Civilinė byla Nr. e2-182-374/2022

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02409-2021-5

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                      2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.16.8.2.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,

Sekretoriaujant R. L.,

dalyvaujant ieškovo Ž. B. atstovui advokatui R. B.,

atsakovės I. K. atstovei advokatei S. S., 

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei I. K. dėl padarytos žalos atlyginimo.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Ž. B. teismo prašo: priteisti iš atsakovės I. K. ieškovo naudai 2190,10 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas – 49 Eur žyminį mokestį bei 1028,50 Eur už advokato paslaugas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą Ž. B. 2014-10-16 paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal liudijimą Nr. 2764.

3.       Ieškovui priklausančiame žemės sklype atsakovė I. K. 2019 metais, be ieškovo žinios, valios ir leidimo, naudojo žemės sklypą - žemė buvo ariama, sėjama grūdinėmis kultūromis, taip sugadinant pievą ir padarant ieškovui žalos. Ieškovas 2019 m. planavo žemės sklypą naudoti šilauogių auginimui, dėl to buvo įregistravęs žemės ūkio valdą pagal kodą 1012475352. Atsakovei buvo gerai žinoma, jog ji neturi teisės naudotis minėtu žemės sklypu.

4.       Ieškovas nurodė, kad nurodytas aplinkybes patvirtina 2019-10-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą naudojimo paskirtį, t.y. apsėtas žieminiais kviečiais. Tikrinime vietovėje dalyvavusi I. K. paaiškino, kad šiuo žemės sklypu naudojosi eilę metų pagal žodinį susitarimą su buvusia žemės sklypo savininke ir pripažino, kad Ž. B. paveldėjus žemės sklypą, jokio susitarimo su nauju savininku neturėjo, todėl nurodė, jog daugiau žemės sklypu nesinaudos ir įsipareigojo sklypą atstatyti į buvusią padėtį, t.y. įsėti žolę.

5.       Ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovės veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuo pagrindu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00339-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. Kauno apygardos teismas 2021-01-11 nutartimi konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu Nr. 03-2-00339-20 I. K. teikti paaiškinimai, jog žemės sklypą, kuriame buvo pieva, suarė ir užsėjo grūdine kultūra bei vėliau įsėjo žolę, siekdama pievą atnaujinti, ją pagerinti, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais nebuvo paneigti. Nors šie veiksmai buvo atlikti neturint Ž. B. leidimo, jie, teismo vertinimu, nelaikytini atitinkančiais tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą turinio. Nutartyje buvo nurodyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė civiliniai santykiai, kurie realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kadangi nei objektyvieji, nei subjekyvieji BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai I. K. veiksmuose nenustatyti.

6.        Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, bei tai, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė žalos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

7.       Šiuo atveju, ieškovas įsitikinęs, jog atsakovė yra atsakinga už sugadintą ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą - ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir jo eigoje nebuvo paneigta, jog atsakovė I. K. pripažino, kad naudojosi jai nepriklausančiu žemės sklypu ir tai darė neturėdama žemės sklypo savininko leidimo. Minėtą žemės sklypą atsakovė naudojo savo reikmėms – suarė žemę, sėjo javus.

8.       Ieškovo nuomone, pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., buvo tas, jog atsakovė I. K. nurodė, kad 2020 m. pavasarį įsėjo žolę, kaip ir buvo žadėjus per apklausą policijoje, o 2020 m. vasaros gale, nupjovus javus, liks pieva. Tai reiškia, jog ieškovė įsipareigojo atstatyti žemės sklypą į jo pradinę padėtį. 2020-09-15 apžiūros protokole buvo užfiksuota, jog žemės sklype matyti susmulkinta ražiena ir iš jos želianti žolė, o prie protokolo darytos žemės sklypo nuotraukos patvirtina, jog pasėta veja yra želianti.

