gyvūnams nagrinėjamoje byloje ši administracinio poveikio priemonė netaikytina. Teismas nustatė, kad patikrinimo metu nustatytos šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, nustatytas šunų laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertintos kaip Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai. Patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių, ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos, varžo gyvūnų judėjimo laisvę. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, bet ir esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių. Aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Pareigūnai patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. daugiausia akių ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad įrašuose nurodyta informacija apie praeityje nustatytus gyvūnų gerovės ir teisių pažeidimus nelaikytina melaginga ar išgalvota informacija.
Pagal Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 9 punktą, reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo netaikomas, jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Iš 2024 m. kovo 21 d. Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų patikrinimo akto turinio matyti, kad patikrinimo metu vertintos sąlygos gyvenamosiose patalpose. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės veislynui išduotas registravimo numeris apima šunų veisimo gyvenamosiose patalpose veiklą. Iš byloje pateiktų duomenų ir liudytojos parodymų matyti, kad pirkėjos atvykimo metu šuniukai buvo negyvenamosiose patalpose (kurias liudytoja įvardino tvartu) ir per lietų aptvare, kuris yra prie negyvenamųjų patalpų, šuniukas buvo purvinas ir smirdantis, jo įsinešti į kambarį nebuvo leista.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei motyvus, teismas vertina, kad atsakovės teiginiuose nurodytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovės garbę ir orumą. Kai kurių įraše nurodytų aplinkybių netikslumai negali būti pagrindu pripažinti, kad informacija paskleista nesąžiningai ar siekiant pažeisti garbės ir orumo reikalavimus.
Teismo vertinimu, teiginiai „prašome atsiliepti nuo D. Š. nukentėjusius asmenis“, „taip pat labai prašome atsiliepti ir tų, kurie nukentėjo nuo jos dukters A.“, „VMVT patikrinimas, skundas nepasitvirtino“, „ar einame į kovą paruošęs jai didelių staigmenų?“, „be jūsų mes niekas. Ir jeigu manote, kad visi turi gauti tai, ko nusipelnę, labai Jūsų prašome padėkite“ nepriskirtini konstatuojamai informacijai arba nelaikytina, kad informacija yra apie ieškovę. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė posėdžio metu dėl kai kurių teiginių negalėjo nurodyti, kaip jie pažeidžia garbę ir orumą.
Dėl atsakomybės už nuomonę
Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas).
Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei pateiktų paaiškinimų byloje įrašuose nurodytus teiginius „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“, „daugintoja D. Š.“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „net ir šiandien patikrinimą atlikę inspektoriai liko priblokšti, kad dar ji savo garbę eina ginti. Kokią garbę?“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“ teismas vertina kaip išsakytą nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, išsakant kritiką, susijusią su veisimo atsakingumu, veisiamų gyvūnų sveikatos būkle, VMVT veikla ir veisėjų numerio suteikimo reikšme. Šie įrašai, teismo vertinimu, turi faktinį pagrindą, kuris buvo aptartas šiame sprendime. Nagrinėjamu atveju atsakovės įrašai socialiniame tinkle yra pakankamai emocionalūs, naudojama daug meninės raiškos priemonių, dėmesį atkreipiančių žodžių, retorinių klausimų, hiperbolizuojama, tačiau teismo vertinimu, faktams ir nuomonei socialiniuose tinkluose išreikšti negali būti taikomi administracinės kalbos reikalavimai, todėl vertinant pateiktus faktus ir nuomonę atsižvelgtina į šių įrašų kontekstą, pateiktų duomenų visumą, siekiamus tikslus.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar šunų veisėjo pavadinimas daugintoju žemina asmens garbę ir orumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad veisėjai, kurie neturi leidimo vykdyti veiklą, vadintini daugintojais. Lietuvos kinologų draugija viešai skelbiamoje ir teikiamoje informacijoje skiria daug dėmesio atsakingam veisimui, nurodo, kaip atskirti daugintoją nuo veisėjo. Iš viešai Lietuvos kinologų draugijos skelbiamos informacijos bei į bylą pateikto vaizdo įrašo su „Facebook“ socialiniuose tinkuose Lietuvos kinologų draugijos parengto pristatymo matyti, kad veisėją ir daugintoją skiria daugiausiai pagal jo atsakomybę prieš gyvūną (nesirūpinama veisiamų šunų gerove, veisiami gyvūnai be kilmės dokumentų, neatliekami sveikatos tyrimai, nepaisoma veisimo taisyklių, netinkama gyvūnų priežiūra, didelis apsigimimų ir mirčių kiekis bei kiti požymiai). Iš į bylą pateikto pristatymo matyti, kad Lietuvos kinologų draugija daugintojai vadina ir VMVT registruotus veisėjus pagal prieš tai įvardintus požymius.