9.       Ieškovas, nesutikdamas su faktu, jog žemės sklypas buvo atstatytas į jo pradinę padėtį, kad jame yra atsėta pieva ir dėl to nebuvo padaryta jokia žala, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutą, siekdamas ekspertinės mokslinės nuomonės pateikimo dėl susidariusios situacijos ieškovo žemės sklype ir to pasekoje, atsiradusios žalos.

10.       Ieškovo atstovas 2021-08-02 gavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto doc. dr. E. K. atsakymą į 2021-05-20 pateiktą prašymą dėl ekspertinės nuomonės pateikimo, įvertinus žemės sklypo būklę. Atsakyme yra pateikiamas žemės sklypo būklės vertinimas ir nurodoma, jog agronominiu požiūriu įvertinus ginčijamo sklypo augmenijos būklę, buvo nustatyta, kad tai yra neįdirbta 2020 metais žieminių kviečių ražiena su pavieniais galimai įsėtų pašarinių motiejukų augalais ir daugybe sužėlusių, būdingų nepurkštos ražienos piktžolių. Jokių, net minimalių, tinkamai atsėtos pievos požymių sklype nerasta. Taigi buvo padaryta išvada, jog žolių įsėlio sėjimas 2020 m. pavasarį buvo visiškai nesėkmingas.

11.       Ieškovo teigimu, pateikta eksperto išvada neabejotinai patvirtina jog žemės sklypui padaryta žala nebuvo ištaisyta/pašalinta, pieva nebuvo atsėta ir žemės sklypas nebuvo grąžintas į pradinę padėtį. Prie ieškinio pridedamos nuotraukos patvirtina, jog žemės sklype apstu piktžolių, jokios atsėtos pievos požymių nematyti. Norint atstatyti žemės sklypą į iki 2019 m. rudens buvusią padėtį – pievą, būtina pagal visus agronominius reikalavimus įrengti naują sėtinį žolyną. Remiantis eksperto išdėstytais reikalavimais ir patarimais, buvo kreiptasi dėl sklypo atnaujinimo sąmatos sudarymo pas specialistą ūkininką J. V..

12.       Ieškovas nurodo, kad žemės sklypo atnaujinimo darbų atlikimo sąmatoje nurodyta, jog galutinė paslaugos kaina yra 2 190,10 Eur. Į minėtą kainą įeina tokie darbai kaip: senos žolės nupjovimas; nupjautos žolės sugrėbimas, pakrovimas; išvežimas į sąvartyną; daugiamečių piktžolių nupurškimas sisteminio veikimo glifosatų grupės herbicidais; rudeninis dirvos arimas 20-22 cm gyliu; pavasarinis dirvos dirbimas 3-4 cm gyliu du kartus; sėjos darbai; ankštinių/varpinių žolių mišinys; dirvos volavimas; trąšų NPK 16-23-16 300 kg/ha išbėrimas; technikos (žoliapjovės, vartytuvo, purkštuvo, plūgo, žemės dirbimo kultivatoriaus, sėjamosios, volavimo aparato) transportavimas.

13.       Ieškovas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais, teigia, kad atsakovė padarė žalą, kuri turi būti atlyginta.

14.       Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutinka.

15.       Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas 0,55 ha (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovės nuomojamu iš valstybės žemės sklypu. Atsakovė nurodė, kad jį naudojo žemės ūkio paskirčiai apie 16 metų žodinio susitarimo su ieškovo motina A. B. pagrindu. A. B. mirė 2014 m. pavasarį, tačiau jos turto paveldėtojas Ž. B. neprašė nenaudoti motinai priklausiusio žemės sklypo. Atsakovė teigė, kadangi žemės sklypas ribojasi su atsakovės naudojamu žemės sklypu, ji nenorėjo, kad jame augtų piktžolės ir toliau naudojosi šiuo sklypu. Ieškovas dėl to neprieštaravo, nors matė ir žinojo apie tai. Atsakovės aiškinimu, naudojant žemę, būtina sėjomaina. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), labai ilgą laiką, apie 20 metų, buvo pieva, todėl 2019 m., nupjovus pirmą žolę, liepos mėn. žemės sklypą atsakovė suarė, nupurškė nuo piktžolių ir pasėjo kviečius.

16.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas - žemės sklypo paveldėtojas Ž. B. iki 2019 m. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, nes žemės ūkio veikla neužsiėmė. Ieškovas atsakovei jokių pretenzijų tiesiogiai nepareiškė ir pievą suarus, tačiau ieškovas 2019 m. pradėjo rašyti į įvairias instancijas skundus. 2019-10-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus specialistai atliko žemės sklypo 0,55 ha (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, ir atsakovė patikrinimo metu įsipareigojo žemės sklype įsėti žolę, kas ir konstatuota patikrinimo akte (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto 2019-10-17 Nr.20ŽM-183-(14.20.73.) kopija pridėta prie ieškinio). Atsakovė nurodo, jog savo įsipareigojimą įvykdė ir 2020 m. pavasarį įsėjo žolių mišinį. 2020 m. rudenį kviečių derlių nusiėmė, kad geriau augtų žolė, patrumpino ir susmulkino ražieną, ir žemės sklypą paliko savininkui.

17.       Atsakovė nurodė, kad 2020 metais ieškovas Ž. B. antrą kartą kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, tuo pačiu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2020-12-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka. 2021-01-11 buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis atmesti Ž. B. skundą (2021-01-11 buvo priimta Kauno apygardos teismo nutarties kopija prijungta prie bylos). Nagrinėjant ieškovo Ž. B. skundą į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad žemės sklype 0,55 ha (duomenys neskelbtini), ražiena susmulkinta, matosi želianti žolė. Ši aplinkybė konstatuota 2021-01-11 buvo Kauno apygardos teismo nutartyje. 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas įrodo, kad atsakovė žemės sklype 0,55 ha (duomenys neskelbtini), žolę įsėjo, žemės sklypą atstatė į buvusią padėtį.

18.       Atsakovė teigia, kad ginčo žemės sklypo ji toliau negalėjo nei naudoti, nei prižiūrėti, todėl negali būti atsakinga už žemės sklypo priežiūrą 2021 m. ir jo būklę 2021 m. rudenį. Pasėlius reikia atitinkamai prižiūrėti - tręšti, naikinti piktžoles, laiku nupjauti. Atitinkamai reikia prižiūrėti ir įsėlį, pievą.

19.       Atsakovės nuomone, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad žemės savininkas, ieškovas, 2021 m. visiškai nesirūpino 0,55 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Nuotraukos darytos 2021 m. rugpjūčio mėn., o žolė dar nė karto nenupjauta. Vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos reikalavimais, asmenys, kurie nelaiko žolėdžių ūkinių gyvūnų, turi šienauti ir sutvarkyti pievą ne mažiau kaip du kartus: ne mažiau kaip vieną kartą - iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vieną kartą nuo liepos 2 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

20.       Atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovė įsitikinusi, kad suardama 20 metų buvusią pievą žemei jokios žalos nepadarė - žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Žemės savininkui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus - kad augti žolei netrukdytų ražiena - ražieną patrumpino ir susmulkino. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad žemės sklype 0,55 ha (duomenys neskelbtini), ražiena susmulkinta, matosi želianti žolė.

21.       2021 metais, atsakovės teigimu, ji negalėjo ir neturėjo pareigos atlikti tolimesnių pievos priežiūros darbų, nes ieškovas atsakovei draudė naudotis tuo žemės sklypu ir, jei atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, būtų vėl rašomi skundai. Prižiūrėti įsėtą pievą, ieškovas atsakovės neprašė, todėl jis turėjo pieva naudotis ir ją tinkamai prižiūrėti pats. Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad savininkas netinkamai rūpinosi savo turtu, netinkamai prižiūrėjo įsėlį. Todėl, atsakovės nuomone, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2021 metais (pavasarį ir vasarą) neprižiūrėtos, nenupjautos pievos būklės 2021 m. rudenį, priežastinio ryšio nėra ir negali būti.