Nors pagal lietuvių kalbos žodyną sąvokos „veisėjas“ („augintojas, sodintojas, diegėjas“) ir „daugintojas“ („tas, kas daugina, gausina, didina“) laikytinos sinonimais, tačiau pripažintina, kad iš sąvokos „daugintojas“ naudojimo praktikos kalbant apie gyvūnų veisimą, ši sąvoka dažniausiai apibūdina gyvūno veisėją, kaip mažiau atsakingą prieš gyvūną, nesilaikantį šunų veisėjų nuostatų, kurie nustato šunų gerovės standartus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju teisės aktuose visi veisimo veiklą vykdantys asmenys vadinami veisėjais, tačiau nenumatė jokių sąvokų, kurios veisėjus leistų diferencijuoti pagal jų veiklos pobūdį, taikomus šunų gerovės standartus. Atsižvelgiant į visuomenėje kilusias problemas ir kontekstą gyvūnų gerovės srityje, į kilusį poreikį įvardinti reiškinius tam tikrose veiklos srityse, naujų sąvokų atsiradimas ir naudojimas neturėtų būti laikoma garbės ar orumo žeminimu. Ieškovės subjektyvus šios sąvokos vertinimas, siejamas tik su veterinarinio numerio suteikimu, teismo vertinimu, ne visiškai atitinka šios sąvokos naudojimo praktiką ir kontekstą gyvūnų gerovės srityje. Teismo vertinimu, nors ši sąvoka turi šiek tiek neigiamo atspalvio, tačiau atsižvelgiant į viešai skelbiamą ir susiklosčiusią šios sąvokos naudojimo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus paaiškinimus pripažintina, kad toks veisėjo apibūdinimas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės ir žeminantis garbę bei orumą. Taip pat byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, paskelbdama ginčo įrašus, kuriuose ieškovės vykdoma veikla įvardijama kaip dauginimas, būtų sąmoningai siekusi sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje.
CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami savo pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Teismo vertinimu, atsakovės 2024 m. kovo 15 - 26 d. paskelbtuose įrašuose „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ ir „Nesvarbu, kiek pareiškimų rašys gyvūnų luošintoja Š., nesvarbu, kiek kartų į teismą ji mus duos – niekas mūsų nesustabdys“ paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, tačiau ginčo įraše pateikti apibūdinimai „dvasios ūbagė“, „luošintoja“ yra nepagarbaus pobūdžio, stokojo kultūros ir pagarbos, yra neetiški. Net ir sutinkant, kad atsakovė inicijavo visuotinės svarbos viešą diskusiją, ji peržengė saviraiškos laisvės ribas pasirinkdama raiškos formą (kalbą), kurioje yra nuomonė išreiškiama įžeidžiant ir pažeminant ieškovę. Kadangi šiuo atveju teismas nustatė, kad aptariami žodžiai buvo išsakyti apie ieškovę, darytina išvada, kad jais buvo pažeistos ieškovės neturtinės teisės, nes jie neatitiko geros moralės principų bei sąžiningo elgesio. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad nesiekta įžeisti ar pažeminti ieškovės, tačiau šiais teiginiais pažemino (įžeidė) ieškovę.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei tai, kad nėra pagrindo laikyti, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomus gynybos būdus ir įpareigoti atsakovę asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės D. Š., paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę D. Š., kurie žemina jos garbę ir orumą.
Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (to paties straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).
Ieškovė nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes kenčia nepagrįstus įtarinėjimus, apkalbas, įžeidinėjimus, pažeminimą, taip pat patyrė turtinę žalą dėl sumažėjusio gyvūnų pirkimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų ieškovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovei daugiausiai nepatogumų ir neigiamų pasekmių sukelia atsakovės duomenų apie iš ieškovės pirktą šuniuką paskelbimas, vieša kritika jos vykdomai veiklai, įvardijimas kaip daugintojos ir sumažėjęs gyvūnų pirkėjų skaičius. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė apie sveikatos problemas, į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimus, vartotus medikamentus. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų patirtą neturtinę žalą. Šiuo atveju byloje buvo netenkinti reikalavimai dėl ieškovės nurodytų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, taip pat nebuvo nustatyta, jog paskelbiant ginčo įrašus būtų sąmoningai siekta sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir nepagrįsta tenkinti ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovės teisės pakankamai apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovę padarius pažeidimą.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų proceso klausimų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2235 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 135 Eur žyminis mokestis, 2100 Eur išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 6153,50 Eur išlaidų advokato pagalbai. Į bylą pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.
Teismo vertinimu, šalių pateiktos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių.
Kasacinis teismas, remdamasis aptarta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022).
Teismas, įvertinęs šiuo sprendimu priimtą rezultatą ir ieškinio tenkinimą iš dalies sprendžia, jog ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, sumokėtą už neturtinį reikalavimą – t. y. 111 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies dėl nedidelės dalies ginčijamų teiginių, susijusių su neetišku nuomonės išreiškimu, o ieškovės reikalavimai dėl teisių gynybos būdų taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, atsižvelgiant į šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir į protingumo ir proporcingumo principus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra protinga, teisinga ir sąžininga proceso šalių išlaidų teisinei pagalbai paskirstyti ieškovei atlyginant 30 proc. patirtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovės priteistina 70 proc. išlaidų, patirtų atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 3545,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė asociacija „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), „Facebook“ paskyroje 2024 m. kovo 15 - 26 d. paskelbtuose įrašuose „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ ir „nesvarbu, kiek pareiškimų rašys gyvūnų luošintoja Š., nesvarbu, kiek kartų į teismą ji mus duos – niekas mūsų nesustabdys“ įžeidė ir pažemino ieškovės D. Š. garbę ir orumą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3545,95 Eur bylinėjimosi išlaidų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Jolanta Jasutienė