22.       Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovo pateiktu „Eksperto atsakymu“ 2021-08-02. Atsakovė teigia, kad viešoj erdvėj niekur nerado, kad gerb. Doc. Dr. E. K. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus, ir ši aplinkybė, kokiu pagrindu E. K. nurodytas ekspertu, nepatvirtinta byloje. Pridėtoje Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr.477552 nurodyta, kad E. K. nuo 2011-05-03 vykdo individualią veiklą kodas 662100 Rizikos ir žalos vertinimas, o, kad gali būti kokios nors srities ekspertu, nėra nurodyta. Žala nėra paskaičiuota.

23.       Atsakovė taip pat teigia, kad pridėtame ūkininko ūkio registravimo pažymėjime (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. V. yra ūkininkas. Kokiu teisiniu pagrindu ūkininkas J. V. turi teisę ir galimybę sudaryti Darbų atlikimo sąmatas, kokį jis turi toje srityje išsilavinimą, kur patvirtintais įkainiais vadovautasi sudarant Darbų atlikimo sąmatą, nenurodyta. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės įsitikinimu, Darbų atlikimo sąmata yra niekinė.

24.       Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovė prašo ieškinį atmesti.

25.       Liudytojas N. K., atsakovės I. K. sūnus, patvirtino visas atsakovės nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad ginčo sklypu naudojosi ir prižiūrėjo jis, nes yra ūkininkas, turi techniką, kuria įdirbo ginčo žemės sklypą, vėliau, ieškovui pareikalavus atlaisvinti ginčo žemės sklypą, įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus - kad augti žolei netrukdytų ražiena - ražieną patrumpino ir susmulkino. Patvirtino, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje, fotografuotoje 2021-10-04, matosi ginčo sklypas, besiribojantis su atsakovės naudojamu žemės sklypu, nuotraukoje aiškiai matosi, kad ginčo sklype įsėta žolė, tačiau sklypas neprižiūrimas, toliau nuo krašto ražienos nepašalintos.

26.       Liudytojas R. J. paaiškino, kad yra atsakovės I. K. naudojamo žemės sklypo kaimynas. Patvirtino, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje pavaizduota ieškovo sklypo ir atsakovės naudojamo žemės sklypo riba, atpažįsta iš tolimoje matomo šilo. Patvirtino, kad ginčo žemės sklypu kažkada naudojosi atsakovė, dirbo jos sūnus N. K., šiuo metu ten įsėta žolė, sklypu niekas nesirūpina.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškinys atmestinas.

27.       Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas(duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą Ž. B. 2014-10-16 paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal liudijimą Nr. 2764. Anksčiau šis žemės sklypas priklausė ieškovo motinai A. B., kuri mirė 2014 m.

28.       Ieškovo motina A. B. žodinio susitarimu ginčo žemės sklypą buvo leidusi naudoti atsakovei I. K., ieškovas - žemės sklypo paveldėtojas Ž. B. iki 2019 m. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė, nes žemės ūkio veikla neužsiėmė.

29.       Po ieškovo motinos A. B. mirties 2014 m., ieškovas atsakovei jokių pretenzijų tiesiogiai nereiškė, pretenzijų iš ieškovo pusės nebuvo ir pievą suarus, tačiau ieškovas 2019 m. pradėjo rašyti į įvairias instancijas skundus. 2019-10-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus specialistai atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, atsakovė patikrinimo metu įsipareigojo žemės sklype įsėti žolę, kas ir konstatuota patikrinimo akte. Atsakovė savo įsipareigojimą įvykdė ir 2020 m. pavasarį įsėjo žolių mišinį. 2020 m. rudenį kviečių derlių nusiėmė, kad geriau augtų žolė, patrumpino ir susmulkino ražieną, ir žemės sklypą paliko savininkui. Žemės savininkas, ieškovas, 2021 m. visiškai nesirūpino ginčo žemės sklypu. Duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs atsakovės atlikti tokius darbus kaip: daugiamečių piktžolių nupurškimas sisteminio veikimo glifosatų grupės herbicidais; rudeninis dirvos arimas 20-22 cm gyliu; pavasarinis dirvos dirbimas 3-4 cm gyliu du kartus; sėjos darbai; ankštinių/varpinių žolių mišinys; dirvos volavimas; trąšų NPK 16-23-16 300 kg/ha išbėrimas ir pan., byloje nepateikta.

30.       Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

31.        Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

32.       Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovė, suardama 20 metų buvusią pievą, žemei jokios žalos nepadarė - žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Žemės savininkui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus - kad augti žolei netrukdytų ražiena - ražieną patrumpino ir susmulkino. Šios aplinkybės patvirtintos Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros įvykio vietos apžiūros protokole, kur konstatuota, kad žemės sklype 0,55 ha (duomenys neskelbtini), ražiena susmulkinta, matosi želianti žolė.

33.       Teismas sutinka su atsakovės nuomone, jog 2021 metais atsakovė negalėjo ir neturėjo pareigos atlikti tolimesnių pievos priežiūros darbų, nes ieškovas atsakovei draudė naudotis tuo žemės sklypu. Prižiūrėti įsėtą pievą ieškovas atsakovės neprašė, todėl jis turėjo pieva naudotis ir ją tinkamai prižiūrėti pats. Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad savininkas netinkamai rūpinosi savo turtu, netinkamai prižiūrėjo įsėlį. Todėl spręstina, kad priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 2021 metais (pavasarį ir vasarą) neprižiūrėtos, nenupjautos pievos būklės 2021 m. rudenį, priežastinio ryšio nėra. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai R. J., N. K..

34.       Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

35.       Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

36.       Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai). Kaip minėta aukščiau, atsakovė, suardama 20 metų buvusią pievą, žemei jokios žalos nepadarė - žemę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Žemės savininkui pareikalavus, kad žemės sklype būtų įsėta pieva, 2020 m. pavasarį atsakovė įsėjo pievą, rudenį atliko visus reikiamus veiksmus - kad augti žolei netrukdytų ražiena - ražieną patrumpino ir susmulkino. Tokiu būdu, spręstina, kad atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, kiek aptariamomis sąlygomis buvo būtina, dėl atsakovės nerūpestingo elgesio jokios padarytos žalos ginčo sklypui nenustatyta.

37.       Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

38.       Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kuriuose kilęs turto vertės nustatymo klausimas, išaiškinta, kad turto rinko kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kai vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

39.       Teismas sutinka su atsakovės nuomone dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: „Eksperto atsakymu“ 2021-08-02, byloje nėra duomenų, kad Doc. Dr. E. K. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus, pridėtoje Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 477552 nurodyta, kad E. K. nuo 2011-05-03 vykdo individualią veiklą kodas 662100 Rizikos ir žalos vertinimas, kad gali būti kokios nors srities ekspertu, nėra nurodyta. Žala nėra paskaičiuota.

40.       Be to, pateiktame ūkininko ūkio registravimo pažymėjime (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. V. yra ūkininkas. Kokiu teisiniu pagrindu ūkininkas J. V. turi teisę ir galimybę sudaryti Darbų atlikimo sąmatas, kokį jis turi toje srityje išsilavinimą, kur patvirtintais įkainiais vadovautasi sudarant Darbų atlikimo sąmatą, nenurodyta.

41.        CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t.y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

42.       Įvertinus pateiktų rašytinių įrodymų visetą bei šalių ir liudytojų pasisakymus, spręstina, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

43.       Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur už advokato pagalbą (CPK 98 str.); valstybės naudai – 12,04 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti

            Priteisti iš ieškovo Ž. B., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovės I. K., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) už advokato pagalbą.

            Priteisti iš ieškovo Ž. B., a/k (duomenys neskelbtini) 12,04 Eur (dvylika eurų 4 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

            Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                     (pasirašyta elektroniniu parašu)     Rūta Gustienė